Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Siuntų pristatymas į Angliją durys iki durų: ką svarbu žinoti prieš patikint savo daiktus vežėjui
Oi, jei žinotumėt, kiek per tuos dvidešimt kelerių metų esu pravesęs siuntų pristatymą į Angliją durys iki durų... Sunku ir suskaičiuoti. Pradėjome tada, kai į Vokietiją važiuodavome per vieną dieną, o į Londoną – per dvi. Dabar po Brexit viskas apsimėtę popieriais, bet esmė liko ta pati – žmonės nori tikro patogumo. Niekas nenori tempti dėžių į terminalą ir viliotis, kad jos pačios atsidurs Bristolyje ar Liverpulyje. Bet ne kiekvienas pristatymas į Angliją durys iki durų būna toks sklandus, kaip rašoma gražiose svetainėse. Būna visko. Šiandien pakalbėsiu taip, lyg sėdėtumėte mano kabinete – atsakysiu į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda prieš perkraustymą.
Kainos ir kaip čia viskas apskaičiuojama
Kiek maždaug kainuoja durys iki durų siunta į Angliją, jei turiu apie penkias vidutines dėžes?
Tai čia toks klausimas, į kurį sunku atsakyti vienu skaičiumi. Nuo ko pradėti... Jei važiuoja pilnas konteineris, kaina skiriasi nuo dalinių krovinių. Mūsų praktikoje penkios dėžės iš Vilniaus į Londono apylinkes dažniausiai kainuoja nuo šimto dvidešimt iki dviejų šimtų eurų, bet aš tiksliai nežinau jūsų svorio. Kartais žmonės prigrūda knygų – tada svoris išauga, o tūris mažas. O kartais vežasi pagalves – tuščios, lengvos, bet užima vietą. Durys iki durų paslauga įskaičiuoja ir kuro sąnaudas, ir vairuotojo darbą, ir... na, tiek to. Tiesiog klauskite individualios preliminarios, o ne vadovaukitės kaimyno pavyzdžiu.
Ar galiu pats susipakuoti daiktus, ar privaloma mokėti už profesionalų pakavimą?
Galite patys, aišku. Dauguma taip ir daro – nuperka dėžių statybų rinkoje ir klijuoja. Bet žinokit, buvo tokia istorija – klientė pati supakavo porcelianą su laikraščiais, atvykome į Notingemą, o ten... na, galite įsivaizduoti kas buvo. Šiai dienai aš visada sakau – jei tai trapi daiktai, geriau tegul supakuoja žmonės, kurie matę, kaip fūroje juda kroviniai kelyje. Kai važiuoja pervežimas į Angliją, jis nekeliauja lygiu asfaltu visą kelią. Būna duobių, staigaus stabdymo. O jei ten drabužiai ar knygos – darykite patys, sutaupysite. Čia jau kaip norite, bet neverkite paskui ant mano peties.
Dokumentai, muitai ir visaliai biurokratiniai dalykai
Kokius popierius reikia paruošti siunčiant asmeninius daiktus durys iki durų į Angliją po Brexit?
Brexit... na, buvo laikas, kai galvojau, kad niekas nepasikeis. Klydau. Dabar reikia muitinės deklaracijos C3 formos, kurioje surašote daiktus. Ne "staltiesė", o "lininė staltiesė – 1 vnt." Būna klientų, kurie rašo "asmeniniai daiktai – vienas kilogramas" – ne, taip nenueis. Jei siunčiate durys iki durų į Jungtinę Karalystę, vairuotojas sieną pravažiuoja, bet muitininkai tikrina elektroninius duomenis. Reikia ir sąrašo, ir gali prireikti gyvenamosios vietos deklaracijos, jei naujakuriai. Kartais paklauskite agento – jie žino naujausias taisykles, nes aš ne visada spėju pasivyti visus pasikeitimus.
Ar man taikomi muitai ir PVM, jei siunčiu savo naudotus daiktus iš Lietuvos į Angliją?
