Siuntos šeimai Anglija – rūpestingas pristatymas mikroautobusu

Jau gal kokia 24-ti metai, kai vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos. Kai sesuo paskambina ir sako – reikia siųstriukę, mamos pyragą ir tas kvailas žvakides, kurios ten brangios – supranti, jog čia ne tiesiog siunta. Čia rūpestis. Šeimoms skirtas daiktų pristatymas mikroautobusu į Angliją skiriasi nuo pašto tuo, kad daiktai keliauja be sandėlių, be spyrių, tiesiai nuo durų prie durų. Mačiau, kaip vežame kūdikių lovelių, senų knygų dėžes, kartais net marinuotų grybų stiklainius. Taip, tikrai. Jeigu ieškote būdo nusiųsti siuntą šeimai į Angliją žmogiškai – mikroautobusas viską daro arčiau vairuotojo, o ne arčiau konvejerio.

Pradžiai – apie tai, kas domina visus

Ar galiu nusiųsti daiktų šeimai į Angliją mikroautobusu?

Taip, žinoma. Štai kas yra mikroautobuso prasmė – važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B, dažniausiai su vienu vairuotoju ir be didžiulių logistikos centrų. Mes vežame dėžes, lagaminus, smulkų baldą, kartais net augintinius, nors čia jau kita tema. Jeigu turi šeimos narį Londone, Mančesteryje ar Birmingeme – mikriukas nuvežia asmeninius daiktus lanksčiau nei jūrinis konteineris. Svarbu, kad daiktai būtų legalūs ir padoriai supakuoti. O jei nežinai kaip – pasakysiu vėliau, nesiskubink.

Kiek maždaug laiko užtrunka siunta, nes sesuo skuba?

Žiūrėk, jei skuba, planuok bent savaite į priekį. Nenoriu meluoti, kad rytoj, nes nesu magas. Iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu dažniausiai 3–5 dienos – priklauso, ar vairuotojas važiuoja be sustojimų, ar surenka keletą siuntų kelyje. Kartais orai užeina, kartais keltas vėluoja. Realiai, jei labai skubu, geriau klausti ar yra tuščias reisas. Būna tokių, bet kaina didesnė. Seserims kartais reikia kantrybės, o ne stebuklų.

Ar tikrai tai saugiau nei Didysis paštas?

Pats saugiausias? Sakyčiau, čia ne apie saugumą, o apie kontrolę. Mikroautobuse daiktai neskraido po penkis skirstymo centrus – jie sėdi mašinoje, kurią mato vairuotojas. Mačiau, kaip pašto centrai meta dėžes per peroną. Čia taip nebus. Bet jei dėžė supuvusi – nei vairuotojas, nei Dievas nepadės. Būna blogų įmonių, kurios prisiima per daug ir tempia daiktus priekaboje – tada gali nutikti bet kas. Renkiesi pagal atsiliepimus, o ne pagal pigiausią kainą.

O jei brolis gyvena kaime, ne Londone?

Anglija kaimiška labiau nei atrodo. Mikroautobusai įkiša į mažesnes gatves nei fūros, bet jei tai kur nors už 30 mylių nuo miesto – gali tekti susitikti arčiau. Kartais kaina pakyla, nes nuo trasos nusukti kainuoja laikas. Klientai klausia ar galima iki durų. Galima, bet pasitark ar verta mokėti papildomai už du kilometrus purvo kelio. Praktika rodo: jei brolis pasiūlo arbatos – vairuotojas atlėkia ir lengviau. Visko būna.

Kuo skiriasi siunta nuo perkraustymo, ar čia tas pats?

Dažnas maišymas. Siunta šeimai į Angliją mikroautobusu – dažniausiai dėžės, lagaminai, gal kokia technika. Perkraustymas – kai keliama visa namų apyvoka. Bet tarp mūsų? Tai tas pats mikroautobusas, tik perkraustymui reikia daugiau rankų. Kartais žmonės sako „man tik siunta“, o paskui reikia ir sofką, ir šaldytuvą. Tada jau kitas apskaičiavimas. Siuntą gali paimti iš laiptinės, perkraustymui reikia į butą užsukti.

Taip, kaip vyksta realiai

Tai kokia tvarka, aš supakuoju ar jūs?

