Siuntinių siuntimas į Angliją: kodėl „visada geriausia kaina“ ne visada reiškia jums geriausią sandorį

Sveikas. Jei skaitai tai, greičiausiai turi dėžę, kuri turi nuvažiuoti į Londoną, Birmingemą ar maybe kažkur į šiaurę, ten kur vėjas garsesnis už mintis. Arba siunti mamytei lietuviškų gėrybių. Nežinau tavo situacijos, bet žinau vieną – kainos internete, kai ieškai siuntinių siuntimo į Angliją, kartais atrodo kaip iš oro. Vienur 15 eurų, kitur 120. Ir abu sako „geriausia kaina“. Aš dirbu perkraustymuose ir siuntinių siuntimuose jau... na, gal 22 metai (ne, tikrai 22, suskaičiavau atgal nuo 2002-ųjų). Tai išsklaidysiu miglą. Ne su grafikais, o paprastai, kaip kalbėdamas gyvai.

Kainos – čia viskas prasideda ir dažnai baigiasi įerzuliu

Kiek kainuoja siuntinių siuntimas į Angliją, jei turiu tik vieną mažą dėžę?

Maža dėžė. Koks svoris? 2 kg? 20? Nes kartais klientas sako „maža“, o ten keturi katilai viduje. Jei tikrai maža, iki 2 kg, per kurjerius matai kainas nuo 12 iki 18 eurų. Bet jei per paštą – gali ir 35 kainuoti, priklauso nuo skubos. Aš dažnai sakau: nežiūrėk vien į pirmą kainą. Kartais pigiausia siunta į Angliją po savaitės virsta brangiausia, nes pamiršai apie draudimą. (Arba aš pamiršau pasakyti, kad reikia draudimo, atsiprašau.) Realiai, 15–20 eurų yra sveikas vidurkis tokiems gabarams, jei viskas aišku iškart.

Ar gali būti, kad sumoku mažiau negu 10 eurų už didelę siuntą į Londoną?

Gali. Bet tada greičiausiai kažkas ne taip. Aš esu matęs skelbimą „Anglija pervežame pigiau nei autobuso bilietas“. Rimtai. Taip, ten veža, bet ar atiduos? Kartais tie pigūs vežėjai surenka siuntas į Angliją mėnesiui į priekį, kad užpildyti fūrą, o tavo dėžė guli sandėlyje tarp Klaipėdos ir kažkur. Buvo atvejis – klientas sumokėjo 8 eurus, siunta dingo. Surado po trijų mėnesių. Pilna pelėsio. Tai taip, gali būti pigu. Ar verta? Ne, nebent siunti tuščius batus. Ne, ir tuos geriau ne.

Kodėl vieni prašo 50, o kiti 140 eurų už tą patį krovinį?

Oho, čia klasikinis klausimas. Skirtumas dažnai ne tame „kas“, o tame „kaip“. Didelės tarptautinės kompanijos turi biurus, sekimo sistemas, draudimą, vadybininkus kurie atsako telefonu. Maži vežėjai – vienas vyras su sprinteriu ir WhatsApp numeriu. Aišku, kaina skiriasi. Dar yra paslėpti mokesčiai. Vieni rašo „nuo 30 eurų“, bet prideda kuro priemoką, muitinę, dar kažką. Aš asmeniškai renkuosi vidurį – ne pats pigiausias, ne brangiausias. Nes su brangiausiu kartasi tiesiog permoki už gražų logotipą. O su pigiausiu – permoki nervais.

Kada fiksuota kaina, o kada teks mokėti daugiau nei sakė?

Fiksuota kaina galioja tada, kai viską pasakai teisingai. Svoris, matmenys. Jei pasakei „dėžė 10 kg“, o kurjeris atvažiuoja ir ten 35 kg – viskas, kito tarifo valanda. Dar matmenys. Yra tokia bjauri sąvoka – apimtinis svoris. Dėžė lengva, bet didelė. Tai ją perskaičiuoja į svorį pagal formulę. Aš turėjau klientą, kuris siuntė pagalves į Angliją. Svoris 5 kg, bet dėžė kubinis metras. Kaina iššoko trigubai. Tai jei siunti plunksnų pagalvę – suskaičiuok apimtį. Arba suspausk jas vakuuminiame maiše. Sutaupysi.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Londoną, o ne į kokią Anglijos užkampį?

