Siuntų pristatymas mikroautobusais – operatyvus transportas, kai skuba viskas

Na, ką, jei jau atsirai čia, turbūt tau reikia, kad daiktai persikeltų greitai. Aš šitame reikale jau, ne, gal kokius 22 metus. Daug kas galvoja, kad siuntų pristatymas mikroautobusais – tai tiesiog susikrauni ir pastumki iš taško A į B. Realybė kiek kitokia. Yra bent dešimt dalykų, kuriuos privalai žinoti, kol neatidarai durų ir nenusiviili. Šitas straipsnis – ne enciklopedija, o paprastas pokalbis. Jeigu tau rūpi operatyvus transportas ir nori suprasti, kaip viskas vyksta be to geltono žurnalo pasakų – skaityk. Aš pasakysiu, ką žinau, ir ko nežinau – irgi.

Pirmi žingsniai ir kaip išvis viskas sukasi

Kiek laiko užtrunka pristatyti siuntą mikroautobusu iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai, jei viskas sueina, Vilnius–Miunchenas su mikroautobusu trunka apie dvi paras. Bet aš pabrėžiu “apie” – čia ne pica, nekepama per pusvalandį. Dažnai vairuotojas pasiima dar kelias siuntas ir tada prisideda pusdienis. Kartą berlyniečiui vežėm per Lenkiją, o ten buvo magistralės remontas – vėlavome beveik parą. Dvi ar trys dienos yra labai realus vidurkis. Kas sako “garantuotai per 48 valandas” – dažniausiai skelbia, o ne veža.

Ar galiu užsakyti pristatymą paskutinę minutę, kai man jau dega nugaros?

Gali, bet čia kaip su skrydžiais – skubi, moki daugiau. Esu turėjęs klientą Kaune, kuris skambino ketvirtadienį, kad penktadienį reikėtų Hamburge. Pasisekė – turėjom laisvą mikroautobusą netoliese. Bet jei skambinsi pirmadienį 23 valandą ir tikėsis antradienio ryto – fizika neleidžia. Paruošti dokumentus, susidėlioti maršrutą, rasti vairuotoją... Operatyvus transportas veikia su kontaktais, o ne stebuklų lazdele. Skambink kuo anksčiau, geriausia – prieš savaitę. Nors kartais pavyksta ir per dieną – nesitikėk to kaip normos.

Kaip sužinoti, ar mano siunta tikrai tilps į tą mikroautobusą?

Ei, čia daug kas padaro klaidą. Pažiūri į skelbimą: “Iki 1200 kg”, galvoji – telpa. Bet realybė? Mikroautobuso erdvė nėra guminė. Kartą vežėm didžiulį kartoną, o salone jau buvo daugybė kitų dėžių – teko keisti planą. Rašyk visus matmenis centimetrais: ilgis, plotis, aukštis. Ne savo akimi, o tiksliai. Nes vairuotojas telefone gali pasakyti “tilps”, o paskui neįlenda. (Pakartosiu: visada matuok du kartus, ypač kampuotus daiktus.) Jei abejoji, siųsk nuotrauką. Tiesą sakant, net ir nuotraukoje sunku pasakyti šimtu procentų.

Ar mikroautobusas važiuos tiesiai pas mane, ar turiu tempti siuntą į kažkokį terminalą?

Didžiausias šito reikalo pliusas – mikroautobusas atvažiuoja tiesiai į tavo kiemą. Yra kompanijų, kurios viską surenka į terminalą, o paskiau tik tada krauna. Bet jei kalbam apie tikrą operatyvų transportą, vairuotojas pasiima iš durų ir veža iki durų. Kartais, jei gyveni penki kilometrai nuo asfalto per mišką, gali tekti iki kelio išnešti. Bet centre ar fabrike – sustoja po balkonu. Patogu. Aš pats mačiau, kaip klientas išėjo tik su šlepetėmis ir pasirašė. Tai ir yra tas lankstumas.

Ar galiu važiuoti drauge su siunta?

Teoriškai taip, praktiškai – reiktų tartis. Jei mikroautobusas pilnas, nelabai kur sėst. Jei laisvos vietos – kodėl ne? Mačiau klientus, kurie važiuoja į naują butą ir tuo pačiu parveža senukus atgal. Sutarties reikalas. Bet sakykime atvirai: 22 valandos mašinoje su nepažįstamu vairuotoju nėra atostogos. Be to, kai kurie draudimai riboja keleivių skaičių. Klausimo reikėtų užduoti iš karto, kai skambini. Ne tada, kai vairuotojas jau stovi kieme. Aš ne dėl to, kad blogai – tiesiog laiko gaišimas visiem.

