Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius ir siuntas, perkraustymo paslaugos

Siuntinių siuntimas Anglija: greitas apdorojimas, nuolatinis sekimas ir ką dar pravartu žinoti

Vežame kiekvieną dieną

Siuntinių siuntimas Anglija: greitas apdorojimas, nuolatinis sekimas ir ką dar pravartu žinoti,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Siuntinių siuntimas Anglija: greitas apdorojimas, nuolatinis sekimas ir ką dar pravartu žinoti  vežam nuo durų iki durų

Paimame iš visos Anglijos

Siuntinių siuntimas Anglija: greitas apdorojimas, nuolatinis sekimas ir ką dar pravartu žinoti, surenkam ir pristatom visoje Anglijos

Pristatome visoje Anglijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Siuntinių siuntimas Anglija: greitas apdorojimas, nuolatinis sekimas ir ką dar pravartu žinoti, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Automobilių pervežimas.

    Lietuva → Anglija kaina nuo 700€/700£

    Anglija → Lietuva kaina nuo 800€/800£

    Motociklų pervežimas.

    Lietuva → Anglija kaina nuo 200€/200£

    Anglija → Lietuva kaina nuo 250€/250£

    Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntinių siuntimas Anglija: greitas apdorojimas, nuolatinis sekimas ir ką dar pravartu žinoti

    Na štai, sėdziu rašau apie siuntinių siuntimas Anglija, nors iš tiesų galėčiau papasakoti tiek istorijų, kad užtektų knygai. Daugiau nei dvidešimt metų vežioju daiktus iš Lietuvos į UK ir atgal, mačiau viską – nuo kruopščiai suvyniotų stiklo dirbinių iki dėžių, kurias klientai užklijavo senais laikraščiais ir vylėsi, kad „taip ir bus gerai“. Dabar visi nori dviejų dalykų: greičio ir sekimo. Greitas apdorojimas įmanomas, bet tik jei žinai, kokių klaidų nedaryti, o nuolatinis sekimas – graži idėja, nors realybėje tie kodai kartais stringa muitinėse ilgiau nei mes norėtume. Papasakosiu kaip viskas vyksta gyvai, be tos per daug saldžios rinkodaros.

    Pradžia, kainos ir tos raidės, kurias visi praleidžia

    Kiek kainuoja siuntinių siuntimas Anglija ir kodėl kiekvienam skaičiuojama kitaip?

    Nėra fiksuotos kainos kaip autobusui iš Kauno į Vilnių. Viskas priklauso nuo svorio, matmenų, to ar reikia paimti iš namų, ir – svarbiausia – nuo to ar siuntinys eina oru, jūra, ar sunkvežimiu per Lenkiją. Turėjau klientą Vytautą, kuris vežė dviratį į Londoną. Atrodė paprastas daiktas, bet kadangi nestandartiniai matmenys, kaina šoktelėjo dvigubai (na, gal ne dvigubai, bet 70 proc. brangiau nei jis tikėjosi) lyginant su mano kaimyne, kuri siuntė tik du maišelius drabužių. Kai kurios įmonės internete meta žemas kainas, o paskui prideda prie svorio mažų raidžių – čia tas pats kas pirkti bilietą low-cost avialinijoms, paskui mokėti už rankinį bagažą. Atidžiai skaitykite sąlygas.

    Kiek dienų dažniausiai važiuoja siuntinys iš Lietuvos iki Anglijos?

    Čia jau nuo to, ką pasirinkai. Standartiškai, jei važiuoja sausuma per Europą, dažniausiai nuo pasiėmimo Lietuvoje iki durų Anglijoje praeina keturios iki šešių darbo dienų. Kartais greičiau, ypač jei siuntinys pateka į tą tobulą srautą kai vilkikai nėra užstrigę pasienyje. Turėjau atvejį praėjusį gruodį – klientė siuntė dovanas į Birmingemą, ir jos dėžė pagerėjo per tris dienas. O kita klientas, kuris siuntė tą patį savaitgalį į Menčesterį, laukė beveik dvi savaites, nes pakliuvo į tą chaosą po Black Friday kai sandėliai primena katastrofos zoną. Taip kad tikslaus skaičiaus aš neduosiu, nes jis priklauso nuo to ar vežėjas turi pilną vilkiką.

