Siuntų pervežimas iš Kauno į Londoną: ką per 22 metus ant kelių supratau

Nežinau, kaip pas jus, bet manęs kas savaitę kas nors paklausia apie krovinių pervežimą į Angliją. Dirbu šitoj srityje jau nuo dviejų tūkstantųjų pradžios – pervežiau baldų iš Kauno į Londoną tiek daug, kad jeigu sudėtumėm į eilę, nusitiestų iki pat Dublino. Po Brexit viskas apsunko, kainos šoktelėjo, o taisyklių padaugėjo. Toliau bandau parodyti, kaip tai atrodo iš vidaus, be gražių brošiūrų. Ne viskas tobula, kartais ir patys susimaunam, bet stengiamės. Jei planuojate siuntų pervežimą iš Kauno į Londoną, paskaitykit – gal ką naudingo rasit.

Kainos ir kaip ten viskas suskaičiuojama

Kiek dabar kainuoja normalus siuntų pervežimas iš Kauno į Londono?

Žiūrėkit, kainos šokinėja kaip akcijų biržoj. Jeigu vežate keturias-kelles dėžes, gal ir išsisuksite už du šimtus trisdešimt eurų. O jei visas butas – aštuoni ar devyni kubiniai metrai baldo – gali kainuoti ir septynis šimtus, ir tūkstantį. Visaip būna. Aš skaičiuoju pagal apimtį, ne pagal kambarių skaičių. Kartais žmonės sako, „man tik vienas kambarys“ – o ten trys spintos po stiklu. Geriausiai nufilmuokit ar nufotografuokit, tada vežėjas pagal tai orientuosis. O ne pagal tai, kaip jūs įsivaizduojat, kad „nedaug to daikto“.

Kodėl vieni firmos prašo 200, o kiti 600 eurų už tą patį?

Čia viskas paprasta, bet žmonės vis tiek kimba ant pigiausio. Vieni važinėja dvidešimt metų senumo mikriukais, be krovinio draudimo, vieni be pagalbininkų. Kiti turi CMR, naujesnes mašinas. Buvo atvejis – paskambino moteris iš Kauno, verksmu balsu. Paėmė vaikinuką iš feisbuko už 150 eurų, o tas privarė daiktus iki sandėliuko Vilniaus apylinkėj ir dingo. Amžina pamoka: jei kaina juokinga, juokas bus iš jūsų. Geriau sumokėti daugiau ir atgauti savo turtą sveiką.

Ar galiu pasiųsti tik kelias dėžes, ar privaloma užsakyti visą mašiną?

Gali, ir netgi verta. Mes vadinam tai daliniu kroviniu – angliškai groupage, bet čia ne egzaminas. Kas savaitę važiuoja mašinos, prikraunam po kelis klientus. Jūsų daiktai iš Kauno paprastai atsiduria ant paletės terminale, tada iškeliauja į Londoną. Pliusas – mokat mažiau. Minusas – reikia šiek tiek palaukti. Kartais išvažiuoja per porą dienų, kartais reikia papildomos. Jeigu skubate, tada jau geriau pilną sprinterį užsisakyti. Bet pilnas pervežimas į Londoną iš Kauno tikrai nėra vienintelis būdas.

Ar galima mokėti dalimis – pusę Kaune, pusę Londone?

Taip, dažniausiai taip ir darom. Mes imam trisdešimt procentų avanso, kad žmogus būtų užmetęs ranką, o likutį atsiskaitymo metu. Esu matęs kompanijų, kurios prašo visą sumą į priekį, kai daiktai dar neišvažiavo iš kiemo. Atsargiai su tokiomis. Jei firma nepati, nepastovi, o jūs sumokėjote septynis šimtus eurų iš anksto... na, linkiu sėkmės susigrąžinti. Yra išimčių, kai seni klientai, bet čia jau kita kalba. Kitaip tariant, neikite su pinigais ten, kur nepažįstate veido.

Dokumentai, muitinė ir Brexito palikimas

Kokių popierių reikia siuntoms į Angliją dabar, kai jie nebe ES?

