Siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims: kaip iš tiesų vyksta ir kur užkliūna

Dirbu šitame reikale jau gal nuo dvidešimt ketvirtų, o gal ir dvidešimt šeštų metų – per tiek laiko siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims pasikeitė taip, kad kartais ir pats pagalvuoji, ar čia tas pats verslas. Anksčiau viskas buvo paprasta: supakuoji, išsiunti, per savaitę jau Londone. Dabar po Brexit viskas kitaip, bet žmonės vis tiek nori atsiųsti mamai megztinį, sūnui dviratį, o draugei lietuviškų gėrybių. Aš čia ne rašinėsiu atsisėdęs su įstatymų knygomis, o papasakosiu, kaip būna realybėje, kai stovi su dėže rankose ir nežinai, ar ji pasieks Bristolį sveika.

Pirmi žingsniai ir kasdieniai keblumai

Kurią kompaniją rinktis, jei siunčiu pirmą kartą į Londoną ir visai nieko nesuprantu?

Tai va, pirmam kartui daug kas renkasi DPD, UPS arba FedEx. Bet žinok, jei siunti vieną kartą metuose, nenusimink dėl to, kad nežinai visų niuansų. Aš dažnai patariu paskambinti į tris vietas ir palyginti ne tik kainą, bet ir ar su tais žmonėmis galima normaliai pasikalbėti telefonu. Mažesnės perkraustymų įmonės, kurios specializuojasi į siuntų siuntimą į Angliją privatiems asmenims, kartais pasiūlo geresnę kainą nei tarptautiniai gigantai, ypač jei tai ne skubus 2 kg vokas. Svarbiausia – gauti raštišką patvirtinimą, o ne tik žodį. Būna brokerių, kurie pažada auksą, o sąskaitoje – visai kas kita.

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jie tai padarys terminale?

Dauguma terminalų pakavimo nepasiūlo arba pasiūlo už kosmoso kainą. Būna, atveža žmogus dviratį be dėžės, o aš sakau – sorry, draugi, bet be kartono čia niekas nepriims. Paprastai pats supakuoji namie, reikia dvigubo kartono ir geros lipnios juostos. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientai atveža jau paruoštą siuntą, nes taip greičiau. Bet jei siunti elektroniką – palik oro tarpelių, nes kroviniuose taip krauna, kad kartais pagalvoji, ar ten karvės šokinėja ant dėžių. Supakuok tvirtai, bet neperlenk su apsaugomis – muitinė gali paprašyti atidaryti.

Kiek laiko trunka siuntimas į Angliją dabar, po to kai visi šitie Brexit dalykai įsijungė?

Būna, kad per keturias-penkias dienas pasiekia Londoną. Būna, kad sėdi muitinėje Kventeryje (jei neklystu, JK ją vadina Koventrio muitine) savaitę. Aš tiksliai nežinau, kodėl vieni siuntiniai pralekia kaip vėjas, o kiti įstringa – turbūt nuo to, ar muitininkas ryte gerą kavą išgėrė. Šiaip jei popieriai tvarkingi, savaitė ar dvi yra realu. Bet prieš Kalėdus? Pamiršk. Buvo atvejis, kai klientė siuntė dovanas į Braitoną ir jos keliavo beveik tris savaites. Reziumė – planuok ne mažiau nei septynias-dešimt dienų. O jei labai skubu – mokėk už express, bet garantijų vis tiek nėra.

Kaip išsiųsti sūnui į Birmingamą dviratį, kuris netelpa į standartinę dėžę?

Dviratis – klasikinė problema. Kartais žmonės nuperka dėžę iš parduotuvės, kartais bando patys karpyti kartoną. Šitam reikale reikalingas ne tik svoris, bet ir matmenys. Jeigu dėžė per ilga, kaina šokteli dėl tūrinio svorio. Buvo toks atvejis – klientas siuntė sportinį dviratį į Birmingamą, o kai pasiėmėm matmenis, paaiškėjo, kad jis užima vietos kaip už trisdešimt kilogramų, nors sveria penkiolika. Siuntimo kaina tapo didesnė nei pats dviratis. Tai aš patariau parduoti čia ir nusipirkti ten. Bet jei jau siunti – atsuk vairą, nusimink padangas, sumažink dėžę iki minimumo. Ir naudok tik tvirtą kartoną.