Jei daiktai senesni nei pusė metų ir priklauso jums asmeniškai, turėtų būti atleidžiami nuo muito pagal perkraustymo lengvatą. Bet – visada yra "bet" – jei muitininkui pasirodys, kad ta sofka per nauja, arba kad turite per daug identiškų daiktų (tipo dvidešimt tokių pat lempų), gali kilti įtarimų. Buvo atvejis, kai žmogus vežė dviračius tris – parduoti, o ne naudoti. Tada muitai kaip iš dangaus. Durys iki durų paslauga neapsaugos nuo muitinės išmonių ar jų nuovokos. Sąžiningumas čia svarbiausia, nes sukčiauti nepavyks.
Tai ta CN22 lipduką reikia klijuoti ar ne, jei vežu asmeninius daiktus fūra, o ne paštu?
Ne, CN22 – tai pašto reikalas. Mes, perkraustytojai, darome C3 formą, kurią prisegame prie važtaraščio. Kartais klientai maišo. Mačiau, kad kai kurios įmonės, bandydamos taupyti, veža pašto paslaugomis didelius krovinius – tada reikia ir CN22, ir visko. Bet jei tikras durys iki durų pervežimas į Angliją su fūra, tada viskas kitaip. Važtaraštis, draudimas, daiktų sąrašas. O tas CN22... na, ne man jį komentuot. Seniau vos nesumaišiau pats, bet per metus išmoksti. (nors gal turėjau rašyti "išmokstam", bet jūs supraskite ką noriu pasakyti).
Pakavimas – čia viskas prasideda ir baigiasi
Kokio storio kartono dėžės reikia, kad daiktai saugiai atkeliautų į Angliją durys iki durų?
Gerai, aš čia pasakysiu atvirai – dvigubo sluoksnio B bangos kartonas yra minimumas. Ne į vieną sluoksnį kraunat – bus bėda. Buvo sitaucija (oi, rašau kaip verkiu – turėjo būti "situacija") kai vienas klientas supakavo į viengubas dėžes nuo bananų, nejuokinu. Atgabenome į Birmingemą – ten kartonas virto traškučiais. Jei siunčiate durys iki durų į Angliją, daiktai bent kartą perkeliami iš mašinos į sandėlį ar kitą transportą. Kartonas turi atlaikyti spaudimą. Penkiasluoksnės – idealu, brangu, bet tada verkia tik tie, kurie taupo ant popieriaus.
Ar tikrai reikia tas putų plėveles, burbulinius vokus ir kitas nesąmones, kai siunčiu tik drabužius?
Drabužiams – nebent kad nesumaltų. O jei ten kabantis kostiumas? Tada drėgmės apsaugą verta paimti. Kartais žmonės galvoja, kad durys iki durų pristatymas į Angliją kaip koks jaukias butas ant ratų – šilta, saugu. Ne, fūroje būna šalta, karšta, drėgna. Drabužiai atvykę gali kvepėti... seniai. Aš asmeniškai patarčiau drėgmei atsparias dėžes naudoti arba bent maišus įmesti. Jei teturite vien džinsus – gal ir neverta vargti. Bet jei ten paltai, kailiniai (nors kas dabar veža kailinius... nu, tiek to), apsisaugokite nuo tvankos.
Kaip pažymėti dėžes, kad vairuotojas Anglijoje žinotų, kurios kambariui, kurios garažui?
Numeracija ir aiškios spalvos. rašykite dideliais, storas raidėmis. Anglijoje vairuotojas stovi prie jūsų durų – jis nežino, kad mėlyna dėžė yra virtuvės daiktai. Jei didelis krovinys, mes paprastai prašome sąrašo su numeracija. Buvo istorija – vienuolika dėžių, o žmogus viską parašęs "įvairūs daiktai". Atvykęs į Redingą vairuotojas neturėjo kur statyti, nes viskas buvo vienoda. Tai numeruojate, rašote trumpai – "virtuvė – trapi", "miegamasis – knygos". O tada dar gaila, kad atsivežėte per daug rakandų. Nu bet čia jau kitas reikalas visai.
