Siuntos į Angliją nuo durų iki durų – kaip išsiųsti artimiesiems be streso

Jau daugiau nei dvidešimt metų žiūriu, kaip žmonės spaudžia dėžes, rašo adresus ir stresuoja, ar močiutės pyragas pasieks anūką Londone. Siuntos į Angliją nuo durų iki durų – tai ne tik dėžė su daiktais, tai emocijos, kurioms reikia kelio. Dabar, kai Brexit viską apvėrė aukštn kojom, tų kelių pėdsakai pasikeitė, bet esmė ta pati: norite, kad paimtų iš namų ir atvežtų į namus Anglijoje. Paprasta? Teoriškai taip. Praktiškai – daug niuansų, kuriuos bandau čia išaiškinti taip, lyg sėdėtumėte su manimi ant sandėlio rampos.

Pradžia – kai norisi, kad tiesiog „nueitų“

Kiek iš viso laiko reikia, kol siunta nuo durų Vilniuje atsidurs prie durų Londone?

Paprastai kelių transportu viskas užtrunka nuo trijų iki septynių darbo dienų, jei važiuoja tiesiogiai ir muitinėj problemų nėra. Kartais, ypač jei muitininkai nusprendžia pasimatuoti kantrybę, gali tempti iki dešimties ar net dvylikos. Oro transportu teorija pasiekia pirmadienį, bet kainuoja trigubai, o jūsų daiktai vis tiek gali stovėti oro uoste laukdamys iškrovimo. Nuo durų iki durų visada truputį ilgiau nei terminalas-terminalas, nes kurjeriui dar reikia atvažiuoti pas jus, pakrauti, o kitam – iškrauti ir neštiki prie įėjimo. Aš savo klientams visada sakau: planuokite savaitei, o jei siunta ateis anksčiau – bus maloni staigmena, o jei vėluos – bent jau nesityčiosite iš savęs.

Ar aš pats turiu vežti siuntą į terminalą, ar vis tiek gali būti nuo durų iki durų?

Gali būti ir taip, ir anaip, čia priklauso nuo to, ką pasirenkate. Daugelis solidžių pervežėjų tikrai paima siuntą iš jūsų namų, bet yra tokių biudžetinių pasiūlymų, kur tenka patiems atsivežti dėžę į Vilniaus arba Kauno sandėlį. Jei mokate už pilną paslaugą – paprastai atvažiuoja, paima, pasveria ir net lipduką užklijuoja. Bet atsargiai: kai kurie, ypač tie, kurie siūlo stebėtinai mažas kainas, pasiima tik tą dėžę, kuri jau stovi jų kieme. Būna, kad žmonės skambina man po to pykte: kodėl aš turiu tempti trisdešimt kilogramų per pusę miesto? Tai klauskite iš anksto, žodis „viskas įskaičiuota“ turi būti labai aiškus.

Ką daryti jei gyvenu ne Vilniuje, o kokiame tai Rūdiškių kaime – ar irgi paims?

Paims, bet dažniausiai paprašys papildomo mokesčio už atstumą nuo pagrindinio kelio. Kurjeriai nėra labai suinteresuoti važiuoti į užkampius, ypač jei jų furgono maršrutas sueina pro tris didmiesčius. Būna, kad mes siūlome klientui pasiimti siuntą iš arčiau esančios kaimo parduotuvės arba sutartos vietos pakelyje. Kartais net pigiau prasukti iki artimiausio COD punkto (o ne, kurjerinio punkto – pataisau save, šiandien galvoje šokia visi tie numeriai) ir ten perduoti į tarpininko rankas. Svarbiausia – pasakyti tikslų adresą iš anksto, o ne penktadienio vakare, kai furgonas jau išvažiavęs.

Kainos ir pinigai – štai kur viskas painu

Kiek maždaug kainuoja standartinė dėžė į Londoną iki 30 kg?

