Siuntų atvežimas į Angliją: ar tikrai galima garantuoti pristatymą laiku?

Dvylika metų vežioju krovinius po Europą ir žinau vieną dalyką – kiekvienas klientas klausia to paties: ar tikrai laiku atvarys? Žodis „garantija“ skamba gražiai, bet juk logistikoj visko būna. Tunneliai, eilės kelyje, blogi pašto kodai Anglijoj, o kartais ir pats klientats ne taip sufauna dokumentus. Šitas dalykas apie siuntų atvežimą į Angliją skirtas tam, kad nesivaržytum klausti, o aš bandysiu atsakyti taip, lyg rašyčiau draugui, kuris planuoja persikraustymą ar tiesiog siunčia dėžes mamai į Londoną. Nieko puošnaus, tik tai, ką matau kasdien.

Pradžiai – apie tuos terminus

Kiek dienų iš tiesų trunka siuntų atvežimas į Angliją iš Lietuvos?

Paprastai skaičiuoju tris–penkias darbo dienas nuo paėmimo. Bet turiu omenyje važiavimą, ne pažadus. Kartais paimame pirmadienį Vilniuje, trečiadienį jau Birmingeme. O kartais dėl pašto kodo nesusipratimo vairuotojas pustrečios dienos sukiojosi po Šiaurės Londoną. Ne visur lengva privažiuoti. Tai 3–5 dienos – realu, bet jei kas sako „tiksliai ketvirtadienį 14:00“, tai arba meluoja, arba dievas logistikos.

Ar galima sakyti, kad pristatymas garantuotas, jei parašyta „iki 5 darbo dienų“?

Techniškai taip, jei sutarty parašyta „ne vėliau kaip per 5 dienas“. Bet aš vengiu žodžio „garantuotai“ be žvaigždutės. Juk gali būti force majeure. Vieną kartą Kalais tikrino kiekvieną dėžę, užtrukom septynias valandas. Klientui paaiškinau – ne mūsų kaltė, bet vėlavo. Tai „iki 5 dienų“ – geras kompromisas, bet „garantija“ turėtų sąlygų skyrelį mažomis raidėmis.

Skamba gerai, bet kas bus, jei reikia į Birmingemą, o ne į Londoną?

Birmingemas – ne už kampo, jei važuoji iš pietų. Visi pirmiausia krinta į Londono apylinkes, o tada stringa M1. Jei reikia antro pagal dydį miesto, pridėk dieną. Ne visos įmonės važiuoja iki pat rajono – kartais meta ant sandėlio prie Londono. Paklauskite konkrečiai: ar tikrai atveš į duris? O gal tik iki sandėlio? Skirtumas didelis, o kaina gali augti, jei reikia perskirstyti.

Kaip apskaičiuojat tos datos, kai siunčiat pasiūlymą?

Žiūrim į maršrutus. Jei mašina pilna ir važiuoja trečiadienį, skaičiuojam: trečiadienis važiavimas, ketvirtadienis tunelis, gal penktadienis Anglijoj. Bet jei klientas nori kitą antradienį, ne visada galim temptis tuščiai. Datą rašome pagal suplanuotą reisą, o ne stebuklą. (Nors kartais pasitaiko atlaisvėjimų.) Svarbu ne tai, ką turime šiandien, o kada bus pilnas krovinys optimaliam maršrutui.

Ar greičiau bus, jei siunčiu iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Teoriškai taip, kelias trumpesnis. Bet pamirškit tuos 40 kilometrų. Svarbiausia – kur stovi mašina ir kada pilnai bus užkrauta. Kartais Kaune surenkam krovinius greičiau ir išvažiuojam, o Vilniuje laukiame kliento tris dienas. Tai ta geografija ne lemia. Ai, ir dar – nuo Kauno iki sienos tas pats, kai pro srautus pasiskaičiuoji. Geriau žiūrėkit, ar įmonė turi arčiau jūsų bazę.

Ar savaitgaliai įskaičiuojami į tuos „3–5 darbo dienas“?

Ne, neskaičiuojam. Darbo dienos yra darbo dienos. Anglijoj terminalai savaitgalį dalinai dirba, bet mes jų neskaičiuojam į terminą. Klientas kartą skambino šeštadienį iš pykčio, kodėl neatvežėm. Na blyn, vairuotojas miegi pasieny, o pirmadienį sandėliai užsikimšę. Planuokite be išeiginių. Jei kas sako „5 dienos“ ir skaičiuoja savaitgalį – pats nežino, ką pasakojo.

