Siuntinių siuntimas į Angliją mikriukais – kaip tai padaryti be streso

Jau gal dvylika metų vežioju daiktus į Angliją mikriukais ir žinau – žmonės dažnai neįsivaizduoja, nuo ko pradėti. Skambina, klausia, ar gali nusiųsti dėžę į Londoną. Gali, aišku, bet kiek ji sveria? Ką viduje laiko? Klausimai paprasti, o atsakymai sudėtingesni. Siuntinių siuntimas į Angliją mikriukais patogus tuo, kad paima tiesiai iš namų ir atveža iki durų. Ne visada pigiausia opcija. Bet streso mažiau nei terminaluose. Bent jau taip turėtų būti, jei nepataikysi ant geragalvio vairuotojo.

Kaip prasideda

Kiek iš anksto skambinti?

Geriau bent prieš savaitę ar dvi. Kartais pasitaiko vietų likus tris dienas, jei kas atšaukia, bet mikriukas komplektuojamas pagal užsakymus pamažu. Skubūs variantai įmanomi, bet brangesni, nes reikia lopyti skyles maršrute ir keisti planus. Realybė tokia, kad važiuojame tada, kai surenkamas pilnas krovinys. Penktadienį skambinti dėl pirmadienio – per daug optimistiška ir rizikinga. Užsakyk anksti, tada ramu visiems ir daiktai tikrai tilps, nereikės išiminėti svetimų siuntinių. Vietų skaičius ribotas, tai faktas, su kuriuo nieko nepadarysi. Geriau jau per anksti, negu paskui dūsauti, kad pilnas mikriukas.

Ar pats turiu pakuoti?

Pakuoji tu pats. Kartais patariame kokias dėžes pirkti – dvigubo sluoksnio, tvirtas, be skylių. Atvažiavę randame maišus iš parduotuvių, daiktai byra – tada problemos. Neturime laiko pakuoti ant vietos. Geriausia tvarkingos dėžės su lipniu popieriumi. Žmonės kartais suvynioja indus į laikraščius – Anglijoj jie atsitepa. (Kartais padedame, bet tai ne taisyklė.) Susidėk pats, tada ramiau. Dažnai primename, kad dėžės neturi būti su skylėmis, nes kitaip atsakomybė lieka ant tavęs.

Iš kur vežate?

Ne tik iš Vilniaus. Iš Kauno – laisvai, ten dažnai būname. Iš mažesnių miestų sudėtingiau – mikriukas neįsuks į kaimą dėl vienos dėžės. Tuomet reikia atsigabenti iki artimiausio didesnio miesto. Iš Klaipėdos irgi imame, bet maršrutas stringa, jei visur važinėti. Pagrindiniai taškai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Iš Zarasų ar Pakruojo – reikės derinti atskirai. Realiai geriausia iki Kauno ar Vilniaus atsivežti pats, jei gyveni už šimto kilometrų. Sutaupysi ir mums laiko, ir savo pinigų galų gale.

Ar dviratis ir spintelė – vienas siuntinys?

Vienas siuntinys... priklauso. Jei maišai maži – dažnai suspaudžiame. Bet dviratis užima savo erdvę, o neišardyta spintelė gali užimti pusę mikriuko. Mes matuojame erdve, ne "siuntiniais". Kartais klientas sako: du maišai, o atvažiavus pusė buto išmontuota. Suprantu, pardavinėja baldus. Tuomet tenka perskaičiuoti. Pasakyk tiesiai, ką turi, nes jei prikrausime per daug, kitas žmogus liks be vietos. Ir pyks ant mūsų abiejų realiai. Būna ir taip, kad mikriukas tampa Jenga bokštu.

Reikia sutarties?

Maži siuntiniai – sąskaita ir važtaraštis. Didesni – rašome vežimo sutartį, aprašome būklę. Pirmą kartą žmonės baiminasi, nori popierių – suprantama. Bet pasitikėjimas kuriamas darbu. Jei daiktas vertas dešimt tūkstančių – ten jau draudimas ir sutartis. Paprastai daiktams į Angliją mikriukais pakanka standartinių dokumentų. Kartais net SMS patvirtinimas užtenka, nors iš šono skamba neprofesionaliai. Svarbu, kad abi šalys žinotų, ką veža, ir nereikėtų vėliau aiškintis smulkmenų.

Kainos

Kokia kaina kubinį metrą?