Na, šitam klausime pagrindinis žodis – „maždaug“. Kelių transportu su normalia, ilgai dirbančia įmone turėtume galvoti apie 35–60 eurų ribą, priklausomai nuo to, ar siunčiate sausį, ar prieš pat Kalėdas. Oro transportu – galima mini 120 eurų į viršų. Bet viskas priklauso ir nuo naftos kainų, ir nuo to, ar ta įmonė turi laisvą tuščią vietą furgone. (Čia aš jau ne visai tikras dėl kuro papildomų rinkliavų šį mėnesį, reikės patikslinti smulkmę.) Jei siunčiate du ar tris kartus per metus – kai kurios įmonės duoda lojalumo nuolaidą, bet daugelis mažų siuntų tiesiog netraukia jų dėmesio.

Kodėl viena įmonė siūlo 15 eurų, o kita – 85? Aš nebesuprantu.

Aš irgi kartais nebesuprantu, nors žiūriu į tai du dešimtmečius. Šitam versle yra sluoksnių: didieji žaidėjai su fūromis ir sekimo sistemomis, vidutiniai kurjeriai ir tie, kurie paprasčiausiai perparduoda paslaugą, pasiėmę jūsų siuntą meta ją į bendrą konteinerį. Pigiausią kainą dažnai gaunate, kai siunta keliauja grupažu – tai reiškia, kad važiuoja drauge su kitų žmonių daiktais. Tik žinokite: kai kurie, kas siūlo 15 eurų, paprasčiausiai nepasiima iš namų, nepristato iki namų Anglijoj ir, blogiausiu atveju, dar visai dingsta su siunta. Pats mačiau du kartus per penkerius metus, kai klientai paskui skambindavo ir raudodavo telefonu.

Ar galiu siųsti dovanas be mokesčių, jei tai asmeniniai daiktai? Buvo kitaip prieš Brexit...

Buvo, bet dabar jau nebe, ir tai faktas. Anglija išėjo iš Europos Sąjungos ir muitų taisyklės pasikeitė kardinaliai. Asmeninės siuntos vis dar gali būti apmokestintos, jei jų vertė viršija tam tikrą slenkstį – rodos, 39 svarus sterlingų ar panašiai, čia labai atsiprašau, bet teks patikslinti, nes Londonas keičiasi kas pusmetį. Svarbu turėti sąrašą ir nepaminti daiktų kaip prekių. Žmonės dažnai man rašo: „bet aš gi siunčiu mamai!“ Deja, mamai skirta nauja striukė muitininkams atrodo kaip potenciali prekė, jei netinkamai įforminta ir nepaaiškinta.

O jei mano brolis Anglijoj nepriims siuntos ir reiks palikt prie durų – ar tada brangiau?

Paprastai ne, jei tokia sąlyga buvo sutarta dar prieš apmokant sąskaitą – tada tai vadinama „palikimas be parašo“. Bet Anglijoj tai ne visada paprasta, nes ten kiemuose pilna saugumo kamerų, privačių valdų ir piktų kaimynų, kurie stebi kiekvieną dėžę. Jei reikia pristatyti į butą penktame aukšte be lifto – kurjeris gali paprašyti papildomo mokesčio arba išvis atsisakyti. Kai kurie vežėjai apskritai nepristato be gavėjo parašo. Turite užtikrinti, kad brolis žinotų datą, arba kad šalia būtų bent jau patikimas žmogus pasienyje – oi, namuose – kuris priims siuntą jūsų vardu.

Dėžės, svoriai ir ką galima kimšti

Kokią dėžę geriau pirkti – iš norfos ar specialią transporto?

Is norfos – jei jums tai tenka tik vienas kartas ir viduje ne koks nors krištolas. Bet jei siunčiate brangesnius ar jautresnius daiktus – tikrai verta rinktis specialias dėžes iš perkraustymo parduotuvių, kartonas su dvigubomis sienelėmis atlaiko tiesiog neįsivaizduojamai daugiau. O šiaip, kalbant apie dėžes, prisiminiau kaip mano žmona siuntė senus drabužius… nėra to svarbu. Svarbiausia – neperpildyti dėžės. 30 kilogramų dėžė atrodo tvirtai, bet jei kraunate stiklą be burbulinės plėvelės – galite rašyti atsiprašymo laišką patys sau. Geriausia – stipri dėžė, daug lipnios juostos ir viduje absoliuti tyla, kad niekas netriukšmautų.