Tu supakuoji, mes patikrinam. Nesu kaip mama, kuri suvynios į laikraščius, bet pasakysiu kur klysti. Dauguma palieka daiktus dėžėse, mes įvertinam ar saugu. Itin pleškūs daiktai jau mūsų priežiūrai. O kad neatrodytų – pats gal irgi nežinočiau kaip supakuoti gruzdintą stintą, visko pasitaiko. Kartais klientai supakuoja nevykusiai, tada prieš kelionę tenka perpakuoti. Atsakymas paprastas: pirmiausia tu, paskui mes patobulinam.

Ar reikia man pristatyti daiktus į terminalą, ar paimsite iš namų?

Standartiškai paimame iš namų didžiuosiuose miestuose. Jei esi užmiestyje – atsivešk į Kauną arba susitark dėl atskiro pėdinio, bet brangiau. Anglijos pusėje dažniausiai vežame iki durų, nes šeimoms taip patogiau. Buvęs atvejis – klientė Škotijos kalnuose, ten mes tik iki artimiausio miestelio. Bet Birmingemas, Londonas – be problemų, stojam prie pat laiptų. Kartais net pagelbam nunešti, jei dėžė nedūžtanti.

Mikroautobusu reiškia, kad daiktai važiuoja tiesiai, nebus persikraunama?

Būtent dėl to ir renkasi. Daiktai keliauja toje pačioje mašinoje nuo Lietuvos iki Anglijos. Nebus taip, kad dėžės iškraunamos Kaune, pakraunamos į kitą mašiną, paskui į trečią. Tą patį vairuotojas mato visą kelią. Žinoma, keltas keliauja, bet daiktai lieka viduje. Jei kas sako kitaip – klausk, ar tas pats mikroautobusas važiuos tik su tavo šeimos siunta. Kartais kas nors bando apgauti.

Ar vairuotojas paskambins prieš atvažiuodamas, nes močiutė be telefono?

Paskambins. Bet jei Anglijoje duotas neveikiantis numeris – vairuotojas stovi prie durų kaip stulpas. Duok kelis kontaktus. Reali situacija: praėjusį mėnesį Braitone laukėm 40 minučių, niekas neatidarė, visi skambučiai – balso paštas. Galų gale kaimynas su raktu atėjo, nzn kaip taip gavosi. Rūpestingas pristatymas mikroautobusu reikalauja abipusio ryšio. Be to – viskas stringa, ir nervai nemokamai.

O kaip ten su muitais, Brexit viską sugadino?

Oi, čia baisus reikalas. Brexit apsunkino. Jei siunti savo naudotus daiktus šeimos nariui – deklaruojama kaip asmeninė siunta, dažniausiai be muitų. Bet jei siunti naujus batus parduoti – tada PVM, muitai, pragaras. Svarbu turėti sąrašą, kas viduje, ir daiktai turi būti naudoti. Kartais muitininkai klausiinėja. Per 24 metus nemačiau tokios sumaišties, ir dar iki galo nežinau visų niuansų, bet dokumentus tvarkom sąžiningai.

Kainos, svoriai ir ta kvaila matematika

Kiek kainuoja siųsti dvi dėžes drabužių į Birmingemą?

Sakyčiau nuo 180 iki 250 eurų. Drabužiai sveria mažai, bet užima vietą. Dvi standartinės dėžės – gal maždaug 200 eurų su pristatymu. Jei prikrausi akmenų – jau kita istorija. Geriausiai paskambink, pasakyk svorį, aš paskaičiuosiu. Nors matematikos nemėgstu, skaičiuotuvas visada po ranka. Rugsėjį dažnai vežame studentams, tada kaina panaši, nes daiktai vienodi – striukės, knygos, puodukas.

Ar mokama už kubą, kilogramą ar vietą mašinoje?

Skaičiuojam pagal vietą arba svorį – kas didesnis. Mikroautobuse erdvė ribota. Turi 50 kg, bet tai spinta, kuri užima pusę mašinos – mokėsi už erdvę. O penkios dėžutės po 20 kg, kompaktiškos – pigiau. Nėra vienos formulės visiems. Kai kurie kolegos veža pagal akį – aš stengiuosi tiksliau, bet jau ir mano akis patyrusi. Svarbiausia – neapsimetinėti, kad turim neregėtai daug vietos. Skaidrumas svarbiau.

Ar yra minimali kaina, nes man tik viena maža dėžutė?

