Siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų – ar tiksliai laiku įmanomas?

Dirbu su perkraustymais jau kažkur apie dvidešimt ketverius metus. Per tą laiką mačiau visko – ir tokių vežėjų, kurie atiduoda daiktus anksčiau, nei žadėjo, ir tokių, kurių mašinos tiesiog išnyksta. Klientai visada klausia to paties: „Ar mano siunta bus Anglijoje tiksliai trečiadienį, 14 valandą?“ Aš atsakau – durų iki durų paslauga tikrai egzistuoja, o siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų tiksliai laiku yra tikslas, kurio siekiame visi. Tik realybė kartais įsiterpia tarp pažado ir faktinio atvežimo. (Na, matot, rašau kaip kalbu.) Tiesiog paaiškinsiu, kas lemia tą tikslumą ir kodėl kartais verta nusiteikti lanksčiau.

O tai kada atvažiuos? (Laikas ir pažadai)

Ar tikrai galiu rinktis tikslų pristatymo laiką, pvz., antradienį 10 ryto?

Ne. Na, gal ir galit rinktis, bet tikrai negausite garantijos. Aš dažnai sakau klientams – jeigu jums reikia į Londoną antradienį iki 10 valandos ryto, geriau skristi lakūnų parasparniu. Durų iki durų paslauga reiškia, kad pasiimame iš jūsų namų ir vežame į adresatą Anglijoje. Bet kelyje yra per daug kintamųjų: eilės Doverio uoste, orai virš Lamanšo, kamščiai M6 greitkelyje. Kartais vairuotojas užstringa, kartais keltas vėluoja dėl rūko. Tai trunka apie 3–4 dienas (jei kalbam apie tiesioginį reisą, ne apie grupažą per Vokietiją). Tiksliai valanda valandai? Ne, nebent turite savo lėktuvą.

Kiek dienų įprastai trunka siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų?

Paprastai nuo pasiėmimo iš jūsų namų durų iki atidavimo į kito žmogaus rankas Anglijoje – keturios iki šešios darbo dienos. Žiūrėkit, jei važiuojame tiesiai per Olandiją, Belgiją, tada keltu – trunka maždaug tiek. Bet būna ir ilgiau. Turėjau atvejį, kai Coventry sandėlyje daiktai pragulėjo dvi dienas, nes vairuotojas susirgo, o pamaina neatvažiavo. Klientas skambino piktas. Aš ir pats buvau nežiniajų, nes mano kontaktas ten irgi neatsiliepė. Tai realybė. Planuokite savaitę, bus mažiau streso.

Ar durų iki durų paslauga reiškia, kad vežėjas nuperka man kavą pakeliui?

Ne, nereiškia. Nors kartais, jeigu labai malonus klientas ir viskas sklandžiai, vairuotojas tikrai gali nusipirkti. Šiaip kalbant, durų iki durų yra logistikos terminas – pasiimame jūsų siuntą ten, kur ji yra, ir pristatome ten, kur reikia. Jums nereikia vežti į terminalą, o gavėjui nereikia važiuoti į muitinę. Bet nepainiokite su concierge paslauga. Aš žinau, kad kai kurios įmonės žada net „baltų pirštinų“ aptarnavimą, bet dažniausiai tai tik gražus pavadinimas. Realybėje vairuotojas paskambina, sako „aš čia prie vartų“, ir jūs turit ateiti. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto – na, tada jau derinatės atskirai.

Kainos, dėžės ir kas dedasi viduj

Kiek kainuoja siųsti dėžę į Bristolį durų iki durų, sakykit, apie 30 kg?

Žiūrėkit, kaina plaukioja kaip judantis smėlis. Paprastai už 30 kg dėžę, normalių matmenų, mokėsite nuo 90 iki 140 eurų. Arba daugiau. Prikauso nuo to, ar vežėjas važiuoja pilnu krovininiu furgonu, ar ieško vietos grupažinėje mašinoje. (Čia greitai rašau, nes vėluoju į kitą skambutį, bet skaičiai tikri.) Jei siunčiate kitą savaitę, kaina gali šokti, nes visi nori tą patį laiką. Šiaip pigiau rinktis antradienį ar trečiadienį, o ne penktadienį. Penktadieniais Anglijos keliuose pragaras, vairuotojai užsidirbti nori, o jūs permokate.

