Siuntų logistikos sprendimai Anglija: viskas vienoje vietoje

Nu, žiūrėk, jei pirmą kartą siunti dėžes į Angliją arba keli ten visą baldų pilnatį, gali jaustis lyg bandytum sudėti galvosūkį be paveikslėlio. Per tuos dvidešimt kelerių metų, kai tempiu krovinius į visas įmanomas Anglijos, Airijos ir Velsų kerteles, matau tą patį: žmonės googlina dešimt skirtingų įmonių, skaito atsiliepimus, lygina kainas ir galų gale nežino, kas kur atsakingas, o dažnai sumoka du kartus tam pačiam dalykui. Šitas tekstas – ne enciklopedija. Tai paprasčiausiai atsakymai į klausimus, kuriuos klientai man meta vakare per Messengerį, kai jau nebežino, ką daryti. Siuntų logistikos sprendimai Anglija nėra raketų mokslas, bet jei žinai kelis principus, sutaupysi ir nervų, ir pinigų, ir laiko.

Pradžia – viskas iš pradžių

Kiek maždaug kainuoja siųsti standartinę dėžę į Londoną?

Mano patarimas – nepulk į ieškok.lt portalus ir nežavėkis penkiolios eurų pasiūlymu, nes ten dažnai be draudimo, be muito formų ir be siurprizų, o jų nuo siuntinio tikrai nereikia. Realiai, jei turi normalią dėžę iki dvidešimties kilogramų, supakuotą taip, kad ant jos galėtų atsisėsti kitas siuntinys, kaina su normaliu kurjeriu svyruoja nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. Žinoma, jei siunti į patį Londono centrą, o ne į kokią užkampį netoli Essex, gali kainuoti šiek tiek mažiau. Bet aš skaičiuoju penkiasdešimt ir džiaugiuosi, jei išeina pigiau, nes mačiau ir atvejų, kai žmonės sumokėjo devyniasdešimt tik dėl to, kad dėžė buvo per didelė pagal gabenimo taisykles.

Ar pats galiu supakuoti, ar privaloma samdyti profesionalą?

Gali ir pats, tikrai gali. Bet yra vienas bet. Aš mačiau, kaip žmonės krauna stiklines lemputes į bananų dėžes iš parduotuvės arba suvynioja televizorių į antalyną. To nedaryk. Tavo daiktai važiuos sunkvežimiu, persėsdami ant kitų dėžių, o Anglijos keliai nėra tokie lygūs kaip mūsų autostrada. Naudok dvigubo sluoksnio kartoną, burbulinę plėvelę ir nestandartines dėžes. Jei per 24 metus ko išmokau, tai kad gera pakuotė yra pusė darbo. Kita pusė – neprarasti kantrybės, kai vairuotojas sako, kad netvarkingai supakuotos dėžės nepriima.

Koks maksimalus svoris vienai siuntai?

Standartiniai kurjeriai paprastai stabdo ties trisdešimčia ar trisdešimt vienu kilogramu, nes daugiau jau kenkia vairuotojų nugaroms, o pas juos profsąjungos. Jei turi sunkesnę dėžę, reikia gabenti krovinių transportu, o ten visai kitos taisyklės ir kitos kainos. Kartais klientai pakrauna dėžę iki šešiasdešimties kilogramų patys, tada stebisi, kodėl kurjeris atsisako pakelti. Atsakymas paprastas – jis nėra Samsonas. Nesiunčiu savo darbuotojų traumuoti dėl to, kad kažkas bandė sutalpinti visą spintą į vieną konteinerį.

Kainos, terminai ir ta tikroji siaubo istorija

Kodėl vieni siūlo pervežimą už 50 eurų, o kiti prašo 150?

Čia klasika. Pigiausias pasiūlymas dažnai būna duobė be dugno. Pigus brokeris paima tavo siuntą, parduoda trečiai įmonei, ta ketvirta ją pasiunčia, o galų gale gavėjas moka dar vieną mokestį saugojimui, nes niekas neatėjo pasiimti. Mačiau atvejį, kai klientė siuntė dėžę į Liverpulį už dvidešimt eurų, o prie durų Anglijoje jai paprašė dar šešiasdešimt svarų mokesčio už datą kuri niekam nerūpėjo. Brangesnė įmonė dažnai turi savo parką arba ilgametę sutartį, aiškius tarifus, draudimą ir žmogų, su kuriuo gali susisiekti. Pigiau ne visada reiškia geriau, ypač kai kalbam apie tarptautinius perkraustymus.

