Siuntos į Angliją: ką reiškia individualiai derinamas pristatymo laikas

Nesu tikras, ar esu čia pats geriausias pasakoti, bet su tarptautiniais perkraustymais dirbu jau... na, gal dvidešimt ketverius metus, jei gerai suskaičiavau. Klientai dažnai klausia, kaip išsiųsti daiktus į Angliją taip, kad pristatymas vyktų pagal individualiai sutartą laiką. Tai vienas dažniausių prašymų. Žmonės nori žinoti, ar galiu atvažiuoti penktadienį popiet, nes jau bus išeiginė ir jie Vilniuje perduos raktus. Atsakymas – dažniausiai taip, bet reikia žinoti keletą niuansų. Paaiškinsiu taip, lyg rašyčiau draugui, kuris pirmą kartą vežasi siuntą į Londoną ar Birmingemą.

Pirmas žingsnis – kaip pradėti

Kiek iš viso kainuoja siuntą į Angliją individualiai sutartu laiku?

Žiūrėk, nėra tokios pačios kainos visiems. Turėčiau meluoti, jei sakyčiau, kad vežimas į Londoną kainuoja vienodai, nesvarbu, ar esi iš Šiaulių, ar Varėnos. Paprastai, jei kalbam apie dviejų kambarių buto daiktus, gali ruoštis nuo keturių šimtų eurų iki aštuonių šimtų. Individualus laikas gali kainuoti brangiau, ypač jei reikia, kad furgonas tik tau stovėtų tą dieną. Kai vežėjai krauna iš kelių klientų, o tu prašai konkrečios dienos – logistika pasidaro sudėtingesnė. Bet realiai tai dažnai būna kokie penkiasdešimt ar šimtas eurų antstandartinės kainos.

Ar galiu pasirinkti konkrečią savaitės dieną, kai bus pristatyta siunta?

Taip, dažniausiai galima, bet derinti reikia bent porą savaičių į priekį. Ypač jei kalbi apie penktadienio popietę Londone – tokie laikai išgraibomi pirmausi. Aš mėgstu, kai klientas sako: "Man reikia tarp trečiadienio ir penktadienio." Tada yra erdvės manevruoti. O jei sakai – "tiksliai ketvirtadienį, 14:00" – na, tada jau beveik kaip chirurginė operacija. Reikia sudėlioti maršrutą taip, kad tą dieną būtume tavo zonoje. Kartais tai įmanoma, kartais teks pakoreguoti lūkesčius. Bet šnekam – dažniausiai pavyksta.

Kaip greitai reikia užsisakyti, jei noriu pirmadienio ryto?

Kuo anksčiau, tuo ramiau visiems. Jei skambini ir sakai, kad kitą pirmadienį jau reikia pasiimti daiktus Vilniuje – čia jau streikė. Gali būti, kad laisvų furgonų nebeliks. Pasakysiu iš karto – idealu planuoti mažiausiai prieš dvi ar tris savaites. Žinoma, būna skubių užsakymų, bet tada kaina kyla. Atsimenu situaciją: klientas skambino ketvirtadienį vakare, reikėjo šeštadienį būt Mančesteryje. Radom sprendimą, bet jis mokėjo dvigubai. Verčiau nepavėluok su sprendimu, jei turi brangių daiktų.

Ar man reikia viską supakuoti pats, ar jūs tai padarote?

Gali daryti pats, gali ir mes padaryti – tik mūsų paslauga kainuoja atskirai. Aš dažnai matau, kaip žmonės pervertina savo pakavimo įgūdžius. Atrodo, kad "wrap" su laikraščiu yra pakenčiamai, bet po tūkstančio kilometrų tas laikraštis tapo kamuoliu. Mes naudojame burbulinę plėvelę, kartoną, kampų apsaugas. Ypač jei vežame indaują ar stiklinę vitriną. Ai, dar vienas dalykas – jei mes pakuojame, tada atsakomybė už daiktų būklę didesnė mūsų. Nežinau, ar tai visada logiška, bet taip veikia draudimo taisyklės.

Koks mažiausias kiekis daiktų, kurį dar galima vežti?

