Siuntų pristatymas į Angliją: kainos ir sąlygos internete

Jau kokią dvyliktą metą vežioju daiktus į Angliją ir atgal. Žmonės vis klausia to paties – kiek kainuoja siuntų pristatymas į Angliją ir ar galima viską sutvarkyti internetu. Aš vis sakau: galima, bet ne viskas ten taip glotnu, kaip norėtųsi. Ypač po Brexit. Kainos svyruoja, sąlygos keičiasi, o internete pilna pasiūlymų, kurie skamba per gerai, kad būtų tikri. Tiesiog papasakosiu kaip yra iš tikrųjų, kai žmogus nežino nuo ko pradėti ir pirmiausia eina į Google.

Kainos ir kodėl jos tokios painios

Kiek kainuoja siųsti 20 kg siuntą į Londoną?

Žiūrėk, dvidešimt kilogramų į Londoną – klasikinis atvejis. Jei važiuoja bendro naudojimo krovininis automobilis, gali ir nuo trisdešimt eurų pakilti su surinktiniu kroviniu. O jei aviacija – tuomet šimtas penkiasdešimt ar daugiau. Internete kartais matau siūlo penkiolika eurų. Rimtai? Už dvidešimt kilogramų? Aš nelabai tikiu. Paprastai normali orientacinė kaina – keturiasdešimt-šešiasdešimt eurų. Viskas priklauso nuo to, ar reikia paimti nuo durų ir pristatyti iki durų.

Kodėl viena įmonė rašo 15€, kita 60€?

Čia tas pats kaip su telefonais – vieni parduoda su paslėptom sąlygom. Pigiausias variantas dažniausiai reiškia, kad tavo daiktas gulės saugykloje mėnesį. Be to, mažos kainos be mokesčių. Mokesčiai prisideda vėliau. Turėjau klientą, kuris džiaugėsi dvylika eurų, o paskui dar sumokėjo trisdešimt muitinėje. Skanu? Ne. Todėl visada klausk, ar tai galutinė kaina. Jei atsako "priklauso" – greičiausiai dar ne galutinė. Ne visada įskaičiuotas ir pristatymas nuo durų.

Ar galiu viską sutvarkyti internetu nepasitraukdamas nuo kompiuterio?

Taip, galima. Dabar daugelis dirba per formas, skambučius, nuotraukas telefonu. Bet kartais verta ir pasikalbėti gyvai. Turėjau atvejį, kai moteris užsakė siuntą į Birmingamą, o adresą suvedė klaidingai. Vienas skaičius. Siunta nukeliavo visai kitur. Jeigu būtume paskambinę, būtume patikrinę. Internetas patogu, bet nereiškia, kad nereikia galvoti. Svarstykles turėk namie, nes kartais svoris neatitinka to, ką tu nurodai.

Ar kaina priklauso nuo to, kokį pašto kodą turi Anglijoj gavėjas?

Ai, taip, ir kaip priklauso. Londonas, ypač centro zonos, brangesnės dėl mokesčių ir parkavimo. O jei reikia į Šiaurės Angliją, kaimą prie Škotijos, kelionė ilgesnė. Kartais vežėjai prideda atstumo mokestį nuo magistralės. Prisimenu, kai vežėm daiktus ūkininkui prie Jorkšyro. Važiuoji valandą nuo autostrados. Kaina buvo didesnė, nors siunta maža. Ne visada Londonas brangiausias, bet taip jau būna kai reik tempti toli nuo greitkelio.

Ką reiškia "durų iki durų" ir ar visada taip būna?

Teoriškai paima iš tavęs ir atveža gavėjui. Praktiškai – ne visada. Kai kurie palieka iki slenksčio. Durys iki durų, bet nebūtinai į butą trečiame aukšte be lifto. Reikia klausti konkrečiai. Aš savo klientams vis sakau: jei gavėjas pensininkas ir gyvena be lifto, pasakykite iš karto. Kitaip vairuotojas gali atsisakyti nešti. Tada skambutis man: kodėl neįnešė? O aš tada klausiu: o kodėl nepasakėte, kad trečias aukštas?

Dokumentai, muitinė ir panašūs galvos skausmai

Ar reikia muitinės deklaracijos siunčiant į Angliją po Brexit?