Ar man pačiam reikia supakuoti, ar jūs tai padarysite?

Geriausia supakuoti patiems, jei galit. Ypač jei tai asmeniniai daiktai, drabužiai, virtuvės reikmenys. Mes galim ir supakuoti, bet tada kaina auga. Ir ne visada tos medžiagos tobulos. Mačiau, kaip kolegos naudoja senas dėžes iš sandėlio – techniškai saugu, bet vizualiai... na, kaip Šrekso namas. Svarbiausia – dėžė turi būti dvigubų sienelių, juosta gerai užklijuota. Nes jeigu kelyje kažkas prasiskverbia – atsakomybė dažnai krenta ant siuntėjo, o ne vežėjo. Aš visada sakau: geriau dviejų centų juostos nepataupykite nei paskui verkti dėl sudaužyto porceliano.

Ar galiu siųsti maistą, pvz., sūrį ir dešras, į Londoną durų iki durų?

Ei, ką jūs čia... maistas? Nekalbant apie tai, kad Anglija turi savo taisykles dėl maisto importo, jau po Brexito tai tapo tikru galvos skausmu. Aš sąžiningai sakau – nežinau 100%, kaip bus po naujausių taisyklių. Anksčiau kartais praslysdavo, dabar – labai abejoju. Muitiniai gali suimti ir sunaikinti. Jei tai komercinis maistas – reikia ES eksporto sertifikatų. O jeigu dovana mamai? Rizikinga. Aš patarčiau – ne. Verčiau nusipirkti sūrio Brixtone ar Camden Market, mamą palepint, ir išvengti galvos skausmo. Tikrai. Kartais reikia nuleisti galvą prieš biurokratiją.

Ką daryti, jei dėžė per silpna ir kelyje subyra?

Būna. Būna ir taip. Turėjau situaciją Vilniuje: klientas padėjo knygas į perskaidytą IKEA krepšį. Ne į dėžę, o į krepšį. Na, aišku, krovėjai to nežinojo. Pakrovė po viskuo. Rezultatas – dugnas iškrito M20 greitkelyje. Draudimas tokio nepadengė, nes tai buvo pakavimo klaida. Durų iki durų paslauga nepaslepia blogo pakavimo. Kiekviena siunta keliauja mašinoje kartu su kitomis. Kartais ant viršaus užkraunama spinta. Jei jūsų dėžė – iš buitinių liekanų, nelabai kas pagerės. Pirkite normalias dėžes, rimtai.

Popieriai, muitai ir kiti galvos skausmai

Ar man reikia kažkokių popierių siunčiant daiktus į Angliją?

Žinokit, nuo 2021 metų Anglija – jau nebe ES. Tai reiškia, kad muitinė tikrina daiktus tiksliai taip pat, kaip jei siųstumėte į JAV ar Norvegiją. Jums reikia turinio sąrašo – manifesto, packing list, kaip ten norite vadinti. Kiekvienoje dėžėje turėtų būti numeris, o popieriuje – aprašymas. „Drabužiai“, „knygos“, „virtuvės reikmenys“. Jei rašysite „asmeniniai daiktai“ – muitininkai gali užklausti, kas ten slepiasi. Būna, kad jie atidaro. Ir tegul atidaro, juk nieko neleistino nesiunčiate, tiesa? Tiesa?

Kiek muitų mokėti reikės Anglijoje už mano asmeninius daiktus?

