Siuntų gabenimas į Angliją su realaus laiko sekimu

Žinai, kai pirmą kartą prieš dvidešimt kelis metus nuvažiavau į Londoną su pilnu furgonu baldų, realaus laiko sekimas reiškė radijo stotelę ir vairuotojo telefoną. Dabar viskas kitaip. Siuntų gabenimas į Angliją su realaus laiko sekimu tapo norma, bet žmonių vis tiek kamuoja tos pačios baimės: ar mano daiktai nepasiklydo? Ar tikrai pamatysiu, kur jie yra? Toliau – atsakymai iš tos praktinės pusės, kurios niekada nerasi instrukcijoje. Paprastai, su klaidomis ir su trumpais nukrypimais, nes taip būna tikrame gyvenime.

Pirma – apie patį sekimą

Ar tikrai galiu matyti, kur mano siuntinys kiekvieną minutę?

Ne, dažniausiai ne. Realaus laiko sekimas siuntoms reiškia pagrindinius taškus: kai išėjo iš sandėlio Vilniuje, kai kirto sieną, kai atsidūrė Birmingemo terminale. Bet kad pamatytum furgoną prie Smalkalės ar tiesiami A2 keliu? Ne, nebent specialus premium servisas, kuris kainuoja trigubai. Dauguma skenuoja barkodą kas kelias valandas. Sistema rodo "in transit", ir tu spėlioji, ar jau prie Doverio. Būna smalsu stebėti, bet patikėk, realybė kuklesnė nei animacija ekrane.

Kokia sekimų sistema geriausia – GPS ar tie QR kodai?

Naudojami paprasti barkodai. Žinojau įmonę, kuri žadėjo "pažangų GPS", o paskui paaiškėjo, kad vairuotojas spausti mygtuką pamiršo Tunely po Lamanšu, ir rodė, kad jis tris valandas stovi Prancūzijoje. Juokinga ir kartu graudu. GPS gerai, kai siuntinys didelis ir brangus. Mažoms siuntoms į Angliją pakanka standartinio skenavimo sandėliuose. Svarbu matyti datą ir tikslų laiką, o ne šviečiančius taškus žemėlapyje.

Kodėl mano siunta į Londoną užstringo Olandijoje jau ketvirtą dieną?

Turbūt muitinė. Nors aš jau... na, turbūt 23 metus (ar 24? nesvarbu, seniai) dirbu šitame reikale, vis dar pasitaiko siuntų, kurios Roterdame užstringa. Kartais etiketė neatitinka turinio, kartais sistema pakibo. Buvo atvejis: klientas siuntė sintetinius tepalus, pavadino "dviračių dalimis". Muitinė atidarė, sustojo. Sekimas rodo tą patį tašką dienų dienas, ir prasideda panika. Rašyk tiksliai, kas viduje.

Apie kainas ir praktinius niuansus

Kiek kainuoja gabenti dėžę į Angliją su sekimu?

Kaina – nuo svorio ir nuo to, ar sekimas integruotas. Standartinė siunta iki 20 kg į Londoną kainuoja nuo 35 iki 65 eurų su pilnu sekimu. Brangios kurjerinės to neskaido. Pigios pasiūlo sekimą už 8–12 eurų papildomai, bet atnaujinimas kas dvi dienos. Jeigu siunčiau brangų daiktą, nepagailėčiau. Pigiau ne visada blogiau, bet dažnai reiškia keistesnius maršrutus per Lenkiją.

Ar privalėsiu mokėti muito mokesčius siuntoms po Brexit?

Brexit viską apsunkino. Siuntos į Angliją, jei vertė viršija tam tikrą ribą – rodos, 135 svarų? – gali būti apmokestintos. Čia aš ne šimtu procentu tikras dėl 2024 taisyklių, nes keičiasi dažniau nei oras Londone. Kas aišku: asmeniniai daiktai, naudoti, dažnai praleidžia. Bet jei prekė nauja, be deklaracijos, muitininkas stabdo. Sekimas rodo "customs processing", ir tu sprendi – miegoti ar ne.

Ar galiu siųsti maisto produktų į Birminghamą?