Deja, taip. Net maža dėžutė turi savo kainą, nes važiuoja ta pati mašina, vairuotojas, keltas. Negaliu siųsti tuščio mikroautobuso vien dėl 30 cm dėžutės. Minimali suma sukasi apie 120–150 eurų. Tada jau pagalvok – gal pridėsi dar kelias dėžes? Kartais žmonės susivienija su kaimynu, padalina kainą. Tai protinga. Kelionė lieka kelione, vis tiek reikia kuro ir laiko.

O jei daiktai užima daug vietos, bet sveria mažai – kaip tada?

Tada mokama už orą mašinoje, atvirai sakant. Pledai, pagalvės – lengvi, bet suriša grindis. Klientai kartais pyksta, kodėl moka už tuštumą. Nes ta tuštuma vietoj jų galėtų būti užpildyta kita siunta. Čia toks mano posakis, nors žinau, kad supykstate. Kitaip nei oro uoste, mes neturime bagažo juostos – grindys ribotos. Nori pigiau? Suspausk daiktus maišuose, naudok mažesnes dėžes.

Ar draudimas įskaičiuotas, ar mokėti atskirai?

Daugelis sako, kad draudimas įskaičiuotas, bet būk atsargus. Aš siūlau pasirašyti atskirą lapą brangiems daiktams. Paprastai jei vertė iki 2000 eurų, pakankamai. Bet jei veži kolekciją – reikia papildomo. Smulkūs brūžiniai ant dėžės draudimo nekompensuoja. Jei dingo dėl vagystės – taip, bet mūsų mikriukuose vagių dar neturėjau. O nuo duobių Anglijos keliuose – ten jau kitas reikalas.

Kas gali supykdyti – ir ko kiti nepasako

Ar buvę, kad siunta vėluoja savaitę, ir kur tada kreiptis?

Prisipažinsiu, praėjusiais metais strigo 9 dienos dėl keltų gedimo. Niekas nekaltas, bet daiktai sėdėjo terminale. Skambink vežėjui, ne piktai, bet teiraukis. Jei turi sutartį – gerai. Jei tik žodinis pažadas – nelabai ką padarysi. Blogiausia, kai įmonė praranda daiktus tarp pervežimų. Tada reikia kantrybės ir dokumentų. Aš stengiuosi pats pranešti pirmas, jei matau, kad vėluosime.

Ką daryti, jei atvykus dėžė sulamdyta – kur kaltė?

Čia galima ginčytis. Jei dėžė atvažiavo supuvusi, bet viduje sveika – gal atleisk. Jei viduje skulptūra sudaužyta – kaltė mūsų, jei dėžė šlapi nuo lietaus. Mes fotografuojam prieš pakeldami, bet ne visada. Kartais klientai patys supakuoja į šlapią kartoną ir paskui stebisi. Jei matai, kad dėžė jau atiduodant sulamdytą – fiksuok iš karto. Rašyk aktą, filmuok. Be įrodymų – žodis prieš žodį.

Ar visos perkraustymo įmonės tikrai veža mikroautobusais, ar kai kurios apgauna?

Ne, ir čia ta nepatogi tiesa. Kai kurios pasiima užsakymą „mikroautobusu“, o paskui sudeda daiktus į didelę fūrą su 20 kitų siuntų. Tu galvojai, kad rūpestingas pristatymas mikroautobusu – mažas jaukus reisas, o gauni konteinerį ant ratų. Klausk iš anksto: ar mano siunta važiuos atskirai? Jei atsako miglotai – bėk. Ne visi žaidžia sąžiningai, rinkoje per 20 metų mačiau visko. Geriau brangiau, bet tikrai.

O jei šeima Anglijoje negali būti namie tada, kai atvažiuojate?

Reikia alternatyvaus adreso arba kaimyno. Su vertingais daiktais nepaliekam be įgaliojimo. Buvęs atvejis – palikom dėžę su kaimyne, bet paskui prasidėjo nesusipratimai dėl pavardžių. Dabar reikalauju žinoti priėmėją iš anksto. Jei šeima laisva tik savaitgalį – galima suderinti, bet kaina šokteli gal dešimt penkiolika procentų. Mikroautobusas lankstesnis nei paštas, bet ne stebuklingas – žmogus vis tiek turi kažkur padėti.

Kokie daiktai draudžiami vežti šeimos siuntoms?