Kas vyksta kelyje ir pristatymo metu
Kiek realiai trunka pristatymas durys iki durų iš Lietuvos į Angliją, tarkim, į Londoną?
Jei pilnas krovinys ir važiuoja tiesiai – dvi-trys dienos. Jei dalinis (o tokių yra dauguma), gali užtrukti penkias–šešias, nes reikia surinkti kitų klientų daiktus. Kartais savaitė, jei fūra stringa Keltų eilėj arba pasienyje. Durys iki durų į Angliją nėra teleportacija – reikia kantrybės. Buvo atvejis, kai klientas skambino trečią dieną pykdamasis, kur jo sofa, o mes dar tik Rygą buvome praėję. Realybė tokia – vairuotojai pavargsta, reikia poilsio, keliai remontuojami. Planuokite dvi savaites, o jei atvažiuoja anksčiau – džiaugsitės kaip vaikai gimtadienį.
Ar vairuotojas paskambins prieš atvažiuodamas, ar tiesiog staiga sukraus mano daiktus prie durų?
Normaliai – skambina. Bet aš jums pasakysiu atvirai... ne visada. Jei vietą sunku rasti, jei adresas kažkur užmiestyje prie Velso, jie skambina. O jei centralus Londonas, kartais tiesiog atvažiuoja ir tikisi, kad būsite. Durys iki durų paslauga reiškia, kad pristatymas vyks iki slenksčio, bet ne iki jūsų miegamojo spintos. Todėl geriau duoti du tel. numerius, gal net nurodyti kaimyną. Buvę taip, kad pavargęs vairuotojas skambino, niekas nekelė, ir jis nuvarė daiktus į sandėlį. Kitą kartą vežiojimas mokamas arba laukiate savaitę. Būkite pasiekiami, rimtai.
Kas jei aš darbe būsiu ir negalėsiu priimti siuntos į Angliją durys iki durų metu?
Tai tada variantų keletas. Galite prašyti pristatyti į darbovietę – jei sutinka (nors ne visi darbdaviai leidžia). Galite palikti raktą kaimynui, bet tada atsakomybė ant jo pečių. Dar galima derėtis dėl konkrečios dienos – antradienį po pietų, pavyzdžiui. Bet žinokit, perkraustytojai nėra Amazonė – tikslaus laiko langų dažnai neduoda. "Rytoj, antroje pusėje" – realiausias variantas. Buvę, kad klientas liepia palikti ant verandos, o paskui pradeda lyti. Mes nepaliekame be parašo, nes kalti būsime mes. Tai derėkitės žmoniškai, o ne kaip su pristatymo robotu.
Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku kaip pas tas didžiąsias kurjerines tarnybas?
Ne visada. Štai jums ir atvirumas. Mažesnės perkraustymo įmonės dažnai neturi tokių platformų kaip DPD ar DHL. Mes žinome, kur mašina yra maždaug – vairuotojas skambina, parašo. Kartais GPS sekiklį turime, bet ne kliento prieigai. Jei durys iki durų pervežimas į Angliją vykdomas su mažesne firma, tikėkitės skambučių, o ne mobilios programėlės. Buvo, kad klientas piktinosi: "o kodėl nematau, kur fūra?" Atsakymas paprastas – nes mes neišleidžiame šimtų tūkstančių programinei įrangai. Jums reikia ar šalto trackinimo, ar žmogaus dėmesio. Aš renkuosi žmogų, bet suprantu ir jus.
Ar pristatymo vairuotojas padės man išnešti daiktus į butą antrame aukšte be lifto?