Mažiausias kiekis... Hm. Kartais žmonės veža tik motorolerį. Kartais – du lagaminus. Teoriškai galime ir vieną spintelę, bet ar tai apsimoka? Furgoną važiuoti dėl vienos kėdės – na, mūsų darbas, bet kaina bus tokia, lyg vežei penkias. Tad patarimas – jei jau veži, pasiimk viską, kas netingi, nes laisvos vietos furgone neparduosi kaimynams. O dėl minimalaus kiekio – geriau paskambink ir papasakok, ką turi, tada pasakysiu, ar tai realus užsakymas, ar verta ieškoti kurjerinės siuntos.

Kainos, terminai ir tie nepatogūs klausimai

Ar kaina skiriasi, jei noriu pristatymo šeštadienį?

Aišku, kad skiriasi. Šeštadienis Anglijoje – ne visi terminalai dirba, ne visos aikštelės atviros. Jeigu reikia pristatyti į namus Birmingeme šeštadienį, logistika pasikeičia. Keltas, krovos darbai, vairuotojo viršvalandžiai. Viskas kainuoja. Aš pats atlaidus žmogus, bet verslas yra verslas. Gali planuoti trisdešimt ar keturiasdešimt procentų prie įprastos kainos. Žinoma, jei esi Londono centre ir yra laisvas furgonas zonoje – galima ir be priemokos, bet čia jau laimės dalykas. Nepamenu tiksliai, ar praėjusį mėnesį turėjau tokį atvejį... Ech, tikriausiai buvo, bet ten klientas pats vėluoja, ne mes.

Kodėl vieni vežėjai sako "taip, tiksliai tada", o kiti – "maždaug tada"?

Vieni šneką, ką galima padaryti, kiti – ką nori parduoti. Jei tau sako, kad furgonas bus Vokietijoje 14:30, o po pusantros dienos jau Londone – tai arba jie turi stebuklingą mašiną, arba... na, nežinau. Realybė tokia, kad tarptautiniuose pervežimuose yra pasienis, eilės, remontai. Aš visada sakau: "Kvaila žadėti minutę į minutę." Geriau diapazonas – ketvirtadienio rytas iki ketvirtadienio vakaro. Jei atvažiuojame anksčiau – visi džiaugiasi. O tie, kurie žada septynias minutes tiksliai – dažnai nori tik pasirašyti sutartį. Po to skambučiai nebekeliami.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nepasako iš pradžių?

Rimtos įmonės neturi paslėptų mokesčių. Mes viską įtraukiame į skaičiavimą. Bet tu turi žinoti – jei vairuotojas laukia tavęs pusantros valandos prie namų, nes tu dar neatskridai iš Glazgo, gali būti papildomas laukimas. Arba jei tavo namuose nėra lifto, ir reikia nešti į septintą aukštą – na, tai irgi kainuoja. Aš stengiuosi viską įskaičiuoti iš anksto. Bet yra tokių žaidėjų rinkoje, kurie pasiūlo du šimtus devyniasdešimt devynis eurus, o paskui meta mokesčius už kiekvieną laiptelį. Būk atsargus su tuo.

Kaip apmokėti – ar reikia visko iš karto, ar galima dalimis?

Standartiškai – avansas sudaro trisdešimt ar keturiasdešimt procentų, o likutis prieš pristatymą arba jo metu. Aš mėgstu, kai klientas sumoka avansą laiku, nes tada rezervuoju vietą furgone. Buvo atvejis – klientas sakė, kad perduos pinigus rytoj. Rytoj tapo po savaite, o mes jau atšaukėme kitą užsakymą laukdamas jo. Jis paskui suprato situaciją, bet... taip, dalimis galima, bet sutartis turi veikti abi puses. Kartais priimame ir visą sumą iš karto, jei patogiau. Visa tai derinama individualiai.

Ar individualus laikas visada brangesnis nei standartinis?

Ne visada, bet dažniausiai – taip. Jei tu nori, kad daiktai į Angliją važiuotų kartu su kitų trijų klientų kroviniu – mūsų darbas lengvesnis. Mes suplanuojame maršrutą, visi patenkinti. Bet jei tu prašai sustoti tik tau kaime prie Leedso, kai furgonas važiuoja į Londoną – tas nukrypimas kainuoja kurą. Kartais, kai turime laisvų vietų ir furgonas vistiek važiuoja pro šalį, galime padaryti ir be priemokos. Reikia klausti konkrečiai.

Daiktai, dėžės ir kai kas pamirštama

Ar galiu vežti dviratį, spinteles ir dušo kabiną vienoje siuntoje?