Reikia. Ir čia didžiausias skirtumas nuo senų laikų. Dabar Anglija – trečioji šalis. Reikia CN22 arba CN23, priklausomai nuo vertės. Siunti dovanas – aprašyk kas viduj. Ne tik "drabužiai", o "naudoti marškiniai". Aš kartais pats nežinau, kaip tiksliai vertinti seną kavos aparatą. (Ar ten buitinė technika, ar gal jau metalo laužas?) Juokauju. Bet muitinė stabdo dėl smulkmenų. Geriau per daug info nei per mažai. Surašyk tikrą vertę, ne emocinę.

Ar mano daiktai apdrausti automatiškai?

Ne. Daug kas galvoja, kad taip, bet apdraudimas kainuoja papildomai. Standartinė atsakomybė – keli eurai už kilogramą. Kartais juokinga suma. Jei veži kompiuterį, kompensacija bus kaip už plastmasę. Aš pats rekomenduoju drausti atskirai, jei siunta vertinga. Buvo atvejis kai vyriokas siuntė į Mančesterį brangią žvejybos įrangą. Nenorėjo draustis. Dėžėje įskilo dalis. Kaltę nustatyti sunku, pinigų negauna. Skaudu. Venk tos klaidos.

Kodėl negaliu siųsti skysčių ir baterijų?

Aviacijos taisyklės. Nei skysčiai, nei ličio baterijos – jei orlaivis, rizika. Kartais žmonės pakuoja kvepalus ir dar prideda ploviklių. O jei randa muitinėje – siunta grįžta arba naikinama. Be to, skysčiai bėga. Turėjau atvejį, kai dėžė su šampūnais nebuvo sandari. Visa mašina kvepėjo vanile tris dienas. Nebuvo malonu. Jei jau siunti, hermetiška pakuotė privaloma. Geriau išvis jų ne siųsti oru. Keliu kitaip, bet ir ten ribojimai yra.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Angliją?

Teoriškai kai kuriuos galima, bet aš vengčiau. Anglijos maisto agentūra griežta. Mėsa – jokiu būdu. Sausainiai – gal, bet irgi su taisyklėmis. Aš nesiūlyčiau siųsti valgomo privačiai. Buvo atvejis kai kažkas siuntė šakotį. Muitinė atidarė, patikrino, praleido, bet gavėjas gavo su raudona etikete. Šviežias šakotis nebe toks šviežias. Rizikinga. Geriau nusipirk ten vietoje. Viską atiduoda laiku ir be papildomų klausimų valdybai.

Laikas, pristatymas ir kas realiai vyksta kelyje

Kiek laiko keliauja siunta į Angliją krovininiu automobiliu?

Paprastai nuo trijų iki šešių darbo dienų. Jei surinktinis krovinys – lauki, kol susidarys pilnas automobilis. Kartais greičiau, kartais lėčiau. Praeitais metais prieš Kalėdas – sniegas Prancūzijoj, kamščiai. Mūsų siuntos vėlavo tris dienas. Klientas skambinėjo kasdien. Aš irgi nervinausi, bet ką padarysi. Jei reikia greitai – rinkis ekspresą. Bet tada kaina visai kita. Normalu yra savaitė. Kantrybė čia labai padeda.

Ar sekmadieniais pristato į Angliją kaip pas mus?

Anglijoj paprastai ne. Ten sekmadienis šventesnis nei pas mus. Kai kurios kompanijos dirba šeštadienį, bet sekmadienis – poilsis. Yra išimčių prieš Kalėdas, bet standartiškai – darbo dienomis. Patarčiau gavėjui nieko nes planuoti savaitgaliais. O jei daugiabutis be concierge (ką reiškia concierge? Na, portjero.) – pristatymas sudėtingesnis. Anglai turi savas taisykles. Sekmadienis ten tikrai skirtas arbatos gėrimui, ne dėžių tempimui.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nesudužtų kelyje?

Čia aš turbūt pasikartosiu kaip senis, bet pakuotė – viskas. Dėžė turi būti tvirta, kampuose putplastis. Mačiau, kaip krauna. Ne durni, bet skuba. Jei dėžė minkšta – prispaudžia. Vežėm lempa į Bristolį. Klientas supakavo su laikraščiais. Ne su burbuline plėvele – laikraščiais. Aišku, stiklas šukių. Laikraščiai nesulaiko. Burbulinė plėvelė, sandarios dėžės, juosta. Nepinigauk čia. Geriau sumokėk už pakuotę, nei pirk naują daiktą.

Ar gavėjas Anglijoje privalo būti namie?