Kiek realiai užtrunka siunta iš Vilniaus į Birmingemą?

Kelias dienas, jei krovininis automobilis važiuoja tiesiai ir nestoja prie kiekvieno degalinės bufeto. Realiai – nuo trijų iki septynių darbo dienų. Express paslauga gali suktis per dvi dienas, bet ten kaina jau visai kitokia. Po Brexit muitinės patikra kartais prideda porą dienų, nors dabar jau įprato. Būna ir taip, kad siunta pakimba dvidešimt dienų, nes kažkas dokumente užrašė „elektronika“ vietoj „kompiuterio detalės“. Todėl visada sakau – rašyk aiškiai, be trumpinių, nesienk muitinės pareigūnų kantrybės.

Ar reikia muitinės deklaracijos, kai siunčiu tik savo asmeninius daiktus?

Taip, nuo Brexit tai privaloma viskam, net ir seniems megztiniams. Reikia CN22 arba prekinės sąskaitos faktūros tipo aprašo. Kai kurie klientai man sako „o tai gi naudoti drabužiai, kam rašyti vertę“. Atsakymas paprastas – muitinė nustato vertę pagal savo lenteles ir gali apmokestinti tada jau pagal jų norus, todėl geriau parašyk sąžiningą sumą. Yra vienas niuansas: jei siunti tik dokumentus, popierius be vertės, turbūt (na, tiksliau, garantuotai) deklaruoti nereikia kaip prekės. Bet vos tik įmeti plaukų džiovintuvą, jau reikia blanko.

Ar galiu siųsti maisto produktus, tarkim, dešrų ar sūrio?

Techniškai gyvūninės kilmės maistas – draudžiamas. Praktiškai žmonės bando. Aš mačiau, kaip klientas pakišo dešrų į dėžę su batais, muitinė rado šunų būrio pagalba, ir viskas – šiukšlių konteineris, bauda, o dar ir siuntos vėlavimas. Anglijos pasieniečiai yra griežti dėl maisto, nes bijo afrikinio kiaulių maro ir kitos nesąmonės. Nešiukšlink galvos. Jei nori nudžiuginti draugą Londone, geriau nusiųsk skanėstų be mėsos arba tiesiog pervesk pinigų, tegul nusiperka Tesco pats.

Ko tyli blogos įmonės

Kaip atpažinti brokerį, kuris tik žada, bet neatveža?

Jei svetainėje nėra realaus adreso su numeriu, o telefonas prasideda tik mobiliuoju, tai jau signalas. Jie neturi savo vilkikų, neturi sandėlių nei Kaune, nei Londone, tik gražius Facebook skelbimus. Tikri logistikos sprendimai Anglija kryptimi reikalauja bent minimalios infrastruktūros – kur nors West Midlands ar netoli Dover turi būti taškas, kur perskirstomi kroviniai. Vienas vaikinas iš mūsų seno pažįstamų rato taip nukentėjo: brokeris paėmė pinigus, pardavė siuntą trečiai įmonei, o kai dingo, nieko nebegalėjo padaryti, nes neturėjo su kuo kalbėtis, tik su gražia panele Instagram.

Ką daryti, jei siunta atrodo dingusi be žinios?

Pirmiausia – nepanikuok, nors žinau, kad tai bereikalingas patarimas, nes pats panikuotum. Patikrink tracking numerį, paskambink į tą UK terminalą, kur turėjo atsirasti. Kartais dėžė sėdi sandėlyje Kventryje tris savaites, nes etiketė suslapo arba barcode nusitrynė. Vieną kartą kliento siunta buvo rasta po to, kai aš asmeniškai paskambinau į depo viršininką ir pasakiau, kad ten jo vaiko futbolo kamuolys. Jei siunta tikrai prarasta, pradedama paieška pagal draudimą, bet tam reikia turėti draudimą. Bo be draudimo esi kaip plikas basas lietuje.

Ar verta drausti siuntą ir kiek tai kainuoja?

Verta, jei vertė viršija tai, ką galėtum sau leisti prarasti. Draudimas paprastai kainuoja nuo vieno iki trijų procentų deklaruotos vertės. Pavyzdžiui, brangiems baldams už du tūkstančius eurų moki gal šešiasdešimt eurų ir miegi ramiai. Kai kurie nori sutaupyti tuos keturiasdešimt eurų, o po to rašo man skambindami, kad ekranas per visas diagonales trūko. Atsakau – be draudimo neturime su kuo kalbėtis. Kartais žmonės supyksta ant manęs, bet aš tik darbuotojas, o ne draudimo įmonė. Drauskis. Verta.