    Ar man būtina mokėti papildomai, kad mano siuntinį greičiau apdorotų?

    Žinai, daugelis mano klientų mano kad yra toks mygtukas „greitas apdorojimas“ ir tereikia papildomai sumokėti. Iš dalies taip, nes express paslauga kainuoja brangiau, bet tai nereiškia kad žmogus sandėlyje jūsų dėžę imsis pirma. Greitas apdorojimas dažniausiai reiškia, kad jūsų krovinys keliauja tiesesniu maršrutu su mažiau perkrovimų, o ne kad kas nors bėga greičiau. Kai paklausiate ar galima pagreitinti, aš visada klausiu: o kas ten per daiktai? Jei tai svarbūs dokumentai, suprantu. Jei senos sovietinės plokštelės, na... skubėti gal ir nereikia. Kartais papildomi pinigai neatperka to kas iš tikrųjų sutaupote laiko, nes muitinė vis tiek daro savo tempu.

    Pakavimas, daiktai ir ką galima siųsti be problemų

    Jeigu pats supakuoju daiktus – kas bus blogiausio?

    Viskas bus gerai tol, kol nebus blogai. Aš tai vadinu rulete. Jeigu dedate keramikos puodelius į dėžę ir tarp jų dedate tik vieną sluoksnelį popieriaus, rizikuojate gauti galvosūkį vietoj servizo. Realus atvejis: prieš porą metų klientas, garsus taupymo šalininkas, viską supakavo į maišelius iš parduotuvės. Turbūt pusė siuntinio atkeliavo sutraiškyti. Kita vertus, turiu klientę Onutę, kuri jau dvidešimt metų siuntinėja siuvinius į Notingamą ir naudoja senus laikraščius bei palaidines kaip amortizaciją – viskas visada idealu. Tai galima pats, bet jei nežinai kaip, geriau paklauskite mūsų. Arba nufilmuokite kaip supakavote, aš pasakysiu ar rizikinga.

    Kokia yra reali siuntinio svorio riba ir kas nutinka ją viršijus?

    Taisyklė paprasta: kuo sunkesnė dėžė, tuo brangiau. Daugelis vežėjų turi 30–31 kilogramo ribą vienam vienetui, nors kai kur leidžia iki 32. Tiesiog taip sutarta dėl darbuotojų saugos – įsivaizduok, vilkiko vairuotojas kasdien kilnoja po keturiasdešimt dėžių, ir jei kiekviena po 50 kg, jis greičiau atsidurs ligoninėje nei Londone. Turėjau klientą kuris bandė į vieną kartoną sutalpinti visas savo akademines knygas – dėžė svėrė 47 kg. Mes ją tiesiog atgal perskirstėm į tris, nes kitaip priebrangtų tiek, kad geriau būtų nusipirkęs naujas knygas Amazone. Taisyklės yra taisyklės, ir čia nėra kur suktis. Vieną kartą net vilkiko platformos svorį sumaišiau su siuntiniu, bet tai buvo ankstyvas pirmadienis.

    Ar saugu siųsti elektroniką – kompiuterį ar televizorių?

    Techniškai taip, bet jūs turite suprasti kad muitinė skaičiuoja ne tik svorį bet ir vertę. Jeigu siunčiate kompiuterį kuris vertas 1500 eurų, gali tekti mokėti importo PVM ir muitą Anglijoje jei ne kaip dovaną. Be to, ekranai bijos dėžių sukimo. Buvau prieš kelerius metus vežęs stacionarų PC į Sheffildą – pats pakuoju, padariau dvigubą kartoną, putas, ženklus „this side up“. Atkeliavo puikiai. O kito kliento monitorius, nors ir supakuotas, gavo micro įskilimą kampelyje nes dėžė buvo pastatyta ant šono judant per Prancūzijos sandėlį. Elektroniką siųsti galima, bet kaina bus pakankamai aukšta ir rizika egzistuoja. Vertinkite ar verta taisyti ar pirkti vietoje.