Kainos – kodėl vieni sako 300, kiti 900

Kodėl kaina tokia miglota ir kada ji galutinė?

Na, čia kritinis klausimas. Kaina priklauso nuo... na, velniai, sakiau sau to nedaryti. Tiesiog taip yra. Kur vežam – Olandija ar Rumunija? Kiek kilometrų? Ar reikia dviejų vairuotojų? Ar siuntą kelti į antrą aukštą? Kartais klientas pasako “du kartonai”, o tai pasirodo buvęs akvariumas su stiklu. Be konkretaus sąrašo kaina tik orientacinė. Geriausias būdas gauti galutinę kainą: atsiųsk sąrašą, nuotraukas, adresus. Tada gali pasakyti: taip, 480 eurų, ir taškas. Jei tik telefonu “nuo-nuo” – tikėkis siurprizų.

Ar verta mokėti daugiau už tiesioginį reisą be persikrovimų?

Jei veži antikvarinę komodą ar serverių spintą – taip, verta. Brangiau, bet ramiau. Buvo atvejis, kai klientas rinkosi pigesnį variantą su persikrovimu Lenkijoje. Krautuvai pasiuntė dėžę ne į tą pusę, siunta savaitę važinėjo po Varšuvą kaip turistas. Pagaliau surado, bet kampas atsikando. Tiesioginis reisas paprastai apie 20–40 % brangesnis. Bet tu moki už tai, kad mašina nestoja, niekas nelenda tavo daiktams. Verslui tai dažnai lemiamas dalykas, ypač kai reikia operatyvaus siuntų transporto rytojaus dienai.

Kaip su kaina, jei siunta mažytė, bet vis tiek reikia visos vietos?

Čia klasika – “kubatūra”. Vežėjai skaičiuoja ne tik svarus, bet ir oro tūrio kiekį. Turėjom situaciją: klientas siuntė didžiulę vaikišką kėdutę, svėrė gal dešimt kilogramų, bet buvo plastikinė, kampuota. Reikėjo beveik pusės mikroautobuso. Kainą skaičiavom pagal vietą, ne svorį. Jei veži čiužinį ar surinktą spintą – tenka mokėti už paletės vietą. Kartais net nepagalvoji, kaip greitai mikroautobuso užpakalis pasibaigia. Vienas kartonas gali „suvalgyti“ vietą, kur galėtų stovėti trys normalūs lagaminai.

Ar sezonas tikrai taip stipriai keičia įkainius siuntų pristatymui mikroautobusu?

Kolkas aš stebiu, kad taip – rugsėjo ir gegužės mėnesiai iš proto varo. Visi kraustosi. Tada mikroautobusų poreikis šoka į viršų, o vairuotojų skaičius nesikeičia. Logiška, kad kaina auga. Žiemą, ypač sausį, gali rasti variantą net trečdaliu pigiau. Bet yra niuansas – blogas oras. Vasarą brangu, bet greitai. Žiemą pigiau, bet vairuotojas gali įstrigti Slovakijoje per sniegą. Tai tas sezoniškumas turi dvi puses. Jeigu gali palaukti iki vasario – palauk. Nepirk pasakos apie “visada vienodą kainą”.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Oficialiai – ne, neprivalai. Bet jei vyras nešė tavo sofą į šeštą aukštą be lifto, o tavo laiptinė siaura kaip landa... pažiūrėk, tai yra paslaugų verslas. Aš mačiau, kai klientas davė dvidešimt eurų – vairuotojas kitam reisui važiavo geros nuotaikos. Bet buvę ir taip – trys eurai, ir vairuotojas pabambėjo telefone po to. Arbatpinigiai nėra įskaičiuoti į sąskaitą. Jei patenkintas ir jauti, kad žmogus darė daugiau nei privalėjo – skatink. Bet tai tavo pasirinkimas. Tikrai yra įmonių, kur vairuotojai bando spausti – tokių vengčiau.

Kai kelias ne toks jau rožinis – problemos, kurios tikros

Kas bus, jei vairuotojas užsilenks pasienyje ir muitinė nuspręs viską iškrauti?

Blogiausia, kas gali nutikti, ir aš matęs tai dukart per savo praktiką. ES viduje patikrinimai reti, bet jei griebia – sustoja. Jeigu dokumentai tvarkingi, CMR forma parašyta teisingai, nieko nelegalaus neveži, tai prarandi kelias valandas. Bet jei kažkas neįdėta į sąrašą, pavyzdžiui, vienas papildomas dėklas – prasideda košmaras. Muitininkai turi teisę iškrauti. Mikroautobusas tuo metu ne pats patogiausias, nes prigrūsta. Aš visada sakau klientams: nepakyškite nieko paskutinę minutę po patvirtinto sąrašo. Rimtai. Tai gali kainuoti ne tik laiką, bet ir baudą.

