Siuntų pristatymas į Angliją: nuo smulkių siuntų iki didelių gabaritų krovinių

Dvidešimt treji metai ant kelių tarp Lietuvos ir Anglijos... regiu, kaip viskas pasikeitė. Nuo tų laikų, kai žmonės pakuodavo pirmąsias dėžes į Londoną juostų kamuoliais, iki dabar, kai vienas kraustosi su šaldytuvu į Birmingemą, o kitas siunčia keturias pašto dėžutes su dokumentais. Siuntų pristatymas į Angliją nuo smulkių iki didelių gabaritų atrodo paprastas, bet aš pasakysiu tau tiesą. Kiekviena situacija turi savo kvapą, savo svorį ir tuos supainiotus muitinės popierius, kurie prasidėjo po Brexit.

Smulkmenos, kurios prasideda nuo vienos dėžutės

Kiek kainuoja nusiųsti mažą siuntą į Londoną?

Maža dėžutė į Londoną dabar kainuoja nuo 18 iki 45 eurų per kurjerį. Brangiau nei prieš dešimt metų, ane? Brexit viską sujaukė. Tarkim, penki kilogramai, Vilnius–Londonas, per savaitę ar dvi. Aš visada sakau klientams: jei siunti vertingus dokumentus, geriau dėk į kišeninę siuntą su sekimu, o ne į standartinį paštą. Buvo atvejis – pasų kopijos dingo netoli Doverio uosto. Neverta rizikuoti dėl tokio menko sutaupymo.

Ar galiu siųsti drabužius paprastojoje dėžėje, nieko nereikia?

Gali, bet blė... jei dėžė braška per siules, nėra gera. Mačiau, kaip kurjeris įmetė dėžę ir viduje sprogo skalbinių minkštiklis. Drabužiai išsitepę visam gyvenimui. Pakuotė – pusė darbo. Kartonas dvigubas, juosta turi laikyti. Pasiimk markerį, užrašyk telefoną ant viršaus ir šonų. Daugelis pamiršta, tada siunta klajoja po sandėlį kaip turistas be žemėlapio. Realybė tokia.

Koks iš tiesų pristatymo laikas į Angliją šiomis dienomis?

Viliokis sako 3-5 darbo dienos. Realybė – savaitė, kartais dvidešimt dienų. Ypač jei siunta stringa muitinėje. Po 2021 metų viskas sulėtėjo. Kartais paskambina klientas po trijų savaičių: kur mano daiktai? O jie – Klaipėdoje, laukia patikrinimo. Smulkios siuntos dar bėga greičiau, bet jei ten kažkas įtartino – gali stovėti. Turi planuoti laiką ne pagal reklamą, o pagal tai, kad kelias ilgas ir per daug žmonių liečia tavo dėžę.

Ką reiškia "door to door" siuntimas į Angliją ir ar jis visada toks?

Teoriškai – nuo tavo durų iki gavėjo durų. Praktiškai – iki laiptinės. Yra tokių vežėjų, kurie pasako „door to door“, o paskui siunčia žinutę: „atsiduosite patys?“ Aš nemėgstu tokio. Jeigu neturi lifto ir sofos neįnešiu – pasakau iš anksto. Nėra ko žadėti rozinių. Tikrasis door to door dideliems gabaritams kainuoja papildomai, bet tada žinai, kad nepaliks daikto pusėje gatvės.

Dokumentai, muitai ir visi tie popieriai po Brexito

Ką privalau rašyti muitinės deklaracijoje, kai siunčiu daiktus į UK?

Čia turiu būti sąžiningas – šitos formos mane dar iki šiol kartais priverčia susimąstyti. Vienas klientas užrašė „Used personal belongings“, muitininkai atidarė ir rado naują dviratį. Bam – muitas, delspinigiai, nervai. Rašyk tiksliai: kas viduje, pagaminimo šalis, vertė eurais. Jei dovana – vis tiek deklaruok vertę. Nes anglai dabar tikrina agresyviau nei prieš penkis metus. Aš pats kartais perskaitau aprašymą ir pagalvoju, ar tai neatrodys kaip komercija.

Ar reikia mokėti muitą, jei siunčiu savo asmeninius daiktus?

Jei persikraustai – nereikia, teoriškai. Bet turi įrodyti. Aš klientui iš Kauno padariau paketą: sutartis su būsto nuoma, darbo pažyma, sąrašas daiktų. Muitinė vis tiek užlaikė dviem savaitėms. (Čia gal reikėjo dar Employer’s letter pridėti, nežinau.) Jei siunti seneliui striukę – čia ne persikraustymas, čia siunta. Muitas taikomas nuo vertės, viršijančios... na, tikslaus skaičiaus dabar neprisiminsiu, gal 135 svarų? Patikrink prieš siųsdamas.