    Ar tikrai negalima siųsti maisto produktų į Angliją?

    Aš čia nesu šimtu procentų tikras dėl kiekvieno maisto produkto, nes HMRC taisykles keičia taip dažnai kad net mūsų teisininkas kartais varto akis. Ką tiksliai žinau: šviežia mėsa, pieno produktai ir kiaušiniai – ne, tai akivaizdu, ir mano klientė iš Panevėžio prarado visą savo dešrų rinkinį muitinėje. Bet džemai, sausainiai, kai kurios konservuotos prekės – čia jau pilka zona. Turėjau atvejį kai duona iš Anykščių pasiekė Bristolyje be problemų, o medus iš Šilalės buvo sulaikytas dėl biologinės rizikos. Anglijos muitininkai kartais elgiasi pagal nuotaiką. Aš patarimas: jei abejojate – nesiųskite. Nekenksminga saugiau.

    Muitai ir popieriai – post-Brexit džiunglės, kur viskas stringa

    Ar mano broliui Londone reikės mokėti muitą gavus siuntinį?

    Čia ta vieta kur viskas pasidarė daug sudėtingesni po 2020-ųjų. Jei siunčiate dovaną ir vertė neviršija tam tikros sumos – atsimenu, rodos 135 svarų sterlingų, nors čia jau verčiau pasitikslinkite nes skaičiai keičiasi – muito gali ir nebūti. Bet jei siunčiate daiktus parduoti arba vertingą elektroniką, HMRC nori savo dalies. Plus, daugelis kurjerių ima papildomą „išmuitinimo mokestį“ kuris kartais siekia 8–12 svarų tiesiog už tai kad užpildė formą. Tai yra nepatogu, bet realu. Aš visada sakau: jeigu gavėjas skambina ir sako „reikia mokėti“, pirmiausia klauskite kas tiksliai už ką – ar muitas, ar tiesiog administracinis mokestis. Kartais žmonės sumoka net neturėdami.

    Ar galiu siųsti vaistų artimajam, kuris serga – ar bus problemų?

    Vaistai yra ta sritis kur aš visada sakau: nesiųskite per paprastą siuntinių tarnybą. Receptiniai vaistai, net jei gavėjas juos vartoja metų metus – muitinė gali sulaikyti kaip nelegalų importą. Turėjau situaciją kai močiutė siuntė anūkui į Liverpulį vaistus nuo skrandžio, nes čia jie esą brangesni. Siuntinys buvo areštuotas, o gavėjas gavo laišką su grasinimu bauda. Jei jau be galo reikia, yra specializuotos medicininių siuntinių tarnybos su licencijomis, bet tai kainuoja visai kitaip. Paprastos tabletės dėžutėje – rizikingas reikalas. Ir dar vienas dalykas: neišrašykite ant siuntinio „do not open, medicines inside“, nes tai kaip raudonas skuduras prieš jaučius.

    Kokie popieriai dabar svarbiausi ir kodėl visi maišo CN22 su CN23?

    Mažoms siuntoms, paprastai kai vertė maža, darote CN22 – ten mažas lipdukas. Didesnėms ir brangesnėms – CN23, ten jau atskiras lapas su detaliu sąrašu. Ką rašyti? Tiesą. Jeigu nurodysite „dovanų paketas, vertė 5 eurai“, o viduje naujas planšetinis, muitininkai Anglijoje turi teisę įtarti apgavyste ir arba atidaryti, arba skirti baudą gavėjui. Po Brexit tapo svarbu užpildyti teisingai, nes anksčiau Europos Sąjungoje tos formos kartais būdavo formalumas, o dabar yra teisinis įrankis. Turėjau klientą kuris pyko ant mūsų kad vėlai atkeliavo, o paskui paaiškėjo kad jis CN22 užpildė pieštuku neišskaityamai. Deklaraciją turi matyti skenuoklis, ne tik žmogus.

