Siuntų pristatymas Anglija mikroautobusu – patikimas pasirinkimas

Kai paskutinį kartą Marijampolėj senukui aiškinau, kaip jo anūkui Londone atsisiųsti dėžę su rūbalais, supratau – žmonėms reikia ne sauso sąrašo, o tiesmuko atsakymo. Siuntų pristatymas Anglija mikroautobusu daugeliui vis dar paslaptis. Neišvengiamai kyla klausimų apie kainą, laiką, ar dėžė tikrai pasieks Birmingamą, o ne pasiklys kažkur prie Lutono. Dirbu šitam reikale jau seniai – per dvidešimt metų mačiau ir operatyvių pervežimų, ir tokių, kur vairuotojas dingsta su visu kroviniu. Tai štai – viskas, ką reikia žinoti prieš duodant savo daiktus mikroautobusui. Jokių paikų pažadų, tik taip, kaip yra.

Apie kainas ir mokėjimus

Kiek kainuoja nunešti dėžę į Londrą mikroautobusu?

Žiūrėk, jei standartinė kartoninė dėžė, sakykim, iki trisdešimt kilogramų, ir tu ją pats užklijavai, tai dažniausiai toks siuntų pristatymas Anglija mikroautobusu kainuos nuo penkiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Aišku, priklauso, ar vairuotojas važiuoja pilnu kroviniu, ar dar turi vietos. Kartais būna akcijų, bet aš toms nesitikiu – retai kas tiek nuolaidų duoda. Sezoniškai irgi veikia, rugsėjį visi studentai vežasi daiktus, tada brangiau. O jei nuleisi rankas ir prašysi supakuot už tave, tai prisidės papildomi eurai. Šnekame apie standartinį Londoną, o ne kokią užkampio gatvelę.

O jeigu mano siunta sunkesnė nei parašiau, kas tada?

Va čia tai prisižaidi. Būna, klientas sako – dėžė dvidešimt kilų. Atvažiuoja vairuotojas, pakelia, o ten keturiasdešimt. Mikroautobusas turi ribotą keliamją galią, ypač jei kitos siuntos viduj. Tada arba moki skirtumą pagal realų svorį, arba vairuotojas atsisuka ir važiuoja be tavęs. Kartais sutaria pristatyti kitą savaitę, kai bus laisvesnė mašina, bet tai retai. Buvęs atvejis, kai vyriokas bandė įgrūsti metalinį garažo kampą į siuntą. Gerai, kad nepavyko. Taigi svarstykles namuose – turi pasitaikyt. Nuslėpt nepavyks, viskas matuojama.

Ar galiu sumokėt grynaisiais vairuotojui rankoje?

Gali, bet aš tai nerekomenduočiau. Grynieji yra grynieji – jei kažkur pakeliui dingsta signalas arba vėliai iškyla barnis dėl sudužusios lemputės, neturi jokio popieriaus. Banko pavedimas, bent jau žinomybė – yra. Nors, tiesą sakant, kartais senjorai tiesiog neturi sąskaitų, tai tenka ir popierinius tenkintis. Tik atsiskaityk prieš pakrovimą, ne po. Po iškraustymo vairuotojas gali numoti ranka ir pasakyti, kad skolintumeisi. Buvo atvejis su dėde iš Kauno – atidavė daiktus, vairuotojas pasiėmė pinigus, o paskiai nebeatrašė. Netekai ir garantijos, ir pinigų.

Kiek turiu mokėt muitų siuntai į Angliją – gal žinai tiksliai?

Po Brexito viskas pasikeitė. Anglija jau ne ES, nors daugelis to dar nesuvokia. Jei siunti asmeninius daiktus, seniai naudotus, dažniausiai mokėti nieko nereikia – rašai dovana arba naudoti rūbai. Bet jei siunkti naują telefoną dėžutėj arba penkiasdešimt pakelių kavos, muitininkai gali užklausti. Buvo, kai vaikinas išsiuntė dvylika identiškų sportbačių – muitinė suprato, kad prekyba, ir pritaikė mokestį. Tai čia jau tavo sąžinė. Asmeniniam kiekiui – nulis. Versliui kiekiui – gali tekąt mokėti PDV ir muitus. Aš tikslaus dydžio šiandien jau ir nežinojau, pasitikrink GOV.UK.

