Siuntos furgonais Anglija – patogus ir ekonomiškas būdas

Įvadas

Pasakyčiau taip – jei reikia pergabenti daiktus į Angliją, o neturi savo mikroautobuso arba tiesiog nenorisi vairuoti dešimt valandų, siuntos furgonais Anglija variantas yra vienas prasmingiausių. Aš šitoje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir mačiau viską – nuo žmonių, kurie pirma karta vežasi savo daiktus po brexito, iki verslo, kuris reguliariai siunčia prekes į Londoną ar Birmingemą. Kartais pigiau nei skrydis su pilnu bagažu, kartais greičiau nei jūrinis konteineris. Bet čia reikia žinoti kelis dalykus, kad neprašautum pro šalį ir nepermokėtum. Apie viską po smulkiai papasakosiu žemiau.

Dažniausi klausimai

Kainos ir kaip jos formuojasi

Kiek apskritai kainuoja siųsti daiktus furgonu į Angliją?

Sunku vienareikšmiškai pasakyti, nes priklauso nuo to, kiek daiktų veži, iš kurio Lietuvos miesto ir kurioje Anglijoje reikia pristatyti. Bet jei kalbam apie standartinį kiekį – keturias-penkias dėžes su baldais, šaldytuvu, keliais maišais drabužių – tai dažniausiai siekia nuo 400 iki 700 eurų. Kartais būna pigiau, jei pavyksta suderėti dėl dalijimosi su kitu kroviniu. Žinok, kad nuo 2021 metų po brexito atsirado muitinės dokumentai, tai taip pat į kainą įeina.

Ar tikrai pigiau nei naudotis pašto tarnybomis?

Čia reikia skaitytis. Jei siunči tik nedidelę dėžę – iki 10 kg – tada paštas gali būti pigesnis. Bet jei veži baldus, buitinę techniką, o ypač jei tai standartinės apimties krovinys (kokie 100-200 kg), tai skirtumas jau nėra toks didelis, o kartais netgi atvirkščiai – specializuotos perkraustymo įmonės turi geresnius tarifus dėl reguliarių pervežimų. Aš pats siūlyčiau pasidaryti bent tris kainų pasiūlymus.

Kas lemia galutinę kainą – svoris ar tūris?

Ir vienas, ir kitas. Transporto įmonės naudoja vadinamąjį „tūrio svorį" – t.y. jei veži didelius, bet lengvus daiktus (pvz. čiužinius, pagalves), tai skaičiuoja pagal erdvę, kurią jie užima. Jei veži sunkius daiktus (baldai, metalo gaminiai), tada svarbus фактический svoris. Čia patarimas – jei įmanoma, išardy didelius baldus, nes taip sutaupysi vietos. (čia kalbu iš patirties, nes pats taip darau su klientais)

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Paslėptų – gal ir ne, bet yra dalykų, kurie gali nustebinti. Pavyzdžiui, degalų priemoka (fuel surcharge) kartais keičiasi priklausomai nuo naftos kainų. Taip pat jei reikia papildomų dokumentų muitinei, tai gali kainuoti papildomai. O dar – jei adresas yra sunkiai pasiekiamas (siaura gatvė, nėra kur sustoti sunkvežimiui), gali tekti mokėti už papildomą rankinį krovimą. Geriau iškart pasakyk tikslų adresą ir nufotografuok, kaip tas namas atrodo iš gatvės.

Dokumentai ir biurokratija

Kokie dokumentai reikalingi siųsti daiktus į Angliją?

Pagrindinis dokumentas yra sąrašas (invoice) su visais daiktais – ką veži, kiek jų, ir kokia jų vertė. Po brexito taip pat reikalingas muitinės deklaravimas. Jei veži asmeninius daiktus, tai paprastai užtenka sąrašo, bet jei ten yra naujų daiktų (pvz. pirktas naujas televizoras), tada gali prireikti pirkimo čekio. Aš visada rekomenduoju pasidaryti išsamią nuotraukų ir video versiją – jei kas nors nutiktų, bus lengviau įrodyti.

