Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius ir siuntas, perkraustymo paslaugos

Siuntų gabenimas į Angliją su patikimu draudimu – ką svarbu žinoti prieš pakuojant dėžes

Vežame kiekvieną dieną

Siuntų gabenimas į Angliją su patikimu draudimu – ką svarbu žinoti prieš pakuojant dėžes,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Siuntų gabenimas į Angliją su patikimu draudimu – ką svarbu žinoti prieš pakuojant dėžes  vežam nuo durų iki durų

Paimame iš visos Anglijos

Siuntų gabenimas į Angliją su patikimu draudimu – ką svarbu žinoti prieš pakuojant dėžes, surenkam ir pristatom visoje Anglijos

Pristatome visoje Anglijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Siuntų gabenimas į Angliją su patikimu draudimu – ką svarbu žinoti prieš pakuojant dėžes, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Automobilių pervežimas.

    Lietuva → Anglija kaina nuo 700€/700£

    Anglija → Lietuva kaina nuo 800€/800£

    Motociklų pervežimas.

    Lietuva → Anglija kaina nuo 200€/200£

    Anglija → Lietuva kaina nuo 250€/250£

    Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntų gabenimas į Angliją su patikimu draudimu – ką svarbu žinoti prieš pakuojant dėžes

    Žinai, prieš dvidešimt ketverius metus, kai pradėjau dirbti su tarptautiniais perkraustymais, į Angliją važiuodavo tik fūros prikrautos baldais. Dabar žmonės siunčia viską – nuo keraminių vazonų iki senų vinilo plokštelių. Ir beveik kiekvienas galvoja: „o kam man draudimas, juk neatsitiks nieko blogo“. Atsitinka. Aš tai matęs šimtus kartų per savo karjerą. Jei ruošiesi gabenti siuntas į Angliją su patikimu draudimu, čia neskaitysi to marketinginio šlamšto apie „kokybiškas paslaugas“. Papasakosiu, kaip viskas veikia gyvai, realiai, kai dėžės juda iš Lietuvos į tą rūkstantį Londoną. Nes tu klausi kaip draugas – aš atsakau paprastai.

    Pirmas žingsnis – kaip iš viso tai pradėti?

    Kiek iš viso kainuoja nusiųsti dvi didžiules dėžes į Londoną ir ar draudimas jau būna įskaičiuotas?

    Kaina... nu, priklauso nuo sezono. Šiuo metu, jei siunti ne prieš Kalėdas, dvi dėžės apie šimtą kilogramų kainuos nuo šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų. Bet tai dar be draustimo. Pilnas draudimas dažniausiai atsieina apie du–tris procentus nuo deklaruotos vertės. Tai jei tavo daiktai verti keturių tūkstančių, pridėk dar maždaug šimtą eurų viršaus. Kai kurios įmonės kartais paleidžia akcijas, bet aš nelabai jomis tikiu – geriau, kad kaina būtų aiški nuo pradžių ir nešokinėtų kaip krepšinio kamuolys. Svarbiausia – nieko nereikia daryti paskubomis.

    Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar privalau samdyti profesionalus?

    Gali pats, bet žinok – draudimas tada gali apsiversti prieš tave kaip staigus posūkis ledukui ant kelio. Rimtai. Jei pats supakuoji ir stiklinis sieninis laikrodis sudūžta, nes palikai oro tarpą, kompanija gali pasakyti: tu pats kaltas, ne mes. Mažus daiktus, drabužius – pats ramiausia. Bet jei ten porcelianas, elektronika ar baldai, geriau tegul žmonės, kurie tai daro kasdien. Yra buvę, kad klientas supakavo indus vien laikraščiais. Laikraščiai. Supranti? Reikia burbulinės plėvelės, kartono, amortizuojančių tarpų. Kitaip tai ne pakuotė, o lažybos su likimu.

    Kiek iš anksto reikia rezervuoti siuntų gabenimą į Angliją?