    Kas jei muitininkai nusprendžia atidaryti mano dėžę?

    Jie gali ir atidarys jei sugalvoja. Tai jų teisė. Pamenu kaip klientas siuntė asmeninius daiktus į Bristoli, o tarp kūdikių drabužių slėpė porą butelių stipraus alkoholio. Muitininkai atidarė, alkoholio konfiskavo, o drabužius paleido tik po savaitės su bauda. Tai jei siunčiate, nėra ko slėpti. Dejuojate kad privatumas? Suprantu. Bet šalis turi savo taisykles. Jei tinkamai deklaruosite, atidarymas dažniausiai būna greitas – patikrina ar sąrašas atitinka vidų, užklijuoja lipduką „inspected by HMRC“ ir paleidžia toliau. Kartais net nepastebėsite kad buvo atidaryta, tik dėžė bus kiek labiau aplamdžiusi.

    Sekimas realybėje – ne viskas auksu, ką rodo kodai

    Ar sekimo numeris iš tiesų rodo kur siuntinys yra kasdien?

    Look, nuolatinis sekimas techniškai egzistuoja, bet aš visada sakau – tai daugiau marketingo terminas nei fizinė realybė. Numeris skenuojamas kai kraunama į vilkiką, kai iškraunama sandėlyje, kai perduodama vietiniam kurjeriui. Tačiau tarp šių taškų siuntinys gali gulėti trijų dienų Lenkijos terminale ant lentynos ir jūs matysite tik „in transit“. Ir atvirai pasakius, kartais vairuotojas pamiršta nuskanuoti vieną dėžę iš krūvos, tai ji tarsi „dingsta“ trims dienoms. Būna, kad paskambina klientas ir sako „mano siuntinys pradingęs“, o aš žiūriu sistemoje – rodo tik paėmimą iš Kauno. Paskui staiga rytoj pasirodo Birmingeme. Sekimas veikia, bet yra tarpų. Tokia jau realybė.

    Mano siuntinys jau keturias dienas stovi tam pačiame punkte – ar jis prarastas?

    Dažniausiai ne. Ypač jei matote „in customs“ arba „awaiting clearance“ – ten tiesiog eilė. Turėjau pernai rudenį siuntinį į Bristolio priemiestį kuris ėjo septynias dienas be jokio naujo įrašo. Klientė jau ruošėsi skambinti advokatui, o aš skambiniau savo kontaktui žinodamas kad tiesiog dėžė su lietuviškais žaislais užstrigo eilėje. Ir taip, kitą dieną pasikeitė statusas į „out for delivery“. Ką aš darau šitais atvejais? Palaukiu bent savaitę nuo paskutinio įrašo prieš panikuojant. Jei po septynių darbo dienų nėra jokio pokyčio – tada tekstai ir skambučiai. Bet atminkite: jei siuntinys ten stovi ilgai, tai gali reikšti ir dokumentų trūkumą.

    Kas reiškia „customs clearance in progress“ ir kodėl tai trunka seniau nei važiavimas?

    Muitinės klirensas yra kaip tas vizitas pas gydytoją – privalomas, bet niekas nežino kiek užtruks. Kai siuntinys pasiekia Heathrow ar Doverį, jis turi palaukti eilėje kol HMRC sistema patikrins deklaraciją. Jei trafikas didelis – sezonas, švenčių laikotarpis – eilės ilgesnės nei eilutės prie nemokamų koncertų. Be to, jei deklaruota vertė neaiški ar turinys kelia įtarimų, atidaroma fizinė patikra. Čia jau prisideda žmonių faktorius. Kartais muitininkas tik paspaudžia mygtuką per penkias minutes, kartais siuntinys nueina į šoninį patikros punktą ir ten gali gulėti parą. Aš kedena galvą kai klientai klausia „kodėl taip ilgai“, nes tai ne mūsų sprendimas. Mes siunčiame, HMRC – leidžia.