Čia priklauso nuo sutarties. "Durys iki durų" literatūriškai reiškia iki jūsų namo durų, ne iki miegamojo spintos. Bet praktikoje vairuotojai dažnai padeda, jei mato, kad žmogus vienas, ar jei pagyvenusi moteriškė. Tai žmogiškumas, ne įsipareigojimas. Jei keturių aukštų pastatas be lifto, tada jau reikia aptarti iš anksto. Kartais papildomai apmokama. Buvę, kad vairuotojas atsisakė neštis pianiną į antrą aukštą – sutartyje nebuvo. Tai aš šiaip... nežinau, kaip ten su profesinių sąjungų taisyklėm, bet jei sudėtinga, paprašykite dviejų žmonių komandos. Už pinigus viskas įmanoma, tik nesitikėkite stebuklų už dyką.
Draudimas, sugadinimai ir kitos nemalonios temos
Ar verta drausti siuntą, jei pervežu tik senus rūbus ir kelias lėkštes?
Lėkštės... hmm. Jei viso krovinio vertė maža – gal neverta mokėti extra, bet aš bent minimalų draudimą visad pasiūlau. Per dvidešimt metų mačiau tokių dalykų... Kartais fūra pavažiuoja per slidų kelią, dėžės nuslysta viduje. Arba kito kliento sofa pamina jūsų dėžę. Seni rūbai gali atsirūgti drėgme, net jei sausi buvo Lietuvoje. Durys iki durų pristatymas į Angliją nėra absoliučiai saugus nuo neišvengiamų incidentų. Draudimas kainuoja procentą, bet ramybė – nepamatuojama. Nors, tiesa, yra įmonių, kurios parduoda orą ir gražius žodžius – skaitykite sutartis atidžiai.
Ką daryti, jei atvykus į Angliją dėžė subraižyta, o viduje daiktai sulaužyti?
Pirmiausia – fiksuokite viską telefonu. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kol vairuotojas dar stovi. Tada rašykite aktą – jis turi pasirašyti, kad pažeidimas pastebėtas pristatymo metu. Jei jis atsisako... na, skambinkite ofisui iškart. Durys iki durų pervežimo sutartis dažnai turi sąlygą apie pastebėjimo terminą – paprastai septynios dienos, bet geriau iš karto. Mes turėjome atvejį, kai žmogus atidarė dėžes tik po mėnesio – ten nieko nebeįrodinėjome. Ir dar vienas dalykas – jei pakavote patys, o be abejo taip ir buvo, dalį atsakomybės prisiimate jūs patys. Tai taip, fiksuokite iškarto, be emocijų.
Kaip atpažinti įmonę, kuri siūlo durys iki durų į Angliją, bet realiai paliks mane ant ledo?
Oho, čia jautri tema. Žiūrėkite, jei kaina tris kartus mažesnė už rinkos vidurkį – sprunkite. Arba jei jie nenori rašyti sutarties, tik per Viberį bendrauja. Dar jei neturi vietinio telefono Anglijoje arba fizinio adreso Lietuvoje. Buvęs atvejis – firma paėmė avansą, paskui du mėnesius vilinosi, o tada "dingo". Klientas liko be sofos ir be pinigų Kembrydže. Tikras durys iki durų paslaugos teikėjas parodys licencijas, draudimą, sutartį, paaiškins žingsnius. Jei jaučiatės kaip pokalbyje su pardavėju automobilių aikštelėje – bėkite. Patikėkite, mačiau tokių tragedijų per savo karjerą.
Specialūs atvejai ir keistesni klausimai
Ar galiu siųsti maisto produktų, džiovintų grybų, sūrių į Angliją durys iki durų būdu?
Aš čia būsiu atviras – nežinau iki galo visų veterinarinių taisyklių, kurios keičiasi kasmet. Žinau, kad pieno produktai, mėsa – praktiškai nebegalima po Brexit. Džiovinti grybai... hmm... man rodė, kad galima, jei komercinis kiekis neprimena prekybos. Bet durys iki durų pervežimas į Angliją nereiškia, kad muitinė atleis nuo maisto inspekcijos. Kartais grybai praeina kaip asmeninė siunta, kartais – ne. Geriau kreiptis į APHA (Anglijos agentūrą) arba klausti muitininko. Aš asmeniškai venčiu vežti maistą – per daug rizikos, kad sugestumėte ant sienos. Ir taip jau pakankamai streso.