Kokių daiktų negalima siųsti į Angliją išvis?

Nešviežia mėsa, ginklai (aišku), degios medžiagos. Bet aš labiau bijau alkoholio. Butelis likerio tėvams? Muitinė gali konfiskuoti ir dar bauduoti. Augalai – irgi tabu. Turėjau klientę, bandžiusią siųsti augintinio maistą dideliu kiekiu. Sankcijos, raudona juosta. Kai abejoji – klausk manęs arba tiesiog nesiųsk. Yra dalykų, kuriuos anglai vadina „prohibited“, ir ten sąrašas ilgesnis nei mano patirtis... na, beveik.

Kas dedasi kelyje ir kaip sekasi jūsų daiktams

Ar tikrai visos siuntos keliauja tiesiai, be perstojimo?

Ne. Jos keliauja kaip autobusas – sustoja Čekijoje, Vokietijoje, Belgijoje. Yra terminalų, kur perkrauna. Mažos siuntos maišoma su kitomis, didelės – į kombainą. Kartą kliento dėžė su keramika atsidūrė ant sunkiasvorio paletės, nes sandėlyje supainiojo etiketes. (Gėda prisipažinti, bet aš pats buvau nepakankamai pažymėjęs.) Ne viskas vyksta taip glotniai, kaip rodo reklamos su besišypsančiais vairuotojais. Realybė kvepi benzinu.

Kaip sekamos siuntos tiesiai iš Lietuvos į Angliją?

Sekimas yra... pusiau tikras. Išeina iš Lietuvos, matosi per DPD sistemą. Potam – tyla. Savaitę nieko. Tada staiga: „Out for delivery“. Stebuklas. Tarpinėse stotyse dažnai nuskenuoja tik konteinerį, o ne kiekvieną dėžutę. Tai jei siuntukas užsiliko Vokietijoje, gali ilgai nematyti. Aš visada sakau: sekimo numeris – tai ne GPS, o paskutinis žinomas adresas. Nereikia kiekvieną valandą tikrinti, tik nervus gadinsi.

Ar saugu siųsti elektroniką – kompiuterį ar monitorių – į Bristolį?

Saugiau nei siųsti indus, juokauju. Elektronika baiminasi smūgių. Jei tikras PC su kietuoju disku, reikia putplasčio, kad neklibėtų. Aš klijuju „FRAGILE“ lipdukus ant kampų, nors vairuotojams mažai kam rūpi. Turėjau atvejį – monitorius atkeliavo į Mančesterį sveikas, nes įkalęs dailylentės gabalą viduje. Dėžė atrodė kaip tankas. Bet daiktas gyvas. Kartais reikia pigiau, kartais – protingiau.

Kas atsitinka, jei gavėjas Anglijoje nėra namuose?

Tada prasideda cirkas. Kurjeris palieka pranešimą – kartais. Kaimiškose vietovėse jie nepabando pakartotinai, tik veža į depą. Tas depas gali būti už trisdešimt mylių. Tavo brolis turi važiuoti pats. Aišku, yra „safe place“ parinktis, bet jei palieki po kilimėliu ir dings – niekas nekompensuos. Aš siūlau nurodyti artimojo telefoną. Anglijoj žmonės skuba, kartais net nepažiūri į siuntą.

Dideli gabaritai – baldai, technika, namų perkraustymai

Kaip pervežti šaldytuvą iš Lietuvos į Angliją?

Šaldytuvas – ne siunta, o krovinys. Reikia paletės. Jei stovi vertikaliai – vežk vertikaliai, niekada gulčiaj. Aš prisimenu vežęs į Birmingemą: klientas nenorėjo mokėti už paletizavimą, sutvirtinome kartoną. Rezultatas – sulūžo vyriai nuo duobių keliuose. Nuo to laiko sakau: tik ant paletės, tik su kampų apsauga. Kaina auga, bet tu nenori pirkti naujo šaldytuvo už keturis šimtus svarų.

Kiek kainuoja pervežti sofą į Londoną?

Didelių gabaritų siuntų pristatymas į Angliją kainuoja pagal kubus. Sofa užima daug. Paprastai 300–700 eurų. Jei modulinė – gali atskirai. Jei fiksuota – prireiks didesnio furgono. Turim partnerių Peterbore. Bet atsargiai – yra tokių tinklapių, kur viskas atrodo pigu, o paskui prisideda kuro mokesčiai, miegamojo mokesčiai... Aš taip nevadinu, bet esmė ta, kad galutinė suma būna dviguba. Rinkis permatomą kainą nuo pradžių.