Žinoma kad skiriasi. Londonas, Birmingemas, Mancesteris – ten fūros važiuoja kas antrą dieną. Kaina mažesnė nes rinka. O jei turi nuvežti į kaimą kur nors Kornvalį ar šiaurės Yorkšyrą – vežėjas skaičiuos papildomą degalų ir laiko kaštą. Kartais net pasako „nuvešiu iki artimiausio didelio miesto, o toliau – pats jau rauk“. Aš sutinku kad tai nepatogu. Bet logistika tokia: kas toliau nuo magistralės M1 ar M6, tuo brangiau. Pigiausia siunta į Angliją dažniausiai reiškia didžiuosius miestus. Užkampiai – kooperacija arba brangiau. Bet jei tavo močiutė gyvena kaime, ką padarysi.

Ar metų laikas tikrai keičia kainą siuntimui į Angliją?

Keičia, ir kaip. Rugpjūtis – ramu, net nuobodu. Lapkritis, gruodis – pragaras. Ne tik dėl Kalėdų siuntų bumo, bet ir oro. Keltai per Lamanšą atšaukiami dėl audros, fūros stringa. Visi skuba. Kainos išauga 20–40 proc. Aš turėjau klientą kuris gruodžio 20 dieną skambino dėl skubaus siuntimo į Londoną. Sumokėjo dvigubai. Ar gailestinga? Ne, tiesiog paklausa tokia. Vasarą galima derėtis. Žiemą – imk arba eik pas kitą, bet kitas sakys tą patį. Tai planuok. Jei gali sausį siųsti – daryk. Sutaupysi nervų ir pinigų. Kalėdiniai siuntiniai – piniginės priešai.

Pakavimas – lyg tetris, bet brangus jei suklysti

Ar galiu tiesiog į maišą supilti daiktus ir siųsti?

Techniškai gali. Bet kodėl taip nori? Aš prisimenu vyrą, kuris siuntė į Brisolį siuntinį su įrankiais – tiesiog į tą didelį sodininkų maišą. Maišas truko pakeliui. Įrankiai pabiro tarp Lenkijos ir Vokietijos. Kurjeriai tikrai nerinkinės. Jei siunti drabužius – dar gali prasisukti, bet kad ir koks geras siuntinių siuntimas į Angliją bebūtų, pakuotė turi atlaikyti fūrą. Fūros slankioja, važiuoja per duobes. Dėžė bent 3 sluoksnių kartonas. O jei ką praski – tai su lipnia juosta, o ne su laikraščiu. Rimtai, ne su laikraščiu.

Ką daryti, jei neturiu tų storų dėžių – ar pakuos kurjeris vietoje?

Kai kurie kurjeriukai turi pakuoti, bet kainuoja. Ir ne visada gerai supakuoja, jei atvirai. Jie skuba. Aš siūlyčiau pats – nunešk į parduotuvę, paprašyk dėžių. Kartais nemokamai atiduoda. IKEA turi gerų, bet reikia patiems sukonstruoti. Ai, beje, jei siunti elektroniką – oro pagalvės arba burbulinė plėvelė. Ne žurnalai. Kartą klientas apvyniojo kompiuterį „Valstiečių laikraščiais“. Anglijoje jis atvyko su... na, istoriniu ir drėgnu papildymu. Ir sugedęs. Pakuok taip, lyg ant dėžės spaudytųsi sunkiasvoris sportininkas. Nes faktškai taip ir bus, kroviniai į Angliją kraunami ne itin švelniai.

Ar reikia kažkokių specialių etikečių ant dėžės?

Taip. Adresas aiškus, didelėmis raidėmis. Anglija – ne Lietuva, ten gatvių pavadinimai baisiai painūs. Kartais du skirtingi miestai turi gatvę Abbey Road. Rimtai. Tai ZIP kodas (pašto kodas) – šventas dalykas. Be jo gali nuvažiuoti visai kitur. Dar jei viduje trupūs daiktai – rašyk „THIS WAY UP“, „FRAGILE“. Nors aš abejoju ar visi kurjeriai tai skaito. Kartą pamačiau kaip dėžė su „DĖMESIO STIKLAS“ buvo pastatyta ant kampo po baldų bloku. Tai etiketė padeda, bet nepasikliauk ja vien tik. Geriau tvirta dėžė.