Ar tikrai negalima siųsti konservų? Močiutė visada siųsdavo...

Techniškai kai kas galima, bet praktiškai – labai rizikinga ir aš asmeniškau to nerekomenduočiau. Mėsos ir pieno produktų į Didžiąją Britaniją tikrai nepraleis, jau nebe. Uogienės dar lyg ir praeina, jei sandariai supakuotos. Bet jei dėžė subus per vežimą – oi, subyrės, sorry, kalbu per greitai – prasiskverbia skystis ir sugadina ne tik vidų, bet ir kitų žmonių daiktus, jei grupinis krovinys. Muitininkai gali konfiskuoti viską be pasigailėjimo. Aš pats mačiau, kaip atidarė dėžę su šilkiniais marškinėliais ir agurkų padažu. Agurkų padažą paėmė, o marškinius po to pusę dienos skalbti reikėjo. Verdiktas mano: nesiųskite to, ko gailėsitės praradę.

Koks skirtumas tarp bendro ir pilno krovinio, kai kalbu apie siuntas artimiesiems?

Pilnas furgonas – tai kai siunčiate labai daug, gal dvidešimt dėžių ar net baldo, ir visas kelias bei transportas skirti tik jums. Grupinis arba bendras krovinys – tai kai jūsų dėžė stovi šalia kito žmogaus dėžių, kol furgonas pilnai neužsikrauna ir neišvažiuoja iš Lietuvos. Siunčiant siuntas artimiesiems, 99% atvejų tai būna būtent grupinis pervežimas. Pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti kitas siuntas po visą šalį. Čia kaip taksi versus autobusas: pilnas krovinys – taksi, bendras – autobusas. Jei siunčiate vieną-vieną dėžę pas tetą – jums tik autobusas ir reikalingas.

Muitinė, popieriai ir kitas galvos skausmas

Ką rašyti ant etiketės, kad muitinė neišdraskytų dėžės?

Rašykite aiškų gavėjo adresą su pašto indeksu, telefoną ir siuntėjo kontaktus ant viršaus. Nereikia rašyti „dėžė su daiktais“ – tai taip ir be užrašų akivaizdu. Kai kurie klientai rašo „asmeniniai daiktai, be komercinės vertės“, kas padeda muitininkams suprasti kontekstą, kad čia ne verslas. Nenaudokite senų etikečių, paliktų ant dėžės vienas ant kito – kartais du suklijuoti lipdukai suveda į chaosą ir dėžė nukeliauja ne ten, nes nuskaitomas senas kodas. O jei dar ant kampo užrašysite „fragile“ – nuoširdžiai nepadės. Pakuotojai furgone dažnai žiūri ne į rašytus žodžius, o į tai, kur galima priglausti daiktą, kad nesubyrėtų.

Ar reikia sąrašo kas viduje ir kokia verte? Būna sunku įvertinti senas striukes.

Reikia, ir taip, senų striukių įvertinimas – tikras galvos skausmas mano klientams. Muitinei nereikia pateikti originalių pirkimo čekių, bet reikia sąžiningo, rašytinio sąrašo. Rašykite tiesiog „naudoti drabužiai – maždaug 20 eurų“, „knygos – 15 eurų“. Jei deklaruosite vertę per mažą – bus įtartina, o jei per didelę – gali apmokestinti be jokio sentimento. Buvo atvejis, kai moteris įrašė „indai iš močiutės – 500 eurų“ – muitininkai pagalvojo, kad tai senoviniai porcelianai, o atidarius paaiškėjo paprasčiausios lėkštės iš turgelio. Moteris prisidirbo, teko aiškintis raštu. Rašykite tikrovę, o ne emocinę vertę.

Kas bus jei muitininkai nuspręs, kad mano siunta – ne dovanos, o prekyba?