Negalima arba labai ribotai. Mėsa, pienas, kiaušiniai – tikrai ne. Kartais praslysta sausainiai šokoladiniai, bet oficialiai rizikinga. Buvo klientė iš Kėdainių, siuntė spirgus močiutės. Muitinėje Birmingham ją ir sustabdė. Spirgai – į šiukšlyną. Sekimas parodė "held at customs". Ji skambino pikta. Aš nustebęs – kas dabar siunčia spirgus? Nesiųsk maisto. Ypač riebaus, jie džiūsta ir skleidžia kvapą.

Kiek laiko trunka siuntų gabenimas į Angliją iš Lietuvos?

Optimistai sako trys dienos. Realistai – penkios. Pessimistai – dvi savaites, jei muitinė pakonsultuos. Standartiškai siuntų gabenimas į Angiją vyksta 4–7 darbo dienas kroviniu. Oro paštu – greičiau, brangiau. Ir dar: Anglijoje ne visada pristato šeštadienį. Kartais siunta savaitgalį guli Birmingemo sandėlyje, o sekimas stovi, ir galvoji – dingo! Ne, tiesiog pirmadienis.

Kas dedasi kelyje ir kodėl sekimas stringa

Jeigu siunta dingsta, bet sekime rodo „pristatyta“ – ką daryti?

Šis scenarijus tikrai baisus. Buvo senyvo amžiaus ponia Slough rajone, sekime "delivered", o ji nieko negavo. Kurjeris paliko pas kaimyną, kuris neigė. Sekimas nerodo KUR tiksliai. Skambini kurjerių tarnybai iškart. Jeigu per 24 valandas neatsako – dėk pretenziją. Reikia prekės vertės įrodymų. Blogiausia, kai visai neapdrausti. Draudikai visada išsisuka, jei tik randa skylę.

Ar sekimas veikia ir oro uoste, ir kelyje?

Oro uoste skenavimas dažnesnis. Kelyje furgone – keli šimtai siuntų. Barkodas nuskenuojamas terminale. Tarp terminalų tuščia zona. Kartais rodo, kad pakeliui iš Liuksemburgo, nors ten jau buvo prieš 8 valandas. Sistema vėluoja. Ne todėl, kad blogai, o todėl, kad duomenys eina per tris platformas. O jei vairuotojas pamiršo nuskanuoti – iš viso tylu. Ir nieko čia nepadarysi.

Kas atsakingas, jeigu siunta sulūžusi atvyksta?

Draudikas. Arba niekas. Čia priklauso nuo sutarties. Paštas turi ribotą atsakomybę. Krovininė įmonė – didesnę. Bet reikia foto sulūžusios dėžės ir turinio. Be foto – nieko. Aš visada sakau: fotografuok prieš siųsdamas. Viena ponia siuntė porcelianinį šviestuvą. Atvyko duženys. Sekimas rodė "delivered safely". Šviestuvas tapo meno kūriniu. Nepakankamai supakuota.

Ar galima siųsti tepalus, dažus ar baterijas?

Baterijos – ne, arba tik specialiai paženklintos. Tepalai – galima, bet turi būti pramoniniame originaliame (na, originalioje) pakuotėje neatvertos. Dažai – rizikinga, skystis. Buvo siunta į Mančesterį: dažų tūbelės atsidarė, viskas mėlyna viduje. Klientas pyko, o mes nežinojome, kad slėpė tarp drabužių. Sekimas nesako, ką žmogus supakavo. Deklaruok viską.

Dalykai, kurių niekas nepagalvoja

Kodėl viena siunta sekasi per dieną, o kita – dvi savaites?

Skirtingi maršrutai. Į Londoną tiesiogiai važiuoja dažnai. Į mažesnius – kai susirenka krovinys. Kartais tavo siunta dvi dienas stovi Kaune, laukia, kol prisipildys furgonas. Jei siunti pirmadienį – gali judėti greitai. Trečiadienį po pietų – lauk kitos savaitės. Sekimas parodys judesį tik kai pajudės. Iki tol – tyla. Paklausk, kada išvažiuoja artimiausias reisas.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar reikia specialisto?

Gali pats. Bet neturėtum, jei trapi daiktai. Specialistai naudoja dėžes su dvigubom sienom, burbulinę plėvelę. Buvo klientas, supakavo televizorių į storą antklodę. Anglijoje atidarė – ekranas kaip voratinklis. Sekimas rodė "delivered safely". Pristatyta sveikai, o viduje – mėlynas ekranas. Mes negalim prisiimti atsakomybės, nes jis pats pakavo. Leisk supakuoti, jei verta saugojimo. Brangiau? Taip. Bet aš mačiau ir blogiau.