Ar baldus reikia išardyti prieš vežant į Angliją?

Taip, jei gali. Bet jei antikvarinė spinta, kuri byra jei atsuksi? Geriau palik kaip yra. Turėjome atvejį – pjaustėm senovinę spintą į Liverpulį, nes durys netilpo į furgono angą. Klientas pyko, bet aš paaiškinau: arba taip, arba naujos durys ten, kur siauros laiptinės. Kartais realybė reikalauja kompromiso. Aš pats mėgstu, kai viskas išrinkta – mažiau rizikos. Bet šimtaprocentinės taisyklės nėra.

Koks skirtumas tarp krovininio ir pervežimo paslaugos?

Krovininis – kai siunti dėžę per DPD. Pervežimas – kai ekipažas pakrauna pusę buto ir veža į Notingamą. Skirtumas kainoje dešimteriopas. Smulkios siuntos keliauja per dešimt rankų, o su pervežimais aš pats matau, kaip daiktai lipa ir nulipa. Jei turi pianiną – rinkis pervežimą. Jei siunti maišą drabužių – per kurjerį. Kai kurios įmonės parduoda krovininį kaip pervežimą, o paskui meta į bendrą furgoną. Tai ne ta pati priežiūra.

Kaip supakuoti dviračio rėmą, kad nenukentėtų?

Ratas žemyn, rėmas minkštu sluoksniu. Nuimk pedalus, vairą pasuk, apvyniok putplasčiu. Kas antras klientas to nepadaro ir stebisi dėl įbrėžimų. Aš stebiuosi, kaip kai kurie vežėjai tiesiog užmeta dviratį ant kitų daiktų. Buvo atvejis – brangus kalnų dviratis važiavo pas mane be dėžės. Uždėjau pagalvių viršun. Jo, ne pagal instrukciją, bet atsargiai. Atvežiau sveiką. Kartais reikia improvizuoti, bet geriau jau tos dėžės nei atsiprašai vėliau.

Kainos, draudimas ir kai kas pasiūlo per mažai

Kodėl vieni pervežimai kainuoja dvigubai pigiau nei kiti?

Nes paslaugų lygis skiriasi. Rimtai. Pigiausias variantas – tu pats veži į terminalą, pats pakuoji. Brangesnis – mano komanda viską padaro. O dar brangesnis – ekspresinis į Angliją per 48 valandas. Pigioji alternatyva reiškia, kad tavo dėžė gulės sandėlyje Kvinsbery iki pilno furgono. Yra tokių įmonių, kurios paima pinigus ir dingsta sekmadieniui... turiu omeny, nutrūksta ryšys. O paskui tu šaukiesi į paštą be atsako.

Ar verta drausti siuntą keliaujančią į UK?

Jei vertė viršija tris šimtus eurų – taip. Draudimas kainuoja apie 1-2 procentus. Bet skaityk smulkųjį šriftą. Viena klientė norėjo drausti rankinę. Draudikai atsisakė mokėti, nes pakuotė buvo „insufficient“. O ji buvo gera. Jiems visada rasi prie ko prisikabinti. Dideliuose gabarituose draudimas aktualus, nes jei furgono avarija – dalinasi kroviniai. Arba niekas. Aš linkęs drausti brangius daiktus. Senos komodos – neverta.

Kokia reali kaina vežant pusę būsto į Angliją šiandien?

Turiu galvoje krovinių pervežimą su pilnu furgonu. Lietuva–Anglija, 1,5 tonos. Kaina svyruoja nuo 900 iki 1500 eurų. Prikauso nuo sezono (vasara brangiau) ir ar reikia vietos tik tau. Smulkios siuntos įmeta į bendrą furgoną, suma mažesnė. Aš asmeniškai galvoju, kad kainos pašoko dvidešimt procentų dėl kuro ir... ir... na, dėl tos Europos raizgalynės su leidimais. Daugiau popieriu reikia nei anksčiau. Aha, būtent popieriu – man taip išeina kai skubu ir rašau vakare.

Ar galiu siųsti automobilio detalę didelę, pvz., variklį?

Variklis – jau ne siunta, o krovinys. Reikia nusausinti skysčius, kitaip atsisakys vežti. Muitinė klaus dėl kilmės. Aš esu vežęs variklį į Lič lauką – garagistas užsisakė pigiau iš Lietuvos. Svoris didelis, reikia keltuvo. Kaina apie 250–400 eurų. Viskas priklauso nuo to, ar turi paletę, ar reikia tempti rankomis. O tempti penkiasdešimt kilogramų variklį... na, aš jau nebe to amžiaus.

