Siuntų pervežimas į Angliją: kaip tai padaryti be galvos skausmo

Kai ketvirtadienį vakare paskambina klientas ir klausia, kaip iki sekmadienio išsiųsti sofą į Londoną, aš žinau – vėl teks kalbėti greičiau nei galvoju. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau keturiolika metų, ir per tą laiką mačiau įvairiausių situacijų. Siuntų pervežimas į Angliją arba UK iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas: dėžės, muitai, etiketės, draudimas. Bet iš tikrųjų viskas daug paprasčiau, jei žinai keletą dalykų. Tiesiog žmonėms trūksta informacijos, kurią galėtų perskaityti ne kaip instrukciją, o kaip pokalbį su kaimynu.

Kainos ir užsakymai

Kiek dabar kainuoja siųsti standartinę dėžę į Londoną?

Viskas prasideda nuo svorio ir matmenų. Standartinė keturiasdešimt kilogramų dėžė apie 60x40x40 cm kainuoja nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų. Mažos siuntos, pavyzdžiui, viena kėdė, kartais kainuoja beveik tiek pat, nes laisvos vietos furgone niekas neatiduoda. Rugsėjį studentai verčia kainas kilti, o žiemą būna pigiau. Kaina priklauso ir nuo to, ar važiuoja tiesioginis reisas, ar surinkimo maršrutas.

Ar galiu išsiųsti tik vieną daiktą, ar tai bus per brangu?

Gali, tik minimalus mokėjimas vis tiek bus. Dviratis, pavyzdžiui, yra nepatogi forma, nors ir mažas. Aš patarčiau pridėti dar kokį daiktą, jei turite, kad jaustumėtės, jog už ką nors konkretaus mokate. Žinoma, jei tai dovana tėčiui Mančesteryje – siųskite ir vieną. Tiesiog nepamirškite, kad vieni vežėjai specializuojasi mažose siuntose, kiti – tik didelėse. Rinkitės pagal savo situaciją, o ne pagal nuolaidą antraštėje.

Kaip pradėti užsakymą – paskambinti ar užpildyti formą internete?

Greičiau sureaguoju į skambutį, bet kai dirbu sandėlyje – praleidžiu du iš eilės. Forma internete patikimesnė, nes viskas raštu. Nors kartais žmonės joje parašo „trys dėžės ir kažkoks maišas“ – tada vis tiek perskambinu. Realiai procesas paprastas: parašote ką turite, mes apskaičiuojame kainą, suderiname datą. Jokių paslapčių. Kartais greičiau sutvarkome per Messengerį nei per oficialias sistemas. Jūsų daiktams visiškai nesvarbu, kaip rezervavote vietą furgone.

Kodėl pas vieną įmonę 30 eurų, o pas kitą – 80?

Čia ta vieta, nuo kurios norisi pasižiūrėti pro langą. Yra įmonių, kurios surenka tris užsakymus ir važiuoja – jie gali pasiūlyti mažesnę kainą. Yra tokių, kur turi tik vieną mašiną savaitėje ir praskaičiuoja visą maršrutą vienam klientui. Dar yra tarpininkai, kurie nieko neveža, tik perduoda jūsų daiktus trečiai įmonei. (Atsiprašau, ne daiktus – užsakymą.) Pigiau ne visada blogiau, bet jei kaina perpus mažesnė – kažkur pagaus.

Ar reikia mokėti prieš siuntimą ar galima po pristatymo?

Dažniausiai prašome dalies sumos prieš, ypač jei važiuojame tolimiau nei į Londoną. Būna išimčių – jei esate mūsų senas klientas arba jei siunta važiuoja su vėlesnio apmokėjimo sąskaita. Bet atvirai – po pristatymo mokėti rizikinga mums, nes jei staiga klientas „pamiršta“... na, teko matyti tokių. Aišku, jei viskas sutarta raštu, galima ir kitaip. Bet standartas toks: prieš vežimą arba pristatymo metu. Tik ne vėliau, nebent ypatinga sutartis. Jei firma prašo visko iš anksto – pabandykite derėtis dėl avanso.

Ką galima siųsti, o ko geriau ne?

Ar galiu slėpti maisto produktus tarp drabužių?

Ne slėpkite, prašau. Muitinė gali patikrinti viską. Prieš ketverius metus klientas slėpė rūkytą dešrą tarp kojinių – ne tik dešra išmesta, bet ir visa siunta vėlavo savaitę. Maisto produktų siuntimas į Angliją po Brexit tapo griežtesnis. Kietas sūris kartais pralenda, bet mėsa – ne. Nauda minimali, o jei užkliūsite – bauda. Patikėkit, taupyti paslėpus dešrą neverta. Jeigu alkani, geriau nusipirkite vietoje.