Ar reikalingas anglų kalbos žinojimas bendraujant su vežėjais?

Nebūtinai. Dauguma Lietuvos perkraustymo įmonių turi darbuotojus, kurie kalba lietuviškai. Bet jei užsakai per tarptautinę platformą ar tiesiogiai su britų įmone, tada bent jau bazinis anglų kalbos žinojimas pravers. Čia tiesiog patarimas – nereikia būti poetu, užtenka mokėti pasakyti „how much", „when", „where".

Ar galima siųsti dokumentus kartu su daiktais?

Techniškai taip, bet aš nerekomenduočiau. Dokumentus geriau siųsti elektroniniu paštu arba naudotis kurjeriu. Kartais žmonės deda pasus, gimimo liudijimus kartu su daiktais dėžėse – ir tada prasideda problemos, jei dėžė kažkur paklysta. Taip pat žinok, kad kai kurios įmonės atsisako vežti dokumentus dėl teisinių priežasčių.

Saugumas ir rizika

Ar mano daiktai bus apdrausti?

Čia priklauso nuo įmonės. Dalis siūlo draudimą kaip papildomą paslaugą, dalis turi bazinį draudimą, bet jis dažniausiai labai mažas. Aš visada sakau klientams – jei veži kažką vertingo, paprašyk tikslios draudimo sumos ir kas ji apima. Kartais pasirodo, kad draudimas galioja tik jei įrodyta vežėjo kaltė, o ne dėlforce majeure (force majeure – tai tokie atvejai kaip stichijos, nelaimės). Čia galiu pripažinti, kad pats ne 100% išmanau visus draudimo niuansus, tai geriau pasitark su draudimo specialistu.

Kas nutinka, jei daiktai dingsta ar sugadinami?

Pirma – reikia nedelsiant pranešti įmonei raštu. Antra – jei yra draudimas, kreipsis į draudimo kompaniją. Trečia – jei nėra draudimo, tada reikia įrodinėti žalą ir dažniausiai tai užtrunka. Iš savo patirties – per aštuonerius metus turėjome gal kokius tris atvejus, kai dėžės tiesiog nepasiekė adresato. Du kartus radom, vieną kartą teko kompensuoti. Taip kad tikėtina, kad viskas bus gerai, bet geriau pasiruošti.

Kaip suprantu, ar įmonė patikima?

Čia svarbus klausimas. Patikrink ar įmonė turi registraciją, palik atsiliepimus (bet ne tik jų puslapyje – pasidairyk kitur), pasitikslink kiek laiko veikia. Kartais pasirodo įmonės, kurios atsiranda ir dingsta per metus. Taip pat pasiklausyk, kaip jie kalba – jei žada viską per pigiai ir per greitai, tai jau raudona vėliava. Ir dar – jei nori tikrai pasitikrinti, paprašyk jų ankstesnių klientų kontaktų. Mes visada duodam.

Laikas ir logistika

Kiek laiko trunka pristatymas į Angliją?

Paprastai – nuo dviejų iki keturių dienų. Bet čia labai priklauso nuo keleto dalykų: jei veži tik dalį krovinio (dalijamasi su kitais), tada gali užtrukti ilgiau, nes laukiama kol susirinks pilnas krovinys. Jei tai ekspresas – gali būti ir greičiau, bet kainuoja brangiau. O jei pristatymas į Škotiją ar Velso pakraštį, tai gali užtrukti ir penkias dienas. Geriau visada pasitikslink konkrečiai savo atveju.

Ar galiu pasirinkti konkretų pristatymo laiką?

Dažniausiai taip, bet vėlgi – priklauso nuo įmonės. Kai kurios siūlo tik tam tikras dienas, kitos leidžia pasirinkti laiko langą. Svarbu žinoti, kad jei gyveni mieste, tai gali būti sunkiau sukonkretinti laiką dėl eismo, o jei kaimo vietovėje – gali būti lengviau. Ir dar viena detalė – jei reikia iškrauti sunkius daiktus (pvz. pianiną), tai tikrai reikia iš anksto suderinti laiką, nes reikės papildomų žmonių.