    Kodėl kai kurios įmonės žeda sekimą kas žingsnį, bet realybėje matote tik du taškus?

    Todėl kad ne visos įmonės turi nuosavus vilkikus. Daugelis yra brokeriai kurie surenka jūsų siuntinį, paskui perduoda didžiajam vežėjui, tas perduoda kitam, ir tik galutinis kurjeris turi sekimo sistemą kurią jūs matote. Tarpininkas gi gali turėti savo gražią svetainę su žemėlapiu, bet kai jis tik spausdina lipduką ir paduoda didiesiems – realus sekimas prasideda tik ten. Turėjau klientą kuris sumokėjo solidžią kainą „premium sekimui“, o aš pasižiūrėjau – tas pats numeris kurį būtų davęs standartinis variantas. Skirtumas tik toks kad jis gavo SMS daugiau. Aš nelabai pasitikiu tomis per didelėmis „viską stebim“ reklamomis. Atvirai pasakius, du tikslūs taškai man kartais geriau nei dešimt melagingų.

    Ką reiškia jei matote „forwarded to a third party agent“?

    Oi, čia jau riebiau. Tai reiškia kad jūsų krovinys nukeliavo ne pas galutinį kurjerį o pas tarpininką. Kartais taip būna logistikos centruose Amsterdame ar Briuselyje kur dideli vilkikai perdaromi. Bet kartais tai reiškia kad jūsų siuntinys parduotas pigiau vežančiam operatoriui. Paprastai nieko blogo, bet jei tas trečiasis agentas mažiau kruopštus – gali prasidėti vėlavimai. Realus scenarijus: kliento siuntinys iškeliavo iš Kauno, paskui dingo Lenkijoje, pasirodo tarpininkas ten paliko sandėlyje dėl svorio neatitikimo. Sprendėm dvi savaites. Aš pats stengiuosi vengti trijų šalių grandinių kai tik įmanoma, bet kai kurie maršrutai jų reikalauja. Toks jau šiuolaikinis verslas – pervežu, perku ir parduodu vietas vilkike.

    Pristatymas Anglijoje ir kai kas nutinka blogai

    Ar „door to door“ visada reiškia kad atneš iki buto durų?

    Teoriškai taip. Praktiškai – ne visada. Anglijoje vietiniai kurjeriai kartais palieka siuntinį „safe place“ kas gali būti jūsų krūmas prie tvoros. Turėjau nuotakišką atvejį kai siuntinys buvo padėtas po automobilio ratu kieme – klientė beveik pervažiavo savo dokumentus. Problema ta, kad UK kurjeriai turi per daug adresų ir mažai laiko. Jei nebus namie, gali grąžinti į vietinį degalinės tašką arba palikti pas kaimyną apie kurio egzistavimą jūs nežinote. Aš tai vadinu rulete. Jei labai svarbu, užsisakykite „signed for“ ir stenkitės būti namie tą dieną. Arba geriau – nurodykite darbo adresą kur yra recepcija.

    Ką daryti jei siuntinys atkeliauja sulaužytas arba aplamdytas?

    Pirmiausia – neimkite į namus ir nepasirašykite be pastabų. Jeigu parašėte „all good“ ir tik paskui atidarėte – jūs pasirašėte sau nuosprendį. Fotografuokite viską: išorinę dėžę, vidų, sugadintus daiktus. Tada rašykite per 24–48 valandas. Realus atvejis iš praėjusio mėnesio: klientė gavo dėžę su leistu stikliniu staliuku – iš lauko pažiūrėjusi matė kad dėžė sužeista, bet kurjeris buvo toks malonus kad pasirašė. Paskui kompanija atsisakė mokėti žalą nes „gavėjas priėmė be pretenzijų“. Ir beje – draudimas veikia tik jei daryta tinkamai. O daugelis bijo bereikalingai pyktis su kurjeriu. Pykitės dokumentais, ne emocijomis.