Ar leidžiama siųsti baterijas, telefoną ar nešiojamą kompiuterį?

Leidžiama, bet tai pavojingos prekės. Reikia žymėjimo ir apsaugos nuo trumpojo jungimo. Klientai dažnai meta telefonus į dėžę ir galvoja, kad viskas bus gerai. Vieną kartą baterija kontaktavo su metaliniu šaukštu – gerai, kad pastebėjome sandėlyje. Kitaip būtų buvę bėdų furgone. Vienas nešiojamas – paprasta, dešimt su baterijomis – jau sudėtingiau. Jei elektronikos daug, kaina kyla dėl papildomo ženklinimo.

Ar dviratį būtina ardyti prieš siunčiant?

Galite ir neardyti, bet užimsite dvigubai daugiau vietos. Patarčiau nuleisti padangas ir pasukti vairą. Praėjusį mėnesį vežėme tris dviračius į Birminghamą – neišardytą kolega vartė akis, kai reikėjo tempti į kampą. Jei turite dviračio dėžę – puiku. Jei ne – apsukite mova ir pritvirtinkite pedalus lipnia juosta. Ne visada turim laiko tobulai pakuoti, bet kad kiti kroviniai nenukentėtų – reikia bent minimalaus tvarkingumo.

Kas bus, jei kelyje išsilieja šampūnas ar aliejus?

Tada jūsų tetos megztinis kvepės levandomis. Rimtai – skystis turi būti dvigubai supakuotas. Jei dangtelis neužsiskleidžia hermetiškai – rizika. Buvo atvejis: du buteliai acto. Atidarėme dėžę Londone – viskas kvepėjo salotomis. Klientas pyko, bet pats supakavo. Mes stengiamės apdrausti, bet draudimas dėl netinkamo pakavimo ne visada padeda. Geriau saugiau nei gailėtis, ypač jei siunčiate skalbimo priemones draugams.

Ar galiu siųsti visus kambario baldus kaip vieną siuntą?

Galite, tik tada tai nebesiunta, o krovinys. Jei turite sofą, stalą ir dvidešimt dėžių – reikia kitokios mašinos. Būna, žmonės skambina ir sako: „Mano vaikui studijuojant Braitone atidaviau kambario baldus.“ Tada kaina skaičiuojama kaip perkraustymui. Kartais sudedame kelis tokius užsakymus į vieną furgoną – tada kiekvienam kaina krenta. Tik nepamirškite: UK pusėje dideliems daiktams gali tekti nešti be lifto.

Pakavimas ir dokumentai

Ar aš pats turiu supakuoti, ar jūs padarote tai už mane?

Abu variantai galimi. Jei patys pakuojate – atsakomybė jūsų. Mes pakavimą siūlome didesniems perkraustymams, o kelioms dėžėms – patariame, kaip namuose. Indai tarp rankšluosčių geriau laiko nei brangi pakuotė. (Okei, mūsų kartonai storesni, bet ir du trigubai brangesni nei prekybos centre.) Jei bijote neišlaikyti – galim atsiųsti žmogų. Tai kainuoja, bet ramybė – ne. Svarbiausia, kad dėžės neiškristų tarpusavyje kelyje.

Kokių dokumentų reikia po Brexit įvežant daiktus į Jungtinę Karalystę?

Reikės daiktų sąrašo angliškai – packing list ar inventory. Jei asmeniniai daiktai – paprasta deklaracija. Jei vertė viršija tam tikrą ribą – muitas. Čia turiu būti sąžiningas – tikslios ribos neprisimenu iš galvos, nes jos keičiasi. (Man rodos, apie 390 eurų dovanoms – pasitikrinkite HMRC.) Svarbu: nepilkite prekybinių kiekių. Dešimt vienodų megztinių atrodo kaip prekyba, ne dovana mamai. Rašykite tiesą, muitininkai nekvaili.

Ar etiketes reikia klijuoti ant kiekvienos dėžės ir kur jas gauti?

Taip, ant viršaus ir šono. Jei furgone dėžė apsiverčia – vairuotojas turi matyti adresą nekapstydamas. Etiketes atsiunčiame el. paštu prieš išvykimą, jūs atsispausdinate. Kartais klientai rašo ranka markeriu – veikia, jei lietus nepasigauna. Aną savaitę kolega atsiuntė nuotrauką – etiketė buvo praščiokai priklijuota, atšoko pakeliui. Gerai, kad dėžėje buvo senas adresas prakabėjęs. Lipnus popierius arba skaidri juosta ant viršaus – paprasčiausia apsauga.