Ar mano siunta saugi, jei mikroautobuse važiuoja dar penkių žmonių daiktai?

Teoriškai – taip, jei kroviniai sudėti atsargiai. Vėlgi, priklauso nuo... (velniai, aš vėl taip pasakiau – nenoriu to kartoti, bet ką padarysi). Idealiai viskas turi būti surišta, apkrauta taip, kad nesidaužytų. Bet realybė? Kartais skuba, vairuotojas naktį maigo kelią, dėžės trankosi. Mačiau, kaip vieno kliento veidrodyje atsirado įskilimas, nes kaimyninė dėžė su varžtais buvo suversta ant jo. CMR draudimas tai padengia, bet stresas – nemokamas. Todėl jei turi ypač jautrių daiktų – labai gerai tai pažymėk. Ir nepagailėk papildomos kartono dėžės. Gali atrodyti kaip eikvojimas, bet taip saugiau.

Ką daryti, jei pristatymo dieną manęs nėra namie?

Turi turėti planą B. Mes visada klausiam: o jei nebus namie? Nes mikroautobusas negali laukti valandą kaip DPD. Laiko langai čia siauri. Buvo taip – klientė Berlyne išėjo į treniruotę, telefoną paliko spintelėje, vairuotojas dvidešimt minučių laukė, paskui turėjo važiuoti pas kitą. Siunta liko lyg muitinės sandėlyje, papildomai kainavo dvidešimt eurų. Tai jei žinai, kad gali užtrukti – įkelk giminaitį, palik raktus kaimynui, arba sutark dėl vakarinio lango. Vairuotojai nėra tavo sekretoriai; jie turi maršrutą. Deja, taip yra, nors aš ir norėčiau, kad būtų kitaip.

Buvo atvejis, kai mikroautobusą apvogė nakvojimo metu – ar tai manęs laukia?

Sąžiningai? Galimybė praktiškai neegzistuoja, bet per dvidešimt dvejus metus du kartus esu girdėjęs. Vairuotojas sustojo Italijoje kelyje, nusipirko kavos, grįžo – durelės atkimštos, dvi dėžės dingo. Čia jau organizacijos klausimas: ar nakvojama saugioje aikštelėje, ar vairuotojas budi prie mašinos, ar draudimas krovininiams dalykams galioja. Aš nesu teisininkas (ir čia gal ne visai į temą), bet jei veži brangius daiktus, visada klausiu: kur vairuotojas stato naktį? Blogos kompanijos to nesako. Geros – turi atsakymą. Jei siunčiami daiktai vertingi, užsakyk tiesioginį reisą su vairuotoju, kuris budi.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 2 dienas, bet realiai trunka savaitę?

Čia bus nepatogu, bet aš pasakysiu. Yra tokių žmonių, kurie parduoda orą. Pamato maršrutą žemėlapyje, kad galima nulėkti per dieną, ir sako – per dvi dienas padarysim. O tada paaiškėja, kad mikroautobusas dar nepilnas, jie krauna tris dienas, kol suranda kitus klientus. Ir tu kabli. Tai vadinama “grupinio krovinio” pardavimu kaip tiesioginiu. Aš pats tokio verslo nemėgstu, nors suprantu, kad taip veikia rinka. Kaip atpažinti? Jei kaina žemiau 70 % rinkos vidurkio – klausk, kodėl. Jei atsako neryžtingai – bėk. Rimtai. Nebūk tas klientas, kuris tikisi stebuklo už tris šimtus eurų aštuoniems šimtams kilometrų.

Pristatymo diena – smulkmenos, kurių niekas nepasakoja

Ar vairuotojas padės nunešti siuntą iki buto, ar tik išvers ant šaligatvio?

Čia jautrus klausimas. Vieni sako – tik iki laiptinių durų. Kiti – iki pat buto. Aš asmeniškai manau, kad jei veži sofą, logiškai reikia padėti į vidų. Bet mačiau vairuotojų, kurie atvažiuoja vieni, ir tiesiog neturi fizinių jėgų iškelti šaldytuvo. Tada reikia paties pagalbos, samdyti pagalbininką, arba... palieka kieme. Sakykime, nepatogu. Prieš užsakydamas aiškiai paklausk: ar įskaičiuotas pakrovimas ir iškrovimas? Ir kas, jei reikia nešti į antrą aukštą? Tai sutaupo daug nervų. Nepulk į saldų pažadą “paliksime prie durų”, jei turi pianiną.