Tada gausite raštą – arba jūs, arba gavėjas Anglijoje – su prašymu pateikti papaiškinimus ir įrodymus. Jei per vieną mėnesį siunčiate trečią dėžę tam pačiam asmeniui su naujais drabužiais ir dar gyvaisis augalais, muitininkai bematant įtaria, kad čia parduodate internetu. Tuomet gali tekti mokėti importo PVM, muitus ir, blogiausiu atveju, dar ir administracinę baudą. Mano patarimas: nesiųskite daug siuntų į tą patį adresą per trumpą laiką. Ir niekada nerašykite ant dėžės juokais „parduotuvės likutis“ – pats mačiau, kai klientas taip parašė, o muitininkai nejuokavo. Dėžę laikė tris savaites, o žmogus prarado nervus.

Ar mano dėžė gali strigti muitinėj savaitei? Ką tada daryti?

Gali, ir, deja, tai nutinka dažniau nei aš norėčiau matyti savo praktikoje. Paprasčiausiai trūksta kokio nors popieriaus arba etiketė nuplaukė nuo lietaus ir joks adresas neskaitymas. Ką daryti? Skambinti tam, kas vežė – ne tiesiogiai muitinei, jei nežinote procedūrų. Pervežėjas turi muitinės brokerį, kuris tvarko tokius iššikimus kasdien. Jei siuntėte patys per paštą be tarpininko – tada tenka rašyti laiškus ir laukti kaip eilinis pilietis. Neverta skambinti kasdien, muitinė tikrai nepagreitins. Kartais strigsta dėl to, kad furgonas pilnas ir laukia eilėje patikrinimui. Tai ne nuo jūsų priklauso, tiesiog reikia kantrybės ir gero kontakto su vežėju.

Apie blogas įmones ir neatvažiavusius

Ką daryti jei vežėjas paprasčiausiai neatvažiuoja sutartu laiku?

Visų pirma – skambinkite, antra – nesijaudinkite per greitai, gal vairuotojas stringa pasienyje tarp Lenkijos ir Vokietijos. O kartais – kas mane asmeniškai labai nervina – tiesiog persipildo grafiką ir neatvažiuoja, nes pasiėmė per daug užsakymų. Didelės įmonės pasiunčia kitą furgoną arba bent persiderina kitą dieną. Blogiausia, kai tai vienišas vairuotojas, kuris pasiima penkis užsakymus, bet į furgoną telpa tik trys. Tada vienas klientas garantuotai lieka ant ledo. Turite teisę reikalauti atvykimo arba grąžinti pinigus. Ir nepasirašinėkite jokių dokumentų iš anksto, kol nematote, kad furgonas tikrai stovi jūsų kieme.

Ar tikrai reikia draudimo? Kiek tai kainuoja ir ar ne šarlatanystė?

Reikia, jei siunčiate bent kiek vertingesnius daiktus, o ne tik vatos pagalves ir senas kelnes. Draudimas paprastai kainuoja apie 1–3% nuo deklaruotos siuntos vertės. Yra tokių kurjerių, kurie sako „pas mus vizdintai viskas apdrausta iki bambos“ – tai paprastas melas. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai yra apie 10 eurų už kilogramą, kas juokinga, kai viduje kompiuteris. Tikras draudimas padengia ir drėgmę, ir dūžius, ir net vagystes. Bet yra išlygų: jei supakavote viską šūdinai – atleiskite už žodį – draudimas nekompensuos jūsų aplaidumo. Aš pats visada rekomenduoju brangiems siuntiniams, o štai paprastiems drabužiams – nebūtina.

Kodėl kartais siuntoj randi ne savo daiktus, o sulamdyta dėžę?