Ar galiu siųsti mamai į Mančesterį maisto – šaldytos bandelės ir sūrio?

Šito klausimo gaunu maždaug tris kartus per mėnesį. Mama rūpinasi, duktė gyvena Anglijoj ir nori lietuviško skonio. Bet maistas – sudėtingiausias. Šaldytos bandelės? Ne. Kurjeriai neveža šaldytų produktų be specialaus transporto, o tai jau nebe siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims, o verslo logistika. Sūris… Buvo atvejis, kai klientė išsiuntė Lietuvos sūrio, o muitinė jį konfiskavo – pieno produktai turi taisyklių, kurias aš tiksliai atkartoti bijau, nes man rodos iš nieko nepaleidžia. Tai va, džiovinta dešra dažnai stringa. Geriau siųsti sausus dalykus: sausainius, medų – tie pralekia ramiau.

Popieriai, muitai ir kas ten lieka ant stalo

Ar reikia kažkokių ypatingų popierių siunčiant dovaną draugei į Angliją?

Reikia. Minimaliai – siuntos deklaracija CN22 (mažoms siuntoms) arba CN23 (didesnėms). Ten nurodai, kas viduje, kokia vertė, kodėl siunti. Žmonės dažnai rašo "dovana" ir tiek. Bet ne, reikia bent jau apytikslio turinio sąrašo. Aš prisimenu, kaip vienas vyras siuntė dėžę su rūbais ir suplakė viską į "used clothing", o muitinė paprašė atidaryti, nes norėjo įsitikinti, kad ten ne prekyba. Tai rašyk sąžiningai – "trys megztiniai, viena knyga, puodelis". Kuo aiškiau, tuo mažiau galvos skausmo. Aišku, visada reikia gavėjo adresą angliškai ir jo telefono numerį. Be numerio kurjeris ten nepaskambins.

Kas bus, jei dėžėje parašysiu, kad vertė tik 5 eurai, nors ten yra brangesnių daiktų?

Neišgalvok. Aš žinau, kad norisi sutaupyti ant muito, bet jei muitininkai įtars, kad vertė mažesnė nei reali, siuntas gali atsidurti pasieniečių akiratyje. Buvo toks atvejis – moteris siuntė "5 eurų vertės megztinį", o viduje rado dar ir sidabro grandinėlę. Muitinė tuomet skaičiavo ne tik muitą, bet ir baudžiamąjį tarifą. Ir žinok, jie turi savo duomenų bazes. Jei viduje naujas planšetinis kompiuteris, o tu parašei 10 eurų – visi supranta, kad čia melas. Tai geriau parašyk realią, nors ir mažesnę, kainą. Juk siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims turi būti sąžiningas.

Ar privatiems asmenims vis dar reikia to EORI numerio siunčiant siuntą į UK?

O Dieve, šitas klausimas… Žinok, šioje vietoje jau nebesu šimtu procentų tikras. Kai kurie brokeriai sako, kad privatiems asmenims siunčiant dovanas EORI nereikia. Kitas sako, kad jei vertė viršija kažkokią sumą – reikia. Aš asmeniškai mačiau atvejų, kai siuntinys praėjo be EORI, ir atvejų, kai dėl jo paprašė patikslinti. Man atrodo, kad jei tai tikrai maža asmeninė siunta, EORI nereikalingas, bet jei siunčiami daiktai vertingesni ar dažnai – verta pasitikrinti pas muitininką arba sąžiningą brokerį. Aš neduodu šimto procentų garantijos – duodu tik praktikos patarimą: pasiskambink į muitinę, jei siunti ką nors vertingo.

Ką reiškia tas CN23 lapas ir ar be jo siuntinys nepraleis muitinės?