Jei siunčiate savo asmeninius daiktus, perkraustymo tikslais, ir galite įrodyti, kad gyvenote Europoje mažiausiai metus – daugeliu atvejų muitų nėra. Bet. Visada yra bet. Reikia TF3 formos arba ToR (Transfer of Residence). Kai kurie klientai to nežino ir paskui stebisi sąskaita. Buvo atvejis – klientas iš Kauno siuntė sofą dukrai į Birmingemą. Jis manė, kad „viskas įskaičiuota“. Muitinė paskaičiavo kelis šimtus svarų. Kodėl? Nes neturėjo ToR. Taigi, pasirūpinkite popieriais prieš savaitę iki siuntimo. Ne po to.

Ar galiu siųsti funkcionuojantį kompiuterį, monitorių ir spausdintuvą?

Taip, galite. Tai nėra draudžiami daiktai. Bet – elektroniką reikia tinkamai deklaruoti. Jei kompiuteris naujas, supakuotas dėžutėje, muitininkai gali pagalvoti, kad perkate parduotuvei. Tada – muitai. Jei naudotas, turi būti akivaizdu. Aš patariu prie kiekvienos technikos prikabinti lipduką „used – personal belongings“. Ir nepalikti dėžių su originaliu prekybcentrio logotipu. Walmart ar PC World dėžės – raudona vėliava muitinei. Nežinau kodėl, bet taip yra. O beje, monitoriai labai trapi. Supakuokite į burbulinę plėvelę dukart.

Kai kelyje nutinka visokie stebuklai (ir ne tik gerieji)

Ką daryti, jei siunta vėluoja jau tris dienas ir vairuotojas nekelia ragelio?

Oho, tas jausmas... pažįstamas. Pirmiausia – nevarykite ant manęs, nes aš dažnai irgi nežinau kur jie. Ne, pokštas, žinau, bet ne visada realiu laiku. Būna, kad vairuotojas kerta sieną, telefono ryšys dingsta, arba jie tiesiog nemiega ir negali atsakyti. Paprastai sistema atnaujinama tik kai naujas žmogus nuskanuoja siuntą. Jei matote, kad jūsų daiktai dvi dienas stovi Lille ar Dunkirke – skambinkite brokeriui. Jei brokeris nesako nieko gero – na, tada kaltinkite orą. Šiaip, kalbant apie kavą, vairuotojai jos prisigeria per daug, bet to nedarykit. Patarimas: rinkitės įmones, kurios siūlo sekimą internetu, o ne tik pažadą telefonu.

Ar visi vežėjai, kurie žada durų iki durų siuntų pristatymą į Angliją, yra sąžiningi?

Ne. Aš negaliu būti už juos atsakingas, bet privalau pasakyti – netinkamų įmonių tiek daug, kad kartais norisi rėkti. Buvo toks periodas prieš pora metų, kai pasirodė firmos, kurios šaukėsi „per tris dienas, per du, per vieną!“ Paėmė pinigus, pakrovė į kažkokį bendrą furgoną, o daiktai klajojo po Europą tris savaites. Kai kurie tiesiog perdavė tretiesiems asmenims už pusę kainos. Klientas galvoja, kad kalbasi su profesionalais, o realybėje jo siunta – kažkur Belgijos ūkyje. Tikrinkit vežėjo licenciją, skaitykit atsiliepimus Google, ne tik Facebook. Rimtai.

Kas atsakingas, jei siunta atvežimo metu apgadinta?

Draudimas. Jei yra draudimas. Jei nėra – problemos. Durų iki durų paslauga automatiškai nereiškia pilno draudimo. Dažnai būna taip: dėžė matoma aplamdžyta, bet vidus sveikas. Klientas nori žūtbūt rašyti pretenziją. Aš sakau – sustokit. Jei daiktas sveikas, ko norit? Jei sulaužytas – fotografuokite VISKĄ. Dėžę iš lauko, dėžę iš vidaus, daiktą, pakuotę. Be nuotraukų – jūs neturite rankoje nieko. Žinokit, buvęs atvejis, kai klientas atsiuntė nuotrauką tik su sulūžusia lempa. Bet be dėžės nuotraukos. Draudimas atmetė. Va taip.