Nes logistikos centruose, per kuriuos keliauja bet kokia siunta į Angliją nuo durų iki durų, kraunama greitai, o ne su meile. Jūsų dėžė važiuoja konvejeriu, ją stumia, ant jos sėda kitos, sunkesnės dėžės. Jei viduje elektronika ir nėra burbulinės plėvelės – galas jūsų planams. Kartais dėžė sulankstoma pusiau vien dėl to, kad furgono vietos trūksta. Čia jau pakuotės klausimas – jei dėžė pasiūta iš šlapio kartono, sorry, vėl kalbu per greitai, iš seno, atlaikusio lietų kartono – ji paprasčiausiai neatsilaikys prieš svorį. Aš siūlau tapšuoti juostą visomis siūlėmis ir kampuose. Tai nėra gražu akims, bet saugo turinį geriau nei gražūs lipdukai.

Ar galiu pasitikėti tuo kursiokų rekomenduotu "vaikinu su furgonu"?

Aš tokių mačiau šimtus per savo karjerą. Kai kurie vaikinai su furgonais – tikras auksas, dirba šeimyninis biznis, paveldėtas iš tėvo. Kiti – vienos dienos darbininkas, pasiima grynais ir dingsta kaip į vandenį. Jie neturi jokio draudimo, jokios tarptautinės vežėjo licencijos. Jei siunčiate vertingą siuntą – rizika milžiniška. Pamenate, prieš kelis klausimus sakiau apie tuos, kurie dingsta su 15 eurų siuntomis? Čia būtent tokie. Patikrinkite bent įmonės kodą, ar turi licenciją. Jei siūlo tik per „Messengerį“ susitarti be jokios sąskaitos – ne. Rimtas pervežėjas visada duoda sutartį, sąskaitą faktūrą ir sekimo numerį, net jei siunčiate tik vieną dėžę.

Pristatymas Anglijoj – kaip vyksta kitoj pusėj

Ką reiškia "pristatymo laikas 9-17 val." – aš dirbu, brolis irgi, kaip pasiimti?

Tai reiškia, kad kurjeris gali atvažiuoti bet kuriuo metu tarp ryto devintos ir vakaro penkių, kas absoliučiai nepatogu normaliam žmogui, dirbančiam pamaininį darbą. Kai kurios įmonės siūlo susiaurinti langą iki dviejų valandų už papildomą mokestį, pavyzdžiui, 15 svarų. Kitas variantas – patikimi kaimynai, kurie gali perimti siuntą jūsų vardu. Arba suderinti alternatyvų adresą, pavyzdžiui, darbovietės, jei ten leidžia. Jei pristatymas į daugiabutį Londone – kai kurie palieka prie durų, bet sau tai problematiška dėl vagysčių. Tiesiog reikia derinti. Jei niekas neatsiliepia – siunta grįžta į vietinį terminalą, o ten ją laikys keletą dienų, o paskui grąžins atgal.

Ar vežėjas paskambins prieš atvažiuodamas Londone, ar tiesiog meta prie durų?

Dažniausiai paskambina, bet aš nedrįsčiau statyti ant to pinigų. Anglijos kurjeriai, kai perduoda siuntas į Angliją nuo durų iki durų, kartais prašo atsivežti siuntą iki kiemo vartų, nes gatvė per siaura furgonui. Kitas variantas – gaunate SMS žinutę ankstyvą rytą, kad siunta bus tarp dviejų konkrečių valandų. Jei nepavyksta pristatyti – palieka raštelį pašto dėžutėje. Bet jei tai privatus pervežėjas iš Lietuvos – jis dažniausiai paskambins, nes jam reikia greitai atsikratyti krovinio ir tempti atgal tuščiu furgonu. Skirtingi lygiai, skirtingi įpročiai. Geriausias patarimas – pasiklauskite būtent to kurjerio dar prieš išsiuntimą.

Ar galiu siųsti tiesiai į ligoninę ar globos namus, jei tėtis ten guli?

Techniškai galima, bet aš nuoširdžiai nerekomenduočiau rizikuoti. Ligoninės priimamieji dažnai atsisako didelių dėžių dėl saugumo, higienos taisyklių ir paprasčiausiai vietos trūkumo. Globos namuose – priklauso nuo vidaus tvarkos, kartais reikia administratorės sutikimo. Geriau siųsti į namus, o jei tėtis negali pasiimti – sutarkite su slaugytoja arba giminaičiais. Buvo atvejis, kai siuntą atvežė į Birmingemo ligoninę, o priimamasis atsisakė pasirašyti – vairuotojas stovėjo kaip įbestas, o aš čia nebežinau kur… o jei rimtai, pervežėjas turi turėti kur padėti daiktą. Tokiais atvejais adresas turi būti tikslus, bet dar svarbiau – turėti atsarginį kontaktinį asmenį, kuris priims.

