Siuntų pristatymas į Angliją: nuo durų iki durų su garantija

Įvadas

Jei tau reikia perkraustyti daiktus į Angliją arba reguliariai siųsti prekes – čia aš galiu trumpai paaiškinti, kaip viskas veikia. Dirbu šioje srityje jau aštuntus metus, tad mačiau įvairių situacijų: ir labai sklandžių, ir tokių, kurios virto galvos skausmu ir klientui, ir mums. Šitas tekstas nėra tobulas, bet turėtų padėti suprasti, ką reiškia tas „nuo durų iki durų su garantija" ir kodėl kartais verta susimokėti šiek tiek daugiau, o kartais galima sutaupyti. Pradėkime.

Kaip veikia pats pristatymas

Ką reiškia „nuo durų iki durų"?

Paprastai tariant, atvažiuojame pas tave, pasiimame tavo daiktus, sutvarkome visus dokumentus, perkrauname į sunkvežimį ar konteinerį, pervežame per jūrą arba tunelį, ir atiduodame adresu Anglijoje. Tau nieko nereikia daryti su muitinės dokumentais, jei viską sutvarkome mes. Bet čia yra niuansas – ne visos įmonės iš tikrųjų teikia pilną paslaugą, kartais tiesiog palieka krovinį uoste ir sako „pasitikrink". Tai būna tas momentas, kai klientai supyksta, ir aš juos suprantu.

Kokia garantija čia galioja?

Čia reikia būti atsargiam, nes žodis „garantija" naudojamas labai laisvai. Vienos įmonės garantuoja konkrečią pristatymo datą, kitos – tik tai, kad daiktai bus pristatyti „saugiai". Aš visada sakau klientams: jei nori tikros garantijos, ieškok tokios, kuri raštu įsipareigoja atlyginti žalą, jei kas nors nutiks. Ir dar – patikrink, ar ta garantija galioja tik gabenimo metu, ar ir sandėliavimo. Nes kartais daiktai sugenda būtent sandėlyje, o įmonė sako, kad tai ne jų atsakomybė.

Kiek laiko trunka pristatymas?

Paprastai nuo Lietuvos iki Anglijos – nuo 5 iki 12 dienų, priklauso nuo to, kokiu būdu vežiama. Jei reikia greičiau, galima naudoti ekspreso paslaugas, bet tada kaina būna žymiai didesnė. Kartą turėjau klientą, kuris labai skubėjo – reikėjo per 3 dienas pristatyti baldų komplektą į Londoną. Pavyko, bet kainavo beveik trigubai daugiau nei įprastas pristatymas. Ar vertėjo? Jam – taip, nes tas baldai buvo reikalingi naujam butui įrengti ir rangovai laukė.

Kainos ir kas jas lemia

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindiniai veiksniai – krovinio svoris ir tūris, pasirinktas pristatymo būdas, ir ar reikia papildomų paslaugų (pakuotė, pakrovimas, sandėliavimas). Kuo daugiau daiktų – tuo brangiau, čia logiška. Bet čia yra vienas dalykas, kurį žino ne visi: kai kurios įmonės skaičiuoja pagal tūrį, kitos – pagal svorį. Jei veži lengvus, bet didelius daiktus (baldus, čiužinius), gali būti naudingiau rinktis pagal svorį skaičiuojančią įmonę. Aš pats visada patariu pasiskaičiuoti abiem būdais, jei yra galimybė.

Ar galima sutaupyti renkantis tam tikrą laiką?

Taip, bet čia reikia žinoti sezoniškumą. Rugpjūtis ir rugsėjis – brangiausi, nes daug žmonių kraustosi po atostogų. Gruodis irgi brangus dėl švenčių. O štai vasario mėnesį arba gegužės pradžioje dažnai būna geresnių pasiūlymų. Bet čia jau priklauso nuo konkrečios įmonės, todėl geriausia tiesiog paklausti, ar yra galimybė pigiau, jei palauksi kelias dienas.

Kodėl kartais pigesnis variantas tampa brangesnis?