Ką reiškia sekimo statusas „customs clearance“?

Kad muitinė skaito tavo popierius. Kartais valandą, kartais savaitę. Matyti trečią dieną dar nereiškia bėdos. Po Brexit kai kurios sistemos rodo šį statusą, kai siunta dar fiziškai nepasiekė muitinės, tik elektroniniu būdu užregistruota. Panikuoji be reikalo. Savaitė – tada jau triukšmauk. Tris dienas – visiškai norma, ypač jei siunta ten atvažiavo penktadienį popiet.

Ar Anglijoje reikia kito adapterio ir ar tai svarbu siunčiant elektroniką?

Adapteriai JK – trys kontaktai. Bet tai gavėjo rūpestis. Svarbiau įtampa: ten 230V, kaip pas mus, funkcionalumas lieka. Senų amerikietiškų daiktų nesiųsk be adapterio. O ką aš čia. Adapteriai pigūs, gavėjas nusiperka. Kartais žmonės siunčia technikos be laidų, manydami, kad Anglijoje neprikirsi. Ne, laidų neparduoda. Bet adapterį – taip.

Ar sekimas padeda rasti siuntą, pamestą sandėlyje?

Taip ir ne. Dideliame Birmingemo sandėlyje barkodas rodo, kad siunta ten yra. Bet KUR tiksliai – jau reikia fizinės paieškos. Jeigu operacija pamiršo nuskanuoti išleidimą, sistema rodo "in warehouse", nors siunta jau seniai išvažiavusi. Skambini: ar tikrai pas jus? Jie atsako: momentą, pažiūrėsiu. Ir tyla. Kartais randa per dieną, kartais per tris. Vieną kartą radome dėžę po kitų siuntų kalnu – ten vaikų žaislai, tėvas jau nusprendęs, kad viskas prarasta. Stebuklingo mygtuko "rasti" nėra.

Klausimai, kuriuos turėtum užduoti savo pervežėjui

Kodėl mano siuntinio numeris nepasikeičia, nors pervažiavo trys šalys?

Todėl, kad numeris išlieka, jei viena įmonė veda iki galo. Per tarpininkus keičiasi. Buvo reisas į Bristolį: iš Lietuvos numeris vienas, Vokietijoje – kitas, o Anglijoje – trečias. Klientas galvojo, kad tai trys skirtingos siuntos. Geriausia sekti pagal paskutinį numerį, kurį gauni. Arba universalųjį, jei toks yra. Pigios įmonės to neduoda. Ten pasikeičia numeris, ir tu spėlioji kaip detektyvas.

Ką daryti, jei nurodžiau neteisingą adresą Londone?

Kuo greičiau skambinti. Jei furgonas dar Lietuvoje – pataisymas nemokamas. Jei jau Anglijoje – brangu. Kartais vairuotojas pastebi, kad numeris neegzistuoja. Bet jei egzistuoja kitas, panašus adresas – palieka ten. Sekimas "delivered", o tu be daiktų. Buvo SW3 supainiotas su SE3. Skirtingi galai. Radome po savaitės, kai gavėjas gražiai suprato, kad ne jo daiktai. Adresai – svarbiausia.

Ar verta drausti siuntą, jei tiesiog siunčiu dokumentus?

Dokumentams draudimas nereikalingas. Arba aš nė nežinau, ar draudikai apskritai draudžia popierių. Reiktų pasiklausti. Brangesnius daiktus – verta. Žmonės sako: "kam drausti, jei seku realiu laiku?" Sekimas neatstoja draudimo. Kaip stebėti degančius namus per langą be gesintuvo. Matai, bet nieko negali. Siuntų gabenimas į Angliją saugus, bet avarijos pasitaiko. Viršijant 500 eur – drausk.

Kodėl Jūsų firma kartais neatrašo į laiškus apie siuntų vietas?

Nes skambinčių daugiau nei žmonių. Rimtai. Per pikus – Kalėdos, rugsėjis – fiziškai nespėjame. Aš pats sėdįs prie kompo rašau atsakymus vietoj logistikos. Kartais praleidžiu laišką. Realaus laiko sekimas tam ir sukurtas – nereikia klausinėti "kur mano siunta" kas valandą. Patikrink numerį. Jeigu tylu ilgiau nei trys darbo dienos – rašyk. Jeigu vieną dieną – mes gyvi, tik furgone prie Doverio.