Kelias – siuntos kelionė ne visada romantiška

Kiek laiko eina siuntinys į Angliją iš Lietuvos?

Greičiausias kelias – lėktuvu. 3-5 darbo dienos. Nafta brangi, bet fūra – pigiau, bet ilgiau. 7-14 dienų, priklauso nuo to ar važiuoja tiesiai ar renka siuntas po Lietuvą. Buvo atvejis, kai siuntėme į Liverpulį – atvažiavo per 6 dienas. Kitą kartą į tą patį rajoną – 18 dienų, nes vairuotojas susirgo ir sustojo Vokietijoje, niekas neatstojo. Tai vidurkis – savaitė, dvi. Jei per Kalėdas – visas laikas išsikraipo. Kartais aš pats nebesuprantu kaip jie taip ilgai ten važinėja. Turbūt GPSas sugedo ar tiesiog renka per lėtai.

Ar siunta visada važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją?

Svajonių pasaulyje – taip. Realybėj – renka. Didžioji dalis vežėjų surenka siuntas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tada veža į terminalą Lenkijoje ar Vokietijoje. Ten perkelia į kitą fūrą, kuri važiuoja per Prancūziją ar Nyderlandus, tada keltas per Lamanšą. Taip, yra krovininių keltų, bet dažnai per Bręmeną ar... wait. Ne, Bręmenas ne uostas. Klausk ten kur reikia. (Aš sumaišiau su Hamburgu, pataisau.) Tiesiog žinok – tavo siuntinys į Angliją keliauja ne viena kryptimi, o kaip autobusas su persėdimais. Ir kiekvienas persėdimas – papildoma diena. Čia normalu.

Ar galiu sekti, kur mano dėžė yra kelyje?

Dauguma didžiųjų vežėjų duoda kodą. Maži – kartais tik rašo „rytoj bus“. Ir tada patikslina „na gal poryt“. Sekimas skiriasi. DPD, DHL, FedEx – ten matosi net kaip vairuotojas papietavo. Geri. O kai kurie maži vežėjai į Angliją duoda Excel lentelę, kurią atnaujina kas tris dienas. Aš nesakau kad blogai – sutaupai, bet nervai gali kainuoti brangiau. Buvo atvejis – klientas kasdien skambindavo, o aš pats nežinojau kur siunta, nes vežėjas neatsakė. Stresas. Kita vertus, mažieji atsako žmogiškiau kai suranda problemą.

Brexit ir dokai – nesąmonių zona

Ar reikia dabar kokių dokumentų siunčiant į Angliją po Brexit?

Brexit... na, jo. Anglija jau nebe ES. Reikia sąskaitos faktūros, net jei siunti privatų siuntinį. Tiksliau – prekių aprašymo, vertės. Jei vertė viršija 135 svarų – muitai. Jei siunti maistą – sveikatos pažymos, phytosanitariniai reikalavimai. Daug kas galvoja, kad siuntinių siuntimas į Angliją dabar kaip į Švediją – nieko nereikia. Ne. Yra ribos. Mažos dovanos – gal iki 39 svarų – be muito. Bet čia jau muitinės reikalai. Aš ne muitininkas, todėl jei neaišku – gerai viena diena informacijai, nei siunta stringa Londono uoste mėnesį. Pasirūpink iš anksto.

Ar mano siunta gali strigti muitinėje dėl netinkamų popierių?

Gali. Ir strigs. Anglijos muitinė dabar griežtesnė. Yra toks dalykas – EORI numeris jei verslui. Jei asmeniškai – gera sąskaita faktūra. Bet jei siunti 20 kg krienų – gali paklausti kam. Jei nepagrundi – atgal. Buvo atvejis, klientė siuntė sūrius sūnui. Nepranešė apie pieno produktus. Muitinė konfiskavo. 180 eurų vertės sūriai – valstybės turtas. Skaudu. Tai jei nežinai ar galima – paklausk vežėjo. Aš galvočiau (atleisk, skubėjau rašyti) kad pieno produktai – rizikingiausi. Patikslinu: labai brangūs jei prarandi.

Kiek muitų reikės mokėti gavėjui Anglijoje?