Oi, čia teka kraujas. Anksčiau, iki 2021-ųjų, viskas kaip per sviestą. Dabar Anglija – trečioji šalis. Naudotiems namų daiktams deklaruojame packing list'ą, kartais reikia ToR formos, jei persikraustote. Naujiems – gali kliūti VAT ir muitai. Šitoj vietoj dėl tikslių sumų aš jau nebežinau šimtu procentų, nes taisyklės pernai vėl pasikeitė. Bet packing list'ą rašykit angliškai ir sąžiningai. Kuo aiškiau, tuo greičiau praeis Doverio patikra. O ten eilės kartais ilgesnės nei prie turguje šeštadienį.

Ar į maišelį įdėtas lietuviškas sūris ir duona gali važiuoti drauge?

Ne. Na, techniškai žmonės bando, bet aš neverčiau. Po Brexit maisto produktams griežtos taisyklės. Mėsa, pienas, kiaušiniai – muitinė konfiskuoja be ceremonijų. Buvo atvejis, kad klientė prigrūdo šaldytuvo turinį, o Doverio rentgenas (arba šunys, tiksliai nepamenu kas ten jau dirbo pamainoj) iškėlė alarmą. Pridarė bėdų sau ir vairuotojui. Jei labai norit – džiovinta vakuumuota dešra gal ir prasmuktų, bet šviežių produktų venkit. Mūsų politika – nepriimt.

Koks geriausias būdas įsitikinti, kad daiktai neįstrigs pasienyje?

Sąžiningumas ir tinkamas popierius. Kai žmonės slepia naujus daiktus tarp senų, manydami, kad muitininkas kvailas – tai kvailiausia, ką galima padaryti. Jie turi rentgenus. Vieną kartą klientas įkišo visiškai naują dviratį, dar su etiketėmis, ir pavadino juo naudotu. Muitas Anglijoje pritaikė baudą gavėjui. Kalta ne mūsų įmonė, nes mes deklaruojam tai, ką mums sako, bet atmosfera krovinio pervežimo metu tampa nemaloni. Rimtai perkraustantis į Angliją, turėkit originalias sąskaitas arba nerizikuokit.

Pakuojam, sveriam ir nešam

Kaip pakuoti daiktus, kad siuntų pervežimas į Londoną nepasibaigtų skaldytais indais?

Dėžės. Tvirtos, kartoninės. Dviguba lipni juosta per vidurį ir kraštus. Indai atskirai į vyniojamą popierių. Negalima vežti šiukšlių maišuose – muitinė gali palaikyti šlamšu. Ant dėžių rašykit turinį, pvz., „virtuvė / lėkštės“. Kai atvažiuosiu į Londoną ir žmogus pavargęs, nenorės atidarinėt dvidešimt dėžių ieškodamas virdulio. Dar: knygos privalo būti mažose dėžėse, nes didelės pilnos knygų – nešimo katastrofa. Sakau iš savo patirties.

Ar jūs turite supakuoti patys, ar turiu viską padaryti aš prieš atvykstant?

Standartiškai – jūs pakuojat. Mes atvažiuojam, kraunam, vežam, iškraunam. Bet galim ir supakuoti už papildomą mokestį, dažniausiai dvidešimt – trisdešimt eurų per valandą. Užtat indai saugūs, dėžės uniformuotos, o mes prisiimame atsakomybę. Jei pakuojat patys – atsakomybė už vidų krinta ant jūsų pečių. Nebent dėžė vizualiai sumaitota kelionėje. Kartais žmonės galvoja, kad mes turime stebuklingas putas, bet ne – tiesiog turime rankas. Ir juostą, kuri, atrodo, dažniausiai nuperkama paskutinę minutę Maximoj.

Kas bus, jei sofą reikia nunešti iš penkto aukšto be lifto?

Tai atvejis, kuris privertė mane klausti apie liftą telefonu. Pernai vasarą atvažiavom į Aleksotą. Klientė neprasitars, kad liftas neveikia. Vienas vyras, penktas aukštas, sofa kampinė ir sunki. Tekšauk papildomas porininkas (o galbūt du, tiksliai nebeatskaitau), valanda darbo, kaina išaugo penkiasdešimčia eurų. Ne dėl piktdžiūravimo, o dėl laiko ir žmonių. Taigi – pasakykit, ar yra liftas, ar laiptai siauri. Vėliau pykstasi mažiau.