    Realiai? Jei žinai datą, kelios savaitės būtų idealu. Bet gyvenimas toks – ne visada praneša prieš mėnesį. Buvo atvejų, kai skambina penktadienį, o fūra išvažiuoja pirmadienį. Padarom ir taip, bet tada stresuoji abu – ir aš, ir tu. Ypatingai kai reikalingas specialus draudimas antikvariniams daiktams, nes ten reikia apžiūros, aktų. Jei paprastas siuntinukas – savaitė kartais pakanka. Šiaip geriausia, kai lieka laiko pasikalbėt, nes kryptis į Angliją vis dar populiari ir vietos fūroje dingsta greitai. Ypač prieš rugsėjį, kai studentai kraustosi.

    Ar galima siųsti ne tik dėžes, bet ir palangę, dviratį, o gal ir sofą?

    Galima viską, kas neturi gyvybės. Palangę – tik apsaugok stiklus ir perspėk, kad tai stiklas. Sofą siunčia be perstojo. Dviratis irgi. Tik turi žinoti, kad tarptautinis krovinių gabenimas skaičiuoja ne pagal svorį, o pagal tūrį, t.y., erdvę fūroje. Sofa gali sverti trisdešimt kilogramų, bet paima tris kubinius metrus – ir mokėsi lygiai tiek, kiek už trijų kubų akmenų krūvą. Dėl to klientai kartais nusteba. Aš jiems sakau: tai ne paštas, kur svarstykles stato. Čia erdvė irgi pinigai. Jeigu siunti tuščią šaldytuvą – moki už orą viduje. Taip veikia.

    Ar mano daiktai važiuoja tiesiai iš mano namų į Angliją, ar bus perkraunami?

    Dažniausiai būna perkrauta. Retai kada viena mašina lekia tiesiai iš Kauno į Londono Brixton. Paprastai surenkame iš kelių klientų, atvežame į terminalą, perskirstome. Kartais persikrauna Olandijoje, kartais Prancūzijoje. Dėl to svarbu geras pakavimas. Aš matęs, kaip kitoje šalyje nepatyręs krautuvas numetė dėžę iš pusės metro nežinodamas, kad ten – stiklinis čiuožyklys. Draudimas padengė, bet streso buvo visiems. Taigi tiesiogiai? Techniškai taip, bet realybėje – su perkolomis. Nesitikėk, kad tavo dėžė viena keliaus kaip karalienė limuzine. Ji važiuos su kaimynais, bet saugiai.

    Draudimas – apie ką visi nutyli?

    Ar senas komodas su trūkstama koja bus apdraustas?

    Draudžiama, ar daiktas sveikas, ar jau su nusidėvėjimais. Svarbu – ar jis atkeliau toks, koks buvo. Jei komodas jau be kojos, privaloma tai užfiksuoti prieš pakrovimą. Mes darome apžiūrą, nufotografuojame, surašome – tai angliškai vadinama condition report. Jei nepasakai apie tą koją, o po kelionės jos visai nėra, kyla klausimas – ar ji nulūžo kelyje, ar jau buvo atšokusi. Būna keblu. Geriau pasakyti iš karto: taip, su tokia žala vežame. Tada visi ramūs. Buvęs atvejis – klientas paslėpė didelę įbrėžimą ant stalo, o paskui bandė įrodinėti, kad atsirado kelyje. Nuotraukos padėjo mums, ne jam.

    Koks skirtumas tarp jūsų draudimo ir to, kurį nusiperku pats internete?

    Esminis skirtumas – kas moka ir kaip greitai. Mes dirbame su draudikais, kurie specializuojasi tarptautiniuose perkraustymuose. Jei perki pats kažkokį universalų draudimą, mėgini įrodinėti žalą bendrovei, kuri net nesupranta, kas yra „grupinis transportas“. Vienas vyrukas taip padarė – draudimas per kažkokią internetinę platformą. Kurjeris pametė dėžę. Rezultatas – trys mėnesiai laiškų, o galiausiai atmetimas dėl kažkokios smulkmenos sutartyje. Per mus tokios istorijos sprendžiamos per savaitę ar dvi, nes žinome, ką rašyti ir pas ką skambinti. Tai nėra žaidimas su taupykle.