Žiūrėk. Jei siunta verta iki 135 GBP – daugeliu atvejų nieko. Viršijus – muito tarifas priklauso nuo prekės. Technika, rūbai, maistas – viskas skirtingai. Paprastai apie 20 proc. VAT + muito procentas. Jei siunti asmeninius daiktus – gali prašyti reljefo, bet reikia įrodyti kad naudoti 6 mėnesius. Daug popierizmo. Realiai daugelis žmonių, kurie siunčia siuntinius į Angliją šeimoms, stengiasi neviršyti tos 135 svarų ribos. Nepatogu, bet tiesa. Ai, ir kurjeris Anglijoje gali paprašyti grynųjų muitui. Kartais jie patys nesuskaičiuoja greitai – žmogus sumoka, paskui gal grąžina. Chaotiška sistema.

Realybė – kas nutinka ir ko niekas nepasako

Ar visi vežėjai tikrai apdraudžia siuntą?

Ne. Ir tai baisu. Yra triukas – parašo „draudžiame“, o smulkmenose „iki 100 eurų ir tik jei mūsų kaltė“. Jeigu krovinys apgadintas dėl oro sąlygų ar vairuotojo klaidos – nieko negauni. Aš matęs kompaniją, kuri siūlė siuntimą super kaina ir nemokamą draudimą. Paaiškėjo – draudimas popierėlis be padengimo. Dingo siunta, atsakymas „fūra degė, neturim kas mokės“. Rimtai. Aiškinkis kas draudžia. Normalus draudimas – 1–3 proc. vertės. Jei nemokamai – įtartina. Nemokamas sūris tik pelėkautuose, taip ir logistikos pasaulyje.

Kas jei siunta atvažiuoja sulamdyta?

First things first – fotografuok prieš pasirašant. Vienas klientas pasirašė „be pastabų“, o paskui atidarė – dėžė sutraiškytų kaip lietuviškas cepelinas po ratais. Ir nieko nepadarysi. Taisyklė: jei išorė tvarkinga, vidų tikrinsi prie gavėjo akis. Kurjerius skubina, jie nori pasirašymo ir dabar. Nesakau kad blogi žmonės – tiesiog sistema. Jei matai kad dėžė sušlapusi, įdūrusi, prakirsta – rašyk aktą. Arba neimk. Nes po to kaltins tave kad blogai supakavai. O gal ir supakavai blogai. Būna visko. Bet aktas – tavo šarvai. Be jo – tu prieš korporaciją be kardo.

Kodėl kartais vežėjas atšaukia paėmimą paskutinę minutę?

Oh, šitas mane nervina jau 20 metų. Atšaukia nes susirgo, fūra sugedo, arba pervertino savo galimybes ir paėmė per daug siuntinių siuntimui į Angliją. Būna ir taip kad vienas vairuotojas neišvažiavo, o kitas neprivažiuoja pas tave. Mažos kompanijos dažnai viena ant kitos lipa. Aš pats esu padaręs klaidą – pažadėjau klientui kad pirmadienį paimsime, o pirmadienį vairuotojui sugedo mašina. Nuomonė apie mane – žemiau plintuso. Tai jei skubu – visada turi planą B. Nes vieno žmogaus verslas – trapus. O jei skubu dėl skrydžio – apskritai neturėk vilčių vienam variantui.

Ar gali siųsti maistą, kosmetiką, gėles į Angliją?

Maistas – taip, bet ribotai. Šviežios daržovės, pieno produktai – ne. Konservai, sūdyti daiktai – galima, bet su deklaracija. Kosmetika – taip, bet skysčiai ribojami kaip ir lėktuve. Gėlės – tik su fitosanitariu. Kitaip – sudegins. Anglija saugo savo ekosistemą. Aš prisimenu kaip klientas siuntė žemės iš močiutės daržo augalams – muitinė surado ir praskyrė pakuotę. Jokio žemės negalima. Tai jei siunti aguonų pyragą – gal saugiau. Ne, aguonos irgi galimai... hmm. Nežinau tiksliai ar aguonos galima. Patikrink. Čia aš jau pasimečiau. Bet žemę radau tame sąraše neleistinų – 100 procentų.

Ką daryti jei gavėjas nebūna namie Anglijoje?

Tada prasideda pragaras. Ne, ne visada, bet dažnai. Kurjeriui Anglijoj reikia parašo. Jei nieko nėra – paliepa kortelę, siunčia į artimiausią postą. Kartais tai būna už 15 mylių. Gavėjas piktas, skambina tau. Tu piktas, skambini man. Aš skambinu ten. Ir ten sako „jis gali atsiimti“. Jeigu siunti vertingą siuntą į Angliją – perspėk gavėją. Duok sekimo numerį. Geriau kad pasiimtų į darbą siųsti – ten visada kas nors yra. Ai, dar yra „saugi vieta“ palikti – bet jei dingo, niekas neatsako. Aš tokių „saugių“ palikimų mačiau daugybę dingusių.