Kas dedasi kelyje ir kokiais briedžiais važiuojama

Kokiomis mašinomis vyksta daiktų pervežimas į Londoną iš Lietuvos?

Tradiciškai – didieji sprinteriai, Luton body, arba 3,5 tonų mikroautobusai. Pilnam butui – septynių tonų fūra. Kelias užima maždaug dvi dienas, priklauso nuo kelto. Mes važiuojam per Prancūziją, reikia kirsti kanalą. Kartais Doveris stringa, kartais praleidžia sklandžiai. Automobilio amžius svarbus. Pas mus – ne naujausi, bet prižiūrėti. Svarbu, kad neužgestų kur nors prie Lilles. Seniau matydavau visokių keistenybių kelyje, bet dabar jau rečiau.

Ar daiktai važiuoja tiesiai iš mano namų Kaune į butą Londone?

Jeigu uzsisakote pilną mašiną – taip, beveik tiesiai. Užsikraunam ryte Kaune, vakare jau esame prie Eurotunelio ar keltų. Bet jei dalinis krovinys – daiktai pirmiausiai atgabenami į surinkimo tašką netoli Kauno, ten sukraunami ant bendros mašinos ir tik tada pajuda. Londone irgi: jei adresas centre, kur sunku stovėti su fūra – gali tekti persikraustyti ant mažesnės mašinos. Kai kurie žmonės nesupranta, kad Londone ne visur pravažiuos stiklainis. Aš vadinu tai „tiriamai tiesiai“ – tiesiai, bet su mažom korekcijom.

Ką daryti, jei kelyje mašinai kas nors atsitinka ir siunta stringa?

Ne hipotezė – buvo prieš kelerius metus ties Hanoveriu. Vairuotojas paskambino: sankaba kaput. Teko kviesti partnerius Vokietijoje, perkraustyti dalį krovinio. Delstam dvi dienas. Klientas supratingas, bet piktas. Dėl to rinkitės firmas, kurios turi atsarginių planų, o ne vieną seną mikriuką su pusbroliu mechaniku. Mūs draudimas padengė gedimą. Blogiausia, kai vežėjas dingsta be žinios savaitėm. Facebook grupėse tokių istorijų – per akis. Kai kas nors sako „pusbrolis pigiau“, aš patylėjęs susimąstau.

Draudimas, laikas ir organizaciniai dalykai

Ar mano daiktai yra drausti, jeigu kas nors nutiks?

CMR draudimas, kuris privalomas tarptautiniams pervežimams, dengia pagal svorį – maždaug nuo dešimt iki dvylikos eurų už kilogramą. Vaizduokit: jūsų nešiojamas kompiuteris sveria tris kilogramus, vertė tūkstantis eurų. Jeigu dings – gausit trisdešimt eurų. Gražu? Ne. Todėl verta pirkti papildomą krovinio draudimą brangiems daiktams – televizoriams, kompiuteriams, antikvariniams veidrodžiams. Aš visada klausiu: ar verta rizikuot? Kartais jie sako, „ai, nieko nepasivogs“. O aš galvoju – nespėjot pažint kaimyno. Geriau permokėt dešimt eurų ir miegot ramiai.

Kiek laiko iš anksto reikia planuoti pervežimą iš Kauno į Londoną?

Idealiu atveju – dvi trys savaitės. Tada galima sutvarkyti datas, surinkti dėžes, sutvarkyti packing list'ą. Bet būna ir spontaniškų išvykimų – jei turim laisvą vietą ar kas atšaukė, galim pasiimt per kelias dienas. Vasarą, ypač birželio pabaigoje – rugpjūtį, viskas užimta. Studentai kraustosi, šeimos prieš mokslo metus. Tada geriau užsisakyti anksti. Žiemą lankstesnis grafikas, bet orai Anglijos kanale gali vėlokinti keltus. Kartais aš pats nebesusigaudau, kuri savaitė laisva. Geriausiai paskambinti – kalendorius pasako daugiau nei svetainė.

Kas jei pats negaliu būti Londone, bet mano sesuo gali priimti daiktus?