Čia aš turiu asmeninę patirtį, kuri mane išmokė būti atsargiam. Vieną kartą klientė rinkosi pigiausią pasiūlymą – viskas atrodė gerai, bet pasirodo, kad tas vežėjas neturėjo savo mašinų, o tiesiog perpardavinėjo kitoms įmonėms. Rezultatas – pristatymas vėlavo dvi savaites, o klientė turėjo papildomai mokėti už sandėliavimą, nes niekas nežinojo, kada jos daiktai bus pristatyti. Tai buvo mano klaida, kad nepasitikrinau šitos įmonės, ir aš iki šiol jaučiuosi dėl to blogai. Išvada: per maža kaina kartais reiškia, kad kažkas bus negerai.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Jei veži asmeninius daiktus, paprastai reikia sąrašo (invoice arba packing list), paso kopijos ir kartais gyvenamosios vietos Anglijoje įrodymo. Jei veži prekes (kuriomis prekiausi), tada reikia pilnos komercinės dokumentacijos – čia jau kitas reikalas, tenka samdyti muitinės brokerį. Aš pats nesu teisininkas, tad jei klientas turi prekes, visada patariu pasikonsultuoti su specialistu, nes čia galima pridirbti problemų.

Ar reikia mokėti muitinės mokesčius?

Jei veži asmeninius daiktus, kurie jau buvo naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui – paprastai muitinės mokesčių nereikia mokėti. Bet jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (dabar tai apie 390 svarų), tada gali tekti mokėti importo PVM. Čia yra niuansas, kurį aš pats kartais painioju, tai geriau visada pasitikslinti konkrečiai savo atvejui.

Kas atsako, jei dokumentai neteisingi?

Čia priklauso nuo sutarties. Jei įmonė tvarko dokumentus, tai jų atsakomybė. Bet jei tu pats pateiki dokumentus, tada atsakai tu. Aš visada sakau klientams: jei nesate tikri dėl dokumentų, geriau permokėkite už įmonės paslaugas, nei vėliau gausite baudą. Kartą buvo atvejis, kai kliento pateiktas sąrašas neatitiko tikrovės, ir muitinėje krovinys buvo sulaikytas kelioms dienoms – tai kainavo papildomai kelis šimtus eurų.

Daiktų pakavimas ir draudimas

Ar įmonės siūlo pakavimo paslaugas?

Taip, dauguma siūlo, bet čia vėl gi – kokybė labai skiriasi. Vienos atsiunčia žmones su profesionalia įranga, kitos atsiunčia du vaikinus su lipnia juosta. Aš pats dirbu su keliomis patikimomis brigadomis, bet jei klientai nori pigiau, jie gali pakuotis patys. Tada aš tik patariu, kaip tai daryti teisingai, ir duodu instrukciją. Svarbiausia – neperpildyti dėžių, naudoti tinkamas medžiagas, ir žymėti dėžes.

Kaip suprasti, ar draudimas yra tikras?

Paprausiausias būdas – perskaityti sąlygas. Jei draudimas galioja tik tuo atveju, jei įmonė yra tiesiogiai atsakinga už žalą, tai beveik nieko nereiškia. Geriau ieškoti draudimo, kuris dengia žalą bet kokiu atveju, net jei tai Force Majeure situacija. Taip pat žiūrėk, ar yra nustatyta maksimali kompensacijos suma – kartais ji būna labai maža lyginant su daiktų verte. Aš visada patariu papildomai apsidrausti brangius daiktus atskirai, jei jų vertė viršija įmonės nustatytą limitą.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Pirmiausia – nufotografuok žalą prieš pasirašydamas priėmimą. Tai svarbiausia. Jei pasirašei be pastabų, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad žala buvo padaryta gabenimo metu. Po to – rašyk pretenziją įmonei, su nuotraukom ir aprašymu. Pagal įstatymą, jie privalo atsakyti per tam tikrą laikotarpį. Bet čia būna įvairiai – kai kurios įmonės išmoka greitai, kitos stringa mėnesiais. Čia jau priklauso nuo įmonės kultūros.

Praktiniai patarimai

Ką geriau vežti pačiam, o ką – per įmonę?

