Siuntų pristatymas į Angliją su asmeninės siuntos sekimu: ką privalai žinoti prieš lipdydamas lipduką

Turiu prisipažinti – per tuos daugiau nei dvidešimt metų, kol tempiau dėžes, baldus ir kartais net augalus per visokias sienas, mačiau, kaip siuntų pristatymas į Angliją su asmeninės siuntos sekimu tapo viskuo, ko žmonės ieško. Anksčiau užtekdavo paklausti "keliaus ar ne", o dabar visi nori matyti tą stebuklingą tašką žemėlapyje. Bet realybė kitokia: sekimas yra puikus, bet jei nežinosi kelių dalykų apie muitus, tinkamą pakavimą ir kaip elgtis kai siunta užstringa Romforde, tu gali gauti daugiau problemų nei naudos. Aš čia ne tam, kad agituotum naudoti vieną įmonę ar kitą – tiesiog papasakosiu, kaip iš tikrųjų viskas veikia, kai spaudi "siųsti" ir lauki, kad tavo daiktai atsirastų Londone, Birmingame ar kur ten jiems skirta.

Apie sekimą ir tuos skaičius ant lipduko

Kas yra asmeninės siuntos sekimas ir kodėl aš negaliu tiesiog paskambinti vadybininkui ir paklausti, kur mano dėžė?

Žinai, skambinti visada galima, bet vaikinai sandėliuose turi tūkstančius siuntų ir nebėgs matuoti tavo dėžės su liniuote. Sekimas – tai unikalus kodas, kuris fiksuoja kiekvieną stotelę: kai pakrauna Vilniuje, kai išlipdo Varšuvoje, kai praeina muitinę, kai pasiekia Anglijos rūšiavimo centrą. Prieš dešimt metų klientė paskambino ir klausė "kodėl jau tris dienas Anglijoj neatvažiavo, jūs pavogėte". Paaiškėjo, kad manė, jog aš turiu GPS kiekvienoje dėžėje. Ne, mes turime skaitytuvus sandėliuose. Skambinti galima, bet sekimo sistema yra tavo pagrindinis draugas čia.

Ar tikrai aš galiu matyti kur mano siunta yra realiu laiku, kaip Uberyje, ar čia tik toks įsivaizdavimas?

Oi, va čia aš turiu tave nuvilti. Realus laikas kaip Uberyje būna tik brangesnėse ekspresinėse tarnybose. Standartinis siuntų pristatymas į Angliją su asmeninės siuntos sekimu veikia kitaip – atnaujinimai ateina, kai siunta pralekia pro sandėlio skaitytuvą. Kartais per kelias valandas, kartais kitą dieną. Buvęs atvejis: klientas stebėjo "In transit" keturias dienas, galvojo, kad vairuotojas tiesiog važinėja aplinkui. Ne. Dažniausiai reiškia, kad ji stovi trailerio tamsoj tarp kitų dėžių. Taip ir yra.

Ką daryti, jei sekime parašyta "Exception" arba kad siunta užstrigo Rytų Londone jau penkias dienas?

Rytų Londonas, tiksliau Thamesmeado zonos centras, pagal mane yra viena iš tų vietų, kur siuntos "patinginiai". Jei matai "Exception" – tai gali reikšti kad pažeista pakuotė, klaidingas adresas arba kad tiesiog neatsisuko durininkas. Nelauk. Rašyk siuntėjui. Buvo atvejis, kai dėžė su dokumentais dingo rūšiavimo centre dėl nulupusio lipduko. Penkias dienas. O galėjo per vieną, jei žmogus būtų sureagavęs iš karto. Kai pamatai, kad niekas nesikeičia per 48 valandas – veik.

Kainos, svoris ir kodėl vienam penki eurai, kitam penkiasdešimt

Kiek maždaug kainuoja siuntų pristatymas į Angliją su sekimu, jei ta dėžė sveria kokius 10 ar 15 kilogramų?

Maždaug kalbant, standartinė 10 kg dėžė su sekimu kainuos nuo 18 iki 30 eurų. Jei didesnė – 30 kg – gali būti ir 60-80 eurų. Aš dažnai sakau – nežiūrėk tik į kainą. Buvo atvejis prieš porą metų, kai pasiūlė pervežti už 12 eurų. Be jokio sekimo, be draudimo. Siunta atsirado po mėnesio, sulamdyta. Ar ekonomiška? Ne. Tad skaičiuok protingai, o ne tik pagal tai, kiek piniginėj liko. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir turėti ramybę.