Ji gali, bet reikia pasiruošti. Parašykit įgaliotį – „leidžiu seseriai priimti krovinį“ – prisekit jos ID kopiją. Vairuotojas fiksuoja, kas pasirašo ant CMR. Jei niekas nebus namie – daiktai keliauja į saugyklą Londone, o tai kainuoja. Londone parkingas košmaras, ypač Wembley rajone. Kartais reikia vieno žmogaus su mašina, kito – priimti daiktus. Čia ne Kaunas, kur galiu sustot prie pat durų penkioms minutėm. Planuokitės laiką ir vietą.

Ar galima drauge vežtis šuniuką ar kambarinį augalą?

Augalai – problematiška. Jungtinė Karalystė labai saugo savo ekosistemą, todėl apie dirvą ir augalus galit iškart pasvajoti. Kai kurie vežėjai bandydavo prasmukti su kokia nors lelija, bet dabar rizika didelė – muitinė gali konfiskuoti arba skirti baudą. Gyvūnai – tik su veterinariniais dokumentais, čipais, ir tik specializuotu gyvūnų pervežimu. Mūsų mikroautobusuose ne cirkas. Buvo atvejis (kai dar drąsiau laikai buvo) – kaktusas savo vazone perėjo sieną be incidentų. O gal ir nebuvo kaktuso... Bet dabar – ne. Gyvūnai atskirai, augalai – geriau padovanokit kaimynams.

Apie nepatogias tiesas, kurios nedžiugina

Kodėl kai kurie vežėjai vėlavo pristatyti daiktus net dvi savaites?

Būna ir tokių atvejis. Dažniausiai dėl to, kad vienas vairuotojas pasiima per daug užsakymų – dešimt klientų į vieną mašiną, kuri telpa keturis. Tada kažkas laukia. Arba stringa pasienyje, arba prikaist kad ir tas pats Doveris. Aš pats stengiuosi nedaryti tokių pažadų, kurių negaliu laikyti. Geriau pasakyti, kad atvešiu ketvirtadienį, o atvežu antradienį – visi džiaugiasi. O kai sakai antradienį, o atveži po trijų savaičių – belieka tik atsiprašinėti. Ir prarandi žmogų amžiams.

Ar buvote situacijų, kai daiktai atkeliauja apgadinti?

Taip, ir tai kartais būna skaudu abiems pusėms. Dažniausiai kaltas ne pats pervežimas, o prasta pakuotė. Žmonės įmeta porcelianą į dėžę be burbulinės plėvelės, o tada stebisi, kad indai atrodo kaip mozaika. Buvo atvejis, kai televizorius be dėžės, suvyniotas tik į antklodę, atsitrenkė į metalinį profilį. Ekranas – kentėjo. Draudimas čia nepadėjo, nes netinkamai supakuota. Aš dar dabar prisimenu tą antklodę. Nuo tada visiems rėkiu: brangūs daiktai – tik į dėžes, tik į plėvelę. Kartais mano balsas erzina, bet geriau erzintis sveikas.

Ką daryti, jei atvžiavus į Londoną paaiškėja, kad dalis daiktų pradingo?

Pirma, nepanikuokite. Antra – tikrinkite packing listą kol vairuotojas dar stovi. CMR lapas – tai jūsų pagrindinis įrankis. Jei pasirašote „gauta be pastabų“, o paskui randat, kad dėžė dingo – labai sunku įrodyti. Aš patarčiau filmuoti procesą, kai iškraunama. Jei iš tiesų pradingo – kreipiamasi į vežėjo draudimą. Bet tiesa yra tokia, kad pilnuose kroviniuose, kai gabename grupažu, kartais nutinka sumaištis tarp klientų dėžių. Tikslus numeravimas ir aiškios etiketės – vienintelis būdas apsisaugot. Ir ne, rašyti „dėžė su sudaužymais nepageidaujama“ ant viršaus nepadeda.

Kodėl kai kurie klientai lieka apgauti, sumokėję viską iš anksto?