Kada rinktis ką – ne iš brošiūros

Koks geriausias būdas siųsti daug daiktų, ne tik vieną dėžę?

Jei turi pusę kambario – nebe siuntiniai, o daliniai kroviniai (groupage). Fiksuoti kroviniai į Angliją kainuos kitaip. Aš skaičiavau: 20 dėžių atskirai – 400 eurų. Vienas dalinis krovinys su fiksacija – 220. Skirtumas akivaizdus. Bet reikia laiko surinkti kitas siuntas į tą patį regioną. Jei skubu – siųsk atskirai. Jei turi savaitę – dalinis. Sutaupysi lengvai. Mano patarimas – rašyk sąrašą kas viduje. Atsiminsi po mėnesio. Nes galvosysi „ar aš siunčiau tą arbatos dėžę ar ne“. Ir jei muitinė klaus – sąrašas padeda nepamišti.

Ar verta rinktis žinomą vardą ar mažą įmonę?

Didelis vardas – saugiau, brangiau, bet kai ką padarys. Mažas vežėjas – pigiau, asmeniškiau, rizikingesnė. Aš dirbu su abiem ir galiu pasakyt: maži žaidėjai kartais geresnę patirtį suteikia nes tau rūpi. Dideli – tu esi numeris. Kai siunčiami siuntiniai į Angliją kasdien, didelis vardas turi logistiką vau. Kai problema – pakabas 20 minučių linijoje tamsiai. Mažas – paima telefoną iškart, bet jei sugedo bulikas – bejėgis. Aš renkuosi pagal siuntą. Brangu ir skubu – DHL. Pigiau ir gali palaukti – lietuviškas vežėjas su rekomendacija. Ne su gražia svetaine.

Kaip rasti patikimą įmonę siuntimui į Angliją?

Rekomendacijos, ne Google reitingai. Rimtai, Google žvaigždutės perkamos. Aš žinau tris įmones kurios perka. O rekomendacija iš kaimyno, kuris jau siuntė tėvams į Braitoną (Brighton? taip, Braitoną) – auksas. Dar paklausk vežėjo: kas jei nepavyks? Kokia draudimo suma? Ar turi licenciją? Jei atsako nervingai arba „viskas bus gerai, draugi“ – bėk. Normalus žmogus atsako tiesiai. Dar patikrink ar turi fizinį adresą Lietuvoje, ne tik gražią svetainę. Aš esu matęs svetainių kur viskas tobula, o adresas – kažkoks pasiturintis kiemas be biuro. Metaforiškai. Gal ne kiemas, bet arti.

Kada siuntinių siuntimas į Angliją „visada geriausia kaina“ jums nebeegzistuoja?

Tuomet kai skubi ir reikia rytoj. Tada nėra pigiai. Arba kai veži kažką labai keisto – akvariumą su žuvimis, ar 300 kg marmuro stalą. Tada standartiniai skaičiuokliai nustoja veikti. Geriausia kaina eina ranka rankon su lankstumu. Turi laiko – pigiau. Turi specialių poreikių – brangiau. Kai klausia „ar galiu pigiai“ – aš atsakau: koks tavo „pigiai“ ir koks „skubu“? Jei gali laukti iki savaitgalio – rasim variantą. Jei dabar – bilietas į lėktuvą su lagaminu. Pripažink kad geriausia kaina dabar tavo sąmojingumo kainą viršys.

Tai va. Siuntinių siuntimas į Angliją – ne raketų mokslas, bet ir ne bulvių vagis. Skaičiuok, klausk, nepasikliauk vien kaina. Yra sąžiningų vežėjų, yra aferistų. Per 22 metus mačiau visko. Jei ką – rašyk, patarsiu pagal tavo siuntą. Kiekviena dėžė turi istoriją. Sėkmės siunčiant, ir kad gavėjas paskambintų ne pykdamas, o dėkodamas. Retas atvejis, bet malonu. Ir nepamiršk – tvirta dėžė visada pigiau nei nauji daiktai parduotuvėj.