Ar galiu suversti viską į vieną didelę dėžę su drabužiais, ar privalau skaidyti į mažesnes, kad tai skaičiuotųsi kaip asmeninė siunta?

Viena didelė dėžė geriau nei dešimt mažų, jei kalbam apie logiką ir kainą. Bet muitinėje kils klausimų, jei atrodys kaip komercinis siuntimas. Asmeninės siuntos statusas skirtas daiktams be prekybinio pobūdžio. Du lagaminai draugui – ok. Keturiasdešimt dėžių parduoti – verslas. Praktikoje iki 30-31 kg viename vienetu dažniausiai praeina, bet (čia pataisymas) prieš pusmetį ribos buvo kitokios, būtinai pasitikrink dabartines taisykles su savo pervežėju. Ne visur viskas vienodai, kai kurie agentūros taiko savus skaičiavimus.

Kodėl vienos įmonės siūlo 15 eurų, o kitos 45 eurus už tą patį kelią? Kas čia per skirtumas – ar vieni apgaudinėja?

Ne visada apgaudinėja, bet pigiausias dažnai būna brangiausias. 15 eurų gali reikšti surinktinį vežimą, be sekimo arba su labai apribota atsakomybe. 45 eurai dažniausiai apima tikrą sekimą, draudimą, pristatymą per kelias dienas ir operatyvų aptarnavimą. Mačiau kompanijų, kurios ima 20 eurų, o kai siunta dingsta – jos irgi dingsta. Pagalvok – ar verta rizikuoti savo daiktais dėl 20-30 eurų skirtumo? Aš rinkčiausi vidurį. Yra kas dirba švariai, yra kas tik apsimena profesionalais.

Kas vyksta pasienyje, muitinėj ir kodėl Brexit čia viską apvertė

Ar man reikia pildyti kažkokius popierius siunčiant siuntą į Angliją po Brexit, ar jau viskas kaip anksčiau?

Anksčiau, prieš Brexit, galėdavai mestelti dėžę į furgoną ir tiesiog važiuoti. Dabar reikia muitinės declaration, turinio sąrašo, vertės. Kartais net EORI numerio, bet (vėlgi, čia aš galiu maišyti su verslo siuntom – tiksliai pasitikrink, nes asmeninei gali ir nereikėti). Būna, kad žmonės nenurodo sąrašo ir siunta sustoja Klaipėdoje arba Doverio uoste. Tada prasideda laiko gaišimas. Dėl popierių – taip, dabar jų reikia. Anksčiau nereikėdavo, o dabar pasieniečiai žiūri atidžiau. Nepatingėk užpildyti.

Ar tikrai negalima siųsti maisto, pavyzdžiui šakočio ar dešrų, draugui į Londoną? Juk tai asmeninė dovana!

Aš labai pykstu, kai klausia po fakto. Dešros, kiaušiniai, augalai – muitinėje registruojami kaip ribojamos kategorijos. Šakotį dar gal praleis jei gerai supakuotas, bet dėl mėsos – griežtai ne. Buvo atvejis, kai moteris siuntė sūnui į Notingamą dešrų ir sūrio. Muitinė pradėjo tikrinti, o ten kvapas nuostabus, bet dokumentų nėra. Nutarė saugumo sumetimais išmesti. Sūnus liko be dešrų, mama be siuntos. Paprasčiausiai nesiųsk. Nebent pirktas parduotuvėj su sertifikatais, bet net tada rizikinga.

Kas bus, jei muitinė atvers mano siuntą ir pamatys, kad vertė didesnė nei nurodyta? Ar galiu pasiimti ir sugrąžinti atgal?

Va čia nemaloni dalis. Jei vertė per maža – gali praslysti. Jei neatitinka turinio, muitinė gali pritaikyti muito mokestį arba net laikyti siuntą. Sugrąžinti atgal... teoriškai taip, praktiškai brangu. Turi sumokėti muito mokestį ir dar administracinius. Kartais siunta grįžta, bet tu jau esi praradęs laiko ir nervų. Žodžiu, rašyk tikrą vertę, netempk gumos. Sakykim atvirai – muitininkai nėra kvaili, jie mato tūkstančius dėžių ir žino, kad plazminis televizorius nekainuoja 20 eurų.

Pakavimas, etiketės ir kiti techniniai dalykai, kuriems žmonės skiria penkias minutes

Kaip geriausia pažymėti siuntą, kad ją būtų galima sekti be problemų?