    Ar draudimas galioja, jei siuntą sugadina ne jūs, o kas nors kitas, pavyzdžiui, uoste?

    Taip, būtent dėl to jis ir reikalingas. Draudimas galioja visą kelią – nuo pirmojo kontakto Lietuvoje iki durų Anglijoje. Prisimenu situaciją: fūroje Olandijoje daiktai buvo prispausti dėl netinkamai sutvirtintos kitos siuntos. Kitos įmonės čia praranda klientus, nes stumia atsakomybę vieni kitiems. Mes dirbame su vežėju tiesiogiai – jis atsakingas, bet tavo ginčas ne su juo, o su mumis. Tu gauni atlygį, o mes jau patys aiškinamės su vairuotojų kompanija. Tai pliusas, kurio kiti ne visada pasiūlo. Nes kam rūpintis tavo stresu, kai gali pasakyti – „ne mums skambinkit“?

    Ar tikrai reikia viską fotografuoti prieš pakuojant?

    Nebūtinai kiekvieną šaukštelį, bet vertingiausi daiktai – šimtu procentų. Skamba paranojiškai? Suprantu. Bet įsivaizduok: dėžė atkeliauoja su skylėmis, o viduje – trūksta to porcelianinio šuns statulėlės. Nei pakuotojai prisimena, nei tu, kiek jų dėjai. Nuotrauka išsprendžia ginčą per dešimt minučių. Kartais sakau klientams: nufotografuokite ne tik turinį, bet ir dėžės šonus, kaip užklijuota. Yra buvę, kaip konkurentų įmonė bandė įrodyti, kad dėžė buvo gera, o viskas viduje sudaužyta prieš tai. Tuščios kalbos be nuotraukų. Aš pats kartais pamirštu paprašyti – tada būna nemalonūs vakarai su rašinėliais.

    Kiek kainuoja papildomas draudimas ir nuo ko priklauso jo kaina?

    Standartiškai, jei siunta verta apie keturis tūkstančius eurų, draudimas gali atsieiti nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Bet čia labai apytiksliai. Pirma, nuo ko drausi – nuo visko ar tik nuo krovos rizikos. Antra, koks yra franšizės dydis. Kuo mažesnė franšizė, tuo brangesnis draudimas. Kartais klientai mano, kad draudimas padengia absoliučiai viską, bet pamiršta apie 150 eurų savanorišką išskaitą. Tada dėl sulūžusios dvidešimt eurų vazos nieko negauna – ir pyksta ant manęs. O aš gi sakiau. (O gal ir nesakiau, sorry, kartais pasimetu paaiškinimuose po ilgos darbo dienos.)

    Ar mano siunta apdrausta automatiškai, ar turiu aiškiai paprašyti?

    Nieko nebūna automatiškai, jei nesusimoki atskirai. Aišku, galioja minimalus CMR draudimas, bet ten limitai juokingi – keli eurai už kilogramą. Realybėje tai nėra patikimas draudimas tavo asmeniniams daiktams. Turi aiškiai pasakyti: „drauskite siuntą, štai sąrašas ir vertė“. Jeigu tylėsi – vežame be papildomo draudimo, ir jei nutiks bėda, limitas bus keli šimtai eurų visai fūrai, o ne tavo dėžei. Aš visada klausiu du kartus, bet kai kurios įmonės praleidžia šitą žingsnį tyčia. Tai ne pats maloniausias matyti rinkoje, deja. Neturi to prisiimti kaip savaime suprantamo.

    Kai nutinka bėdos – ir nutinka tikrai

    Ką daryti, jei siunta atkeliauoja sulūžusi ir trūksta puodelio?

    Fotografuoji viską, ką matai, dar neprisilietęs. Nuotraukos ant slenksčio, su datomis ir laiku. Tada rašyk per dvi dienas – turi skubėti, nes po trijų parų gali kilti klausimų, kodėl vėluoji. Mes siunčiame savo aktą, tu pateiki sąskaitas ar įrodymus. Jei puodelis buvo iš Ikeos – paprasta. Jei tai močiutės rankų darbo keramika be sąskaitos, ten jau ekspertas vertina. Buvęs atvejis – klientė verkė telefone, ne dėl pinigų, o dėl to daikto. Supranti? Draudimas grąžina pinigus, bet ne prisiminimus. Tiesa, pinigai irgi kažkiek pagydo žaizdą. Yra tekę stebėti, kaip žmonės ramiau priima kompensaciją tik po kelių mėnesių.