Ar vairuotojas paliks siuntą prie durų, jei niekas neatidarys?

Ne, nepaliks, jeigu nėra raštiško suderinimo. Bent jau rimtos įmonės nepalieka. Nes jei paliks ir dėžė dings – vežėjas kaltas. Jums reikia, kad kažkas priimtų, pasirašytų CMR arba skaitmeninį aktą. Jei gyvenate name, o nieko nėra – vairuotojas skambina. Neatsiliepiate – važiuoja toliau. Tada bando kitą dieną. Arba palieka pagal instrukcijas, bet tada jūs prisiimate riziką. Buvo toks reikalas Mančesteryje: kaimynas pasirašė už klientą, o klientas paskui skundėsi, kad trūksta vienos dėžės. Kaimynas sakė, kad viską gavo. Kur dingo dėžė? Nežinia. Todėl geriau būti namie arba patikimam žmogui pavedus priėmimą.

Kaip sekasi siuntai per Kalėdas ar liepos mėnesį, kai visi atostogauja?

Baisu. Kalėdų laikotarpiui aš dažnai pasiūlymų net neduodu. Nebent spalio pradžioje. Nes lapkritį Anglijos keliuose pragaras, Doveris – košmaras, o sandėliuose dirba tikriausiai elfai, nes žmonių trūksta. Taip ir liepos–rugpjūtį, kai vairuotojai eina atostogauti. Tiksliai laiku tada labai retai pavyksta. Planuokitės rugsėjį arba gegužę – tada sklandžiausia. Ir pigiau. Bet žmonės vis tiek bando. Po to rašo apžvalgas „neatvežė laiku“. Nu, ką jūs norėjot, jei siuntėte dvidešimt ketvirtą?

Smulkmenos, apie kurias niekas neparašo

Ar galiu kartu siuntėjui įmesti laišką ar dovanėlę, jog jis perduotų gavėjui?

Žinoma. Tai netgi miela. Tik neįmeskite ko nereikia. Kartais klientai mano, kad jei jau „durų iki durų“, tai galiu perduoti ir kontaktinius lęšius, ir raktą nuo vasarnamio, ir picą. Ne. Vairuotojas – ne pašto paukštis. Jei tai nedidelė atvirutė ar saldainiukų pakelis – prašom. Bet neužsikraukite ant sąžinės: jei tas saldainių pakelis kelyje sutrupa ir suplaišioja jūsų dokumentus – problema. Šiaip aš pats kartais pasiimu kavos puodelį klientams, bet tik jeigu turiu laiko. Daugiausia tai sausainiai, nes tie neišsileidžia.

Koks yra tiksliausias maršrutas į Angliją nuo Lietuvos durų iki durų?

Na, žemėlapyje – per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją, tunnelį arba keltą. Bet realybėje? Kartais vežėjas vengia Vokietijos dėl mokamų kelių ir važiuoja per Čekiją. Kartais aplenkia Paryžių iš šiaurės. Kartais vyksta per Švediją, keltą į Kylį... na, retai, bet būna. Kiekvienas vairuotojas turi savo patikrintą taką. Jei norite greitai – klauskit tiesioginio reiso. Jei norite pigiau – grupažas per kelias šalis. Aš pats labiausiai mėgstu maršrutą per Olandiją, nes ten yra geri keliai ir normalus greitis. Oi, „tenai“? Turėjau galvoje „ten“. Matot, rašau po penkis pokalbius vienu metu.

Ar durų iki durų vežėjas padės man nunešti dėžes į butą antrame aukšte?

Čia painus klausimas. Teoriškai – durų iki durų yra tik iki durų. Jei tai namas – iki namo durų. Jei blokas – dažnai tik iki laiptinės durų. Arba iki lifto. Jei nėra lifto ir reikia nešti – derėkitės iš anksto. Kai kurie vyrukai padės iš mandagumo, ypač jei mato, kad senyvo amžiaus žmogus. Bet formaliai – jie neprivalo. Buvo atvejis Liverpulyje: vairuotojas atsivedė iki lifto, o liftas neveikė. Klientas piktas, aš irgi piktas, bet ką padarysi? Dėl to klauskit iš karto: „Ar įnešimas į butą įskaičiuotas?“ – kritinis klausimas.

