Siuntos artimiesiems Anglijoje: kodėl mikroautobusu tikrai saugiau ir greičiau

Žinai, paskutiniu metu manęs vis dažniau klausia – kaip nusiųsti dėžę su daiktais sesei Londone arba močiutei Birmingame, kad nepražūtų kaip pašto siunta. Aš šitą darbą žinau jau dvidešimt trejus metus, vežiojau per Europą viską – nuo sofų iki šaldytuvų. Ir galiu pasakyti vieną dalyką: jei nori, kad tavo siuntos artimiesiems Anglijoje atvyktų neperlaužtos, neįplėštos ir dar šio to vertos – mikroautobusas yra tas kelias, kurį rinkčiausi pats. Paštas turi savo eiles, rūsius ir tuos milžiniškus konvejerius, ant kurių pasimeta dėžės. O mikroautobusas? Žmogus paima nuo tavo slenksčio ir nuveža iki tavo žmogaus durų. Paprasta.

Pradžiai – kodėl mikroautobusas, o ne paštas

Ar tikrai mikroautobusu siųsti į Angliją saugiau nei paštu?

Paštu siunčiant atrodo pigu, kol neatgauni dėžės su avalyne, kai siuntei kristalą. Aš asmeniškai mačius situaciją, kai klientas iš Kauno siuntė į Mančesterį porcelianines lėkštes. Paštas jas... na, pasakysiu atvirai, pavertė šukėmis. O mikroautobuse vairuotojas žino – jei kažkas dūžta, jis atsako finansiškai arba reputacija krenta. Dėl to krauna atsargiai. Ne visi vežėjai šventi, bet didžioji dalis saugo daiktus kaip savus. Mažiau rankų liečia tavo daiktus, mažiau šansų, kad kažkas nutiks.

Kiek dienų dažniausiai važiuoja siunta mikroautobusu iki JK?

Paprastai iš Lietuvos iki Londono ar Birmingamo – nuo dviejų iki keturių darbo dienų. Kartais greičiau, jei sieną praleidžia sklandžiai. Kartais Doverio uoste ar pasienyje stringa kelias papildomą dieną dėl oro ar eilių. Teko patirti, kai dėl nutrūkusios keltų linijos praleidome parą, bet daiktai vis tiek atkeliavo. Svarbiausia, kad vežama be tų milžiniškų logistikos terminalų, kur siunta gali pagulėti savaitę be jokios priežasties. Važiuoja tiesiai arba tik su minimaliais persikrovimais.

Ar galiu kartu su siunta nuvažiuoti iki artimųjų Anglijoje?

Taip, daugelis leidžia, bet ne visos firmos. Tu tampi "keleiviu su kroviniu". Kaina kiek didesnė, bet jei nori pats perduoti mamai dėžę ir aplankyti – kodėl ne? Tik reikia pasakyti iš anksto, nes vietų mažai. Aš esu vežęs žmonių, kurie važiuoja pas vaikus, o daiktai – kaip bonusas. Kartais žmonės net neįsivaizduoja, kad taip galima. Pasas reikalingas, vizų dabar nereikia. Sveikatos draudimą pasirūpink pats, nes vežėjas ne už tai atsakingas.

Kainų reikalai – kur pinigai išleidžiami

Kiek kainuoja nusiųsti vidutinę dėžę į Londoną mikroautobusu?

Tiesiogiai? Maždaug nuo 70 iki 120 eurų. Priklauso nuo svorio, gabaritų ir to, ar veža tik tavo daiktus, ar dalinasi vietą. Kartais galima sutarti dėl 60, jei turi mažai daiktų ir mašina tuščia. Bet jei siunčiasi šaldytuvą – čia jau visai kita kalba. Mano patarimas – klausk ne tik kainos, bet ir ar įskaičiuotas kuras, ar nėra paslėptų mokesčių. Nes buvo tokių atvejų... bet apie blogas įmones pakalbėsim vėliau.

Kodėl tos kainos taip smarkiai svyruoja tarp skirtingų įmonių?

