Siuntų pervežimas Anglijoje mikroautobusais – kaip išsirinkti patikimą įmonę?

Dirbu šitame versle jau... na, tiksliai tai 22 metai, gal 23, skaičiuoti nustojau. Per tą laiką mačiau visko: nuo idealiai supakuotų dėžių iki žmonių, kurie bando į mikroautobusą įgrūsti sofą iš palėpės. Daug kas klausia manęs apie siuntų pervežimą Anglijoje mikroautobusais – kas tai per procesas, kiek kainuoja, kaip nepasimauti ant kabliuko. Tai bandysiu paaiškinti taip, kaip paaiškinčiau tau prie kavos. Ne viskas čia bus tobula, nes ir pats nežinau visko, bet esmę turėtum suprasti. Svarbiausia – rasti patikimą įmonę, kuri nepradings su tavo daiktus.

Pradžiai – kaip iš viso veikia šitas reikalas

Tai kaip iš tikrųjų vyksta tas siuntų pervežimas Anglijoje mikroautobusais? Ateina iki durų, ar turiu pats tempti į kažkokį terminalą?

Dažniausiai viskas vyksta nuo durų iki durų. Atsistumia mikroautobusą, krauna tavo dėžes ir nuveža ten, kur reikia. Bet yra niuansas: kai kurios, ypač mažesnės, įmonės paprašys atvežti siuntą į jų sandėlį, o tada jau įtrauks į bendrą maršrutą. Tai nebūtinai blogai – kartais net pigiau gaunasi. Svarbu, kad tai būtų patikima įmonė, o ne Vytas iš skelbiu.lt su nenustatytu automobiliu. Aš asmeniškai renkuosi tuos, kurie turi savo parką, ant kurių vairo galima parašyti bent jau mašinos numerį. Tokie rimčiau žiūri ir į draudimą, ir į terminą.

Ar mikroautobusas tikrai geriau negu didelis krovininis automobilis mažesnėms siuntoms?

Šitam kontekste – taip. Anglijoje, ypač Londone, su sunkvežimiu prisiparkuoti būna tragedija. Kartą mačiau, kaip vaikinas gavo baudą Brixton rinkoje už dvi vietas. Mikroautobusas judresnis, greičiau įsuka į kiemelius. Bet jei krauni pusę namo, tada jis taps laidotuvėmis, nes reikės dviejų reisų, o du reisai reškia dvigubą kainą. Mažoms siuntoms, kurioms nereikia platformos ir kranų – pats tas. Lengviau apsukti, tvarkingiau atrodo. Nors kartais ir krovininiai neblogai, jei pakeliui sekasi.

Kaip suprasti, kad tai patikima įmonė, o ne koks varytojas su numeriu iš skelbimo?

Žiūrėk, ar jie klausia tavęs dalykų. Rimta įmonė domėsis: koks turinys, ar yra laiptai, kokios apimties svoris. Jei tik sako „taip, taip, vežam", nieko neklausdami – pabėk. Patikima įmonė turės draudimą, o ne tik seną CMR blanką kišenėje. Pažiūrėk, ar jie turi svetainę ne iš 2007-ųjų. Ir skaityk piktas apžvalgas – jei visos penkių žvaigždučių, gali būti sufabrikuotos. Viena pikta recenzija su atsakymu iš vadovo rodo, kad žmonės čia realiai dirba. Jei nieko nerandi – tai arba labai nauja įmonė, arba ten nieko gero.

Ar galiu siųsti daiktus iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu, ar tik viduje vežiojate?

Daugelis vežėjų, dirbančių su mikroautobusais, daro ir tarptautinius pervežimus. Aš pats nuo to ir pradėjau – Vilnius–Londonas. Po Brexit viskas pasikeitė: dabar reikia muitinės deklaracijų, EORI numerių. Kai kurios mažos įmonės to net nebekaupia ir dirba tik Jungtinės Karalystės viduje pigiau. Bet tarptautinis siuntų pervežimas mikroautobusais vis dar gyvas. Tiesiog apskaičiuok, ar verta. Kartais, tiesą sakant, pašto paslaugos smulkiems dalykams išeina pigiau, ypač jei neskubi.

Kainos, terminai ir kiti niuansai (ši dalis visada truputį keista, bet ką padarysi)

Kiek maždaug kainuoja siųsti kelias dėžes Londone, tarkim, iš vieno rajono į kitą?