Sprogmenys, degios medžiagos, ginklai. Bet realiai tave domina buitis: dažai, aerozoliai, degtukai. Kartais įmeta seną žoliapjovę su benzinu – katastrofa. Dar vienas pamirštas dalykas – augalai. Anglija griežtai tikrina gyvus augalus, gali konfiskuoti net paprastą žilą. Geriau nesiųsk. Šaldyti produktai be šaldymo – rizika visiems. Šiaip kartais pagalvoju, ar mano mikroautobusas jau neturėtų šaldytuvo... gal reikėtų, nežinau.

Smulkmenos, kurios iš tiesų svarbios

Ar galiu siųsti maisto produktų, nes mama nori atsiųsti sūrelį?

Mamos sūrelis... Techniškai pieno produktai į UK be licencijų draudžiami, bet vienas sūrelis... Ne, geriau nesakyk muitinei. Konservuoti, džiovinti – paprastai pražiūri jei nekomercinis kiekis. Mes šaldytų nepriimame, negaliu garantuoti temperatūros. Buvęs atvejis su medumi iš Lietuvos, asmeniniam naudojimui – praėjo. Bet Anglijos muitinė gali prašyti išmesti. Aš asmeniškai vengčiau, bet jei labai nori – savo rizika.

Kaip žinoti, kad siunta tikrai pasiekė šeimą, gaunu patvirtinimą?

Gauni – nuotrauką prie durų, skambutį, žinutę. Aš siunčiu nuotrauką, kai paliekam. Kartais šeima Anglijoje pamiršta atsakyti, o aš nerimauju. Būna jaunimo iš Mančesterio, kuris savaitę nežiūri telefono. Patarimas: jei siunti artimiesiems, pasakyk, kad atsiųstų vieną žinutę patvirtinimo. Daug lengviau miegoti žinant, jog daiktai pas močiutę saugūs. O jei vairuotojas nepaskambino tau – skambink pats, nebijok būti įkyrus.

Ar galima vežti žmogų kartu su daiktais, pavyzdžiui dukrą?

Gali, bet tada ne siunta – o keleivio pervežimas. Mikriuke tilps ir ji, ir dėžės, bet kaina kitaip skaičiuojasi. Reikia dokumentų, paso, teisės būti UK. Be jų neimsiu – čia rimtas reikalas. Buvęs atvejis: tėvai siuntė vaiką „priežiūrai“, o jis verkė visą kelią. Tada jau nebeperkraustytojas, o auklė tapau. Geriau dukra skris lėktuvu, o siunta šeimai į Angliją keliaus ramiai be dramų.

O jei pervežu daiktus, kuriuos reiks atgal po metų – ar galima sutartį?

Taip, darome ir ateities sutartis. Studentams dažnai – rugsėjį į Londoną, birželį atgal. Gauni lankstesnę kainą, nes pažįstamas maršrutas. Svarbu, kad daiktai būtų laikomi pas jus Anglijoje, ne pas mane sandėlyje. Jeigu per metus baldus išnarplioja katė – tai jau ne mano kaltė. Šeimoms patogu, nes nereikia ieškoti naujo vežėjo, žino, kad tas pats vairuotojas supras situaciją.

Paskutinis klausimas – ar verta apskritai rūpintis tuo pristatymu mikroautobusu, ar geriau kurjeris?

Užduodi klausimą, į kurį atsakymas paprastas: verta, jei tau rūpi kontaktas. Kurjeris prašys saugoti taisykles, o mikroautobusas duos lankstumo. Jei turi vieną voką – pasiųsk paštu. Bet jei tai šeimos siunta į Angliją, kur jaunimas, močiutės puodai, žaislai – tada žmogiškas pristatymas mikroautobusu atsiperka. Nes kai sesuo atidaro dėžę ir viskas sveika – tai ne logistika. Tai rūpestis. O rūpestis, manau, per 24 metus dar neišėjo iš mados.

Išvada

Tai va, jei galvojat siųsti kažką artimam žmogui į Jungtinę Karalystę – nebijokit klausti net kvailų klausimų. Geriau paklausti prieš, nei gailetis po. Siuntos šeimai į Angliją mikroautobusu – tai ne raketų mokslas, bet reikia žinoti kelias taisykles ir pasirinkti tuos, kurie dirba atvirai. Aš čia jau seniai, matau kaip keičiasi paslaugos, bet geras vairuotojas ir sąžiningas žodis – visada aktualu. Sėkmingo siuntimo, ir kad daiktai pasiektų be streso.