Ar galima vežti dalimis – pirma dalis dabar, antra vėliau?

Galima, bet tai paprastai brangiau nei vienas didelis pervežimas. Kiekviena siunta turi savo dokumentacijos kaštus, o jei naudojasi dalijimosi sistema (shared load), tai kiekviena dalis traktuojama kaip atskira siunta. Aš turėjau klientą, kuris norėjo vežti dalimis per tris mėnesius – galiausiai išėjo brangiau nei vienu kartu. Bet jei tikrai reikia, tai įmanoma.

Ką galima ir ko negalima vežti

Ar yra daiktų, kurių negalima vežti į Angliją?

Yra sąrašas. Negalima vežti ginklų, sprogmenų, narkotikų, tam tikrų cheminių medžiagų. Bet čia turbūt akivaizdūs dalykai. Mažiau žinomi – tam tikri maisto produktai (ypač mėsa ir pieno gaminiai) po brexito jau nebeįleidžiami, jei veži asmeninius maisto produktus, tai gali būti problemas. Taip pat augalai turi specialius reikalavimus. Jei turi ką nors neįprasto, geriau iš anksto pasitikslink.

Ar galima vežti baldus ir buitinę techniką?

Taip, tai dažniausiai vežiami daiktai. Bet yra niuansų. Šaldytuvus ir skalbimo mašinas reikia paruošti – ištuštinti, išdžiovinti, kartais netgi atsukti kai kurias dalis. Lovos rėmus geriau išardyti, jei įmanoma. O štai pianinui ar dideliems veidrodžiams reikalingas specialus tvirtinimas ir dažniausiai papildomas mokestis. Aš pats visada sakau – jei nežinai, kaip paruošti, geriau paklausk, nei veži sugadintą.

Ar galima vežti gyvūnus?

Techniškai taip, bet tai jau kitas procesas. Gyvūnams reikalingas mikročipas, skiepų dokumentai, o po brexito – ir papildomi dokumentai. Dauguma perkraustymo įmonių gyvūnų neveža, nes reikalingos specialios licencijos. Čia geriau kreiptis į specializuotas įmones, kurios užsiima gyvūnų pervežimu. Ir dar viena detalė – jei veži gyvūną kartu su savo daiktais, tai laikoma kaip atskira paslauga.

Praktiniai patarimai

Kaip geriausiai supakuoti daiktus?

Pagrindinė taisyklė – kuo tvirčiau, tuo geriau. Naudok stiprias dėžes, gerai užklijuok jas, o svarbiausius daiktus (stiklą, keramiką) apvyniok atskirai. Aš rekomenduoju naudoti burbulo plėvelę, o tuščias erdves dėžėse užpildyti popieriu ar drabužiais. Ir dar – neperpildyk dėžių, nes jos gali neatlaikyti. Vienas patarimas – ant kiekvienos dėžės užrašyk, kas viduje, ir nurodyk kambario, kuriam skirti daiktai.

Ar verta naudoti profesionalų pakavimą?

Jei neturi laiko arba veži brangius daiktus – taip, tikrai verta. Profesionalai žino, kaip supakuoti taip, kad niekas nesudužtų ir nepasibraižytų. Bet čia papildomos kainos klausimas. Jei pats gali gerai supakuoti, tai sutaupysi. Aš pats savo daiktus visada pakuoju pats, bet aš jau turiu patirties. O štai mano klientai dažnai prašo pagalbos – ir kartais geriau sumokėti, nei po to gauti sudužusį televizorių.

Ką daryti su labai dideliais daiktais?

Čia reikia specialaus sprendimo. Jei tai sofos, lovos, dideli baldai – dažniausiai įmanoma išardyti ir taip vežti. Bet jei tai tikrai stambūs dalykai (pvz. didelis medinis stalas, kurio negalima išardyti), tada reikalingas didesnis automobilis arba netgi krovininis pervežimas su kėlimo įranga. Ir čia jau kaina kitokia. Patarimas – išmatuok didelius daiktus iš anksto ir parodyk nuotraukas įmonei, kad jie žinotų, ko tikėtis.