Sunku nematęs pasakyti. Paprastai jie įvertina pagal foto. Kelios standartinės dėžės po Londoną – gal nuo šimto iki dviejų su puse svaro. Bet jei reikia kelti į penktą aukštą be lifto, prisidės. Kaina kinta ir pagal tai, kokios tos siuntos yra dydžio – hm, turbūt turėjau sakyti „kokio dydžio", bet supratot. Dar prisideda Congestion Charge, jei kerta centrą. Užsakymas vakarą kainuoja brangiau. Geriausia – nufotografuoti daiktus, parašyti svorį, tada kompanija duos realų įkainį per pusdienį. Taip mažiau nesusipratimų.

Ar kaina skiriasi, jei siunta keliauja iš Birmingamo į Bristolį, o ne tiesiog po Londoną?

Žinoma. Degalai, laikas, vairuotojo algos – viskas skaičiuojasi. M1 ir M25 kartais tokie užkimšti, kad dviejų valandų kelionė tampa penkių valandų pragaru. Tada ir kaina šokteli, nes vairuotojas negali tą dieną dirbti kitų darbų. Kartais suplanuojam maršrutą Birmingamas–Bristolis–Londonas, ir klientas sutaupo, nes mikroautobusas pilnas. Bet jei tik viena siunta – mokėsi už visą mašiną arba jos dalį. Tiesioginis tarifas dažniausiai remiasi atstumu ir kiekiu. Nieko čia stebuklingo, tiesiog matematika.

O jeigu man reikia, kad pristatytų dar tą pačią dieną – tai įmanoma?

Įmanoma, bet brangu. Express siuntų pervežimas Anglijoje mikroautobusais egzistuoja ir populiarėja tarp verslų. Bet yra niuansas: jei mūsų vairuotojas jau užimtas Kitenhede arba prieš tai buvęs klientas neišsipakavo per valandą (taip pasitaiko), tavo dėžės gali pamatyti vakarą. Aš sakau klientams – žada pristatyti per vieną dieną (nors, jei atvirai, kartais tai reiškia 24–48 valandas, priklauso nuo judėjimo). Kurjeriai irgi žmonės, turi vairavimo laiką. Neskubink be reikalo, jei nėra visai kritiška.

Ar galiu kažkaip sutaupyti, jei nėra labai skubu?

Taip, vadinasi groupage. Palieki daiktus sandėlyje, jie laukia, kol susidarys pilnas maršrutas į tą pusę. Gali sutaupyti trečdalį kainos. Kompromisas – nėra garantuotos datos. Kartais lauksi savaitę, kartais dvi. Tikėjaisi pirmadienį, o pilnas mikroautobusas bus tik ketvirtadienį. Štai. Bet jei nėra prieš ugnį meti, tai norma. Aš asmeniškai patarčiau taupyti ant dažnumo, o ne ant draudimo. Ne kartą mačiau, kaip bando sutaupyti penkis svarus, o paskui kreipiasi dėl sulaužytos antikvarinės lentynos.

Kai nutinka bėdos (o jos nutinka, ar patikėtum)

Kas jeigu kurjeris pavėluos – ar turiu teisę atsisakyti mokėti?

Teisiškai – žiūrėk sutartį. Bet realybėje Anglijoje, jei stringa M25 dėl avarijos, viskas pasibaigia perkraustymų pasaulyje. Jeigu pavėluoja dešimt minučių – netrukdyk. Dvi valandos be skambučio? Skambink, aišinkis. Atsisakymas mokėti priklauso nuo to, ar daiktas jau pristatytas. Jei nugabeno – mokėk, o paskui reikalauk kompensacijos. Bet čia tas atvejis, kai reikia būt mandagesniam negu kietam. Blogos įmonės naudojasi tuo, kad tu nenorės grietinėlės. Geri vežėjai bent paskambins ir pasakys, kur stringa. Nepatogu, bet taip yra realiai.

Staiga prisiminiau – o kas, jei siunta sulūžta kelyje? Kas atsakingas?

Draudimas. Bet yra salyga: TAI TURI GERAI supakuoti. Kartą vežiau stiklinę indaują, o klientas suvyniojo į du rankšluosčius. Nu ką tu čia... aišku, kad suskilai. Jeigu kompanija numetė dėžę, jie kalti. Bet jei viduje tuščia – jų atsakomybė ribota. Patikima įmonė fiksuos daiktų būklę prieš pakrovimą. Fotografuoji abiejose pusėse. Jei atsisakai papildomai apdrausti ir pasirašai „vežti tokią, kokia yra" – paskui nekvaršink galvos. Čia kaip su lagaminu oro uoste: nori saugumo – pakuok gerai ir apdrausk. Kas kartą tas pats.