CN23 – tai tokia deklaracija, kuri lydi tavo siuntinį už Europos Sąjungos ribų. Anglija dabar jau nebe ES, todėl muitinė jos reikalauja beveik visada. Be jo siuntinys arba grįš, arba įstrigs muitinėje kaip be kelrodžio. Aš buvau matęs, kai klientas pats atspausdino kažkokį savo lapą su sąrašu, bet ne CN23 formą – muitininkai tiesiog atmetė. Formoje turi būti specifiniai langeliai: kas siunčia, kam, vertė, svoris, parašas. Kartais paklausi kurjerio, ar jie padės užpildyti, bet patikėk, jie dažnai numoja ranka. Geriau pats pasidomėk internete arba paprašyk, kad brokeris paruoštų.

Ar muitai taikomi ir mažoms dovanėlėms gimtadienio proga?

Taip, teorijoj gali būti taikomi, bet praktiškai mažos vertės dovanos dažnai praslysta. Yra kažkokia riba – gal šimtas svarų, gal mažiau – kuri taikoma atskirai kiekvienai siuntai. Bet žinok, po Brexit tų taisyklių buvo tiek, kad ir aš paskęstu. Jeigu dovanos vertė simboliška, pavyzdžiui, trisdešimt eurų, ir siunti kartą į metus – tikėtina, kad gavėjas nemokės nieko. Bet jei siunti dažnai ir tos pačiai gavėjai, muitinė gali pagalvoti, kad tu vykdi prekybą. Tada muitas gali būti net ir už keliolika eurų vertės siuntą. Tai tos ribos – labiau rekomendacinės, o ne šventos.

Kainos, svoriai ir kodėl kartais norisi verkti

Kiek maždaug kainuoja siųsti 20 kg dėžę su daiktais į Bristolį?

Sunku pasakyti be konkrečios datos, nes kainos kinta kaip benzinas. Be to, priklauso nuo to, ar siunti iš Vilniaus, ar iš kokių Skuodų. Bet realiai – jei tai standartinė dėžė per kurjerinę, maždaug nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Jei per tarptautinių perkraustymų įmonę – kartais pigiau, jei tau pataiko po kitos siuntos likutinę vietą. Būna toks dalykas – "grupinis siuntimas", kai tavo daiktai važiuoja su kitais. Tai gali kainuoti pusę standartinės kurjerio kainos. Bet jei skubi – express paslauga gali kainuoti ir šimtą penkiasdešimt. Aš tiksliai dabar negaliu pasakyti, nes formulės pasikeičia kas kelis mėnesius.

Kodėl man už 5 kg siuntinį nuo Kauno iki Anglijos užskaičiavo 12 kg?

Aha, čia ta tūrinio svorio pasaka. Daugelis žmonių galvoja, kad moka už tai, kiek sveria svarstyklėse. O ne, draugi. Kurjeriai ima už vietą, kurią užima siunta. Yra formulė: ilgis x plotis x aukštis dalinta iš 5000. Jeigu tavo dėžė yra didelė, bet tuščia viduje, tūrinis svoris gali būti kur kas didesnis už realų. Buvo atvejis – klientė siuntė porą lengvų pagalvių. Realus svoris – keturi kilogramai. O vietos jos užėmė dvidešimt. Kurjeris perskaičiavo į dvylika kg apmokestinamąjį. Klientė paskambino ir tiesiog rėkė į telefoną. Aš ją suprantu, bet taip jau yra. Siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims nėra vien svorio žaidimas.

Ar aš kaip privatus asmuo gausiu nuolaidą, jei pats atvešiu siuntinį į terminalą Vilniuje?

Pigiau – taip. Terminale atiduoti visada kainuoja mažiau nei iškvieti kurjerį į namus. Nes kurjerio kelias, laikas, kuras – tai tavo kišenėje. Bet jei gyveni Kaune, o terminalas Vilniuje – paskaičiuok, ar nepigiau už tokį patį pinigą pasiųsti iš namų. Aš gyvenu Vilniuje, tai man niekad nekildavo abejonių – atvežu į terminalą ir viskas. Bet jei turi galimybę, paskambink brokeriui – kartais jie pasiima iš namų be papildomo mokesčio, jei siunta didesnė. Tai čia jau nuo situacijos. Terminalas sutaupo dešimt-keturiolika eurų, bet sugaišta pusdienį. Pasverk tai.

Ar tikrai simetriška dėžė kainuoja mažiau nei keista formos su skardos kampais?