    Ar buvę, kad klientas gavo visai ne savo siuntą?

    O taip, ir ne kartą. Vienas vyrukas gavo kažkokio pensininko ratukinę vaikštynę vietoj savo muzikos kolonėlės. Juokinga, jei nebūtų liūdna. Čia grupinio perkraustymo niuansas – etiketės nukrenta, arba nuskaito blogą kodą. Mes tada skubiai ieškome, kur atsidūrė jo daiktai. Kartais paieškos trunka savaitę. Jei draudimas apima tokius dalykus, mes kompensuojame laikinus nepatogumus. Jei daiktai randasi – grąžinam, jei ne – mokam. Sistema veikia, bet streso apstu. Ir aš turiu pripažinti, kad kartais ne mes kalti, o tarpinis sandėlis, bet klientui tai nesvarbu – jis nori savo dėžės. Teisingai.

    Ar draudimas padengia moralinę žalą, jei tai buvo vestuvinė dovana?

    Ne, draudimas materialus – jis nepadengia ašarų, nervų ar sužadėtuvių žiedo dingimo dramos. Gauni kompensaciją už daikto rinkos vertę, bet jei tai buvo dovana ir vakarui jos nebėra, pinigai neatneš to stebuklo momento. Kartais bandau padėt neoficialiai – pavyzdžiui, randu identišką dovaną vietinėje parduotuvėje Anglijoje ir siunčiu pats, bet tai jau ne iš draudimo. Draudimas – tai apsauga investicijai, o ne laimės garantija. Turiu būti atviras – jie nepadengs santykių griūties, jei dėl to lūžusio vazono įsižeidė pusseserė. Juokauju, niekas nesiskiria dėl vazono. Na, gal ir nesiskiria.

    Kiek laiko trunka draudimo išmoka, kai nutinka bėda?

    Jei popieriai tvarkingi, paprastai per 10–20 darbo dienų. Bet negaliu pažadėti, kad administracija kartais neužstringa, ypač jei reikia ekspertų vertinimo. Prisipažinsiu, buvo atvejis, kai bendrovė tiesiog pametė bylą tarp stalų. Skambinėjome tris savaites, kol kas nors atsiliepė. Tai nėra idealu. Aš stengiuosi, kad mano žmonės neturėtų to kantrybės testo – imame jį ant savo pečių. Bet kartais instruktažą gauni per savaitę, o kartais per mėnesį. Ne viskas priklauso nuo mūsų. Kaip ir eilėje pas gydytoją – norėtum greičiau, bet sistema turi savo tempą. Svarbu, kad išmoka ateina, ne taip kad dingsta.

    Ką daryti, jei pats nežinau, kas dėžėje, nes paveldėjau spintą?

    Klasika. Buvęs klientas nusipirko namely su turiniu ir viską siuntė į Bristolį. Deja, apie pusę dėžių jis nematęs – jos jau buvo uždarytos. Draudimas galioja, bet vertė nustatoma pagal rinkos lygį arba sąskaitas, jei turi. Jei neturi – ekspertas vertina pagal nuotraukas ir aprašymus. Jam pasisekė – dėžėje buvo tik seni drabužiai, o ne antikvariniai baldai. Vertė nukrito, bet rizika irgi. Aš siūlau prieš pakrovimą atidaryti ir pasitikrinti. Taip, ilgiau, bet jei nori apdrausti kažką, privalai žinot, kas ten dedasi. Kitaip draudikas gali paklausti aprašymo, o tu tik pečius gūžčiosi. Nei tau gerai, nei man.

    Kainos, draudžiama vežti ir muitai – ta „Brexit" prakeiksmo dalis

    Ar siuntų gabenimas į Angliją po Brexit vis dar toks chaotiškas?