Ar gali mikroautobusas patekti į avariją ir mano daiktai dings?

Teoriškai – gali. Per 23 metus mano komandoje taip buvo gal du kartus, ir niekas niekur nedingo, tiesiog vėlavimas. Rimtos įmonės perka goods in transit draudimą. Jei drama nutinka, gauni kompensaciją pagal deklaruotą vertę. Bet blogas scenarijus: daugelis klientų deklaruoja „na, šiaip kažkiek", o paskui nori tūkstantį gauti. Nesąžininga. Beje, niekada nesakyk vežėjui, kad veši drabužius, o viduje – draudžiama medžiaga. Buvo atvejis su fejerverkais... geriau ne apie tai. Tiesiog nedaryk to.

O jeigu aš nebūnu namie sutartu laiku – kas tada?

Antrasis bandymas – mokamas. Daugelis patikimų įmonių palaukia 15 minučių, kai kurios – 10, priklauso nuo grafiko. Jei neatrašini į skambutį ir neparuoši pakaitinio žmogaus – vežėjas važiuoja atgal. O tu moki už tuščias tonas. Būna istorijų: klientas sako „aš tikrai būsiu", prisiekia, o paskui išeina į parduotuvę. Vairuotojas stovi, skambina – nulis. Tai švaisto jo laiką ir kitų klientų laiką. Todėl geriau būk pats arba pasirūpink, kad gali priimti draugas, mama, kaimynas. Anglijoj durininkas nepriims be leidimo.

Kaip būna su blogais orais? Ar lyjant pervežikai dar dirba?

Kas per klausimas... ai, suprantu, iš kur kyla. Lietuvoje kartais lyjant viską atšaukia. Anglijoje? Jei dėl lietaus sustotume, dirbtume gal keturias dienas per metus. Anglų orai yra... na, orai. Vairuotojai pripratę. Sunkumai prasideda, kai potvyniai uždaro kelius arba sniegas užkemša A1 šiaurėje. Tada – taip, pavėluojame. Bet vien lietus? Tik vargstate pakrovimo metu. Kartais apkloksi dėžes plėvele, bet esmės tai nekeičia. Kai kuriems karštis net blogesnis – plastikai lūžta automobilyje.

Siuntos, svoriai ir draudžiama gabenti

Ar galiu vežtis šaldytuvą mikroautobusu? Jis didelis, bet ne kažkoks restoraninis monstras.

Standartinis šaldytuvas – taip, telpa. Bet turi žinoti matmenis. Mūsų Ford Transit tūris apie 12–13 kubinių metrų. Atrodo daug, bet jei šaldytuvas 2 metrų aukščio ir plačios durys, menka bėda. Buvo pervežant klientui iš Reading – į mašiną tilpo, bet ne pro virtuvės duris naujame bute. Teko tempti terasos link. Ne idealu, bet žiūrėk, turi matuoti ne tik mikroautobusą, bet ir galutinę stotelę. Svoris keli šimtai kilogramų – standartinis liftas tvarkoje, bet senamiesčio laiptinė be lifto? Tada kyla kitas klausimas.

Ką daryti, jei nežinau, kiek sveria mano siunta?

Sakyk daugiau nei mažiau. Geriau deklaruosi 50 kg, o bus 40, negu 20 kg, o pasirodo 60. Tada keičiasi kaina ir vairuotojas keičia veido spalvą, nes jis planavo krūvą. Kai kurios patikimos įmonės naudoja tūrio formulę: jei svoris mažas, bet užima daug vietos, skaičiuoja pagal kubus. Neišduok savęs „o koks ten skirtumas". Yra skirtumas. Namuose pasirašyk ant dėžių. Jei neturi svarstyklių – pasižiūrėk ant originalios dėžės, ten dažnai parašyta svoris. Jei ne – spėk į apačią, bet pranešk.

Ar tikrai negalima siųsti dujų balionų ar fejerverkų? Net jeigu labai gerai supakuosiu?