Pirmiausia – lipnios juostos kokybė. Ne ta pigi iš kioskojo, o tvirta. Dėžė turi atlaikyti spaudimą iš viršaus, nes Anglijos siuntų centruose dažnai krauna viena ant kitos aukštai. Lipdukas su sekimu turi būti ant lygaus paviršiaus, ne per lenkimo liniją, ne ant sulamdyto kartono. Aš mačiau atvejį, kai žmogus priklijavo lipduką ant vokuoto porolono – po trijų valandų jo nebebuvo matyti. O sekimo numeris yra vienintelė tavo siuntos tapatybė. Be jo ji tampa anonime dėže. Dar vienas dalykas – adresą rašyk ir ant viršaus, ir viduje ant lapelio, jei pakuotė suplyš.

Ar tikrai mano sena batų dėžė netiks, ar privaloma pirkti specialią dėžę siuntų pristatymui į Angliją?

Naudok ką nori, jei tai tvirta. Bet batų dėžė... žinai, jos dažnai būna plonos, su tuo pergamentiniu popierium viduj ir tiek. Jei ten tik batų raišteliai, gal ir praeis. Jei ten kavos aparatas – nepraeis. Kartais žmonės pasiima dėžę nuo sulčių ir stebisi, kodėl dugnas iškrito. Anglijos kelias nėra trumpas – bus kraipoma, vartoama, judės liftais. Tad ne taupyk ant pakuotės. Kartą vežėm stiklinę lempą senoje rūbų dėžėje, klientas ten įdėjo du laikraščių lakštus. Aišku, atkeliavo į šukes. Specialios dėžės nebūtina, bet smegenų reikia panaudot.

Ar ant siuntos visada reikia rašyti vertę dviem kalbom, ir kodėl tai svarbu jei aš jau turiu sekimo numerį?

Vertę rašyti reikia, nes sekimo numeris nieko nepasako apie turinį. Muitininkui reikia žinoti, kas viduje, kad nereikėtų atidarinėti dėl kiekvienos dėžės be reikalo. Dviem kalbom – geriausia. Anglų kalba yra privaloma Anglijos pusėje, lietuviška padeda Lietuvos terminaluose. Aš dažnai sakau: parašyk sąrašą tipo "Used clothes – Naudoti drabužiai", "Books – Knygos". Nenurašinėk pesimistiškai – jei rašysi "rubbish – šiukšlės", nors tai ir tiesa, gali kilti klausimų. Rimtai. Turinys turi būti aiškus, sąžiningas ir suprantamas tam vadybininkui, kuris 3 valandą nakties tikrins tavo dėžę.

Kai Anglijoj viskas pakrypsta ne pagal planą

Ką daryti, jei siunta pasiekė Londoną, bet ne tą pašto kodą, ir sekimas rodo visai kitą miestą?

Pašto kodai Anglijoj – atskira numerologija. Vienas skaičius ar raidė kitoj vietoj ir tavo siunta vietoj Manchesterio rajono atsiduria kitam. Jei matai, kad pristatymas įvyko kitur, skambink nedelsdamas. Kartais būna, kad kurjeris suvedė kodą su klaida arba skaitytuvas suglumėjo. Buvo absurdiškas atvejis, kai dėžė nukeliavo į gretimą gatvę, nes kaimynas panašiai pavarde pasivadinęs. Tada sekimas rodė "delivered", o mano klientas ieškojo valandomis. Taip, klaidos pasitaiko. Anglijoje labai daug panašių adresų. Kai pamatai klaidą – nepalauk rytojaus.

Kaip elgtis, jei kurjeris paliko siuntą pas kaimyną arba tiesiog numetė ją laiptinėje be jokio parašo?

Pasirašymas be parašo – tai visiškai nepriimtina, bet deja, pasitaiko. Jei sekime matai "Delivered, signed by Smith" o tu esi Jonaitis – nieko nelauk, skambink pervežėjui iš karto. Paprašyk proof of delivery nuotraukos. Daugelis normalių kompanijų dabar turi tas nuotraukas. Jei siunta numesta laiptinėje – pirmiausia pasiimk ją, tada fiksuok. Yra buvęs atvejis, kai vaikas laiptinėje surado dėžę su inkščiais, nes kurjeris nekantravo. Tai ne tik nelegalu, tai amoralu. Bet žinai ką – jei tavo sekimo numeris rodo pristatytą, o tu neturi parašo, tu turi teisę reikalauti paaiškinimo. Ir jei reikia – kreiptis į draudimą.