Ar Anglijos muitinė dabar labai griežta?

Na, norėčiau pasakyti, kad viskas lygiai taip pat kaip anksčiau, bet būtų melas. Po Brexit jie tikrina dažniau. Ypač jei matai elektroniką arba vertę virš kelių šimtų svarų. Buvęs kolega pasakojo, kad pernai jo klientas bandė įvežti naudotą nešiojamą kompiuterį kaip dovaną, bet muitinė įvertino jį pagal savo kainyną ir pritaikė VAT. Klausimas ar tai buvo dėl atsitiktinės patikros, ar dėl to, kad kompiuteris buvo viešoje kainoje dvigubai brangesnis, negu deklaruota, bet aš čia tik spėlioju. Faktas – siųsk tik aiškiai aprašytus daiktus ir nebijok mokėti, jei reikia.

Kai reikia pervežti viską

Ar galima pervežti visą buto turinį?

Žinoma, kasdien tuo užsiimu. Visi baldai, dėžės, viryklė, dviratis – surenku į vilkiką, kurioje pusėje telpa apie dvidešimt kubinių metrų, ir vežu. Perkraustymas iš dviejų kambarių buto Vilniuje į Mančesterį trunka dvidešimt keturias–septyniasdešimt dvi valandas kelyje, jei orai geri. Kartais prireikia dviejų vilkikų, jei žmonės paaiškina, kad turi „tik tris spintas“, o realiai jų yra devynios ir lauko supuvęs stalas. Tokie dalykai keičia maršrutą ir, žinoma, kainą. Todėl prieš siunčiant viską, gerai nufotografuok turtą.

Kas per velnias yra LTL ir FTL?

LTL reiškia, kad tavo daiktai užima tik dalį mašinos, vadinasi, važiuoji su kitais kroviniais. Gerai mažesniems siuntiniams, bet gali tekti palaukti, kol surinks pilną apkrovą. FTL yra tavo asmeninis sunkvežimis, vadinasi, važiuoji tiesiai. Jei perkraustai tris kambarius, FTL. Jei turi dvidešimt dėžių, LTL. Kartais LTL yra pigiau, bet aš asmeniškai mėgstu FTL, kai kalbama apie perkraustymus, nes nereikia galvoti, ar svetimos dėžės ten sveikos atvyks. O ir tvarkaraštis aiškesnis, nereikia derintis prie kelių klientų.

Ar reikia importo licencijos verslui į Angliją?

Daugumai prekių ne, bet jei vežate chemikalus, vaistus ar kažką specifinio, reikia tyrimų. Logistikos sprendimai Anglija verslui paprastai reikalauja EORI numerio. Arba (atleisk, pasitaisau) EORI reikia daugiausia siuntėjui Lietuvoje arba gavėjui Anglijoje priklausomai nuo Incoterms. Dabar nebežinau tiksliai naujausių taisyklių smulkmeniškai, nes jos kas metai kinta, bet jūsų įmonės buhalteris tikrai žinos. Aš vairuotojas, ne auditorius. Jei ką – pasitikslink su muitinės agentu, nesiųsk aklai.

Ką reiškia “door-to-door” ir ar tai visada įskaičiuota?

Iš principo reiškia nuo tavo durų iki gavėjo durų. Bet „durys“ Anglijoje gali reikšti tik žemutį aukštą, o ne ketvirtą, be lifto. Aš mačiau, kaip vairuotojas atsisakė nešt sofą į antrą aukštą, nes sutartis rašė „kerb-side“, kitaip tariant, iki šaligatvio. Daugelis klientų tai supranta kaip „iki svetainės“. Būtinai paklausk: ar į liftą? Ar laiptais? Ar su išnešimu? Nes tas kelias metrai nuo šaligatvio iki buto kartais kainuoja papildomai šimtą ar du svarus. Skaidrumas svarbiausia.

Praktiški dalykai prieš lipant į traukinį

Ar tinka senos parduotuvių dėžės?