    Brexit paliko randus. Dabar kiekviena siunta į Didžiąją Britaniją turi muitinę deklaraciją. Anksčiau važiuodavo kaip į kaimą – dabar kaip į trečiąją šalį. Tačiau jei siunti asmeninius daiktus perkraustymo tikslais, yra tam tikrų lengvatų. Čia jau aš šimtu procentu nebesu tikras dėl 2024 metų sausio pakeitimų, nes tie Europos reguliavimai keičiasi greičiau nei oras pajūryje. Turiu pasitikslint dokumentus, jei siunti dabar. O buvo toks atvejis, kai jaunuolis bandė prastumti penkis naujus dviračius kaip senus perkraustymo daiktus. Muitinė Anglijoje nėra kvaila – prakišo per rentgeną ir žvėriškai priskaičiavo mokesčius. Nemalonu.

    Koks daiktas yra pats neįvertinčiausias, kai reikia drausti?

    Be abejo – muzikos instrumentai ir elektronika. Ne dėl to, kad dideli, bet dėl jautrių vidurių. Pianinas atrodo kaip tankas, o viduje stygos ir plaktukai. Kompiuteriai taip pat atrodo tvirti, bet kietieji diskai nėra dideli gerbėjai vibracijos. Aš dažnai raginu: jei turi seną gitarą – drausk kaip už du tūkstančius, net jei atrodo, kad ji tik dulkėta. Tarptautinis perkraustymas reiškia temperatūros svyravimus, drėgmę konteineryje, triukšmą perkraunant. Buvo – klavišinis instrumentas atkeliavo veikiantis, bet viduje atšoko plokštė. Remontas Londone kainavo tris šimtus svarų. Draudimas padengė be klausimų, bet jei nebūtų apdraustas – liejiesi pats.

    Ar muitai įeina į gabenimo kainą arba į draudimą?

    Nei į vieną. Muitai – atskira valstybinė praktika. Jei vykdomas formalus importas, muitai ir PVM tenka tau. Tačiau asmeninių daiktų perkraustymas gali būti atleistas, jei atitinka sąlygas: naudoti daiktai, gyvenimo dokumentai ir t.t. Bet jei siunti šimtą dėžių prekių pardavimui – mokėsi kaip eilinis importuotojas. Draudimas čia visai nepadės. Kartais klientai pyksta ant mūsų: „už ką aš mokėjau?“. Paaiškinam – už pervežimą ir saugumą kelyje, o ne už Jungtinės Karalystės muitinės sprendimus. Muitai yra tarp tavęs ir jų valdžios. Gerai, kad esi Lietuvos pilietis – yra tam tikrų sąlygų dėl grįžimo, bet čia jau kita istorija.

    Ar tikrai negalima siųsti maisto produktų? O jei paslėpsiu šokoladą tarp megztinių?

    Negalima siųsti maisto. Dėl to nesijuokiu. Anglijos muitinė turi šunis, rentgenus ir nulinę toleranciją neleidžiamiems produktams. Jei randa – sulaiko, baudžia, o kartais ir naikina. Šokoladas tarp megztinių – klasikinė klaida. Taip, tikrins. Dėl to ne tik žūsta tavo saldumynai, bet ir vėluoja visa siunta, nes muitinė ima kruopščiau viską tikrintis. Teko girdėti atvejį, kai moteris siuntė lietuviškų dešrų sūnui studentui. Dešrų nerado, bet pažymėjo dėžę ir tikrino visą konteinerį. Jis megztinių negavo dar dvi savaites. Nepriskaideniu, bet taip yra.

    Kaip veikia svorio ir tūrio santykis skaičiuojant kainą?