Nes rinkoje yra grobuonių. Socialiniuose tinkluose pilna įtikinamų profilių, o realybė – vienas vaikinas su dyzelinu samanotu sprinteriu. Pasiima septynis šimtus eurų, o paskui „mašina sugedo“ ir nebeatrašo. Aš pažįstu kelis tokius. Todėl sakau: jei kaina žemiau rinkos perpus, o puslapis – vienintelis feisbuko profilis, pagalvokite. Neatgaminsit šeimos albumų. Yra rimtų įmonių, kurios brangiau, bet jos yra ir liks. Atsakomybė turi kainą.

Ar daiktus galima vežti ir iš kaimo prie Kauno, pvz., iš Kaišiadorių ar Jonavos?

Žinoma. Tik reikia suprasti logistiką. Jei pilnas namų apyvokos pervežimas iš Kulautuvos – mes atvažiuojam specialiai. Bet jei trys dėžės iš kaimo prie Vievio – ekonomiškiau būtų jas atgabenti iki Kauno centro arba mūsų surinkimo taško. Kuras ir laikas vairuotoją – viskas kainuoja. Mes nesame Uberis, kad pavažiuotume penkiolika kilometrų dviem eurais. Iš kitos pusės – jei esate Raudondvaryje, tai dar Kauno apylinkės. Paskambinkit, pasakysim ar verta mokėt už išvykimą, ar patiems atvežt.

Metų laikai ir smulkmenos prieš išvykstant

Koks metų laikas geriausiai tinka daiktų pervežimui į Londoną?

Pavasaris ar ruduo. Vasara – karštas sezonas, visi nori, kainos aukštesnės, o laisvų langų mažai. Žiema šiaip sau, bet keltas per kanalą kartais užsidaro dėl audrų, tada vairuotojai prikaupia nervų. Studentų sezonas rugpjūtį – tikras maratonas. Aš asmeniškai mėgstu gegužę, kai oras Lietuvoj jau geras, o Anglijoj dar ne toks tvankus. Bet mašinos važinėja ištisus metus. Skirtumas tiktai kainoje ir laukimo trukmėje. Jei neturit skubos – rinkitės balandį. Jeigu reikia dabar – mokėkit rinkos kainą.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku kaip iš „Amazon“?

Nuoširdžiai? Paprastai ne taip. Mes duodam vairuotojo telefono numerį ir bendrą grafiką. Šiuolaikiniai vežėjai siunčia WhatsApp žinutes su nuotraukomis iš keltų ar lokacija. Bet „real time“ GPS stebėjimo kiekviename krovininiame mikroautobuse neturime – tai brangu. Jūs galite paskambinti vairuotojui ir paklausti „kur“ – jei jis dar Prancūzijoje, pasakys. Kartais jis miega, kartais vairuoja. Tad kantrybės. Tai nėra pašto tarnyba su brūkšniniu kodu. Bet žmogiškai pažiūrėjus – žmonės gabena, o ne robotai, ir dažnai atsako asmeniškai.

Ką dar svarbu žinoti, kai pasirenki pervežėją Kaune?

Paskutinis patarimas – pasitikėkite intuicija. Jeigu neaiškiai atsakinėja, vengia sutarties, žada auksą už pusę kainos – eikit kitur. Geras vežėjas pasakys kaip yra: kiek, kada, rizikos. Siuntų pervežimas iš Kauno į Londoną – ne raketų mokslas, bet reikalauja atsakomybės. Aš per dvidešimt dvejus metus mačiau visko: graudžių išsiskyrimų, džiugių sugrįžimų, žmonių, verkiančių atgavus foteli. Rinkitės tuos, kurie nebijo pažiūrėt į akis. Net jei tik per ekraną.

Išvada

Nežinau, ar čia viską išaiškinau, bet manau, kad pagrindiniai akmenys po kojomis dabar matosi aiškiau. Siuntų pervežimas iš Kauno į Londoną yra kasdienis, bet ne paprastas darbas. Reikia gerų rankų, tikslaus vairuotojo ir sąžiningo žmogaus kitame gale. Nepirkite pigiausios pasakelės, nepakuokit indų į maišus ir nepamirškite pasakyti, jei neturite lifto. Jeigu kils klausimų – rašykit, skambinkit. Mes tikrai neapdalinsim Jus reklaminiais šūkiais, bet pasakysim, ką galime. Sėkmės kraustantis.