Gali, bet turiu būti sąžiningas – dušo kabina, ypač stiklinė, labiausiai linkusi į pliaukštelėjimą. Dviratis irgi turi būti paruoštas, ne tiesiog su pedalų atmušimui. Spintelės – standartinė prekė. Jei viską supakuojame mes, tada didesnė garantija. Kartais žmonės nori vežti viską: sodo padargus, tuščią šaldytuvą, augintinio narvą. Neprieštarauju, bet turiu žinoti svorį ir tūrį. Nes dušo kabina kartais neatrodo didelė, bet užima pusę furgono kampo. Parašyk sąrašą – tada pasakysiu, ar telpa protingai.

Kas bus, jei mano daiktai netilps į ketvirtadienį atvažiuojantį furgoną?

Oi, čia nemaloni situacija, kuri nutinka dažniau, nei norėčiau. Būna, klientas sako: "Turiu mažai daiktų," o realiai tai trys spintos daugiau nei minėjo. Jei netelpa – turime problemą. Kartais galima užsukti laiptinės sandėlį, bet dažniausiai tenka kviesti antrą transportą arba palikti likučius kitam reisui. Stengiuosi to išvengti vizito metu – atvažiuoju įvertinti. Bet jei daroma nuotoliniu būdu pagal aprašymą... atsakomybė dalijasi. Geriausias patarimas – būk atviresnis dėl kiekio. Verčiau pasakyk, kad yra daug, nei paskui spėliok, kur dėti sofą. (Čia turėjau omeny tą sofą, kuri išlenda iš už kampo.)

Ar reikia kažkokių specialių dėžių ar užtenka tų iš Norfos?

Norfos dėžės... Jos skirtos svoriui, kuris vos laiko save. Mes naudojame dvigubo sluoksnio kartono dėžes, standartines perkraustymui. Jos kainuoja kiek daugiau, bet atlaiko. Jeigu susikrausi knygas į bananų dėžę – nepakrausi antros eilės, nes apačia iškris dar Lietuvos teritorijoje. Aš matau tai kas antrą savaitę. Yra klientų, kurie protingai perka dėžes iš mūsų, yra tokių, kurie renkasi "geriau pigiau". Pasirinkimas tavo. Tik atsimink – sutaupius dešimt eurų dėžėms, gali prarasti porą šimtų dėl sulaužytos technikos.

Ar leidžiama vežti maistą – pavyzdžiui, konservus ar lietuvišką dešrą?

Anglijos muitinė turi griežtas taisykles dėl gyvūninės kilmės produktų. Dešra – beveik neįmanoma legaliai. Geriau jau ne. Konservai, sausieji produktai, makaronai – dažniausiai praeina, jei deklaruojami. Bet aš čia ne viską žinau šimtu procentų. Buvo atvejis, kai klientas vežė tris maišus lietuviškų grybų. Pravedė kaip "džiovinti grybai asmeniniam naudojimui" – praleido. Bet kitą kartą kažkas vežė sūrį – nepraleido. Tai toks loterijos reikalas. Patarimas – nevežk to, už ką gailėtumėsi, jei konfiskuotų. Jei labai reikia – pasitark su muitinės tarpininku, nes aš už muitinę neatšakysiu.

Ką daryti su augalais? Ar galima juos pervežti į Angliją?

Negalima. Na, teoriškai galima su sertifikatais, fitosanitariniais, bet praktiškai – kas tai darys dėl vienos fikuso? Augalai miršta transporte, ypač žiemą. Furgone temperatūra krenta, būna juodraščio. Mačiau gražų benjamino medelį, kuris tapo šakele po kelionės į Bristolį. Jei turi vertingą orchidėją, geriau padovanok kaimynei. Arba pasiimk į lėktuvą rankiniame, bet ir ten rizika. Realiai – nepatarčiu. Žemdirbystės taisyklės Anglijoje griežtos, o augalai ir taip streso neatlaiko. Aš nekenčiu vežti gyvą materiją.

Kelionėje ir pristatymas

Ar galiu sekti, kur mano daiktai yra kelyje į Londoną?