Ar mano siunta važiuos viena tokia vienintelė mašinoj, ar su kitais daiktais?

Jei mokate už pilną furgoną – važiuos viena. Jei renkasi grupažą, kaip dauguma klientų dėl kainos – bus su kitomis siuntomis. Nebijokit, tai normalu. Kiekviena siunta turi savo vietą ir dokumentus. Bet taip, kažkieno spinta bus šalia jūsų knygų. Ir gal dviratis. Kartais kvapai persimaišo – jei kažkas veža senus sportinius batelius, o jūs – švarius patalynės komplektus – na, uždarykite dėžes hermetiškai. Atsimenu reisą į Braitoną, kai šalia buitinės technikos važiavo akvariumas. Nežinau, ar žuvys išgyveno, bet vanduo neišbėgo. Tai ir gerai.

Ką reiškia „express“ pristatymas į Angliją nuo durų iki durų – ar tikrai per 48 valandas?

Reiškia, kad norite permokėti. Rimtai. Express per 48 valandas iš Lietuvos į Angliją galimas tik oro transportu. Kraunatės į furgoną – minimum dvi dienos tik važiavimas, neįskaičiuant pakrovimo, muitinės, iškrovimo. Jei jums žada 48 valandų ir veža žeme – arba meluoja, arba vairuos be miego. Abiem atvejais blogai. Aš klientams sakau: realiai per savaitę. Jei reikia greičiau – skambinkite aviakompanijai, o ne man. Nors žinokit, ir lėktuvai vėluoja. Buvo atvejis, kai siunta dėl rūko Heathrow‘e pragulėjo dvi dienos. Tai net oru nepasitikėkit.

Ar reikia drausti siuntą atskirai, ar draudimas būna automatiškai įskaičiuotas?

Automatiškai? Retai kada. Kai kurios įmonės siūlo bazinį draudimą, bet jis dažnai apima tik CMR atsakomybę – tai yra kelis eurus už kilogramą. Jūsų senelio laikrodis sveria 2 kg – gausite 30 eurų. O jis vertas 500. Dėl to jei vežate vertingus daiktus, siūlau visapusišką draudimą. Kainuoja apie 1–2 % siuntos vertės. Aš asmeniškai rekomenduoju draustis, kai tik vertė viršija 1000 eurų. Arba kai vežate emocinę vertę turinčius daiktus – albumus, rankdarbius. Nes po to gailėtis bus per vėlu. Ir taip, draudimo bendrovės mėgsta paprašyti nuotraukų, bet čia jau kita tema.

Kaip suprasti, kad įmonė tikrai vykdo durų iki durų maršrutą, o ne tik žada?

Paklauskite, kur bus jūsų siunta po dviejų dienų. Jei atsako „hm, tai reiks pažiūrėt“ – bėkit. Rimtas vežėjas žino maršrutą: šiandien pakrovimas Kaune, rytoj per Lenkiją, poryt keltas, po to Vokietija... na, panašiai. Taip pat patikrinkite, ar jie turi savo furgonus, ar tik „organizuoja“. Organizuoti – reiškia perduoti kitam. Kartais tai normalu, bet jei tai vyksta du ar tris kartus, siunta pasiklysta. Tikra durų iki durų paslauga reiškia, kad vienas rangovas atsakingas nuo pradžios iki galo. Bent jau brokerio ausis nuolat girdės jūsų skambučius. Jei brokeris atsiliepia tik tada, kai skambinate jūs – problema.

Ar galiu pasiimti siuntą iš Anglijos durų iki durų atgal į Lietuvą ta pačia paslauga?