Ar verta kasko draudimo daryt ar tai pinigų mėtimas?

Čia toks dviejų galų lazda. Kasko draudimas kroviniui... Na, geri vežėjai turi savo, bet retai kas jį siūlo. Tu gali apdrausti siuntą per brokerį, bet sąžiningai – dažniausiai tai pinigai į balą. Dėl trijų šimtų eurų vertės dėžės? Nelabai apsimoka. O jei veži antikvarinį veidrodį, kurį močiutė paliko, tada kitas reikalas. Hmm, šitoj vietoj nežinau šimtu procentų visų sutarčių detalių, bet standartiškai mikroautobusai turi CMR ir privalomąjį, o štai krovinio draudimas – jau pagal sutartį. Pasitikrink pats, nenorėk, kad aš viskuo patikėčiau. Aš pervežimais užsiimu, o ne draudimo agentūra.

Kas keliauja ir kaip supakuoti

Ar galiu įmest siuntą į šiukšlių maišą ir taip išsiųst?

Nereikia. Žinau, skamba pigiai ir greitai, bet šiukšlių maišas plyšta, slysta, ir atrodo kaip... na, šiukšlės. Vairuotojas atsisakys tokį paimt ne vien dėl vaizdo – negalės sustackinti be rizikos, kad turinys išbyrės po visą mikroautobusą. Naudok tikras dėžes, geriausia dvigubas sluoksnes. Buvau matęs, kaip klientas supakavo porcelianą į laikraščius ir tada į juodus maišus – atvažiavus ten lemputė buvo viena, o šukių šimtas. Dar plius – ant maišo negali normaliai priklijuoti etiketės. Tai va, nors ir patogu, bet ne.

Ką daryt jeigu noriu pervežt dviratį į Angliją mikroautobusu?

Dviratis – vienas iš tų daiktų, kurie atrodo maži, bet užima daug vietos. Nuimk ratus, pasuk vairą, jei įmanoma, nuimk pedalus. Mikroautobusas nėra stebulė – erdvė ribota, ypač jei jau dvi sofos ir keturios dėžės viduje. Kartais vairuotojai paprašo dar dvidešimt trisdešimt eurų, nes nori, kad viskas tilptų be skausmo. Buvo, kai vyrukas nenuėmė pedalų, subraižė kitą siuntą – teko aiškintis. Aš siūlyčiau dar apsivynioti minkšta medžiaga, nes rėmas gali braižytis kaip katė. Kaina? Skaičiuok apie šimtą-dvylika eurų priklausomai nuo miesto.

O su maistu kaip – galiu mamos pyragus siųst?

Mamos pyragai – šventas dalykas, bet muitiniai to nesupras kaip sentimentai. Šviežias maistas turi savo taisykles. Ypač pieno produktai, mėsa, kiaušiniai – greičiausiai nepraleis. Sausainiai, džemai, šokoladai – realiau, bet gerai supakuok ir rašyk, kad asmeniniam vartojimui. Buvo, kai močiutė išsiuntė šimtalapį – atsiuntė, bet jis atrodė kaip minų laukas, nes dėžėje buvo dar varžtų. O apie galiojimo datą – aš nesu visai tikras, ar termiškai jautrūs produktai gabenami be šaldymo mikroautobusu – čia jau rizika. Kelionė trunka porą dienų, pyragas gali supelyti. Verčiau daryk kietus, riešutinius, ir viltis, kad vaikas Londone prisimins tave.

Ar leidžia vežt buitinę techniką – šaldytuvą ar skalbyklę?