Kokia yra reali mikroautobuso talpa kilogramais – ne ta, kuri parašyta popieriuje?

Popieriuje rašoma 3,5 tonos. Bet realybė: tu nenori užkrauti tiek, nes amortizatoriai, stabdžiai, važiuoklė – jie turi ribas. Aš rekomenduoju galvoti apie 1200–1400 kg maksimaliai. Kartą vežėm statybinių medžiagų – kažkas įtalpino beveik du tūkstančius kilogramų. Mašina važiavo kaip vikšras, riedėjo šonu, vairuotojas pavargęs po trijų valandų kaip po maratono. Perėjom per Čekiją ir supratom, kad stabdymo kelias nebe toks. Po to mes įvedėm vidines taisykles: ne daugiau 1300 kg. Tavo siunta tikrai tilps, jei tai nėra akmenų krūva. O jei akmenys? Tada reikia sunkvežimio.

Ar reikia rašyti kokią nors gavimo pažymą, ar tiesiog pasakau "ačiū" ir viskas?

Aš labai tavęs prašau – pasirašyk tą popierį. Tai vadinasi CMR arba važtaraščio priėmimo kopija. Būna, kad klientas paima siuntą, visi gerų jausmų, o po savaitės skambina: kur mano dėžė su porcelianu? O mes žiūrim – pasirašyta, kad gauta. Be parašo tu neturi teisinių kojų stovėti. Yra buvę, kad žmonės pasiuntė nuotrauką, jog gavo, bet parašo nėra. Teisme tai nieko verta. Trumpai tariant: taip, pasirašyk. Ir patikrink turinį prieš tai, jei dėžė visa subraižyta. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti – rašyk protokolą. Nepatingėk.

Ar siunta tikrai atvažiuos rytais, ar galiu laukti iki 22 valandos?

Daug kas mano, kad pristatymas – tai kaip pašto laiškas: tarp 8 ir 10 ryto. Ne. Tarptautiniuose reisuose mikroautobusas nesustoja miegoti. Kartais jie kerta sieną vidury nakties, todėl pas tave gali atvažiuoti 21 valandą, net 23. Buvęs klientas Miunchene paskambino pykdamas, kad vairuotojas žadėjo iki 18, o atvažiavo 22:30. Bet vairuotojas čia ne kaltas – eilė pasienyje. Tai sutarkite lango diapazoną. Jei žinai, kad anksti miegi – pasakyk, kad tinka tik iki 20 val. Bet suprask: vairuotojas negali užšaldyti laiko. Jis privalo pristatyti, nebūtinai pagal tavo miego grafiką.

O jei mano siunta – šaldytuvas? Ar mikroautobusas tam tinka?

Jis tinka gabenti, bet ne taip, kad gulėtų. Šaldytuvai turi stovėti vertikaliai. Jei mikroautobusas pilnas ir tenka jį paguldyti – problemos. Tada reikia mašinos, kurioje jis netilps vertikaliai. Buvo atvejis: klientas vežė šaldytuvą į Italiją. Mes paguldėme, nes vietos stovint nebuvo. Atvykus – kompresorius atsilaisvino, skystis pabėgo. Klientas verkė. Aš sakau: taip, galima vežti mikroautobusu, bet būtinai pranešk, kad tai šaldytuvas. Tada užsakoma didesnė mašina arba laukiama, kol bus vieta stovint. Problema dažnai ta, kad žmonės apie tai pagalvoja paskutinę minutę. Aš irgi kartais pamirštu paklausti, kai skambutis greitas.

Kitokie atvejai ir dalykai, kuriuose nesu 100% tikras

Ar galima vežti gyvūnus kartu su baldais mikroautobusu?

Šitas klausimas manęs klausia dažnai. Žinojau, kad ką nors turiu pasakyti, bet... va, reikia pripažinti: aš nesu veterinaras ir ne žolininkas (nors šitą žodį pavartojau visiškai be reikalo). Gyvūnų pervežimas tarptautiniuose reisuose – dokumentų reikalas. Mikroautobuse gyvūnas gali važiuoti tik jei turi skiepų pažymėjimą, ženklinimą, ir dažnai reikia specialios dėžės. Be to, jei tu veši gyvūną ir sofą, ir sofai reikia dūmų testas... na, ne, dūmų testas nereikalingas. Aš tiesiog nesusigaudau visų muitinių taisyklių dėl gyvūnų. Patarimas: kreipkis į veterinarininką bent prieš mėnesį. O dėl vietos mikroautobuse – tikrai galima, bet ar leidžia taisyklės – pasitikrink su specialistu. Čia aš jau bamblys miške.