Paskutiniai patarimai iš patirties

Koks realus skirtumas tarp oro, jūros ir kelių transporto siunčiant artimiesiems?

Oro transportas – labai brangus, greitas, bet turi griežtus svorio ir dydžio apribojimus, kuriuos greitai viršija paprasta dėžė. Jūros transportas – pats pigiausias, bet jūsų siunta plaukia savaites, o kartais mėnesius, ir dažnai reikia patiems atsiimti uoste, kuris nėra visada šalia namų. Kelių transportas – auksinis vidurys. Siunčiant siuntas į Angliją nuo durų iki durų artimiesiems, beveik visi renkasi būtent kelius. Galima paimti tiesiai iš namų ir pristatyti tiesiai į namus. Jūra tinka labiau baldoms ir verslui, o oru – kai reikia skubiai ir pinigai visiškai nerūpi. Nepamenu, ar minėjau, bet žiemą jūra stringa dėl audrų, o orą stabdo rūkas ir snygis.

Ką reiškia "sekimo numeris" ir ar jis visada veikia?

Skambina, bet ne visada atsiliepiama – taip ir su sekimo numeriu, vadinamuoju tracking’u. Sekimo numeris leidžiamatyti, kur fiziškai yra siunta kurjerių kompiuterinėje sistemoje. Bet mažesnės įmonės kartais duoda numerį, kuris atnaujinamas tik tada, kai kas nors nuskena etiketę terminalo sandėlyje. Jei tarp Skarbelio ir Koblenco niekas nenuskena – jūs sistemoje matote tik „paimta“ ir „pristatyta“. Techniškai siunta juda per Europą, bet jūs to nematote. Be to, būna tokių numerių, kurie niekur neveikia, nes vežėjas davė savo vidinį, o ne tarptautinį. Patikrinkite iš karto, kai tik jį gaunate, ir jei nerodo niekur – skambinkite atgal tą pačią dieną.

Ar verta siųsti didelę siuntą prieš Kalėdas, ar geriau palaukti sausio?

Ne, neverta, jei galite išvengti gruodžio. Prieš šventes tai tikras košmaras logistikos pasaulyje. Furgonai perpildyti, muitinės apkrautos, oro uostuose chaosa ir visi skuba. Siuntos į Angliją nuo durų iki durų prieš Kalėdas gali vėluoti ne dienomis, o savaitėmis. Kartais, žinoma, pasiseka ir viskas atkeliauja laiku, bet tai tikra loterija. Aš savo klientams visada sakau: jei ne pirmoji gruodžio dekada – atidėkite iki sausio. Sausis ramus, dažnai net pigesnis, vairuotojai nepavargę ir muitininkai žmoniškesni. Vienais metais mačiau, kad dėžė iškeliavo gruodžio 10, o atėjo tik sausio 9. Moteris siuntė dovanas anūkui – o anūkas gavo per Velykas skirtą megztinį, bet jau kaip yra.

Išvada

Siuntimas nuo durų iki durų į Angliją nėraketų mokslas, bet reikia žinoti keletą dalykų – ką vežate, kiek tai kainuoja ir kam galite pasitikėti. Aš per savo karjerą mačiau visko: nuo ašarų dėl prarastos siuntos iki džiaugsmingų skambučių, kai viskas įvyko gerai ir laiku. Pasirinkite patikimą pervežėją, gerai supakuokite, nebijokite klausti nuobodžių klausimų ir viskas bus gerai. Jei abejojate dėl kokios nors smulkmenos – geriau paskambinkite prieš siųsdami, nei paskui gailėkitės. Sėkmės siunčiant, ir tegu jūsų dėžės pasiekia artimuosius sveikos.