Būtina atjungti, išdžiovinti, supakuoti į kampučius apsaugotą kartoną. Šaldytuvas – bjaurus daiktas vežti, nes sunkus, plokščias, o dar turi kompresorių. Mikroautobuse jį statyk vertikaliai, gulint gali susprogti kaip ne ta sistema. Skalbimo mašina lengvesnė, bet vandens likučiai – problema. Buvau matęs, kaip vežėjas atsisakė imti šaldytuvą, nes savininkas neišvalė vidų – dvokėjo žuvimi. Žinok, niekas neprivalo tempti šlapių kvapų per visą Europą. Kainos čia aukštesnės, nes reikia dviejų vyrų kelti ir leisti papildomą vietą. Skaičiuok kokiai šimtas penkiasdešimt ir daugiau.

Ką būtina parašyt ant dėžės kad ją atuduotų teisingam žmogui?

Gavėjo vardas, pavardė, pilnas adresas su pašto kodu – Anglijoj pašto kodai svarbiau nei pas mus. Ir telefono numeris. Bent du – vienas gavėjo, kitas siuntėjo, jei kas nutiktų. Kartais žmonės rašo tik "Londonas" – o Londone gyvena devyni milijonai, neatneš tavo dėžės laužydami galvą. Dar mažai teksto, didelės raidės. Rudas flomasteris, ne raudonas – rudas matosi ant bet ko. Nereikia rašyti visos gyvenimo istorijos, bet adresas turi būti tas pats kur ir sutarty. Buvo, kai ant dėžės buvo vienas gatvės numeris, o sistemoje kitas – vairuotojas važinėjo valandą aplink. Paprasčiausiai pasitikrink prieš duodant.

Kelias, laikas ir kas vyksta pakeliui

Kiek dienų važiuoja mikroautobusas iki Anglijos?

Standartiškai dvi-trys darbo dienos nuo pakrovimo. Ne greičiau, nebent tu pats nuveši į oro uostą ir pasikrausi lėktuvu. Mikroautobusas važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltu arba Eurotuneliu. Čia dar pailsės vairuotojas privalomai, nes tachografas stebi kaip hawkis. Kartais pasienyje spūstys, ypač jei prancūzai protestuoja – prisideda diena kitą. Buvo situacija, kai mašina stovėjo kalėje prie Dankerko dvidešimt valandų. Klientas skambino kas tris valandas. Atsakymas: dvi dienos yra norma, trys – Protois, keturios – bėdos. Nežadėk sau, kad bus per gimtadienį.

Ar jie veža tiesiai į mano duris ar reiks dar važiuot kažkur pasiimt?

Durys prie durų – taip, tai vienas didžiausių pliusų. Ne pašto skyrius, ne sandėlis kur nors pramoniniame rajone. Mikroautobuso privalumas – jis telpa į tavo gatvę, į kiemą, kartais net po langais sustoja. (Tiesa, po langais – ne visada, priklauso nuo aukšto, bet prie pat durų tikrai.) Jeigu gyveni daugiabutyje, vairuotojas neužlips iki šešto aukšto, bet iškraus prie įėjimo. Tik būk namie sutartu laiku, nes jei pareini po dviejų valandų, gali rasti pranešimą, kad bandyta pristatyti. Tada siunta vėl keliauja į terminalą. Buvo atvejis, kai moteris išėjo manikiūro, o vairuotojas laukė – paskiau jam skambino iš Olandijos nieko nepasakęs.

Ar vairuotojai veža tik mano daiktus ar dar prisistato svetimų?

Dažniausiai mikroautobusas – dalinis krovinys. Neesi vienintelis. Kitaip kaina būtų kosminė, nes kuras vienumui neapsimoka. Turėsi tris-keturias siuntas šalia savo. Bet tavo dėžė bus atskirai arba sustumta taip, kad nesubyrėtų. Vairuotojas turi planą – pirmiausiai kas kur pakeliui. Buvo, kad klientas pamanė, jog visa mašina tik jo, ir bandė sukrauti dvigubai daugiau nei sutarta. Nepraėjo. (Nors, jei atvirai, viena klientė vis tiek prikišo dar krepšį, vairuotojas pakraupęs sutiko, bet paskui skundėsi.) Kita vertus, jei nori ekskliuzyvo – moki pilnai už visą mikroautobusą, ir tada tai jau asmeninis pervežimas su kitu kainoraščiu. Skambink ir derėkis.