Nes vieni turi savo parką, kiti – subnuomoja. Vieni važiuoja kiekvieną savaitę, kiti – kai susirenka kroviniai. Kuo reguliaresnis maršrutas, tuo pigiau gali pasiūlyti. Be to, yra tokių, kurios tik surenka daiktus ir perduoda kitiems. (Aš čia kątik pats sau prieštaravau – ne, jos pačios neveža, tik skiria į mašinas.) Tokios tarpininkės uždeda antkainį. Geriau rinkis tą, kuris turi savo mikroautobusą ir važiuoja pats. Dešimt eurų brangiau, bet ramiau.

Ar kaina priklauso nuo to, kurią savaitės dieną siunčiu?

Iš esmės – taip, nors ne visada tai parašyta. Penktadieniai ir savaitgaliai populiaresni, nes žmonės skuba prieš savaitgalį. Pirmadieniais irgi pakyla paklausa. Antradienis ar trečiadienis kartais pigesni, nes mašina dar nepilna. Bet čia ne taisyklė, o tendencija. Jei skubi – vairuotojai suras vietą, bet mokėsi standartinę kainą. Kartais paskambini vakarui, o jie sako – rytoj važiuojam, turi ką pridėti? Tuomet gali keliasdešimt eurų sutaupyti.

Ar galiu sutalpinti kelių giminaičių daiktus į vieną pervežimą?

Žinoma. Tai netgi išmintinga. Aš dažnai sakau – surask giminaičių, kurie irgi siunčia į Angliją, ir dalinkitės viena kaina. Tik svarbu, kad kiekvieno daiktai būtų atskirai supakuoti ir pažymėti. Kartais žmonės sumeta viską į krūvą, o paskui kaltina vairuotoją, kad maišosi. Ne, vairuotojas veža, o rūšiuoti turi pats prieš tai. Geriausias variantas – dėžės su lipdukais "sesuo Londone", "brolis Liverpulyje". Taip ir greičiau, ir mažiau chaosio.

Kaip vyksta pats procesas

Kas atvažiuoja paimti siuntos iš mano namų?

Paprastai pats vairuotojas arba jo pagalbininkas. Užrašo adresą, pažiūri daiktus, palygina su tuo, kas buvo sutarta. Jei svoris neatitinka – vietoje kaina pasitaiso. (Buvo, kad žmogus minėjo dvi dėžes, o pasirodo septynios – nu, čia problemėlė.) Dabar daugelis prašo nuotraukų iš anksto. Palanku tai, kad nereikia tempti niekur – paima nuo slenksčio. Ypač jei gyveni ketvirtame aukšte be lifto. Paprasta ir požiūriu paprasta.

Ar man reikia ką nors rašyti ant dėžių ar pildyti sąrašą?

Taip, sąrašas reikalingas. Ne dėl vežėjo, o dėl muitinės ir tavęs paties. Turi būti aiškiai surašyta, kas viduje, vertė, paskirtis. Aš rekomenduočiau rašyti sąrašą lietuviškai ir paprastai angliškai. Nebūtinai kompiuteriu, pakaks ranka rašyto lapo. Kartais klientai piktinasi – kam rašyti, kad siunčiu megztinį? O jei muitininkas paklaus? Geriau turėti. Be to, jei kas dingsta – sąrašas įrodo, kas buvo viduje.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišbyrėtų pakeliui?

Pirmas dalykas – dėžės turi būti dvigubo sluoksnio. Daug kas klausia, ar pakiks maišai. Ne, nepakiks. Maišai plyšta, kampai nusidėvi, o drabužiai paskui voliojasi palei pakratį. Geriau jau per daug kartono nei per mažai. Skilinėjančius daiktus vyniok į burbulinę plėvelę. Ir nepamiršk – mikroautobusu mažiau persikrovimų nei fūroje, bet duobės ir greičio kalneliai lieka. Jei dėžė per sunki, vairuotojai kartais prašo padaryti dvi iš vienos – ne visada lengva panešti.

Ar vairuotojai veža tiesiai, ar perdauna į didesnę mašiną pasienyje?

Dauguma mažesnių vežėjų važiuoja tiesiai savo mikroautobusu iki galo. Bet yra ir tokių, kurie kraukia daiktus į fūrą jau Lenkijoje ar Vokietijoje. Tai nereiškia, kad blogai – tiesiog kita logistika. Svarbu, kad dėžė būtų paženklinta ir nepalikta sandėlio kampe. Aš asmeniškai labiau pasitikiu tais, kurie veža patys, nes mažiau rankų – mažiau rizikos. Bet jei firma sena ir patikima – tada ir persikrovimas nebaisus. Svarbu – kad nepamestų.