Praktiniai niuansai, apie kuriuos niekas neparašo

Ar reikia angliškai rašyti gavėjo adresą?

Taip, žinoma. Nors mūsų sistemos supranta lietuviškas raides, Anglijos sandėliuose nėra Google Translate. Kartą siunta stringo, nes „Gatvė“ buvo parašyta su „ę“. Žmogus neskaito. Jei gali – spausdink. Jei rašai ranka – didžiosiomis, aiškiai. Postkodas – svarbiausia dalis. Londone be postkodo gali atsidurti kitoje gatvėje. Tai ne Kaunas, kur pašalinis tave pamatys. Ten skubės ir dės kur patogiau.

Ką daryti, jei siunta sustojo muitinėje ir prašo papildomų dokumentų?

Turi arba pats važiuoti, arba duoti įgaliojimą. Jei mažoji siunta per kurjerinę – dažniausiai jie patys sutvarko. Bet jei didelis krovinys į Angliją, muitinė nori sąskaitos faktūros, EORI numerio, kartais naudojimo įrodymo. Buvo atvejis, kai klientas siuntė dešimt kartonų su knygomis. Muitininkas nusprendė, kad prekyba. Reikėjo paaiškinimo laiško. Savaitės vėlavimas. Kartais jie tiesiog nori patikrinti. Ne visada racionalu, bet privaloma atsakinėti greitai.

Ar galiu vežti augintinio guolį ar kačių tualetą – tai neaugalas gi?

Jei švaru – taip. Jei ne – problemų. Klientas išsiuntė šuns guolį į Redingą... na, kvepėjo. Muitinė atidarė, paliko dviem dienom. Paskui skundėsi, kad siunta suplyšusi. Aš sakau – jei siunti ką nors su kvapu, gerai išvalyk. Techniškai leidžiama, bet bet koks riebaluoto pėdsakas gali lemti patikrinimą. Geriau nupirk naują guolį gavėjui nei siųsk seną su visais plaukais. Skamba žiauriai, bet sutaupysi laiko.

Kaip vežti plaustą ar kitą keistą daiktą, kurio nėra standartiniuose sąrašuose?

Pirmiausia – nufotografuok ir atsiusk man. Reikalausiu matmenų, svorio, kad žinočiau, ar tilps per vartus. Buvo atvejis – menininkas siuntė metalinę skulptūrą į Oksfordą. Svarsčiau kaip verstis. Galų gale pritvirtinom ant paletės, sukalėm aplink vazonų dėžes. Atlaikė. Neįprasti daiktai brangiau kainuoja, nes reikia galvoti. Smulkios siuntos standartizuotos, bet kai atsiranda du tūkstančiai kilogramų metalo – tampi inžinieriumi per minutę.

Avarinės situacijos ir ką daryti, kai viskas nepasiseka

Siunta dingo. Koks mano pirmas žingsnis?

Ne kviesti egzorcisto, nors norisi. Pirmas žingsnis – rašyti vežėjui oficialų laišką su datomis. Jei per dvi savaites atsako „ieškome“ – gali nervintis. Mano praktikoje dažniausiai rastos, bet sugadintos. Maža siunta gali paklysti tarp subrangovų. Didelis krovinys retai pasislepia. Kartais problema – paduota į blogą adresą. Kaimynas pasirašė. Kaimynas to nepamena. Tada reikia policijos? Kartais. Realybė absurdiška.

Gavau pažeistą siuntą. Kur kreiptis dėl kompensacijos?

Pagrindinė taisyklė – fiksuok iš karto. Nuotraukos, parašas su užrašu „received damaged“. Jei pasirašei be prierašo, pusė sutarties prarandama. Su klientais iš Kauno apsimetinėju piktas, bet liūdnas: kasmet du–trys procentai siuntų patiria pažeidimą. Tai normalu. Kompensacija priklauso nuo draudimo. Be draudimo – tik svajok. Vežėjai atsako iki limito, o tie kartais juokingi – tarkim, 8 eurai už kilogramą. Neišsigąsk, bet būk realistas.

Išvada

Dvidešimt treji metai – ir vis dar atrandu naujų atspalvių. Siuntų pristatymas į Angliją nuo smulkių iki didelių gabaritų yra menas, ne tik logistika. Nepasitikėk magiškais pažadais, teisingai rašyk adresą ir supakuok tarsi savo gyvenimą. Jei turi dar klausimų – rašyk. Aš čia, tarp dviejų krantų, ir bandau padaryti taip, kad tavo daiktai rastų kelią. Sėkmės.