Blogi scenarijai

Kas būna, jei mano daiktai užstringa muitinėje?

Po brexito tai jau įmanoma, ypač jei dokumentai nėra tvarkingi. Dažniausios priežastys – netiksliai užpildyti dokumentai, nauji daiktai be pirkimo įrodymų, arba prekės, kurioms reikalingi specialūs leidimai. Jei taip nutiko, paprastai reikia pateikti papildomus dokumentus, o tai gali užtrukti kelias dienas. Kartais tenka ir sumokėti muitus, jei tai nauji daiktai. Geriausiai to išvengti – iš anksto viską sutvarkyk.

Ką daryti, jei vairuotojas nepasirodo sutartu laiku?

Pirma – skambink į įmonę ir aiškinkis. Kartais būna susijungę su eismo problemomis, avarijomis, kitais atvejais. Bet jei vairuotojas tiesiog nepasirodo ir neatsiliepia – tada jau rimta problema. Turėtum turėti įmonės kontaktus, kuriais galėtum skųstis. Ir dar – visada turėk alternatyvų planą, ypač jei turi ribotą laiką (pvz. išvykimas iš buto).

Ar galiu atšaukti užsakymą ir atgauti pinigus?

Tai priklauso nuo įmonės ir nuo to, kada atšauki. Jei atšauki likus kelioms dienoms iki pervežimo, dažniausiai pinigai grąžinami. Bet jei atšauki tą pačią dieną arba po to, kai jau prasidėjo krovinio formavimas, gali būti taikomas mokestis. Čia perskaityk sutarties sąlygas iš anksto. Aš pats visada sakau klientams – jei nežinai, geriau pasitikslink, nei po to ginčytis.

Dalijimasis ir grupavimas

Kas yra dalijimasis kroviniu (shared load) ir ar verta?

Dalijimasis kroviniu reiškia, kad tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame automate. Tai pigiau, bet trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol susirinks pilnas krovinys. Ar verta? Jei tau neskuba ir nori sutaupyti, tai taip. Bet jei reikia greitai, tada geriau mokėti daugiau ir vežti tik savo daiktus. Aš turėjau klientų, kurie rinkosi dalijimąsi ir laukė dvi savaites – jiems tai buvo ok, bet būk tikras, kad tau tinka.

Ar galima susirasti kitų žmonių, su kuriais dalintis krovinio?

Yra platformos, kur žmonės susiranda vienas kitą dalijimuisi. Bet čia reikia būti atsargiam – nežinai, kas tie žmonės, kokie jų daiktai, ar jie laikysis susitarimų. Aš pats buvau matęs situacijų, kur žmogus atšaukė paskutinę minutę ir kitas liko su puspilnu automobiliu. Jei jau naudojiesi tokia platforma, geriau viską sutvarkyti raštu ir aiškiai susitarti.

Palyginimai

Kuo skiriasi siuntos furgonais nuo konteinerio?

Furgonai – tai mažesni kiekiai, greičiau, brangiau vienam kilogramui. Konteineriai – dideli kiekiai, lėčiau, bet pigiau vienetui. Paprastai tariant: jei veži visą namų ūkį (butą, namą), konteineris gali būti geresnis variantas. Jei tik dalį daiktų ar nedidelį kiekį – Fergusonas. Čia taip pat priklauso nuo to, kurioje Anglijoje esi – į Londoną lengviau gauti Fergusonas, į Škotiją gali būti sudėtingiau.

O kuo skiriasi nuo skrydžio su bagažu?

Jei skrendi pats ir turi bagažo limitą, tai gali pasiimti tik tam tikrą kiekį. Furgonu gali vežti daug daugiau. Bet čia dar reikia pridėti, kad Fergusonas trunka ilgiau nei skrydis. Taigi – jei skubi ir mažai daiktų, skrydis gali būti geresnis. Jei daug daiktų ir neskubi, Fergusonas tikrai apsimoka. Aš pats visada sakau – paskaičiuok viską: ir pinigus, ir laiką.