Nebūtinai, bet reikia susitarti. Gali palikti kieme, su kaimynu, arba į saugyklą. Bet jei be susitarimo – vairuotojas gali nusivežti atgal į depą. O depas dažnai toli. Turėjau atvejį – siunta į Redingą. Gavėjas išėjo į turgų. Vairuotojas paliko pranešimą. Dvi savaites gulėjo. Galų gale pristatymas kainavo dvigubai. Tai jei gali – geriau kad kažkas būtų. Arba palik raktą. Anglijoj kaimynai dažnai palaiko šitose situacijose.

Interneto iliuzijos ir kaip jas atpažinti

Ar interneto svetainėje visada rodoma reali kaina?

Ne. Aš tai kartoju dešimt metų. Skaičiuoklė rodo orientacinę sumą. Galutinė išauga jei dėžė didesnė nei standartas. Su taksi panašiai – jei didesnis automobilis, kitas tarifas. Volumetrinis svoris. Daug kas apie tai negalvoja. Pamatavoji dvidešimt kilogramų, bet dėžė plati. Sistema perskaičiuoja į keturiasdešimt kilogramų apimties. Kaina šoka. Realybė tokia – internetas paguodžia, skaičiuoklė vilioja, bet realybė daug proziškesnė. Skambink dėl patvirtinimo.

Ką reiškia "tracking numeris" ir ar jis visada veikia?

Tai kodas kuriam turėtum matyti siuntą. Turėtų. Bet tarp "turėtų" ir "veikia" yra skirtumas. Ypač jei perduoda vietiniam partneriui. Tada neatsinaujina dienomis. Kartais rodo "in transit" – o iš tikrųjų muitinėje stovi. Turėjau klientą, kuris pats skambino į Olandijos terminalą, nes mūsų sistema nerodė. (Tai buvo pirmadienis ryte, o aš telefono dar neiškėles...) Tiesiog numeris – ne šventa karvė. Sek, bet nenukabink visų vilčių vien ant jo.

Kodėl mano siuntą kartais pristato ne tas vežėjas, kurį pasirinkau?

Nes didelės įmonės perduoda mažesnėms. Tu užsisakei pas mus, o mes perduodam vietiniam partneriui Londone. Normalu. Bet... kartais partneris nepareigingas. Buvo atvejis – perdavėme, o tas pristatė po savaitės, nors žadėjo kitą dieną. Pats paskambiniau anglui ir pasakiau ką galvoju apie jo organizaciją. Nepagražinsiu – buvo karšta. Tokia rinka. Tu negali viską pristatyti pats, kai šimtai siuntų. Bet kliento vardu aš visada spaudžiu dėl greito atsako.

Kaip rasti patikimą įmonę internete tarp tūkstančių?

Skaityk atsiliepimus. Ne tik Google. Pažiūrėk Trustpilot arba lietuvių Facebook grupes Anglijoje. Žinau keletą įmonių, apie kurias rašoma... nekaip. Ir yra už ką. Bet yra mažų bičiulių su vienu "Opel Movano" ir sąžine. Google reklama nereiškia gero serviso. Kartais geriausi vežėjai neturi gražaus web'o. Turi seną furgoną ir sąžinę. Ir dar – jei telefonu atsako po trijų dienų, taip dirbs ir su tavo siunta. IVF.

Dalykai kuriuos patikrink prieš spausdamas "užsakyti"

Kada reikia užsakyti siuntą, kad spėtų iki Kalėdų?

Anksčiau nei galvoji. Gruodžio dešimtą jau vėlu. Sakau – iki lapkričio pabaigos. Tada dar buferis. Praeitais metais sniegas Vokietijoj sustabdė viską savaitėi, o žmonės piktinasi. Aš ir norėčiau valdyti orą. Siuntimas į Angliją internetu veikia gerai tik tada kai nepravėluoji. Lauki iki gruodžio – rizikuoji. Ypač jei į Šiaurės Angliją. Kalėdiniai vėlavimai – standartas, ne išimtis. Užsakyk lapkritį. Atsakingai planuok.

Ar angliškas adresas rašomas kaip pas mus?