Kubinis metras dabar maždaug šimtas dvidešimt – šimtą penkiasdešimt eurų. Viskas priklauso nuo aukšto be lifto ir nuo vietos Londone. Ten viešbutis brangesnis, parkavimas problematiškas. Jei tai Noting Hillas ar kitas centras – Londono mokesčiai kąsnelį padidina. Lyginant su terminalų siuntomis – ten pigiau, bet čia paima ir atveža iki durų. Mikriukas iki namų – kitas lygis. Anglijoje viskas dabar su taršos zonų mokesčiais. Sesuo gyvena ten, nuolat skundžiasi, kad net kvėpuoti brangiai kainuoja.

Kaina skiriasi nuo vietos?

Taip, kuo toliau nuo Doverio, tuo brangiau. Londonas – standartas, ten dažniausiai važiuojame. Northamptonas, Bedfordas – dar pakenčiama, maršruto metu nueina. O jei Cornwallas arba Škotija – viena ar net dvi papildomos dienos. Anglijoje keliai lėti, ne kaip pas mus autostradais. Aš mieliau vežu į M25 žiedo miestus. Drąsesni kolegos lekia toliau. Tau patarimas – sutik su atsiėmimu netoli M1 ar M6 magistralių, tikrai sutaupysi. Kuras ir laikas kainuoja labai apčiuopiamai visiems be išimčių.

Kodėl skirtingos kainos pas vežėjus?

Čia jau blogoji rinkos pusė. Yra vežėjų be licencijų, be draudimų – pagauna ieškančius "pigiai į Angliją". Tada rašo man arba policijai. Rimtas vežėjas mokės draudimą, turės CMR, galbūt du vairuotojus. Pigus vairuos tris paras pats, užsnūsta, daiktai dingsta. Tikiu, kad galima rasti ir už du šimtus kokybiškai, bet loterija. Rimtas siuntinių siuntimas į Angliją mikriukais turi sąnaudas. Nepatogu, bet pigūs skelbimai dažnai baigiasi blogai. Ypač jei žmogus neturi net normalių ratų mašinoj.

Ar galiu mokėti gavus?

Standartas – pusė iš anksto, pusė gavus. Pilnas išankstinis būna tik su senais klientais arba mažoms siuntoms. Mokėjimas gavus rizikuoja vežėjui – būna klientai neatšaukia, slepiasi, sako, kad nėra namie mokėti. Todėl dalis priekyje – taisyklė, kurią taikau visada. Fiziniai asmenys nori apsidrausti, suprantu tą norą. Bet ir aš turiu valgyti ir mokėti už kurą. Kompromisas – pusė prieš, pusė Anglijoj. Tada abu nelabai laimingi, bet bent jau saugūs abu šiek tiek. Kartais klausia, ar galiu palaukti – galiu, bet iki ribos.

Yra paslėptų mokesčių?

Stengiuosi viską pasakyti, bet pasienis kartais pakiša. O gal vietiniai Londono mokesčiai pasikeičia – ULEZ zonos, emisijos. (Iš tiesų ne muitai čia problema, o parkavimas ir zonos, supratai.) Jei vairuotojui reikės mokėti už įvažiavimą į centrą – papildomi eurai. Miegas viešbutyje Anglijoj įskaičiuotas standarte, bet jei keiti vietą – kilometrai kainuoja. Kartais nutinka taip, kad savivaldybė pakeičia taisykles ir mes sužinome tik atvažiavę. Todėl visada paliekam šiokį tokį buferį kainoje. Negaliu pažadėti absoliučios sumos niekada. Tai jau ne mano kaltė, tiesiog realybė kartais ignoruoja tvarkaraščius.

Kelyje

Kaip dažnai važiuoja?

Realiai kas savaitę, kartais dukart. Žiemą rečiau, vasarą dažniau. Ne fabrikas pagal grafiką – surenkame krovinį ir važiuojame. Penki užsakymai – išvažiuojame. Du – laukiame. Papildomi trys dienos. Skambantis penktadienį galvoja, kad pirmadienį jau Doveryje – ne, taip nebūna. Planuokis pagal savaitę. Vieną savaitę išvažiuoja sekmadienį, kitą – pirmadienį rytą. Visiškai tikslaus tvarkaraščio nėra, nes priklauso nuo parengtumo. Atleisk, bet čia ne autobusų stotis su išvykimo lenta.

Ar mano daiktai su svetimais?