Ar galiu kaip nors atšaukti siuntą, jei ji dar neišvažiavo iš Lietuvos, ir ar tikrai atgausiu visus pinigus atgal?

Atšaukti galima tik iki tol, kol paketas nepateko į tarptautinį maršrutą. Jei dar Vilniuje sandėlyje ar prieš pakraunant į furgoną – taip, kompanija turėtų grąžinti. Bet atsimink, kad administraciniai mokesčiai dažnai nuskaičiuojami. Realiai per dvidešimt metų mačiau visas schemas. Kai kurie vežėjai grąžina 100%, kiti meta 10-15% "už procesą". Aš pats esu linkęs manyti, kad jei siunta nesugadinta ir nejudinta, turi būti pilnas grąžinimas, bet... verslas yra verslas. Būna ir tokių, kurie apskritai dingsta. Todėl prieš siunčiant pasidomėk ne tik grąžinimo politika, bet ir kokybės pažadais. O jei jau išėjo iš sandėlio – grąžinimas iš Anglijos brangiai kainuoja.

Greitis, regionai ir kodėl kartais viskas stringa savaitgalį

Kiek dienų realiai užtrunka siuntų pristatymas į Angliją, ar tikrai tas 3-5 darbo dienos?

Sakykim atvirai: jei kurjeris pažadėjo 3-5 darbo dienas, tai dažniausiai ir būna, bet ne visada. Aš turėjau siuntų, kurios buvo Londone per 48 valandas, ir turėjau tokių, kurios važinėjo po Vokietiją savaitę, nes automobilis susirado ten perpildyto sandėlio. Brexit irgi pridėjo laiko. Dabar dažnai būna, kad siunta 1-2 dienas "plaukioja" muitinėje, nors ir ne viskas tikrinama. Jei siunti į kurį nors Skotijos kampą ar Velsą – pridėk dar dieną. O jei prieš šventes – pamiršk tikslumą. Tada geriau išvis nesitikėk. Brolis gali skaičiuoti, bet logistika skaičiuoja kitaip.

Ar skiriasi pristatymo laikas, jei siunčiu į Belfastą ar Edinburgą, palyginti su Londonu?

Taip, ir dar kaip skiriasi. Londonas turi didžiausius centrus, ten eina tiesioginiai srautai, ten mažiau perskirstymo. Belfastas... žinai, ten jūra tarp, reikia arba keltu, arba lėktuvu, arba važiuoti aplink per Liverpulį. Tad taip, Šiaurės Airija ir tolesni Škotijos regionai gauna siuntas kiek lėčiau. Atsimenu, siuntėm daiktus į Aberdyną – sekime rodė, kad savaitę buvo Edinburge. Pasirodo, ten laukė vietinio vežėjo, kuris važiuoja tik antradieniais ir ketvirtadieniais. Taip, taip, Anglijoj irgi yra tokių "laukti kol prisirinks" vietų. Ne viskas yra express, kai kurie regionai gauna tik porą kartų per savaitę.

Ar siuntos juda savaitgaliais, ar jos gražiai sau paguldo ir palaukia pirmadienio ryto?

Ai, va čia daug mitų. Tarptautinis transportas važiuoja ir savaitgaliais, furgonai milžiniški juda per Europą be sustojimo. Bet rūšiavimo centrai, ypač Anglijos vidaus centrai, dažnai nedirba sekmadieniais arba dirba sutrumpintai. Tad tavo siunta fiziškai gali judėti, bet sekime nebus atnaujinimo iš karto. Būna, kad žmonės šeštadienį tikrina sekimą, nieko nemato, panikuoja, o pirmadienį 7 valandą ryto staiga "Delivered". Kodėl? Nes sandėlis nedirbo, o skaitytuvas įsijungė pirmadienį. Tai normalu. Nereikia galvoti, kad jei sekmadienį nėra atnaujinimo – siunta pavogta. Nors žinoma, jei nėra atnaujinimo savaitę, tada jau klausk.

Didelės siuntos, draudimai ir draugo pašto dėžė

Ar galiu siųsti dviratį ar kitus didelius daiktus kaip asmeninę siuntą į Angliją?