Ne. Ten pirmiau numeris, paskui gatvė. Pašto kodas – šventas. Be jo siunta klajoja. Buto numeris irgi svarbus. Dažnai matau lietuviškai sugalvotus indeksus. Reikia tikslaus kodo tipo SW1A 1AA. Jei nežinai – paklausk gavėjo. Neišgalvok. Pats tikrinu adresus per Google Maps prieš siųsdamas. Kartais pats gavėjas nežino savo kodo. Tada kartu ieškom internete. Tai lyg navigacija. Be koordinačių – klaidžioji. Anglijoj pašto kodai tikslūs kaip GPS.

Kas yra tas "volumetrinis svoris" ir kodėl turiu mokėti už orą?

(Juokauji, bet šiek tiek ir taip). Volumetrinis svoris – kai palygina realų svorį su dėžės apimtimi. Didelė tuščia dėžė užima vietą automobilyje. Užimai daug – moki daug. Formulė: ilgis x plotis x aukštis padalinta iš koeficiento. (Skaičius pas kiekvieną skirtingas, aš tiksliai visų neprisiminsiu.) Taigi milžiniškoje dėžėje plunksninė pagalvė gali kainuoti kaip cementas. Logiška ir nelogiška vienu metu. Bet automobilio vieta – pinigai. Taip jau yra.

Kodėl kai kurios įmonės nenori vežti baldų į Angliją?

Baldai – problematiška kategorija. Stalai, kėdės, spintos – dideli, lengvai apgadinami. Reikia dviejų žmonių. Ne visada verta. Aš siūlau klientams pasverti – ar verta vežti seną sofą, ar pirkti naują Anglijoj. Kartais vežimas brangesnis nei baldas. Skamba žiauriai, bet taip yra. Ypač su "durų iki durų" paslauga. Dar reikia surinkti, supakuoti. Jei baldas IKEA – geriau nusipirk ten. Nebent tai antikvarinis stalas iš močiutės. Tada – kitas reikalas.

Ar galiu grąžinti siuntą atgal jei gavėjas jos nepriima?

Gali, bet brangiai. Grįžtamasis tarifas dažnai toks pats kaip pirmyn, o kartais didesnis. Jei jau buvo muitinėje Anglijoje – reikės muitinti atgal. Rekomenduočiau prieš siunčiant įsitikinti, kad gavėjas nori. Buvo atvejis – vyras siuntė rašytojai, rašytoja atsisakė. Pykčiai. Siunta atgal. Abu sumokėjo. Nežinau ar susitaikė, bet pinigai tikrai dingo. Siunčiant atgal kaltės ne vežėjo. Draudimas tuomet nepadeda. Apsispręsk iš anksto.

Ką daryti, jei siunta apgadinta ir aš pastebėjau tik atidraudęs?

Deja, čia blogiausia vieta. Išmesti pakuotę negalima – fotografuok iškart. Jeigu pasirašei "gauta nepažeista", o paskui radai dužę – sudėtinga. Turėjau klientę, kuri skubotai pasirašė, o viduje buvo sudužusi keramika. Draudimas atsisakė mokėti. Nes be išorės pažeidimų – kaip įrodysi? Kietas pasaulis. Visada tikrink prieš pasirašydamas. Jei dėžė įlūžusi – rašyk aktą. Dar geriau – filmuok plėšymą. Atsakinga būk iš karto.

Ar galiu siųsti dviratį be dėžės, tik taip nuvežęs?

Gali, bet nerekomenduočiau. Dviratis turi laisvų dalių – kampuose viskas gali sulenkti. Be to, dažnai purvinas. Reikia bent pritvirtinti prie paletės. Mačiau, kaip vežami be pakuotės – vairo posūkis sulūžo. Tvarkyk kaip rimtą krovinį. Nuplauk prieš tai. (Ne, tikrai, nuplaukite, kitaip visa mašina bus purvina). Geriau investuoti į kartoną ar antklodes. Anglijos keliuose oras drėgnas, rūdys atsiranda. Nusiųsk tvarkingai. Bus mažiau problemų.

Taigi, siuntų pristatymas į Angliją internetu nėmis raketų mokslas, bet ir ne toks paprastas kaip nusipirkti bilietą autobuse. Kiekvieną kartą reikia skaityti tarp eilučių, klausti papildomai ir nepasikliauti vien gražia kaina ekrane. Jei kas nors skamba per pigiai – yra priežastis. Pasirink sąžiningą vežėją, supakuok kaip žmogus, o ne kaip studentas per kraustymąsi, ir viskas bus gerai. Sąlygos internete keičiasi greitai, bet taisyklė lieka ta pati: geriau paklausti prieš, nei gailėtis po.