Kas gali viską sugadinti kelyje

Ar tikrinimai pasienyje, pavyzdžiui, Prancūzijoje, būna dažni?

Pasitaiko. Ypač jei migrantų situacija įtempta arba atsitiktinė kontrolė. Vieną kartą vežėm baldus, dviratį – prasidėjo tikrinimas Kalais. Niekad nebuvau matęs, kaip keturios valandos gali dingt be paaiškinimo. Vairuotojas sako: „Stovim, nieko nepriima." Klientas galvojo, kad mus apgavom. Realybė – pasienis yra pasienis. Gali praleisti per 20 minučių, gali užtrukti visą dieną. Nuo mūsų tai nepriklauso.

Ką daryti, jei vairuotojas stringa dėl techninių gedimų?

Mašinos gi ne amžinos. Buvo žiemą Vokietijoj – sugedo aušinimas. Skambinam klientui iš karto, be blizgesių: „atsitiko, vėluosim". Tada ieškome sprendimo – remontas arba perkrovimas. Jei įmonė tyli tris dienas – blogas ženklas. Geros įmonės turi planą B. Jei važiuoja viena mašina be atsarginių variantų, tai... na, nepasisekė. Patartina klausti iš anksto, ar jie turi ką pakelti.

Ar tunelis po Lamanšu tikrai visada atviras?

Štai čia jau nežinau tiksliai, kaip dabar su visais reikalavimais, bet mano patirtis sako – dažniausiai taip. Tačiau kartais neišvengi politinių ar techninių trikdžių. Buvo dienų, kai eilės ties Eurotunelio įvažiavimu ištįsdavo kilometrus. Jei kas sako, kad siuntų atvežimas į Angliją pro jį visada 100% sklandus... geriau neskubinti gamtos. Aš retkarčiais renkuosi keltą, kai matau remonto darbus. Nors ir ten savi rūpesčiai.

Ar orai Europoje gali nukelti pristatymą?

Žiema, Vokietija, sniegas – nejuokauju. Jei užkemša magistralę, niekur nenuvažiuosi. Prieš trejus metus mūsų mašina stovėjo Austrijoje pusantros paros. Anglijoj daugiausia problemų kelia rūkas uostuose – vėluoja keltai. Vasarą retai, bet visada gali pasitaikyti. Tai oras faktiškai vaidina rolę. Planuodami nepamirškit, kad sausis ir vasaris – pats pavojingiausias metas surežisuoti tiksliai.

Kokie dokumentai dažniausiai kelia problemas pasienyje?

CMR sąskaita faktūra su klaidomis arba prekių sąrašas lietuviškai. Kartais klientas parašo „asmeniniai daiktai", o muitininkas nori detalių. Buvęs atvejis – pamiršo siuntėjo adresą Anglijoj. Stojo viskas. Geriausias sąrašas – angliškai, aiškiai, su svoriais. Ir geriau neslėpkite draudžiamų daiktų, nes jei randam (o randam), baudos ir delsimai baisūs. Dokumentai turėtų būti jūsų sąžinė, o ne galvos skausmas.

Apie įmones ir jų pažadus

Kodėl vieni pervežėjai prašo 50 eurų, o kiti 150 už tą patį krovinį?

50 eurų už pilną vežimą į Angliją yra signalas – arba surinks dar penkis klientus ir niekur neskubės, arba dings su užstatu. 150 reiškia mažesnę mašiną arba tiesioginį reisą. Aš mačiau įmonių, kurios ima 40 eurų, o paskui du mėnesius rašo „pakeliui". Brangiau ne visada sąžiningiau, bet per pigu kvepia. Mes turim degalus, draudimą, vairuotojo nakvynę Anglijoj. Už dyką niekas neveža. Tai nepirkite pigiausios paslaugos.

Ar verta rinktis tą, kuris žada „garantuotas pristatymas Angliją per 48 valandas“?