Ar galima naudotis autobusų arba traukinių paslaugom?

Yra tokių paslaugų, kur veža didelius daiktus autobusais arba traukiniais, bet tai retesnis variantas. Dažniausiai tai būna tik iki tam tikrų miestų, o po to reikia papildomo pristatymo. Ir dar – tai gali būti brangiau nei Fergusonas, ypač jei daiktų daug. Aš asmeniškai neturiu didelės patirties su šiuo variantu, tai gal geriau pasitikslinti atskirai.

Pasiruošimas prieš pervežimą

Ką man daryti likus savaitei iki pervežimo?

Likus savaitei, jau turėtum žinoti tikslų sąrašą, ką veži. Patikrink dokumentus, ar viskas tvarkoje. Paruošk dėžes, jei dar nepadarei. Susitark su įmone dėl tikslios datos ir laiko. Jei reikia, išsakyk specialius pageidavimus (pvz. kad reikės dviejų žmonių krovimui). Ir dar – pasiruošk sau maisto ir vandens kelionei, jei pats važiuosi kartu.

Ar reikia būti namie per paimamą ir pristatymą?

Taip, pageidautina. Nors kai kurios įmonės siūlo galimybę palikti raktus, tai nėra idealus variantas. Jei būsi namie, galėsi prižiūrėti krovimą, parodyti, kur kas, o jei kas nors ne taip – iškart pastebėsi. Aš pats visada rekomenduoju būti, ypač jei veži brangesnius daiktus. Bet jei tikrai negali, tai pasitark su įmone, kaip tai sutvarkyti.

Ką daryti su daiktais, kuriuos noriu palikti sandėlyje Lietuvoje?

Jei nereikia visko vežti iš karto, dalį gali palikti sandėlyje. Daugelis perkraustymo įmonių siūlo sandėliavimo paslaugas, bet tai papildomai kainuoja. Kainos įvairuoja – nuo keliasdešimt eurų per mėnesį iki šimto, priklausomai nuo kiekio. Aš turėjau klientų, kurie laikė dalį daiktų sandėlyje pusę metų, kol susirado naują būstą Anglijoje.

Po pervežimo

Ką daryti iš karto po pristatymo?

Pirma – patikrink viską. Atidaryk dėžes, peržiūrėk, ar niekas neapgadinta. Jei kas negerai, iškart fotografuok ir pranešk įmonei. Antra – surašyk viską, kas buvo pristatyta, palygink su sąrašu. Trečia – jei viskas gerai, pasirašyk priėmimo aktą. Ir dar – jei pastebėjai ką nors vėliau, per pirmas 24-48 valandas pranešk, nes vėliau gali būti sunku įrodyti.

Ar reikia kažkaip utilizuoti senus daiktus, kurių nebevežu?

Jei turi senų daiktų, kurių nenorėsi vežti, yra keletas variantų: parduoti, atiduoti draugams arba šeimai, arba utilizuoti. Utilizavimas – reikia rūšiuoti, ką kur dėti. Elektros prietikus galima atiduoti į specialius punktus, baldus – į konteinerius arba paskambinti į utilizavimo įmonę. Aš pats visada sakau – geriau iš anksto pasiplanuoti, nes po pervežimo bus mažiau laiko ir energijos tuo rūpintis.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau papasakoti apie siuntas Fergusonas į Angliją. Svarbiausia, ką iš to viso išmokau per tuos aštuonerius metus – geriau skirti laiko išankstiniam planavimui ir palyginimui, nei skubėti ir po to gailėtis. Pasidaryk kelis kainų pasiūlymus, pasitikrink įmonių patikimumą, sutvarkyk dokumentus iš anksto. O jei kas nors neaišku – klausk, nes geriau paklausti nei padaryti klaidą. Jei reikia pagalbos ar tiesiog nori patarimo dėl konkretaus atvejo, rašyk ar skambink – visada stengiuosi padėti.