Na, jei tai bananų dėžė, tai ne, nes ten skylės, kad vaisiai kvėpuotų. O tavo drabužiai nori apsaugos nuo lietaus. Geriau pirkti naujas dvigubo sluoksnio gofruoto kartono dėžes, jos kainuoja kelis eurus. Senos dėžės yra ekonomiškas sprendimas, bet aš juokdavau (na, dabar nebejuokiu), kad žmonės taupo porą eurų ant kartono, o paskui verka dėl sulūžusios porcelianinės lėlės, kurią palikdavo močiutei. Be to, senos dėžės praranda standumą, nes jau buvo sulipdytos iš pradžių. Rimtai, nebūkite skurstančiais milijonieriais dėl popieriaus.

Ką daryti, jei neturiu laiko supakuoti?

Daug įmonių siūlo pakavimo paslaugą, bet ji kainuos. Aš dažnai padedu klientams per WhatsApp, kai jie siunčia nuotraukas kambario. Kartais jie siunčia balsines žinutes vairuodami, ko nedarykit, nes tada rašau atsakymus, kurie yra nebaigti. Pakavimas už jus yra sprendimas, bet jei turite laisvą vakarą, geriau patys supakuokite asmeninius daiktus, nes tik jūs žinote, kurioje dėžėje kas yra. Be to, kai kiti pako, dažnai žiūri į jūsų foto albumus. Ne, tikrai ne visada, bet pasitaiko.

Ar reikia išardyti baldus?

Jei jis netelpa per duris ar pro langą – taip. Mes ne magai, kad prasispraustume dvimetrę spintą į septyniasdešimt centimetrų durų angą. Kartais klientai nori, kad mes išardytume lovą. Padarome, jei tai paprasta IKEA konstrukcija. Bet jei tai senos mamos sieninė spinta, geriau pasamdyti baldų meistrą arba palikti Lietuvoje. Aš turiu istoriją iš Nottingham kai spinta tiesiog neįėjo į siaurą Viktorijos laikų laiptinę. Teko grąžinti atgal į sandėlį, o paskui į sąvartyną. Gaila, bet realybė kartais tokia.

Koks geriausias metų laikas siųsti daiktus į Angliją?

Venkti prieššventinio laikotarpio. Lapkričio pabaiga ir gruodis yra košmaras – visi skuba, kainos šauna, vilkikai stringa tuneliuose. Geriausias laikas yra sausis–vasaris kai keliai laisvi ir įmonės alkanes klientų. Ypač stenkitės neplanuoti perkraustymo rugpjūčio paskutinę savaitę, nes tada visi Lietuvos studentai kaip vienas traukia į Londoną ir reikia rezervuoti savaitę į priekį. Nors tiesa, kad žiemą gali pasitaikyti sniegotas pragaras per Lenkiją, bet tai vis tiek geriau nei gruodžio chaosas.

Brexit, dovanos ir tie nepatogūs faktai

Ar galiu siųsti dovanų dėžę draugui Londone be muito?

Dovanos įleidžiamos iki tam tikros vertės, man rodos, tai buvo trisdešimt devyni svarai, bet dabar nebežinau, gal jau keturiasdešimt trys (o gal atgal į trisdešimt devynis? Reikėtų pasitikrinti, bet tiesiog žinok, kad nėra nemokamo baro). Jei viršysi ribą, gavėjas mokės VAT ir importo muitą, beje, netgi už seną megztinį, jei muitinė nuspręs, kad jis per brangus. Taisyklė paprasta – visada pridėk deklaraciją, rašyk „gift“, bet sąžiningą vertę. Nes jei parašysi nulį, muitinė pasiūlys savo kainą, o ji paprastai būna optimistiška.

Kodėl gavėjas Anglijoje kartais turi mokėti daugiau, nors aš jau sumokėjau Lietuvoje?

Tu sumokejai už transportą o ne už muito formalumus. Čia slypi didysis triukas, kurį kai kurie biurai mėgsta pakišti – jie parodo mažą kainą, bet naudoja DDU sąlygas, kas reiškia, kad visi mokesčiai laukia tavo draugo prie angliškų durų. DDP būtų brangesnis variantas, bet tada viskas apmokėta iki galo. Pigūs siuntų tarpininkai tyli apie tai tyčia. Aš tokių nemėgstu. Visada klausk prieš pirkdamas: ar kaina galutinė? Ar gavėjas dar ką nors mokės? Jei atsako neryžtingai – bėk.

Ar duodi arbatpinigių vairuotojui Anglijoje?