Ar mikroautobusas kerta kanalą tuneliu po Lamanšu, ar plaukia keltu?

Dauguma važiuoja keltu iš Kalais į Doverį. Tunnelis brangesnis, bet greitesnis – renkasi skubantys. Keltas pigesnis, bet tenka laukti eilėje. Tavo daiktai lieka mašinoje visą kelią per jūrą. Teko matyti, kai laivas vėlavo dėl audros ir parą praleidome kelyje. Bet tai nėra kasdienybė. Svarbu, kad vairuotojas žinotų, ar reikia rezervuoti bilietus iš anksto – ypač vasarą, kai keltai perpildyti ir vietos gali nebūti.

Ar galiu matyti, kur yra mano siunta kelyje?

Priklauso nuo firmos. Tikri profesionalai duoda telefono numerį ir rašo žinutes: išvažiavau, važiuoju per Prancūziją, rytoj Londone. Didelės korporacijos turi GPS, o maži vežėjai tiesiog skambina. Nesitikėk DHL lygio su minutės tikslumu. Dažniausiai žinai apytikslę dieną ir paskui vairuotojas paskambina valanda prieš atvykimą. Man tai net patinka – mažiau streso nei žiūrėti į nerodomą tašką žemėlapyje. Žinai, kad žmogus yra, o ne robotas.

Draudimas, muitinė ir kiti biurokratiniai dalykai

Ar mikroautobuso siuntos yra apdraustos, jei kas nors atsitiks?

Teoriškai – taip. Bet čia turiu pripažinti – ne visada žinau kiekvienos mažos firmos draudimo sąlygų. Kai kurios draudžia visą krovinį, kai kurios – tik dalį, kai kurios prašo pateikti sąskaitas-faktūras kaip įrodymą. Pats geriausias būdas – prieš siunčiant paklausti draudimo poliso numerio. Realybė tokia, kad jei dėžė verta tūkstantį eurų, o draudimas dengia šimtą – turi žinoti iš anksto. Brangiems daiktams siūlau atskirai drausti arba vežti pats, jei gali.

Kas jei muitininkai atidarys dėžę su vaikų žaislais ar drabužiais?

Atidaro retai, jei siunta tarp asmenų ir nėra komercinė. Bet atidaryti gali. Dėl to sąrašas turi atitikti turinį. Kartais žmonės prisimena, kad įkišo dar maisto – sūrio ar šakočio. Aš turėjau klientą, kuris slėpė alkoholį tarp knygų. Nepatartina. Jei randasi – baudos, vėlavimai, visas mikroautobusas gali užtrukti pasienyje. Jei legalu ir asmeniniam naudojimui – dažniausiai praeina. Tik nesiųsk mėsos ir pieno produktų – po Brexit tai labai griežta.

Ar tikrai negalima siųsti maisto produktų į Angliją?

Iš Lietuvos į JK dabar neverta rizikuoti su mėsa, pienu, kiaušiniais. Šokoladas kartais praeina, bet oficialiai ribojama. Geriau nesiųsti. Žinau, kad norisi mamai pasiųsti skilandžio, bet tas skilandis pasienyje gali kainuoti daugiau nei visas pervežimas. Verčiau nusiųsk sausų pusryčių, arbatos, džiovintų grybų – tai saugiausia. Viskas, kas fabrikiškai supakuota, turi didesnę tikimybę, bet ir čia be šimtaprocentinių garantijų. Muitinė kartais keičia taisykles, todėl geriau atsargiai.

Ar reikia mokėti mokesčius Anglijoje, kai giminaičiai gauna siuntą?

Jei tai dovanos ar asmeniniai daiktai iki tam tikros vertės – paprastai ne. Bet čia jau ne mano sritis, čia muitinės teisininkų. Galiu pasakyti tik tai, ką matau praktikoje: jei vertė nedidelė ir aiškiai asmeninė – papildomų mokesčių nėra. Jei siunčia dešimt identiškų daiktų – tada jau komercija. Nepamiršk, kad po Brexit pasikeitė taisyklės. Jei abejoji – pasitark su recipientu arba tiesiog nurodyk sąraše realią, bet teisingą vertę. Sąžiningumas padeda.