Jei dar ir kaina juokingai maža – pavojaus varpai. 48 valandos – įmanoma, bet tik jei mašina stovi tuščia po langu. O jei tai žada visiems... Esu matęs, kaip toki įmonės neišvažiuoja sutartu laiku, nes nesurinko krovinių. Klientas sėdi susikaupęs, o jie tyliai. Greitis kainuoja. Jei kas žada stebuklą už grašius, paklauskite, kaip tiksliai padarys. Tyla bus atsakymas. Geriau realus laikas nei gražūs žodžiai.

Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga realybėje?

Teoriškai – paima iš jūsų buto, atveža į butą Anglijoje. Praktiškai – kartais reiškia „iki durų, bet be lifto – kopsit patys". Arba „iki laiptinės, o ne iki kambario ketvirtam aukšte". Aš kartais sakau: „durų iki durų, bet jei laiptai siauri, gali reikėt pagalbos." Aiškiai paklauskite, ar įskaičiuotas išnešimas. Nesusipratimų dėl to daugiausia. Galima susitarti ir dėl visko, bet kaina tada kyla kartu.

O jei įmonė prašo visą sumą prieš paėmimą – ar čia normalu?

Dalį sumos – normalu. Užstatą, dažniausiai 20-30 proc. Bet visa suma iš anksto? Atsargiai. Yra buvę, kad sumokėjo ir įmonė nebekėlė ragelio. Mes imame dalį prieš, dalį gavus – saugiklis visiems. Jei kas spaudžia sumokėt likus savaitei iki pristatymo į Angliją, gerai pagalvokite. Yra sąžiningų įmonių, kurios taip dirba, bet rizika jūsų. Aš asmeniškai raginu mokėti dalimis, jei tik įmanoma.

Ar tikrai reikia draudimo, jei ir taip rašo, kad viskas apdrausta?

CMR draudimas yra, bet ribotas. Jei sudaužytas senelės servizas, mokama pagal kilogramą, ne sentimentinę vertę. Kompiuteriams arba svarbiems daiktams – apdrauskit papildomai. Kaina maža, nauda didelė. Buvęs atvejis – subyrėjo dėl netinkamo pakavimo, bet be papildomo draudimo teko skaičiuot centus pagal sutartį. Nemaloni situacija. Apdrauskite, kad širdis ramiau daužytųsi. Geriau permokėt dešimt eurų, nei vyti skolą po pusmečio.

Kai siunta važiuoja ir kai atvažiuoja

Galiu stebėti, kur mano siunta važiuoja?

Stebėti – ta prasme, kad paskambinsiu vairuotojui – taip. Realaus GPS dažnai nėra, ypač jei rinktinis krovinys ne FTL. Aš parašau: „pro Briuselį lekia, vakar Olandijoje." Tai nėra koordinatės, bet supratimas, kad nepasimetęs. Didelės įmonės kartais duoda platformas. Jei mažesnė firma – skambinkit kas porą dienų. Jei nekelia tris dienas – raudona vėliava. Aišku, vairuotojai mėgsta dirbti, o ne rašyti žinutes.

Kas jei aš negaliu būti namie tą dieną, kai numatytas pristatymas?

Praneškite kuo anksčiau. Jei vairuotojas jau Londone, o jus nėra – paliks prie durų (rizikinga) arba varys į sandėlį, o tas kainuoja. Patarčiau susitart dėl datos, kuri tinka, arba rasti kaimyną. (O gal brolis ten gyvena? Pasakykit broliui.) Buvo taip: klientas žadėjo būti iki 18 val., o vairuotojas dėl spūsčių atvažiavo 19:30. Nebebuvo. Teko dar kartą važiuoti. Planuokit laiko intervalą, ne tašką.

Ar galiu pats padėti krauti, jei pamatau, kad vairuotojas vienas?

Morališkai – taip. Teisiškai – priklauso nuo draudimų. Jei tai perkraustymo įmonė, gali nenorėt kišimosi. Buvęs atvejis – vairuotojas vienas, klientas dvimetris. Paėmė dėžę, gyvenimas tapo lengvesnis. Paklauskite prieš tai. Kai kurie dėkingi, kiti rizikingai žiūri. Jei dėžės iki 20 kg, galima padėti. Jei pianinas – ne. Anglijoj laiptai kartais siauri – ten vienas pats nenueis. (Nors ir specialistams kartais reikia duonos pasiimt.)

O jei gaunu siuntą ir matau, kad dėžė subraižyta?