Taip, tai bendras mikriukas, ne tavo limuzinas. Bet saugu – jei tai normalus vežėjas. Daiktai dėžėse, užtvirtinami diržais, skiriamos pertvaros. Šalia tavo dėžių gali stovėti svetima spinta, bet apkrauta, kad nekristų. Būna chaosas kituose mikriukuose: maišai ant sofos, sofa ant dviračio. Tada dūžta. Mūsų krauname pagal svorį – sunkūs apačioje. Būna triukšminga, bet jei tvarkinga – viskas sveika atvyksta. Jei nori turėti visą mikriuką sau – gali, tik kaina bus kaip limuzino.

Kas jei sugedo mašina?

Vairuotojas turi telefoną, bet gedimas – chaosas. Pirmas skambutis į pagalbą, ne tau. Gali sužinoti tik kitą dieną, kai aišku. Mikriukas gali stovėti dvylika valandų prie Miuncheno. Tada vėluojame į keltą. Jei labai degu – ieškome antro mikriuko, bet brangu. Dažniausiai palauki. Aš paskambinu tau kai situacija aiški. Neskambiu iš karto, nes pats nežinau, kiek užtruks. Sąžiningiau pažiūrėti faktams į akis ir tada pranešti. Nesakau, kad taip linksma, bet sąžininga.

Ar gaunu sekimo numerį?

Mikriukai nėra DHL. Čia nėra gražių sekimo numerių internete. Kartais vairuotojas duoda telefoną ir sako: parašysiu Doveryje. Kai kurie naudoja WhatsApp lokaciją, bet tai išimtis. Kaina irgi visai kitokia. Jei reikia matyti kiekvieną žingsnį – rinkis kurjerines tarnybas. Su mikriuku turi pasitikėti žmogumi. Vairuotojas kartais pavargsta ir pamiršta parašyti. Žmogiška. Aš irgi kartais pamirštu paskambinti, bet vakare viską pasakau. Nėra čia tos didelės paslapies.

Kiek trunka kelionė?

Teoriškai dvi paras. Praktiškai trys. Vairuotojas privalo ilsėtis – dešimt valandų be pertraukos negalima. Keliaujant reikia pagauti keltą per Lamanšą. Kartais eilėje keturios valandos, ypač penktadieniais. Doverio oras blogas – atidedama. Manchesteris nuo Doverio dar toli. Realus laikas – 48-72 valandos nuo išvažiavimo. Planuok keturias dienas nuo paėmimo iki pristatymo. Jei bus greičiau – nustebinsi save gerąja prasme. O jei vėluos – bent jau nebusi šokiruotas iš naujo.

Gavimas

Ar iškrauna į butą?

Didžiausias skaudulys. Vairuotojas iki durų – jei sutarta. Bet trečias aukštas be lifto – kietai. Jis vienas. Kartais pasikviečiam kaimyną, bet anglai nelabai padeda. Jei sunkūs daiktai – pasikviesk pagalbininką iš anksto. Vairuotojas nėra Samsonas. Gatvėje palikti negalima – draudimas ir baudos. Londone parkingas pragaras. Būna situacijų, kai gauna baudą kol kraunatės. Nelinksmas vaizdas. Tad viskas daroma kartu, ant laiptų, palaipsniui. Kartais nukentėjusių būna daugiau nei džiaugsmingų išsižiojimų.

Ar reikia padėti nešti?

Padėk. Prašau. Jei du maišeliai – pats susitvarkys. Bet persikraustymo atveju – vairuotojas ne Samsonas. Jis vairuoja, krauna, planuoja. Kultūringi žmonės visada padeda. Buvau situacijoj, kai klientė atrakino duris ir nuėjo virti arbatos. Likau vienas su šaldytuvu ant laiptų. Nelabai smogu. Arbatos taik ir neišgėriau. Tad sutik aktyviai, bus greičiau ir žmogiškiau. Nebūk tas, kuris stebi pro langą be menkiausio noro prisiliesti daikto.

Ar tikslus pristatymo laikas?

Plaukiojančios datos. Nustatome dieną, kartais pusdienį. Bet tiksliai valandą? Tik jei nėra kamščių, keltas nepavėlavo, vairuotojui neskauda galvos ir tavo būstas lengvai pasiekiamas. O jei sueina – bambum, antradienis 14 val. Dažniausiai ne. Geriau planuok tarp dešimt ir šešiolikos valandų. Jei reikia į darbą – rask, kas priims vardan visų. Derink su vairuotoju telefonu. Jis paskambins artėdamas, tada bus bent jau apytiksliai. Planas yra geras, bet mikriukas – ne traukinys.

Kas jei nesu namie?