    Sistema tokia – jei dėžė didelė, bet lengva, moki už erdvę, kurią ji užima fūroje. Protingi žmonės vadina tai kiekybiniu svoriu. Fūros vietos kainuoja. Jei siunti oro pagalvę, užpildžiusią visą konteinerį, vairuotojas negali ten įkišti kitų dvejų dėžių. Kartais svoris keturiasdešimt kilogramų, bet vieta atitinka tris šimtus. Tada skaičiuojama pagal kubatūrą. Mums tai nepatinka lygiai taip pat kaip ir klientams, bet sistema tokia. Būna, žmonės siunčia tuščią šaldytuvą. Kam? Viduje tik oras. Bet aišku, jų reikalas. Tiesiog nenustebk, kai suskaičiuosiu brangiau nei lūkesčių. Rašau tai kasdieniškai, tai gal ir skaičiai šokinėja.

    Smulkmenos, kurių niekas nepasako garsiai

    Koks yra pats dažniausiai pamirštas dalykas, kai reikia apdrausti?

    Žmonės pamiršta apdrausti emocinę vertę... nors draudikai jos ir taik nepriima. Realiai daugiausia bėdų dėl dokumentų – originalūs pasai, kompaktiniai diskai su vaikų nuotraukomis, rankraščiai. Draudimas padengs kompiuterio ar telefono kainą, bet ne tai, kas buvo viduje – tavo failai. Pamenu, moteris raudojo, nes prarado nėštumo echoskopijas. Pinigų tai neatperka. O kartais pamiršta apdrausti kombainą, kuris kainavo tris šimtus eurų. Šitą kartą viskas baigėsi gerai – radome nuotrauką, įrodėme vertę. Bet jei daiktas nefotografuotas ir neįtrauktas į sąrašą, gali likti ant ledo.

    Ar tikite „viskas įskaičiuota" pasiūlymais rinkoje?

    Oi, čia jautri vieta. „Viskas įskaičiuota“ dažnai reiškia „mes nepasakysim, kas neįskaičiuota, kol nesusimokėsi“. Yra tokių įmonių, kurios meta kainą trisdešimt procentų žemiau rinkos, o paskui primeta degalų mokestį, muitinės tarpininkavimą, savaitgalio antkainį ir dar kažką apie draudimą nutyli. Aš klausiu kliento: o tai tikrai viskas? Nes praktikoje esu matęs liūdną vaizdą Londone, kai žmogus sužinojo, kad turi mokėti dar šimtą svarų, nes neva „laisvas pristatymas“ reikalauja kažkokio leidimo. Tai niekai. Atsiprašau už žodį, bet taip yra. Geriau aiški pozicija iš karto nei saldus melas pradžioje. Aš taip dirbu jau dvidešimt metų ir nematau priežasčio keisti.

    Jei grįžtu iš Anglijos atgal į Lietuvą, ar draudimas galioja abiem kryptim?

    Principas toks pats, bet Anglijos pusėje kartais reikalaujama kiek griežtesnio dokumentų paketo – vis dar po Brexit yra kitokia logika nei europiniuose maršrutuose. Mūsų patikimas draudimas galioja ir siunčiant siuntas iš Lietuvos į Angliją, ir atbulai. Svarbiausia iš anksto pasakyti, kad tai gyvenamosios vietos keitimas, o ne komercinis siuntimas. Buvęs studentas grįžo iš Bristolio į Kauną, bet paliko pusę daiktų – vadinasi, ne pilnas perkraustymas, o tik dalis. Ten lengvatos jau nebetaikomos, muitai gali grėsti. Taip kad planuok kaip gyvenimą, ne kaip siuntinį. O draudimo sąlygas mes sutvarkysim taip, kad abiem pusėm būtų aišku.

    Išvada

    Taigi, siuntų gabenimas į Angliją su patikimu draudimu nėra raketų mokslas, bet ir aš nemeluosiu – problemų ten nestinga. Svarbiausia yra rasti žmones, kurie neslėps sąlygų už smulkių raidžių, kurie paklos kortas atvirai ant stalo. Dėl to visada klausk, net jei atrodo kvailas klausimas. Geriau paklausti dabar, nei vaikščioti po Londoną su sulūžusia dėže. Aš čia jau beveik ketvirtį amžiaus – pasitikėk, kuo aiškiau pradėsi, tuo ramiau miegsi kitą naktį. Ir taip, draudimas – tai ne pinigų švaistymas, o protas.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.