Taip, nes nestandartiniai matmenys – vargas. Jei dėžė turi išsikišimų, metalinių kampų arba tiesiog yra apvali kaip būgnas, ją sunkiau sukrauti į standartinę paletę. Kurjeriai to nemėgsta. Aš esu matęs, kaip žmonės siunčia gitaros dėklą – jis gražus, bet logistiškai košmaras. Tokie daiktai dažnai apmokestinami papildomai už nepalankią formą. Tavo pinigams geriau naudoti paprastą stačiakampę dėžę. Jei siunti, pavyzdžiui, statulėlę, kuri neišima, tai apvyniok burbuline plėvele ir įdėk į normalų kartoną. (Blemb, ne "įkalk" – turėjau omeny "įdėk", nors statybininkų terminas irgi galioja.) Tiesiog – simetrija sutaupo.

Verta siųsti per kurjerį ar geriau pasiimti papildomą lagaminą lėktuve?

Jei pats skrisi – lagaminas be konkurencijos. Perki extra bagažą už trisdešimt-dvidešimt eurų ir atsiveži pats. Siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims turi prasmę tik tada, kai pats neplanuoji keliauti, arba kai daiktai per dideli lagaminui. Pavyzdžiui, dviratis, spinta, dešimt dėžių su studento daiktais. Buvo atvejis, kai tėvai nusprendė pasiųsti dukrai daiktus per draugą, kuris skrido. Draugas paskutinę minutę neišskrido – daiktai liko oro uoste. Tai va, jei gali pasiimti pats – imk. Jei negali – siųsk, bet žinok, kad tai brangiau ir rizikingiau nei tavo lagaminas po lėktuvu.

Kai nutinka bėdos, o jos nutinka dažniau nei norėtumsi

Kas jei mano siuntinys tiesiog dingo kažkur tarp Lietuvos ir Liverpulio?

Blogiausia, kas gali nutikti, bet nutinka. Pirma – tikrink sekimo numerį. Kartais jis "nukrenta" iš sistemos savaitę ir paskui staiga atsiranda. Jei po dešimt dienų tylu – skambink kompanijai. Bet žinok, čia prasideda juokingiausia dalis. Aš buvau kantriai laukęs keturiasdešimt minučių karštojoje linijoje, o ten robotas mane sukinėjo ratu. Geriau rašyk el. laišką su visais duomenimis. Jeigu siuntinys tikrai prarastas, draudimas turėtų padengti, bet jei siuntei be draudimo – belieka tikėtis, kad kompanija bus garbinga. O žinok, ne visada yra. Būna tokių, kur pasako "mes neatsakomybės neprisiimame" ir tu lieki tuščiomis rankomis.

Ar verta drausti dešimties metų senumo kompiuterį, kurį siunčiu broliui?

Drausti seną techniką – beveik beprasmiška. Draudimo kompanijos skaičiuoja nusidėvėjimą. Jei tavo kompiuteriui dešimt metų, jie gali išmokėti ne procentą, o tik kelis eurus. Realiai tai nepadengs net siuntimo išlaidų. Aš paprastai sakau – drausti verta tik naujus daiktus arba tokius, kuriuos pakeisti brangu sentimentiniu požiūriu. O jei broliui reikia tiesiog kompo darbui – geriau nusipirkti ten. Draudimo kompanijos ir taip atsižvelgs į amortizaciją, tai realiai gausi centus. Siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims jau savaime kainuoja, tad nereikia dar pridėti draudimo mokesčio už seną techniką.

Kodėl kai kurios kompanijos tiesiog atsisako paimti mano siuntinio be jokio paaiškinimo?

O tai čia jų mėgstamas triukas. Būna, paskambini, viskas gražu, o kai atveži – "mes to nepriimame". Dažniausiai todėl, kad tavo siuntos turinys – kažkoks nesusipratimas – yra draudžiamų sąraše, arba matmenys neatitinka. Kartais kompanijos prisiima daugiau siuntų nei gali apdoroti ir tada atmeta lengviausius atvejus. Aš žinau vieną įmonę – nevardinsiu – kuri taip elgiasi sistemingai: pažada kainą internete, o kai atveži nepatogų siuntinį, staiga "pasikeitė sąlygos". Realybė tokia, kad ne visos logistikos grandinės veikia garbingai. Vertink ne pagal svetainę, o pagal tai, ar tau atsako į paprastus klausimus be išsisukinėjimo.