Nelauks ilgai – kiti klientai laukia eilėje po savęs. Daiktai grįžta į saugyklą, privažiuojama vėl už papildomą kainą. Geriau palik raktus kaimynams arba draugui. Kartais žmonės sako – palikit garaže. Bet mes neatsakome, jei garažas neužrakintas. Buvau atvejis, kai raktai po kilimu, o jų neberadome. Kokia nesamonė. Oho, kokia istorija. Londone tai visai ne retas variantas. Nepalikinėkit po kilimu niekada. Sutark konkretų žmogų arba būk namie. Jei mikriukas turi sukti dėl tavęs antrą ratą, kiti nukenčia tvarkaraštyje. Tai ne piktybė, o logistika. Taip buvo ir praėjusį mėnesį Brixtone.

Bėdos

Kas jei sulūžo komoda?

CMR draudimas galioja, bet yra sąlygos. Daiktai turi būti tvarkingai supakuoti. Žala turi matytis iškraunant, ne po trijų savaičių. Jei paraše parašei "gauta tvarkingai" – pabaiga. Todėl patikrink iškart. Aš sakau – filmuok telefonu. Jei komoda buvo pakuota popieriumi, o viduje stiklas – tavo kaltė. Draudimas nekompensuos blogo darbo name. Atsakymai kartais nemalonūs, bet tokia realybė. Fiksuok iškart, kitaip niekas nepadės. Buvau matęs, kai klientas pats išardė dėžę kirviu ir paskui verkia.

Kaip atskirti sukčių?

Kaip su remontininkais. Rimtas žmogus turi kainoraštį, sąskaitą, vizitinę. Sukčius spaudžia greitai, pigiai, be popierių. Jei tik SMS, tik messenger, niekur nėra įmonės pavadinimo – pabėk. Rimtas siuntinių siuntimas į Angliją mikriukais reikalauja bent minimalistinės buities – puslapio, sąskaitos. Aš mačiau, kaip paima daiktus ir blokina telefoną. Klientas rašo man – o aš nežinau to žmogaus. Patikrink internete dešimt minučių. Gali išsaugoti šimtus eurų ir savo nervus. Tikrai gali.

Kodėl dingo siuntinys?

Daiktai dingsta ne dėl to, kad kažkas specialiai vagia – nors taip irgi būna – dažniau dėl netvarkos. Tavo maišas atrodė kaip kito maišas, atsidūrė pas kaimyną Anglijoje, o jis išmetė. Arba vairuotojas paliko ne ten. Rašyk ant dėžių pavardes, telefoną. Daryk nuotraukas prieš pakeldamas. Jei batai, tai jie nedingo dėl mafijos. Greičiausiai tiesiog chaosas ir žmonių punktualumo stoka. Iškeliaujant daiktų nesurenkama. Būna ir taip, tiesiog atsiduria pas kitą. Kartais stebiuosi, kaip maišai patys nepasiklysta be žemėlapio.

Ar tikrina pasieniečiai?

Taip, tikrina. Doveris, Eurotunelis – kameros, šunys, pasieniečiai. Jei tavo daiktai asmeniniai – drabužiai, indai – problemų nėra. Bet jei dėžėse cigaretės arba naujas dviratis be dokumentų – rūpesčiai. Anglijoje griežta. Kartais klientai neperspėja, o viduje kažkas keisto. Tada vėlavimai, tardymai. Saugiausia vežti sukonkretintus asmeninius daiktus. Jei vežėjas pasiima keleivį be vizos – tada visiems karšta. Net ir man žinant, kad tai ne mano reikalas. Būna tokių istorijų, kad net pelėsai linkčiotų.

Ar parvešite atgal?

Taip, galime. Parvežimas atgal vadinamas reeksportu, nors čia asmeniniai daiktai. Kaina panaši, kartais šiek tiek pigiau, nes iš Anglijos mažiau užsakymų. Mikriukas grįžta tuščias ar pustuščias, todėl ieškome atgalinių krovinių. Jei skubu – parvešime greitai. Jei ne – laukiame, kol susidarys pilnas krovinys. Būna žmonės grįžta po trijų mėnesių, o daiktai stovi pas draugą. Tada skambina ir prašo vakar. Stengiamės, bet planavimas vistiek reikalingas abiem pusėm. Negali visko padaryti akimirksniu.

Nesitikėk, kad siuntinių siuntimas į Angliją mikriukais bus kaip prabangus taksi – tai greičiau autobusas rūpestingas tavo daiktams. Būna vėlavimų, būna nesusipratimų, bet kai atidarai duris Londone ir pamatai savo dėžes – verta.