Kodėl vieni vežėjai žada per dvi dienas, o kiti tempia savaitę?

Greiti žadai parduoda. Realybė kitokia. Tas, kuris sako "per dvi dienas garantuotai" – arba meluoja, arba naudoja skrydį, o ne mikroautobusą. Normalus pervežimas žeme negali būti greičiau nei mašinos pajėgumas. Jeigu jis dar turės paimti siuntą Vilniuje, po to Kaune, Klaipėje – tada tik surinkimas jau parą užtrunka. Savaitė – per ilgai, bet trijų-keturių dienų langas normalu. Blogiausia, kai firma paima daiktą, sukiša į sandėlį ir laukia, kol prisipildys mašina. Tu galvoji, kad jie važiuoja, o jie renka krovinius. Niekada nepatikėk, kuris neužrašo numatomos datos ant popieriaus.

Kada geriausia siųst siuntą kad greičiau atuduotų?

Venk penktadienių ir prieššventinių dienų. Jeigu siunti pirmadienį ryto – tikimybė, kad mikroautobusas dar turi laisvų vietų ir vairuotojas nori greičiau namo, didesnė. Savaitgaliai Europoj kaip badas – daugelis terminalų nedirba, muitinės pristabdo, ir tavo daiktai guli. Vėlyvas trečiadienis – nelabai, nes spėsi arba ne iki savaitgalio. Geriausias laikas – antradienis arba trečiadienis ankstyvas. Beje, gruodį visi siuntinėja Kalėdų dovanas – tada net mano rekomenduojami vaikinai stringa. Ar žinai, koks skirtumas tarp prieškalėdinio laiko ir paprasto rugsėjo? Kaip diena ir naktis. Tai planuok prieš mėnesį, jei reikia iki gruodžio dvidešimtos.

O jeigu man reikia siuntos atgal iš Anglijos į Lietuvą – tą pačią mašiną galima pataikyt?

Teoriškai taip, praktiškai – reikia gero timingo. Vairuotojai nenori važiuoti tuščiu atgal, todėl jei pataikai, kai jie kraunasi grįžtamąjį krovinį, tavo daiktai gali atkeliauti pigiau. Bet negali planuoti kaip traukinio – čia ne tvarkaraštis, o srautas. Tu gali paskelbti, kad turi siuntą, ir laukti. Geriau nei laukti – surasti vežėją, kuris specialiai renka krovinius atgal. Buvau turėjęs klientą, kuris iš Birmingamo siuntė archyvą į Kauną. Pataikė ant grįžtančio mikroautobuso – sumokėjo trečdaliu mažiau. Kitas kartas laukė savaitę. Tai jei skubu – kreiptis atskirai, o jei turi laiko – pataikyti galima. Aš skambinčiau ir klausčiau.

Popieriai, muitai ir patikrinimai

Ar reikia kažkokių popierių siuntai į Angliją?

Po to, kai Anglija išstojo, popieriai padaugėjo. Asmeniniams daiktams reikia packing list – sąrašo, kas viduje, vertė, paskirtis. Angliškai arba dvikalbiai. CMR važtaraštis – jį pildo vežėjas. Tu nieko specialaus nestatysi, nebent veži techniką su serijiniais numeriais. Tada verta turėti pirkimo kvitą, jei muitininkas įtars prekybą. Būna, klientai klausia, ar reikia notaro. Nereikia. Tik sąžiningai aprašyk turinį. Vienas vaikinas rašė "dovanos" ir prisipakavo butelių. Muitininkas atidarė, surašė, praleido, bet laikas prarastas. Teisingi popieriai = greitesnė kelionė. Nepatingėk parašyt sąrašą.