Fiksuojat: telefonas, nuotraukos. Nepasirašykite paprasčiausiai. Sugadintas paviršius dar nebūtinai reiškia sugadintą turinį, bet reikia tikrint iš karto. Fotografuokite prieš pakavimą – tai stipriausias įrodymas. Vieną kartą klientas priėmė, atidarė po savaitės, tada skundėsi. Nieko neįrodėme, nors norėjom padėt. Fiksuokite ant slenksčio. Jei aktą neparašysit gavę, vėliau bus labai sunkiai įrodyti, kad tai atsitiko vežimo metu.

Smulkmenos, kurios padeda išvengti galvos skausmo

Radot mano konservus siunt viduje – dabar kas?

Nemėgstama tema. Konservai, mėsa, pienas – rizikinga. Jūs manote, kad grybukai, o pasienis galvoja apie biologinę grėsmę. Buvo, kad sulaikė pusę mašinos dėl dešrečių. Geriau nesiųskit maisto, East Ham ar Peterborough lietuviško nusipirksit. Jei jau siunčiat – deklaruokit ir tikitės patikros. Tada terminas vėluoja. Kartais dienom. Aš suprantu sentimentą, bet muitinė supranta tik taisykles. Ir baudas moka vairuotojai arba siuntėjai.

Kur geriau rašyti pristatymo adresą – ant dėžės ar ant lipduko?

Lipdukas. Ant dėžės galima kaip atsarginį variantą, bet sunku skaityti, kai dėžė permesta. Spausdintas lipdukas viršuje – auksas. Ir rašykite telefono numerį. Anglijoj pašto kodai glumina, jei vairuotojas ne vietinis. Buvęs atvejis – kodas N15 atrodė kaip NS5, nes lietus nuplovė rašalą. Mašina sukiojosi po Tottenhamą pusdienį. Dabar visi turi navigacijas, bet vistiek – spausdinta, aiškiai, tik ant viršaus, ne ant dugnas lipdykit.

Ar reikia angliškai versti turinio sąrašą?

Taip, būtinai. Jei muitininkas laiko popierių su „2 dėžės – rūbai, 1 – knygos", o jis angliškai nemoka (arba apsimetė), bus prastai. Užtenka paprasto sąrašo. „Clothes, books, child's bike." Kuo paprasčiau, tuo geriau. Klientė surašė „stiklinukai, pagludentys, močiutės prijuostės". Pažiūrėjome vienas į kitą su muitininku. Valanda dingo. Verstis arba prašykit, kad verstų. (Mes kai kuriems nemokamai padedam, jei neilgas sąrašas.)

Kiek iš anksto turėčiau uzsisakyti pervežimą, jei noriu tiksliai tam tikrą dieną?

Jei norite garantuoto pristatymo į Angliją tikslia data, kalbam apie 2–3 savaites. Mašinos planuojamos, ypač prieš Kalėdas ar liepos vidurį. Aš priimu rezervacijas mėnesiu į priekį. Skubūs užsakymai įmanomi, bet tada mokate premium. Kaip lėktuvo bilietai ten pat – brangiau. Jeigu neskubate, užsisakykit anksti. Kainos mažesnės, vietos – saugesnės. Paskutinės minutės variantai būna, bet visada su traškančiais nervais.

Jei siunta jau išvažiavo, ar galiu pakeisti adresą Anglijoje?

Priklauso, kur mašina. Jei dar Europoje – galima, bet brangu. Jei jau Anglijoj ir tai rinktinis krovinys – beveik neįmanoma be mokesčio. Kartą klientas persikėlė iš Londono į Bristolį, kai daiktai važiavo. Teko mokėti papildomus 120 svarų. Apgalvokite iš anksto. O jei reikia – skambinkite iš karto, ne tada, kai vairuotojas skambina iš seno adreso. Kuo anksčiau, tuo pigiau. Jau stovint po namais – nelabai pavyks pakeist.

Taigi, siuntų atvežimas į Angliją gali būti sklandus ir laiku, bet žodį „garantuotas“ reikia suprasti protingai. Sąžininga įmonė, geri adresai, teisingi dokumentai ir realūs lūkesčiai – štai kas lemia sėkmę. Jei kas žada stebuklus už grašius ir be sąlygų – bėkit. O jei norit paklaust kokios nors smulkmenos – rašykit, dar ne vakaras, atsakysiu kai atsitrauksiu nuo grafiko.