Ar leidžiama siųsti alkoholio butelį draugui į Angliją per perkraustytojus?
Ohoho. Vienas butelis? Gal prašvilps. Bet jei dėžė vyno – tada jau akcizų reikalas. Durys iki durų pristatymas į Jungtinę Karalystę asmeniniams daiktams nėra skirtas alkoholio siuntimui be licencijos. Buvo atvejis, kai klientas paslepė butelius tarp knygų. Muitinė rado – bauda, siunta atidėta. Aš sakau – nepinigykite likimo. Oficialiai reikia deklaruoti, mokėti akcizus. Neoficialiai... aš nepatariu. Yra specializuotų alkoholio siuntėjų, kurie turi leidimus. Naudokitės jais. Perkraustytojai – tai ne kontrabandininkai, nors kai kurie, girdėjau, ir pažiūri pro pirštus. Bet ne mes, ačiū.
Ar durys iki durų paslauga galioja ir Škotijai, Velsui, ar tik Anglijai?
Anglija techniškai tik šalis saloje, bet žmonės dažnai taip vadina visą Jungtinę Karalystę. Mes vežame į Škotiją, Velsą, Šiaurės Airiją – bet ten kainos ir laikas kiti. Į Edinburgą gali kainuoti daugiau nei į Londoną, nes toliau. Durys iki durų į Angliją (plačiąja prasme) apima ir Glazgo, ir Kardifą. Tik Šiaurės Airija kartais keblesnė dėl Keltų jūros keltų. Ai, ir dar – salos, pvz. Vaito sala ar Meno sala, ten jau specifika, nebe "žemyninė" dalis. Keltas, papildomi mokesčiai. Klauskite individualiai, kai planuojate kraustytis į keltą pasiekiamą vietą, nes kainoraščiai ten kitokie.
Ką reiškia "paskutinė mylia" perkraustymo versle ir kodėl ji brangi?
Tai posakis iš logistikos. "Paskutinė mylia" – tai atstumas nuo sandėlio arba fūros iki jūsų durų. Kodėl brangu? Nes fūra negali važiuoti siaurais Londono gatvelėmis. Tada reikia mažesnės mašinos – transporterio. Perkrauname daiktus, vėl krauname. Tai laikas, darbo jėga, kuras. Durys iki durų pristatymas į Angliją dažnai ir kainuoja būtent dėl tos paskutinės mylios. Centras – brangu, nes mokama už stovėjimą. Užmiestis – brangu, nes toli važiuoti mažu automobiliu. Fūroj parvežti pigiau nei paskutiniu kilometru. Ironiška, bet taip yra. Todėl kartais siūlome sandėlio paėmimą, jei norite sutaupyti dešimtį eurų.
Ar galiu vežtis augintinio būdo reikmenis, kates, šunis per tą pačią durys iki durų paslaugą?
Gyvūnai – atskiras transportas. Ne, mes nevežame šunų su sofa. Reikia specialaus gyvūnų vežėjo, veterinarinio paso, skiepų. Buvo klientas, klausė, ar katę galima įmesti į narą, į fūrą... Ne. Gyvūnai jaučia stresą, reikia vėdinimo, stabilesnės temperatūros. Durys iki durų siuntos į Angliją skirtos daiktams, ne gyvoms būtybėms. Žinokit, net augalai riboti – dirvožemis, sėklos turi savo taisykles. Augintiniams ieškokite pet relocation specialistų. Jie ten turi visus leidimus. O jūsų narą, antklodes šuniui – taip, galime drąsiai pristatyti kartu su baldais. Bet gyvąją jėgą – ne.
Ar tikrai negalima siųsti baterijų, dažų, lakų per fūrą į Angliją durys iki durų?