Nesąmoningas klausimas, bet klientai klausia. Anglijoje vairuotojai nebepyksta ir nepulka verkia dėl svaro, bet jei pasiūlai kavos puodelį ar penkis svarus, žmogus bus malonesnis. Kartais mano klientai leidžia naudotis tualetu, kas ypač vertinama po penkių valandų vairavimo. Žinoma, jei vairuotojas atneša dėžes iki svetainės, arbatpinigiai yra gražus gestas. Jei tik numeta prie durų, tai jau tavo reikalas. Vis tiek geriau dešimt svarų arbatpinigių nei paskui kreiptis su skundu, kad dėžė pastatyta ne ta puse.

Keisti atvejai ir paskutiniai patarimai

Ar galiu nusiųsti augalą draugei į Bristolį?

Ne, nebent nori ją pasmerkti biurokratijos marui. Augalams reikia fitosanitarinio sertifikato, o privačiam asmeniui tai praktiškai neįmanoma. Anglija griežtai reguliuoja dirvožemį ir gyvą augaliją, bijodami ligų bei kenkėjų. Aš turėjau uždrausti klientei siųsti didelį fikusą – gražus augalas, bet muitinė jį iškart sulaikytų ir sunaikintų. Net kaktusai kelia įtarimą. Verčiau nufotografuok ir atsiųsk nuotrauką. Sutaupysi ir pinigų, ir ašarų.

Kur rasti tikrai patikimų siuntų logistikos sprendimų Anglija kryptimi?

Ieškok įmonių, kurios turi fizinį adresą ir telkinį bent jau vienoje iš dviejų šalių. Jei rasi tik gražią svetainę ir tris telefono numerius skirtingose šalyse, o vienas iš jų mobilaus formato, tai tikrai ne tie, kuriems patikėsi savo šeimos daiktus. Skaito atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių – skaityk vienos žvaigždutės, kur rašoma apie dingusias dėžes. Jei blogų atsiliepimų nėra, tai dažnai reiškia, kad jie juos ištrina. Tikri siuntų logistikos sprendimai Anglija link turi būti skaidrūs: žinai vairuotojo vardą, mašinos numerį ir maždaug valandą, kada jis atvažiuoja. Jei nežinai nei vieno iš trijų – kažkas ne taip.

Ką reiškia “viskas vienoje vietoje”?

Tai reiškia, kad tu nesisuki tarp brokerio, pakavimo įmonės, muitinės agento ir vietinio kurjerio Anglijoje. Viena komanda pasiima daiktus, supakuoja jei reikia, užpildo popierius, pravažiuoja muitinę ir pristato gavėjui. Mažiau žmonių – mažiau klaidų. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas sako: „Imkit ir padarykit“, nes tada aš kontroliuoju visą grandinę. Kai grandinė sudėliota iš penkių skirtingų subjektų, kiekvienas meta kamuolį kitam ir niekas neatsako už galutinį rezultatą. Vienas kontaktas, viena sąskaita, viena atsakomybė. Štai ką reiškia tikri siuntų logistikos sprendimai Anglija be papildomų galvosūkių.

O gal viską parduoti ir nusipirkti IKEA – ar taip paprasčiau?

Kartais taip. Jei turi Billy spintą, seną sofą iš IKEA ir plastikines kėdes – parduok čia, gauk kelis eurus ir nusipirk ten naujas. Nesiųsk šlamšto, už kurį mokėsi daugiau nei jis vertas. Bet jei tai močiutės komoda, geros kokybės čiužinys arba tiesiog daiktai su sentimentalia verte, tada vežk. Aš buvau liudininkas, kai šeima vežėsi šimtmetę veidrodį. Vertė pinigine neadekvati, bet jie miegotų ramiau žinodami, kad jis saugus. Skaičiuok ne tik eurais, skaičiuok ir svarais emocine prasme. Nors, tiesa, daugelis klientų vėliau vis tiek pasiperka IKEA, nes angliškos sienos būna kitokios spalvų nei lietuviškos melancholija.

Taigi, siuntų logistikos sprendimai Anglija nėra tik etiketė gugle – tai kantrybė, pakavimas ir tinkamas žmogus, kuriam gali paskambinti vėlų vakarą, jei ką. Jei turi dar klausimų, žinoma, rašyk, bet tikiuosi, kad šitie atsakymai padės nesusivilioti penkiolikos eurų stebuklais ir pasirinkti iš pradžių brangesnį, bet ramų kelią. Svarbiausia – pradėti nuo sąžiningo sąrašo, ko siunti, ir baigti ramia galva gavėjo namuose. Sėkmės.