Kartais taip, kartais ne iki GPS koordinatės. Turime kontaktinį numerį vairuotojui, bet tai nereiškia, kad jis kas penkias minutes atsilieps rašydamas "esu ties Hanoveriu". Vairuotojas dirba, o ne administruoja pokalbius. Bet mes suteikiame kontaktus, ir jei kas – galima paskambinti. Be to, kertant sienas, gali būti be ryšio porą valandų. Aš pats mieliau duodu apytikslį grafiką ir sakau: "skambinsiu prieš dvi valandas iki pristatymo." Tai realiau nei programa žemėlapyje. Nors kai kurios didelės įmonės turi sekliukus – pas mus paprasčiau, bet ir žmogiškiau.

Kiek laiko furgonas važiuoja iš Lietuvos iki Anglijos?

Paprastai dvi–trys dienos, priklausomai nuo to, kur startuojam. Iš Vilniaus – greičiau, iš Klaipėdos – pridėk pusdienį. Furgonas nevažiuoja tiesiai. Jis važiuoja pro Lenkiją, Vokietiją, gal užmeta ką nors Belgijoje ar Nyderlanduose. Po to keltas į Angliją. Tas keltas – dažnai svarbiausias. Būna eilių, būna atšaukimų. Aš vienu metu sakydavau keturiasdešimt aštuonias valandas, bet supratau, kad tai optimistiškai. Realiau galvoti apie tris dienas ant lentynų. O jei dar vairuotojas privalo miegoti – o privalo – tada laikas dar pailgėja.

Ar visada pristatymas vyksta iki durų, ar kartais reikia eiti į terminalą?

Jei užsakyta durų į durų paslauga – stengiamės prie durų. Bet Anglijoje būna situacijų. Gyveni siauroje gatvelėje Londone, kur furgonas neapsisuk? Tada reikia susitikti gretima aikštele. Arba kaime prie Leedso, kur tiltas neatlaiko svorio – stovime prie kampo. Kartais seniūnija neleidžia statyti didelio furgono. Bet tai išimtys. Standartiškai – iki durų. Ai, ir dar vienas dalykas. Jei tavo namuose aukšti laiptai be lifto, vairuotojas gali atnešti iki durų, bet ne inside į septintą aukštą vienas. Čia derinama individualiai, kartais pagalbinių reikia.

Kas atsitiks, jei aš pats vėluosiu į susitikimą ir furgonas jau bus kieme?

Na, vairuotojas palauks pagal sutartą laiką – paprastai pusvalandį, valandą. Jei vėluoji ilgiau – furgonas važiuoja toliau. Nes už jo nugaros dar du ar trys klientai. Tada reikia derinti kitą pristatymo dieną, o tai kainuoja. Yra toks dalykas kaip "redelivery fee" Anglijoje. Ne mes norime nuskriausti – tiesiog logistika sukasi toliau. Buvo klientas Londone, ką tik buvo įvykęs eismo įtaras... na, jam atrodė, kad penkiolika minučių nieko nereiškia. Deja, vietoje nebuvo kur pastatyti furgono ilgiau. Susiskambinome, perkėlėm į kitą rytą. Pavyko, bet jis suprato, kad laikas – pinigai.

Ar vairuotojas padės išnešti daiktus į butą antrame aukšte?

Vairuotojas – nekrautuvas. Aišku, jei daiktas neviršija kažkokio svorio ir gali vienas pakelti – padės. Bet jei kalbam apie šaldytuvą į antrą aukštą be lifto – reikia dviejų vyrų komandos. Tai reikia užsakyti iš anksto. Aš juokauju, kad mūsų vairuotojai stiprūs, bet ne Hulkai. Dažnai klientai Londone turi draugų, kurie padeda. Jei ne – pas mus galima užsisakyti papildomą porą rankų. Bet tai kainuoja. Nebūk tas žmogus, kuris paskui stebisi, kad vairuotojas vienas neįnešė pianino. Nors atvirai – kartais ir pavyksta, jei pianinas mažas. Bet neikime į detales.

Kai nutinka bėdos (nes nutinka)

O jei mano daiktai bus sugadinti – kas atsakingas?