Negalima – pavojingos medžiagos. ADR taisyklės galioja be išimčių visiems vežėjams. Buvo, kad kažkas slėpė dažų flakoną po drabužiais – fūroje kelionės metu įkaito, kilo temperatūra... na, laimei, nieko nenutiko, bet galėjo. Aš tada supykau ant kliento, atvirai pasakysiu – tai ne tik jo daiktai, ten ir kitų žmonių turtas. Durys iki durų pervežimas į Angliją nepadarys baterijų legalių. Vežkite atskirai per specializuotas pavojingų krovinių tarnybas. Arba palikite čia. Rimtai. Nežaiskite ugnimi. Kartais sakau klientams – jei abejojate, išmeskite. Nebijokite. Kartais taupymas gali kainuoti visą fūros sudegimą. Ir tada kalti būsite jūs, ne aš.
Pabaigai – tai ko klausia visi
Ar perkraustymas durys iki durų į Angliją vertas tos kainos, ar geriau viską palikti ir nusipirkti naujų daiktų?
Čia filosofinis klausimas. Jei turite sentimentų – verta. Jei baldas iš IKEA – gal ne. Aš mačiau žmonių, kurie veža dvidešimt metų seną sofą, kurią naujoje vietoje išmetam iškart (ataisiau – turėjau parašyti "išmeta", bet supraskit, kai galvoji greitai, tai rankos pačios rašo). Durys iki durų į Angliją daugiausia renkasi tie, kas negali ar nenori pradėti nuo nulio. Šeimos su vaikais, senjorai. Verta dėl RAMYBĖS. Nauji daiktai – kiti pinigai, kitos problemos. Seni – jūsų istorija. Aš sakyčiau – verkit dėl kainos prieš priimdami sprendimą, bet nesigailėsite pasirinkę patogų pervežimą.
Kuo durys iki durų pervežimas skiriasi nuo terminalo iki terminalo, kai kalbame apie tarptautinius krovinius?
Terminalas – jūs atnešate, pasiimate. Reikia mašinos, laiko, rankų. Durys iki durų į Angliją – viską padarome mes. Atvažiuojame pas jus Vilniuje, atvežame prie slenksčio Liverpulyje. Skirtumas laike – jūsų savaitgalis. Skirtumas nervuose – milžiniškas. Žinoma, mokate daugiau. Bet kai skaičiuojate benziną iki Kauno terminalo, nuomuojamą mašiną, savo laiką... kartais net sutaupote. Mačiau jaunų žmonių, kurie tris kartus važiavo į Frankfurtą pasiimti daiktų. Susidėvėjo automobilis, atostogų dienos – galutinę sumą paskaičiavę pripažino, kad durys iki durų būtų buvęs pigiausias variantas. Gyvenimas moko, tik kartais brangiai.
Kokį patarimą duotumėt žmogui, kuris ruošiasi pirmą kartą siųsti daiktus į Angliją durys iki durų?
Neprašykite tobulumo. Prašykite aiškumo. Surašykite sąrašą likus savaitei, ne paskutinę naktį. Pasitikrinkite adresą Anglijoje du kartus – ten gatvių pavadinimai kartojasi. Nufotografuokite vertingus daiktus prieš pakavimą. Ir pats svarbiausias dalykas – rinkitės ne pagal kainą, o pagal jausmą pokalbio metu. Jei jums nepatinka balso tonas telefone – tikėkitės to paties ir pristatymo metu. Durys iki durų paslauga į Angliją yra ne apie daiktus. Tai apie tai, kaip jaučiatės viso proceso metu. Ir dar – palikite seną lygintuvą. Nevežkite. Tikrai. Nebent kolekcinis.
Tai va, tikiuosi, neperkrautau informacijomis. Kartais papasakoju daugiau, nei klausia, bet taip jau būna, kai ilgai dirbi vieną darbą. Durys iki durų pristatymas į Angliją – tai paslauga, kuri turėtų sutaupyti galvos skausmo, ne pridėti. Pasirinkę teisingai, gausite ne tik daiktus naujame adrese, bet ir ramybę. O jei abejojate – skambinkite, rašykite, klausite. Geriau paklausti prieš, nei verkti po. Sėkmės kraustantis, ir atminkite – daiktai svarbūs, bet nervai – brangesni.