Ar galiu keisti pristatymo datą jau kai siunta važiuoja?

Galima, bet sudėtinga. Jeigu dar tarpiniame sandėlyje – taip. Jei jau paskutiniame kilometre – nebe. Kartais galima "hold at depot", bet ne visos įmonės nemokamai. Buvo: vyrukas siuntė sofą, bet pasilikti Lietuvoje dar savaitei nusprendė. Siunta pakeliui. Teko mokėti 45 svarus per dieną Birmingeme. Nemaloni staigmena. Planuok iš anksto. Nors aš pats kartais keičiu planus paskutinę minutę. Bet aš logistas.

Ką reiškia, kai sekime matyti tik „in transit“ tris dienas?

Nieko blogo. Tarp skenavimo taškų nebuvo jokio terminalo. Furgonas važiuoja per Europą, niekas neskenuoja kelyje. "In transit" gali reikšti, kad lėktuve arba oro uosto zonoje. Buvo atvejis: rodė penkias dienas iš Frankfurto. Pasirodo, siunta sėdėjo orlaivyje laukdamo, nes oro uoste strigo rūkas. Realaus laiko sekimas čia tikrai ne realus, tiesiog paskutinis žinomas taškas. Savaitė – skambink. Tris dienas – normalu, nors ir nervina.

Ar siuntą į Angliją gali atsiimti ne tik gavėjas, bet ir kaimynas?

Techniškai taip, jei turi rašytiną įgaliojimą. Bet praktiškai kurjeriai skuba. Jeigu duris atidaro žmogus, pasirašo – dažnai atiduoda. Buvo: kurjeris paliko pas "kaimyną", kuris tik ėjo pro šalį. Sekime "signed by: M. Smith". Nebuvo jokio Smith. Radome per kamerą. Dėl to jei brangu – nurodyk: TIK gavėjui arba saugiame punkte. Kaimynai ne visada sąžiningi.

Kodėl kai kurios įmonės rašo „realaus laiko sekimas“, bet stebuklo ten nėra?

Nes tai rinkodara. Realus laiko sekimas būtų GPS kas 10 sekundžių. Realybė – kas kelias valandas ar dienas. Pigios firmos deda užrašą svetainėje, o duoda numerį, kuris atsinaujina... kai atsinaujina. Dirbau su partneriais, kurie taip žadėjo. Klientas kasdien skambindavo. Aš supykęs pakeičiau juos. Visada klausk: kas konkrečiai sekama ir kaip dažnai. "Bus matoma viskas" – bėk. "Skenosiu Vilniuje, Roterdame, Londone" – sąžininga.

Ar reikia rašyti vertę kiekvienai siunčiamai knygai?

Ne, jei tai asmeninė siunta. Rašyk bendrą vertę. Muitinei svarbu – ar komercinė siunta. Dvidešimt vienodų vadovėlių – aišku, kad parduoti. Savo biblioteką persikraustymui gali įrašyti "used books, 50 EUR". Nereikia kiekvienos "1984" vertinti atskirai. Nors jei pirmas leidimas – draudimui gal verta atskirai. Bet muitinei – ne. Klientai per daug rūpinasi. Geriau per daug info nei per mažai, bet neknisk proto detalėmis, jei tai paprasti seni daiktai.

Koks pats patogiausias būdas sekti siuntą į Angliją?

Vienas numeris, viena programėlė. Geros įmonės duoda nuorodą gavėjui. Paspaudžia – mato. Dabar taip darome. Anksčiau reikėdavo skambinti. Aš vis dar mėgstu paskambinti vairuotojui. Jis sako: "Doverio pusėje, rūkas, pavėluosiu." Tai ir yra tikras realaus laiko sekimas – gyvas žmogus. Bet suprantu, kad šiais laikais norisi taško žemėlapyje. Ir gerai. Jeigu atnaujinamas.

Išvada

Siuntų gabenimas į Angliją su realaus laiko sekimu dabar yra standartas, ne prabanga. Bet svarbiausia suprasti, kad sekimas – įrankis, o ne burtažodis. Jis neapsaugos nuo blogos pakuotės, nepadarys greitesnio muitinės darbuotojo ir neištaisys neteisingo adreso. Naudok jį protingai, klausk iš anksto, o jei ką – skambink. Aš čia, jei reikia. Nors kartais ir neatrašau iškart, bet išgirstu visada.