Ką daryti, kai dėžė atkeliauja į Edinburgą, nors turėjo vykti į Londoną – čia aš pats suklydau adresuojant?

Tiesiog turi pasakyti – klaidos pasitaiko. Jei tai Lietuvos kurjeris, jis nieko pakeisti negali. Siuntinys keliauja toliau į nurodytą adresą. Jei pastebėjai klaidą per anksti – skambink ir stenkis sustabdyti. Kartais pavyksta, jei siunta dar Lietuvos terminale. Bet jei jau JK – tada gavėjas turi susimokėti persiuntimą iš Edinburgo į Londoną, arba atrasti žmogų Edinburge, kuris priims. Buvo toks atvejis – klientas suklydo vienu indekso skaitmeniu, ir siuntinys nukeliavo į visai kitą galą. Susitvarkė tik todėl, kad miela kaimynė priėmė ir perdavė teisingam adresatui. Tai patikrink adresą tris kartus. Ir nepatingėk parašyti gavėjo telefono.

Jeigu siuntinys atėjo sutraiškytas kaip senas bulvinis blynas, kas kaltas ir ką daryti?

Pirma – fotografuok prieš atidarant. Dar geriau – filmuok, kai atplėši pakuotę. Jei pakuotė buvo aiškiai netinkama – draudimas nepadengs, nes kaltas siuntėjas. Bet jei dėžė buvo tvirta, o vis dėlto sutraiškė – pretenzija kompanijai. Būna, jie išsisuka su frazėmis "force majeure" ar "netinkamas pakavimas". Aš mačiau dėžes, kurios atrodė, tarsi jas pervažiavo sunkvežimis. Realybė – krovėjai skuba, laiptai siauri, kartonas prastas. Tai jei siunti ką nors trapią – naudok dvigubą kartoną, putas, ženkliuką "trapi". Bet ženkliukas ne visada padeda. Claim procesas trunka savaites, kartais mėnesius. Pakavimas – tavo geriausia draudimo poliso.

Daiktai, kuriuos žmonės siunčia, o gal nereikėtų

Ar galiu siųsti alkoholio butelį tėčiui į Angliją gimtadieniui?

Sorry, draugi, bet alkoholis – vienas didžiausių galvos skausmų. Anglijoje akcizai yra pagrindinė priežastis, kodėl privatiems asmenims siųsti alkoholio beveik neapsimoka. Muitinė tikrai nepraleis butelio tiesiog taip. Reikia mokėti muitą, akcizą, ir dar pildyti popierius. Buvo atvejis, kai vaikinas bandė išsiųsti tėčiui partiją lietuviško alaus. Rezultatas – siunta taip ir neatkeliavo, nes muitinė ją sulaikė. Alus dingo nežinomybėje. Tai jei nori nustebinti tėvelį – geriau nusipirk ten vietoje. Siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims neturėtų apimti alkoholio, nebent tai verslo siunta su visais leidimais. Sutaupysi ir laiko, ir pinigų.

Kokie daiktai tikrai nepraeis pro muitinę ir kurjerius?

Baterijos, ypač ličio jonų – daugelis kurjerių jas veža tik pagal specialias taisykles, o muitininkai žiūri į jas kaip į potencialią bombą. Taip pat dažikliai, aerozoliai, kvepalai dideliais kiekiais, nes degūs. Gyvūnai – jie apskritai nepriklausomo požiūrio nesusilaukia. Augalai – čia visai atskira drama. Ir aišku, ginklai, narkotikai – bet tai patys suprantat. Kartais žmonės bando siųsti druska užpiltus agurkus ir stebisi, kodėl netinka. Na, skystis, skaidrumas, konservantai – muitinė to nemėgsta. Geriausia taisyklė: jei abejoji – pasitikrink internete. (Taip, aš irgi kartais pasitikslinu, nors tiek metų dirbu – taisyklės nuolat keičiasi.)

Ar galiu persiųsti mamos sodo augalus į jos naują namą netoli Londono?