Ką daryti, jei siunta pasirodo esanti daug sunkesnė, nei skelbei?

Būna. Tu parašei keturiasdešimt kilogramų, o tikrovėje – aštuoniasdešimt. Vairuotojas atvažiuoja, pakrauna, važiuoja per pusę kelio, sustoja pasverti – o ten per sunku. Ką tada? Blogiausias variantas – mesti lauk. Bet malonesnis – mokėti papildomai. Kai kurios įmonės turi svarstykles ant kampo; mes tariamės vietoje. Jei pasirodo, kad svoris ne toks, koks buvo nurodytas, kaina kyla. Kartais vairuotojas turi teisę atsisakyti vežti, jei tai kelia pavojų. Todėl aš visada sakau: pasversk. O jei neturi svarstyklių? Bent palygink su maišais miltų. Gali pasirodyti juokinga, bet tiksliau nei akis.

Ar mikroautobuso transportas tinka verslo siuntoms, ar čia tik privatiems?

Kokia neteisybė manyti, kad mikroautobusai – tiktai kam nors į Ispaniją vežti sofą. Verslui tai aukso gysla. Ypač kai reikia operatyvaus siuntų transporto – tarkim, parodos rekvizitui, pristatomiems baldams, ar elektronikai, kuri turi būti rytoj. Mes vežam ir biuro archyvų dėžes, ir parduotuvių prekes. Privalumas – greitis ir lankstumas. Nereikia laukti savaitės, kol surinks pilną fūrą. Aišku, jei verslas siunčia du konteinerius kas savaitę – fūra pigiau. Bet jei reikia skubių, nestandartinių, tarpvalstybinių pristatymų – mikroautobusas yra tavo draugas. Aš čia net neabejoju. Net startupai pradėjo naudotis – jie neturi sandėlių, jiems reikia į biurą ir greitai.

Kokią draudimo dalį turi pats klientas, o kokią vežėjas?

Draudimas... na, tai ilgas paaiškinimas. Vežėjas privalo turėti CMR draudimą. Tai reiškia, kad jei dėl jo kaltės siunta sugadinta – jis atsako. Bet yra niuansas. Jei siuntą sugadino gaisras, kurį sukėlė gamykla šalia, kurioje mikroautobusas stovėjo – tada jau nebe vežėjo kaltė. Aš esu matęs, kai klientas norėjo, kad vežėjas atlygintų už sudužusį televizorių, bet ekspertizė parodė – dėl netinkamo pakavimo. Klientas pats kaltas. Tai vežėjas draudžia transporto riziką, o klientas turi pasirūpinti, kad daiktai būtų gerai supakuoti. Jei siunti tą televizorių tik su antklode – rizika tavo. Kartais manęs klausia: ar draudimas padengs vagystę? Taip, jei buvo užpulta. Ne, jei palikai atrakintą ir nuėjai. Paprasta.

Kur kreiptis, jei siunta atvažiavo sulamdyta ir aš neturiu nuotraukų "prieš"?

O, labai bloga pozicija. Jei neturi nuotraukų iki pakrovimo, tai tampa žodis prieš žodį. Bet dar ne viskas prarasta. Rašyk skundą iš karto. Jei ant pakuotės matyti šviežios dėmės, braižytės, kurios negalėjo atsirasti per buvimo laiką, tai galima bandyti įrodinėti. Yra buvę, kad klientas, neturėjęs foto, turėjo liudininką – kaimyną, kuris padėjo pakrauti. Tai padėjo laimėti bylą. Bet, va, geriausias patarimas, kurį galiu duoti: pirmiausia nufotografuok, tada pasirašyk. Net jei skuba. Aš žinau, kad tai erzina. Dešimt minučių dabar sutaupo dešimt savaičių vėliau. Ir dar – jei dėžė truputį paplėšyta, bet viduje viskas sveika – šaukti nereikia.

Išvada

Tai va, jei ieškai siuntų pristatymo mikroautobusais, turi suprasti vieną dalyką: tai nėra tobula sistema. Ji greita, lanksti, bet gyva. Ji priklauso nuo oro, žmonių ir to, kiek sąžiningai visi kalba. Per dvidešimt dvejus metus aš mačiau visko. Geros įmonės nesikrato atsakomybės, o blogos žada auksą iš dangaus. Tikėkis realaus operatyvaus transporto, o ne stebuklo. Užduok klausimus, matuok, fotografuok ir visada turėk planą B. Sėkmės perkeliant. Aš einu – turiu paskambinti vairuotojui, kuris, regis, įstrigo eilėje pasienyje.