Ką rašyti sąraše, jei viduje viskas po truputį?

Rašykite sąžiningai ir apytiksliai. „Miska-maska“ arba „kažkokie daiktai“ verčia muitinę atidaryti. Grupuokite: „drabužiai – 1 dėžė“, „knygos – 1 dėžė“. Nebūtina vardyti kiekvienos kojinės. Buvo atvejis: klientas parašė „asmeniniai daiktai – 15 dėžių“. Muitininkai prisikabino prie trijų. Geriau per daug informacijos nei per mažai, bet detalumo perteklius vargina jus ir vėluoja patikrą.

Ar reikia daryti atskirą sąrašą kiekvienai dėžei atskirai?

Nebūtina, jei numeruojate. Pakanka vieno bendro sąrašo su pažymėtais numeriais. Žodis „paging list“ čia netinka, tiesa? (Atleiskite, norėjau pasakyti „packing list“.) Numeruokite flomasteriu: 1 iš 5, 2 iš 5. Tada sąraše rašote turinį prie numerio. Taip lengviau rasti. Tik nerašykite numerio ant viršaus, jei ten lipni etiketė – rašykite ant šono. Maži dalykai, bet išvengiate nesusipratimų.

Kas vyksta kelyje

Kiek laiko dažniausiai važiuoja siunta iš Lietuvos į Londoną?

Standartiškai – nuo trijų iki penkių darbo dienų. Tik nepradėkite skaičiuoti valandų nuo išvykimo. Būna, kad furgonas renka siuntas dar dvi dienas po to, kai pasiima jūsų dėžę. Tada parvažiuoja į terminalą, sutraukia krovinį. Jei skubate – klauskite, ar yra tiesioginis reisas. Tokiu atveju jūsų siunta važiuoja be sustojimų, bet mokate brangiau. Viena karta turėjome situaciją: furgoną sustabdė dėl dokumentų Kalais. Savaitės vėlavimas. Retai, bet nutinka.

Ar tikrai pristatymas į UK trunka tik 3 dienas, kaip rašo kai kurie?

Kartais rašo ir per tris, ypač iš Vilniaus pirmadienį. Bet jei paimama penktadienį vakarą iš užmiesty... (oi, atleiskite, iš provincijos ar pietų Lietuvos) – realiai siunta judės tik sekmadienį ar pirmadienį. Aš nemėgstu frazės „iki trijų dienų“, nes žmonės nervinasi antrą dieną. Aišku, yra skubaus pristatymo paslauga, bet ji brangi. Sakyčiau: jei nurodo 3-5 dienas – tikėkitės penkių. Būsite patenkinti, jei bus trys. Toks realistinis požiūris į siuntų pervežimą į Angliją padeda išlikti ramiam.

Kas atsitinka, jei vairuotojas neatvažiuoja sutartu laiku?

Vanduo drėkina, saulė šildo, o furgonai užstringa kamščiuose. Neatvažiavimas per valandą dar nėra katastrofa – mes perspėjame. Jei vėluosime kelias valandas – siūlome kitą dieną arba mažesnę mašiną. Buvo atvejis, kai furgonas Kaune sulūžo. Teko paimti dėžes kitu auto kitą rytą. Klientas pyko, bet ką padarysi. Aišku, jei įmonė vėluoja be žinios ir nekelia ragelio – tai ne geras ženklas. Tokias įmones aš asmeniškai vengčiau. Jūsų laikas turi vertės.

Kur mano siunta yra tarp Vilniaus ir Britanijos?

Paprastai turime sekimo sistemą, bet ji atnaujinama kas kelias valandas, ne realiu laiku. Furgonas važiuoja, o ne siunčia signalą iš kiekvienos sankryžos. Dažniausiai būna trečiojoje šalyje – Vokietijoje, Nyderlanduose arba ties Kalais. Jei siunta nejudėjo tris dienas – galimai laukė perkrovimo terminale. Kartais siuntos perkeliamos į UK furgonus tam skirtuose sandėliuose. Tai normalu. Jei bijote – klauskite. Tikėkitės tikslaus „šiandien ji važiuoja link Doverio“, ne GPS koordinačių.

Ar sekmadieniais vyksta pristatymai į Angliją?

Retai. Didžioji dalis terminalų ir privačių adresų nepristato sekmadieniais. Jei labai skubate – galime palikti siuntą saugykloje Londone, kur jūsų asmuo pasiims. Arba derinti pristatymą pirmadienį ryte. Žmonės kartais galvoja, kad furgonai važinėja kaip taksi – septynias dienas per savaitę. Ne, vairuotojams irgi reikia poilsio, o kartais ir muitinės nedirba savaitgalį. Siuntų pervežimas į UK nėra greitasis maistas, kad vežtų bet kada. Ferai kursuoja, bet žmonės – ne.