Kaip po Brexit pasikeitė siuntimas artimiesiems Anglijoje mikroautobusu?

Pasidarė biurokratiškesnis. Anksčiau daiktai slinkdavo beveik laisvai. Dabar reikia didesnio dėmesio turiniui ir vertėms. Bet mikroautobusas vis dar lankstesnis nei paštas, nes vairuotojas gali paaiškinti, kad tai asmeniniai daiktai. Buvo etapas, kai tikrino kiekvieną dėžę, bet dabar jau įgavo tempą. Aš čia nešimtas procentų tikras dėl naujausių taisyklių – situacija keičiasi kas kelis mėnesius. Dėl to verta pasitikrinti aktualijas prieš siunčiant. Geriau paklausk vežėjo – jie dažniausiai žino, kas dabar vyksta pasienyje.

Bėdos, apie kurias retas kuris pasakoja atvirai

Ar buvo taip, kad dingdavo siuntos iš mikroautobuso?

Buvo. Meluočiau, jei sakytau kitaip. Kai kurie "vežėjai" yra tiesiog sukčiai. Pašiūlo mažą kainą, pasiima daiktus ir dingsta. Ypač Facebook grupėse pilna tokių "fūrų", kurios egzistuoja tik profilio nuotraukoje. Rinkis firmą, kuri turi adresą, sutartis, atsiliepimus. Nemoka dievai kiaulės – per maža kaina reiškia kabliuką. Kartais tai ne pavogimas, o neapdairumas – pavyzdžiui, dėžę palieka saulėje pasienyje, nes neatėjo gavėjas. Bet rezultatas tas pats – tu be daiktų.

Ką daryti, jei giminaičiai Londone negali tuo metu priimti siuntos?

Vairuotojas paskambina prieš atvažiuodamas. Jei niekas neatidaro – vežasi tolyn. Tada arba palieka saugykloje Londone (papildomi 30–50 svarų per savaitę), arba bando kitą kartą. Geriausia – suderinti iš anksto. Teko vežti senukui Birmingamą, kuris pamiršo ir išėjo į turgų. Vairuotojas laukė pusvalandį, paskui turėjo važiuoti. Antras bandymas kainavo papildomai. Taip kad prižiūrėk, kad sesuo ar sūnus žinotų dieną ir būtų vietoje. Nežinai, kada vėl pavyks atvažiuoti.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 2 dienas, bet veža savaitę?

Nes pirmiausia surenka užsakymus, o tada važiuoja. Tavo siunta tris dienas gali gulėti garaže Vilniuje, kol prisirenka pakankamai. Tai nebūtinai melas – jie skaičiuoja nuo išvykimo, o ne nuo paėmimo. Tu galvoji, kad jau važiuoja, o realiai – dar ne. Aš visada klausu: "o kada tiksliai mašina išrieda iš Lietuvos?" Atsakykite nuoširdžiai – klientas turi teisę žinoti. "Per dvi dienas" turėtų reikšti nuo paėmimo, o ne nuo tada, kai surinks dar tris krovinius.

Ar galiu pasitikėti draugo rekomenduotu žmogumi, kuris pats turi mikroautobusą?

Gali, bet pasirašyk bent popieriaus lapelį. Pasidaryk nuotraukas dokumentų. Jeigu tai draugo draugas – vis tiek aiškiai susitark dėl kainos ir termino. Yra geri žmonių, kurie važinėja pasisvečiavę pas gimines ir pasiima pigiai svetimų daiktų. Tai nėra blogai. Tik nebūk naivus. Aš esu matęs, kaip "draugo draugas" parduoda tavo daiktus internete, nes prasiskolino. Sunku patikėti, bet realybė tokia. Sutartis saugo abu. Nepyk, bet raštas geriau nei tik žodis.

Paskutiniai patarimai prieš pakuldami daiktus

Ar labai blogai, jei aš pats nesusipakuosiu – paliksiu maišuose?

Maišai – blogiausias pasirinkimas. Jie nutrinasi, plyšta, apsiverčia.