NE. ADR taisyklės galioja ir mikroautobusams, nors daug kas galvoja, kad tai tik tankvagniams. Jeigu gabeni pavojingus krovinius be žinios, ir pagauna – baudos žiaurios, kartais baudžiamoji atsakomybė. Nejuokauju. „Gerai supakuoti" fejerverkai vis tiek sprogsta, jei automobilis subraižo vamzdį greitkelije. Rimta įmonė atliks patikrą, paklaus, kas viduje. Nesakyk „drabužiai", jei viduje balionas. Jei reikia pervežti profesionaliai pavojingus dalykus – ieškok licencijuotų specialistų, o ne pigiausio varytojo. Čia jau nebe siuntų pervežimas, čia ruletė.

Ar gali keliauti kartu siunčiant gyvūnas? Katę noriu išsiųsti mamai.

Standartinis siuntų pervežimas Anglijoje mikroautobusais – tai NE gyvūnų pervežimas. Katės nėra „siunta". Tam reikia atskiro skyriaus, vėdinimo, veterinarinio pažymėjimo, kas kelias valandas sustoti. Daugelis normalių įmonių atsisakys. O jei kas paėmė tavo pinigus ir pasakė, kad katė bus bagažinėje šalia dėžių – pranešk RSPCA. Tai žiauru ir nelegalu. Yra specializuoti vežėjai, kurie gabena gyvūnus su narveliais ir priežiūra. Brangiau, bet tai gyvas daiktas. Ar tau patiktų sėdėti sandariai tarp sofų aštuonias valandas? Nemanau.

Žmogiški klausimai, kuriuos retai užduoda per telefoną, bet verta žinoti

Ar aš pats turiu padėti krovikai, ar vairuotojas pats visas dėžes neš?

Žiūri, ką mokėsi. „Driver only" paslauga reiškia, kad jis padės, bet pagrindinis krūvis – tavo arba samdytų pagalbininkų. Jei gyveni trečiame aukšte be lifto ir yra šaldytuvas – ne, vairuotojas vienas nenuneš. Už papildomą mokestį gali užsakyti dviejų žmonių komandą. Būna, kad vairuotojai iš mandagumo padeda, ypač jei jaunas ir stiprus, bet netikėk, kad tai standartas. Ne kartą klientai žiūri pro langą ir stebisi, kodiau vyras vienas neša. Ne. Padėk arba sumokėk už pagalbą. Tai tavo daiktai, tavo atsakomybė juos paruošti.

Ar normalu duoti arbatpinigių vairuotojui? Kaip ten Anglijoje priimta?

Ne taip kaip Amerikoj, kur be arbatpinigių beveik muša. Anglijoje – neprivaloma, bet vertinama. Kartais pasiūlyk arbatos puodelį, ypač jei lietus lyja horizontaliai. Jei vairuotojas išnešė viską be pykčio per šlapiausią dieną – dešimt svarų bus gražus gestas. Būna kultūrinių skirtumų: kai kurie vaikinai iš Rytų Europos atsisako iš principo, kiti pasiima su dėkingumu. Tai nėra įžeidimas ir neprivaloma. Svarbiausia – žodis „ačiū". Nors prisipažinsiu, aš pats kai gaunu arbatpinigius, tai jau nebežinau, kur mano piniginė. Neįsikabink, bet pasiūlyk – bus malonu.

Kodėl vieni pervežikai atsakinėja savaitę, o kiti per dešimt minučių?

Mažos įmonės, kur vairuotojas pats ir yra savininkas, atsako, kai nustoja važiuoti. Didelės – turi biurus, atsakinėja greičiau, bet kartais mechaniškai. Kartais atsako per savaitę ne todėl, kad nenori, o todėl, kad turi darbo kalnus. Aš pats esu matęs, kai klientas rašo sekmadienio vakarą 23 valandą ir stebisi, kad atsakymo nėra. Na, rimtai? Pervežimas Anglijoje mikroautobusais yra paslauga, bet ne greitojo maisto restoranas. Jei per tris dienas jokio garso – tada jau ieškok kito. Nes per tris dienas net ir užimtas žmogus randa penkias minutes atsakyti.

Ar ta draudimo šmutė tikrai reikalinga, ar tik verslo pelno šaltinis?