Kai nutinka bėdos ir kitokie patarimai

Ką daryti, jei dėžė atkeliauja į Birminghamą sumaitota?

Pirmiausia – fiksuokite prieš pasirašydami važtaraštį. Jei pasirašėte „gavau nepažeista“ – paskui keblu įrodyti. Fotografuokite dėžę dar furgone. Tada rašykite mums per 24 valandas. Mes perduodame draudimui bendrovei (taip, žinau, turėjau pasakyti draudimo bendrovei, nervas). Ai, dar – draudimas galioja tik jei buvo apmokėtas prieš išvykimą! Daugelis to nepamena. Jei dėžė tik sulamdyta, bet daiktai sveiki – kartonas yra vienkartinė pakuotė. Bet jei sulaužyta lenta – tuomet jau reikalaukite paaiškinimų.

Kodėl kartais siunta „dingsta“ sandėlyje kelioms savaitėms?

„Dingsta“ kabutėse. Ji ten yra, tik ne prie jūsų. Kartais sandėliai Kaune ar Londone perpildyti prieš Kalėdas ar rugsėjo pirmąją. Jūsų dėžė stovi eilėje laukiant perkrovimo. Kita bėda – dokumentų neatitikimas. Jei ant dėžės vienas adresas, o sąraše – kitas, darbuotojas stabdo siuntą. Būna ir taip, kad etiketė nutrynė... (oi, nusitrynė ar nusitrynė – kaip ten bebūtų). Tada ieškoma siuntėjo. Blogiausias variantas – kai siunta atkeliauja UK be deklaracijos. Tada sėdi savaites.

Ar verta taupyti ir rinktis pigiausią pasiūlymą į Bristolį?

Žinote, aš kitados ir pats taupiau ant dantų pastos, bet čia – jūsų daiktai. Pigiausias pasiūlymas dažnai reiškia: surinksime per mėnesį, draudimo nėra, pristatysim bet kuriuo metu. Yra įmonių, kurios siūlo trisdešimčia procentų mažiau. Kaip? Nėra licencijų arba moka vairuotojus „vokelyje“. Aš tai žinau, nes stebiu rinką. Ar verta? Jei siunčiate senus žurnalus – taip. Jei sofą, kurią darė senelis – ne. Kartais pigumo kaina yra bejėgiškas laukimas be žinių.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus studentui Kambrijoje be muito?

Štai kur nepelnytai jaučiuosi nežinantis. Buvo taisyklė, kad studento daiktų pervežimas į studijų vietą turi lengvatą. Bet po Brexit ribos pasikeitė. Man rodos, jei naudoti ir verte neviršija sumos – galima. Patikrinkite pas muitinės konsultantą, nes aš nelabai linkęs duoti neteisingos informacijos. Kita vertus, jei siunčiate seseriai rankinuką ir batus – praktiškai niekas neprašys mokėti. Bet jei penkios dėžės monitorių – muitinė gali paklausti, ar studentas neketina prekiauti.

Koks svarbiausias patarimas žmogui, pirmą kartą siunčiančiam daiktus į UK?

Nepradėkite penktadienį. Rimtai – visi skuba, sandėliai užversti, o jūs dar pirmą kartą pakuojate. Pradėkite anksčiau, parašykite sąrašą popieriuje, o ne galvoje. Ir dar – neišmeskite pakavimo medžiagų tol, kol nesulaukėte patvirtinimo, kad siunta pasiekė adresatą. Būna, kad dėžę reikia papildomai apvynioti, o jūs jau išmetėte juostą. Siuntų pervežimas į Angliją pirmą kartą gali atrodyti kaip šokis ant virvės, bet tai tik stresas prieš nežinią. Kitą kartą veiksite per pusvalandį.

Išvada

Na, štai. Dabar jau žinote, kad siuntų pervežimas į Angliją nėra mygtuko paspaudimas, bet ir ne astronavigacija. Tai daugiau organizacijos dalykas nei pinigų klausimas. Rinkitės vežėją, kuris atsako penktadienio vakare, nemeluoja dėl terminų ir nebijo pasakyti „nežinau, bet sužinosiu“. Jei turite dar klausimų – rašykite. Jei ne – pakuokite tvirtai, pažymėkite dėžes ir keliaukite ramia širdimi. Jūsų daiktai – mūsų galvos skausmas, o ne jūsų.