Žinoma. Daugelis mano klientų – tai lietuviai, grįžtantys namo, arba šeimos, siunčiančios daiktus iš Lietuvos į UK. Vežėjai dažnai važiuoja tuščiom mašinom atgal, tai kaina gali būti netgi mažesnė. Tik laikas kiek kitoks – angliškos siuntos kraunamos dažniausiai apie Londoną, Birmingemą, Mančesterį. Jei reikia rinktis iš Aberdyno – na, ten jau reiks paieškoti. Atsimenu, turėjom paimti krepšį iš Skotijos kaimo. Keliavo ilgai, bet atvažiavo. Kaina? Apie 180 eurų už normalų krepinį. Taigi, taip, paslauga dvikryptė, tik nepamirškit, kad muitinė veikia abiem kryptimis.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje staiga persigalvoja ir nebenori priimti siuntos?

Oi, tai nemalonus scenarijus. Būna, kad vaikai persigalvoja, arba nuomininkai išsikrausto anksčiau. Jei siunta jau kelyje – ji važiuoja prie nurodyto adreso. Jei niekas nepriima, daiktai grįžta į terminalą arba lieka sandėlyje. Už saugojimą reikės mokėti. Geriausia iš anksto turėti planą B: alternatyvų adresą arba žmogų, kuris gali priimti. Buvo atvejis, kai dukra Londone išsiskyrė, o tėvas jau buvo išsiuntęs jai sofą. Sofą teko perkrauti pas senelę Edinburge. Kainavo papildomai 90 svarų. Emocijų daug, pinigų irgi. Todėl prieš siunčiant – pasitikrinkite, ar gavėjas tikrai ten bus ir tikrai norės.

Jeigu aš noriu, kad viskas būtų idealiai – kurią savaitės dieną geriausia siųsti?

Antradienis. Rimtai. Pirmadienį visi sumaluoti po savaitgalio, vairuotojai dar neįsivažiavę, dokumentai pridirbti. Penktadienis – tragedija, nes visi nori namo ir keltai pilni. Trečiadienis irgi geras. Bet antradienis... tą dieną keliai ramūs, muitinė prisiverčia dirbti normaliai, o vairuotojai dar nepavargę. Buvęs atvejis, kai antradienį pakrauta siunta pasiekė Londoną penktadienio rytą – net prieš pietus. O siunta, pakrauta penktadienį, stovėjo Prancūzijoje iki antradienio. Savaitgaliai logistikoje yra tarsi juoda skylė – daiktai į ją įkrenta ir dingsta iš radarų. Planuokitės darbo dienas, ne savaitgalius.

Ar aš pats rinkčiausi durų iki durų?

Ar po visų šių patyrimų jūs pats rinktumėtės durų iki durų paslaugą siųsdami daiktus į Angliją?

Taip. Nors ir atrodo, kad aš čia daug priekaištauju, realybėje tai vis tiek patogiausias būdas. Jūs nenešate į jokį terminalą, nesukate galvos dėl krovinių jungimo, nekraunatės mašinos. Svarbu tik išsirinkti tą teisingą vežėją. Ne tą, kuris šūkauja „pigiausia“, o tą, kuris paklausia: „Ką siunčiate, kiek sveria, kada reikia?“ Tik tada yra šansas, kad siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų tiksliai laiku bus ne tik pažadas, o realus rezultatas. Aš pats esu matęs, kaip viskas gali būti tobula, kai profesionalai dirba savo darbą. Ir verta ieškoti tokių.

Išvada

Žiūrėkit, siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų tiksliai laiku yra kaip geras kebabas po ilgo vakaro – visi nori, bet ne visi gauna be eilės. Rinkitės vežėją ne pagal gražiausias svetaines, o pagal tai, ar jie atsako į telefoną penktadienio vakarą. Pakuokite tvirtai, deklaruokite sąžiningai ir turėkit atsarginį planą. Ir atminkite – net ir su 24 metų patirtimi aš kartais nustebinu, ką keliai ir muitinės gali sugalvoti. Bet kai veikla padaryta gerai – verta.