Abu variantai teisingi. Įmonės tikrai uždirba ant draudimo paketų, nieko nepaslėpsiu. BET jis ir išgelbsti kotelį esant bėdai. Bazinė vežėjo atsakomybė ribota – jei siunta verta keturis tūkstančius, o jie dengia tik aštuonis šimtus, liūdna bus. Aš patarčiau apdrausti vertingesnius daiktus. Tiesiog įsitikink, kad žinai, ką perki. Ne visi draudimai vienodi, skaitom smulkųjį šriftą. Kartais klientai man sako „bet man telefone pažadėjo". Gerai, bet kas pasirašyta ant sutarties? Ten ir tiesa. Jei nori saugumo – mokėk. Jei rizikuoji – tavo valia.

Brexit, dokumentai ir tokios naujovės (šiek tiek pavargęs nuo šito, bet reikia)

Siunčiu daiktus mamai iš Lietuvos į Angliją – ar dabar reikia muitinės formų?

Taip, po Brexit viskas kitaip. Asmeniniai daiktai gali kvalifikuotis lengvatinį tarifą, bet reikia deklaruoti. Įmonė turėtų pasakyti, kokius popierius pildyti. CN22 arba CN23, kartais EORI priklauso nuo situacijos. Būna taip: klientas sako „ten tik seni megztiniai", o pasienyje viskas stringa, nes nėra sąrašo. Nors tarptautinis siuntų pervežimas mikroautobusais ir vyksta, pasiruošk vėlavimams per piko mėnesius. Lapkritį–gruodį ten visada chaosas. Ne dėl vežėjo – dėl muitinių eilių ir žmonių emigracijos bumo prieš Kalėdas.

Mikroautobusas važiuos pro Doverį – ar tikrins mažą mašiną taip pat griežtai kaip fūrą?

Gali patikrinti. Neseniai kolega pasakojo, kad sustabdė jų Transitą pilnai pakrautą. Mažesnės mašinos retesni taikiniai (nors, tiesą sakant, tiksliai nežinau kiekvienos dienos praktikos pasienyje – tai kinta). Vis tiek turėk dokumentus po ranka, jei kils įtarimų. Pasieniečiai turi teisę. Jei veši maisto produktus, mėsą, pieną – apribojimai griežti. Kartais žmonės nori atsiųsti šaldytų kopūstų... nereikia. Geriau jau nusipirkti Tesco. Rimta įmonė tau pasakys, ko negalima. Klausyk jų, o ne tėčio patarimų apie „padėsiu po峡leliu".

Ar tas visas COVID paliko kokių nors pėdsakų siuntų pervežime?

Kaukės daugiau nebereikia, bet kai kurie vairuotojai iki šiol nešioja, ypač žiemą sloguodami. Atsirado daugiau kontaktless pristatymo prašymų – „palikit prie durų, paskambinsiu". Daug įmonių pasistatė sekimo programeles. Bet realus poveikis dabar – infliacija ir degalai. Kainos pakilo ir liko. Siuntų pervežimas Anglijoje mikroautobusais brangesnis negu 2019-aisiais, bet ne dėl koronos tiesiogiai, o dėl pakitusios ekonomikos. Tokia jau ta realybė. Nors prisimenu 2020-ųjų pavasarį, kai viskas stojo – kaip sapnas blogas.

Paskutiniai patarimai prieš renkantis

Jei turėčiau duoti vieną patarimą, kaip išsirinkti tinkamą vežėją – ką pasakytumėte?

Pakalbėk telefonu. Žmogiškas pokalbis daug pasako. Ar jie klausia tavęs, ką veši, kokios aplinkybės? Ar tik sako „jooo, vežam, siūsk adresą"? Patikima įmonė seks detales. Pažiūrėk, ar jie atsiskaito tvarkingai – bankinis pavedimas, ne tik grynieki vokelyje. Ir nepatingėk palyginti ne kainas, o bendrą siūlomo paketo jausmą. Pigiausia opcija dažnai brangiau kainuoja paskui. Žodžiu, pasikliauk nuojauta, bet tikrink faktus. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – paprastai taip ir yra.

Daugiau nei du dešimtmečius kai tai darau, ir galiu pasakyti: siuntų pervežimas Anglijoje mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet ir ne vaikų žaidimas. Tai gyvas darbas su nenuspėjamais dalykais – oru, eismu, žmonėmis. Rask patikimą įmonę, kuri nebijos tavo klausimų ir pati užduos savų. Pasitikrink, ar tiesiogiai kalbi su žmogumi, o ne su robotu. Ir prisimink – retai kas būna idealiai, bet su tinkama komanda viskas pasibaigia gerai. Saugok daiktus, klausk, jei nesupratai, ir sėkmės kraustantis.