Jei turi tik kelias dėžes drabužių ir asmeninių daiktų – galimas variantas vežtis pačiam per ferry arba traukinį, jei gyveni arti sienos. Bet jei veži baldus, buitinę techniką, ar kažką brangesnio – geriau per įmonę, nes ji turi patirtį, draudimą ir žino, kaip elgtis su muitine. Aš turėjau klientą, kuris pats vežėsi didelį veidrodį per ferry – sugadino, nes neturėjo kaip jo tinkamai pritvirtinti. O mes tą patį veidrodį vežame kas kelias dienas ir visada pristatome sveiką.

Ar verta naudoti konteinerius, jei daiktų nėra daug?

Jei daiktų mažiau nei 10-15 kubinių metrų, konteineris paprastai neapsimoka – geriau naudoti dalinį krovinį (shared container arba groupage). Tai reiškia, kad tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame konteineryje, ir moki tik už savo dalį. Bet čia yra minusas – kartais tenka palaukti, kol konteineris bus pilnas. Jei reikia greičiau, tada galimas individualus konteineris, bet tai brangiau.

Kaip pasirinkti patikimą įmonę?

Čia nėra vieno atsakymo, bet aš visada patariu: žiūrėk atsiliepimus (bet ne tik jų puslapyje), klausk, kiek metų veikia, kokius dokumentus gali pateikti, ir ar turi savo transportą. Jei įmonė tik perpardavinėja – rizika didesnė. Taip pat paskambink ir pasikalbėk – iš pokalbio daug ką galima suprasti. Jei jie negali aiškiai atsakyti į paprastus klausimus, tai jau blogas ženklas.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kodėl kartais pristatymas vėluoja?

Vėlavimai būna dėl kelių priežasčių: blogi orai jūroje, muitinės problemos, transporto gedimai, arba paprasčiausiai – įmonės klaida. Jei tai Force Majeure (audra, streikas), tada niekas nekaltas. Bet jei tai įmonės vidaus problema – tada jie turėtų kompensuoti. Aš visada sakau klientams: jei vėluoja dėl jūsų kaltės (neteisingi dokumentai, nepasiruošę priimti), tai jūsų problema. Jei dėl įmonės – jų. Bet įrodyti tai kartais būna sunku.

Kas nutinka, jei adresas Anglijoje pasikeičia paskutinę akimirką?

Čia priklauso nuo to, kaip greitai praneši. Jei dar krovinys Lietuvoje – paprastai pakeisti adresą nėra problemos, tik gali būti papildomas mokestis. Bet jei jau pakrautas į sunkvežimį Anglijoje – tada sudėtingiau, gali tekti mokėti už papildomą sustojimą. Aš turėjau atvejį, kai klientė paskutinę dieną sužinojo, kad jos naujas butas dar nepasiruošęs, ir teko sandėliuoti savaitę – tai kainavo papildomai, bet buvo geriau nei palikti daiktus gatvėje.

Ką daryti, jei įmonė neatsako į žinutes?

Čia jau rimta problema. Jei įmonė neatsako kelias dienas – skambink, rašyk el. laiškus, fiksuok viską. Jei ir toliau nieko – gali būti, kad įmonė turi problemų. Aš pats esu girdėjęs atvejų, kai įmonės tiesiog dingdavo su klientų pinigais. Todėl visada patariu mokėti dalimis, o ne visą sumą iš karto, ypač jei įmonė nežinoma. Čia mano asmeninė nuomonė, bet ji paremta patirtimi.

Išvada

Per tuos aštuonerius metus supratau, kad svarbiausia – rasti įmonę, kuriai gali pasitikėti, ir aiškiai susikalbėti dėl lūkesčių. Jei tau reikia pristatymo į Angliją, pradėk nuo to, kad susidarysi sąrašą, ką veši, ir kokios datos tau tinka. Tada pasiskambink kelioms įmonėms, palygink ne tik kainas, bet ir tai, kaip jie bendrauja. Kartais verta permokėti šiek tiek, kad gautum ramybę. O jei kas nors neaišku – klausk, aš pats visada stengiuosi atsakyti sąžiningai, net jei atsakymas nėra toks, kokio norėtųsi girdėti. Sėkmės su perkraustymu.