Jei pažeidimai įvyko transportavimo metu ir mes pakuojame – mes atsakome. Frachto draudimas, kuris privalomas tarptautiniuose kroviniuose, turėtų padengti. Bet yra sąlygų. Jeigu tu pats supakavai dėžę ir viduje kažkas dūžta – tada tavęs klausimai. Draudimas klausia: "Ar tai buvo profesionaliai supakuota?" Jei ne – gali atsisakyti mokėti. Aš patarčiau visada fotografuoti daiktus prieš ir po. Yra buvę, kad klientas pats buvo subraizęs stalą prieš vežimą, o paskui sakė, kad tai mūsų kaltė. Nuotraukos gelbėja. Dėl tos priežasties mes fiksuojame būklę prieš pakrovimą. Būna ir nesąžiningų pretenzijų, bet retai.

Ar tikrai visos įmonės draudžia krovinį, ar tik tie, kurios rimtesnės?

Yra toks mitas, kad visi vežėjai privalo drausti. Privalo – pagal CMR konvenciją. Bet draudimo dydis skiriasi, ir kai kurios... na, nežinau kaip kitaip pasakyti... kai kurios įmonės draudžia minimaliai. Yra buvę, kad mažesnė įmonė nusprendžia "taupyti", o kai įvyksta bėda – paaiškėja, kad draudimo neužtenka padengti visų nuostolių. Mūsų žmonės kartais galvoja, kad "legali įmonė" reiškia "pilnas draudimas". Ne visada. Paklausk, koks draudimo limitas. Jei ten dešimt tūkstančių eurų, o tu veži antikvarinę indauzą už trisdešimt – turi problemą. Verčiau žinoti iš anksto.

Ką daryti, jei Anglijos muitinė nusprendžia patikrinti visą furgoną ir vėluoja?

Muitinė – tai jėga, prieš kurią niekas nekovoja. Būna, kad tikrina rentgeno aparatu, būna – atidaro kiekvieną dėžę. Tada vėluojama nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mes informuojame klientą iš karto, kai tik sužinome. Tuomet pristatymo laikas šokinėja. Aš pats esu matęs situaciją, kai Doverio uoste laikė parą – nieko blogo nerado, bet laikas dingo. Tokiu atveju individualiai sutartas laikas vėluoja ir mes negalime už to atsakyti. Muitinė – valstybinė institucija. Geriausias patarimas – turėti teisingą sąrašą daiktų, kad patikrinimas būtų greitesnis. O delsti – jų teisė.

Kodėl kai kurie vežėjai paprasčiausiai neatvyksta sutartu laiku ir nekelia telefono?

Nes jie – neprofesionalai. O gal turi vieną seną furgoną, kuris dar ir šiandien sulūžo. Aš žinau šitą rinką. Yra žmonių, kurie pasiima užsakymą, paima avansą, po to supranta, kad nesukomplektavo pakankamai krovinio, ir išvis išjungia telefoną. Arba dingo į Ispaniją, nes ten radęs geresnį reisą. Tai nėra normalu, bet deja, pasitaiko. Kai rinkoje matai kainą gerokai žemiau rinkos – pagalvok, kodėl. Rimtas vežėjas turi ofisą, sutartis, atsarginius planus. Jei jis nekelia – turi problemą. Aš stengiuosi nepuikuotis, bet per dvidešimt ketverius metus tokių istorijų girdėjau dešimtis.

Ar verta pasitikėti tuo, kuris siūlo žemiausią kainą ir "tikslų laiką" be raštiškos sutarties?

Ne. Paprastai – neverta. Jei tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, taip ir yra. Žemiausia kaina, tikslus laikas be rezervo, be sutarties... Šitoj rinkoj sutartis – tai ne popierius, tai tavo garantija. Aš nesu teisininkas, bet mačiau, kaip žmonės netenka daiktų. Be sutarties nežinai, kas atsakingas, neturi įrodymų. O jei kaina du šimtai eur mažesnė nei pas visus kitus – klausk, ką jis nepaminėjo. Ar beja – neapmokėtas kuras? Neapmokėtas keltas? Neapmokėtas draudimas? Pas mus viskas įskaičiuota. Nežinau, gal kartais per brangu atrodome, bet ryte geriau miegi.

Išvada

Tai va, apie siuntas į Angliją su individualiu pristatymo laiku – tiek. Nėra čia stebuklingų būdų, yra darbas, patirtis ir keletas taisyklių. Jei ką – rašykite, skambinkite. Kartais atsakau ne iš karto, bet atsakau. O jei jau planuojate kelionę daiktams – nepirkite dėžių iš Norfos rimtiems daiktams. Tiesiog... patikėkit. Sėkmės perkraustymuose, o Anglija juk neatbėgs.