Dviratis įdomus atvejis. Jei jis suardytas į dalis, sutalpintas į dėžę ir sveria iki limito – tai asmeninė siunta. Jei jis visas, surinktas, 2 metrų ilgio – tai jau oversized ir gali kainuoti kaip krovinys. Aš asmeniškai siunčiau klientui Braitoną dviratį prieš trejetą metų. Gerai supakavom, bet nepamatavom rankenos – išlindo per dėžės šoną. Anglijos terminale nulaužė tą rankeną bandydami sutalpinti. Paskui aiškinomės mėnesį. Draudimas padengė, bet nervai... Tai va, jei siunti dviratį, atsuk stipinus, nuimk pedalus, suvyniok į poroloną ir matuok tris kartus. Ir pasitark dėl dydžio, nes jei viršysi standartines matuokles, bus brangu.

Kas yra durų iki durų siuntų pristatymas į Angliją, ir ar tikrai kurjeris pristatys tiesiai į tą butą Birmingame?

Durys iki durų – puikus dalykas, jei supranti, ką gauni. Tai reiškia, kad vežėjas atvažiuos į nurodytą adresą, ne į pašto skyrių. Bet Birminge gali būti, kad didelis vilkikas neįvažiuos į senų namų kiemą. Tada kurjeris skambina ir sako: "Aš žemiau, lipk pasiimti". Taip, tai techniškai durys iki durų, bet fiziškai – gatvė prie durų. Buvęs atvejis su penkiaukščiu be lifto – žmogus negalėjo nuskęsti (oi, nusileisti, žinoma), kurjeris nunešė iki laiptinės, bet ne į penktą aukštą. Paslauga yra paslauga, bet ji turi ribas. Jei turi liftą arba pirmas aukštas – puiku. Jei ne – pasiruošk pagelbėti arba mokėti papildomai.

Kodėl kartais sekime parašyta "delivered", o mano draugė Anglijoje sako, kad nieko nerado ir nešė rankrodžio?

O, šitas vargina. Pirmiausia, sistemos klaidos. Kurjeris gali spustelėti "delivered" telefone prieš nueidamas iki durų, o paskui pamiršti arba nepaskambinti. Antra, pristatymas pas kaimyną – Anglijoj tai legalu, jei kaimynas sutinka. Trečia, žmogiškas faktorius: pametė, sukišo po kilimėliu kur nerandamas... Žodžiu, sekimo numeris nėra stebuklingas jutiklis, jis priklauso nuo žmonių. Buvo atvejis – sekime "delivered 14:15", o žmogus buvo namie iki 18 val. Pasirodo, kurjeris buvo kitoje gatvėje, kitam bute. Suradom tik kitą dieną. Taip, taip, pasitaiko. Todėl visada prašyk foto patvirtinimo, jei tai įmanoma.

Ar verta drausti siuntą siunčiant į Angliją, ar čia tik dar vienas būdas iš manęs paimti papildomus eurus?

Atsakymas trumpas: verta, jei siunti vertingus daiktus. Jei ten seni džinsai ir trys puodai – gal ne. Draudimas padengia ne viską, tiksliau, jis nekompensuoja tavo emocinės traumos kai sulaužoma senelės vaza. Kompensuoja rinkos vertę, dažnai su limitu. Aš suabejoju ar čia visiškai teisingai pasakysiu, bet didžiosiose kompanijose limitas dažniausiai būna iki 500-1000 eurų, nebent deklaruoji aukštesnę vertę. Bet tada ir kaina kyla. Aš prisimenu labai liūdną atvejį, kai siuntėme profesionalų fotoaparatą be draudimo, nes klientas "įsitikinęs, kad gerai supakavo". Krovėjai numetė. Rezultatas – atgavo tik transporto kainą, o ne fotoaparato. Tad jei vertinga – drausk. Galų gale tai ne Eurovizijos balsavimas, tai tavo turto apsauga.

Kas atsakingas, jei siunta atėjo sulūžusi, o išorinė pakuotė atrodo nepažeista – ar aš kaltas, kad blogai suvyniojau?

O Dieve, šitas klausimas... Jei išore nepažeista, bet viduje sudaužyta – tai vadinama "hidden damage" ir tai pats blogiausias scenarijus. Kompanija gali sakyti, kad tu blogai pakavai. Tu gali sakyti, kad jie blogai vežė. Būna teismai, būna ginčai. Aš esu matęs, kaip tokie dalykai baigdavosi vidiniu susitarimu – dalinai kompensuoja vežėjas, dalinai prisideda siuntėjas.