Augalai… štai kur aš tikrai pasimesdavęs. Man atrodo, reikia fitosanitarinio sertifikato. Arba nereikia? Žinau, kad ES viduje dar kitaip, o į UK – jie griežčiau. Phytosanitary certificate ar kaip ten jį pavadinus. Aš šimtu procentų nežiūriu į augalus, nes tai specifinė sritis. Buvau matęs, kai žmogus siuntė svyrinukus ir muitinė paprašė kažkokių dokumentų, kurių žmogus neturėjo – augalai supuvo terminale. Tai jei mama prašo savo mėgstamo augalo – patark jai nusipirkti Anglijos sodo centre. Bus pigiau, greičiau ir be streso. Kartais siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims reiškia pasakyti šeimai "ne", nors norisi padėti.

Kaip perkelti visą kambario baldą dukrai, kuri studijuoja Notingame – per siuntą ar kitaip?

Jei tai sofa, spinta ar lova – tai jau nebe siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims, o mažas perkraustymas. Kurjerinės bendrovės nepriims didelių baldų kaip standartinės siuntos, nebent dalini į kelis mažesnius gabenus. Bet net tada labai brangu. Geriau rinktis perkraustymų kompaniją, kuri surenka dalinius krovinius. Arba dar geriau – parduok baldus čia, dukrai nusipirks ten IKEA. Buvo atvejis, kai tėvai siuntė sofą į Nottinghamą. Kaina pranoko naujos sofos kainą tris kartus. Jos teko atsisakyti muitinėje, nes dar ir importo mokestis už tokį daiktą buvo prilipdytas. Studentui geriausia nevežti baldų, o pirkti vietoje arba imti antrinę rinką.

Ar blogai jeigu antrą kartą per mėnesį siunčiu tą pačiam žmogui skirtingas dėžes?

Teorijoj – neblogai. Bet praktikoj muitinė gali pagalvoti, kad tu jam neatidirbi prekybos. Jei siunti dažnai ir reguliariai, ypač jei turinys panašus, pavyzdžiui, visada rūbai ar elektronika, JK muitininkai turi algoritmus, kurie pažymi tokius siuntėjus. Tada gavėjas gali būti kviečiamas paaiškinti, kodėl jam taip dažnai siunčia. Tai jei siunti dovanas šeimos nariui – daryk tai rečiau, bet didesnėmis siuntomis. Vienkartiniai siuntiniai – niekam nekliūna. O jei turi poreikį siuntinėti kas savaitę, tai jau verslas, vadinasi, reikia kitokių dokumentų ir taisyklės visai kitos. Paprastam tėvui dukteriai – siųsk kelis kartus per metus ir ramu.

Baigiamieji oriai ir praktiškai patarimai

Koks pats svarbiausias dalykas, kai ruošiesi siuntų siuntimui į Angliją privatiems asmenims?

Pakartosiu kaip senas vanagas – nepatingėk pasitikrinti adreso ir supakuoti taip, lyg ant tavo dėžės sėdės dramblys. Daugiau nei pusė bėdų kyla ne dėl muitų, o dėl prasto pakavimo. Antra – visada turi sekimo numerį ir tikėkis, kad gali prireikti kantrybės. Siuntų siuntimas į Angliją privatiems asmenims nėra raketų mokslas, bet po Brexit tenka daugiau dėmesio popieriams. Trečia – jei nežinai, geriau paklausk du kartus, nei siųsk ir gaisk. Aš čia surašiau tik tai, ką mačiau per savo dvidešimt plius metų. Kiekviena siunta – unikali, kaip ir jos siuntėjas. Tik nebijok klausti – net ir manęs.

Taigi, jei svarstai apie siuntų siuntimą į Angliją privatiems asmenims, neužsifiksuok tik ant kainos. Pažiūrėk į pakavimą, popierius ir realų laiką. Aš per tuos metus mačiau visko – ir laimingų gavėjų, ir katastrofų. Didžioji dalis problemų kyla ne nuo muitų, o nuo to, kad žmonės skuba ir nepasitikrina. Atsiversk dėžę, dar kartą peržvelk adresą, ir atsipūsk. Siunta nuvyks – jei ne pirmą, tai antrą kartą. Svarbiausia – neprarasti kantrybės kai skambinsi į tą karštąją liniją.