    Kas jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti siuntinį?

    Tada siuntinys grįžta pas mus arba žengia į nežinomybę. Atsisakymas dažniausiai reiškia kad jis sumokėjo muitą kurio nesitikėjo, arba adresas buvo neteisingas, arba žmogus tiesiog pakeitė nuomonę. Susigrąžinti pinigus už grįžimą – beveik neįmanoma. Turėjau atvejį kai vaikinas siuntė dovaną buvusiajai ir ji atsisakė. Siuntinys nukeliavo į saugyklą Londone, po to grįžo į Lietuvą, o siuntėjas mokėjo du kartus. Jei jau taip nutinka, geriausia kad gavėjas tiesiog priimtų o paskui atiduotų jums. Arba sutvarkykite dokumentus taip kad nebūtų staigmenų. Nes grąžinimas kainuoja brangiau nei pirmyn, ir dar užima daugiau laiko. Kartais geriau tiesiog atleisti.

    Ar studentams į JK galima siųsti studijų reikmenis pigiau?

    Yra specialių studentų pasiūlymų, bet aš jų nesiūlau kaip stebuklingos. Studentų daiktai dažnai nemaži – augalas, kilimėlis, knygų krūvos. Kartais geriau atvykti patiems arba pirkti vietoje. Bet jei siunčia tėvai – pasirūpinkite kad gavėjo adresas būtų tiksliai su kambario numeriu. Londone studentų bendrabučiai yra siuntinių kapinės. Rezultatas? Siuntinys pasiekia registratūrą, meta krūvon su šimtu kitų, ir jūsų vaikas ieško savo dėžės tarp svetimų per savaitę. Tikslios instrukcijos, aiškios etiketės, ir telefono numeris ant dėžės padeda. O tai ar pigiau – priklauso nuo svorio. Kartais tiesiog vežuosi lagaminu lėktuve ir sumoki už papildomą bagažą, čia gaunasi taupiau nei kurjeris.

    Praktiniai dalykai, kuriuos žmonės dažnai pamiršta

    Ar reikia drausti siuntinį ir kaip tai padaryti teisingai?

    Draudimas yra kaip oro pagalvė – nereikalinga iki kol reikia. Jei siunčiate senus baltinius, gal ir ne. Bet jei nešiojamas kompiuteris arba porcelianas – taip. Tik turėkite omeny dėl ko aš nemėgstu draudimo kompanijų: jei jūs pats supakavote daiktus į tą pačią dėžę nuo batų ir jie sulūžo, draudimas dažnai randa priežastį nemokėti. Jie vadina tai „inadequate packaging“. Aš esu matęs kai klientai mokėjo už draudimą metų metus, o kai prisireikė – atsisakė. Todėl jei jau draudžiate, nufotografuokite pakavimo procesą. Ir nepasitikėkite žodžiu „full coverage“ – skaitykite išimtis. Nešvaistykite pinigų veltui, bet ir netaupykite prie svarbių daiktų.

    Ką reiškia terminas „palletized shipment“ ir ar man to reikia?

    Jei siunčiate vieną maišelį drabužių – ne, jums to nereikia. O jei siunčiate, tarkim, visą kambarį baldų arba dvidešimt dėžių – tada verta pagalvoti apie paletę. Tai medinis padėklas ant kurio kraunama. Smart, nes vilkiko viduje dėžės nestumdomos ir saugesnė. Bet Anglijos siauros gatvės – kartais didelis su palete sunkvežimis nepasuka į kiemą. Turėjome situaciją kur paletė su daiktais turėjo būti iškrauta gatvėje o klientas pats vežė į garažą vežimėliu. Aš linkęs siūlyti paletes tik kai siuntinys sunkus ir standartinis. Kitaip tai papildomos problemos. Ir dar vienas dalykas – paletę reikia apjuosti plėvele, nepalikti atviros. Sako – nu aš supakavau. Taip, bet reikia ir apsaugoti nuo lietaus.

    Jeigu aš pats vežu daiktus į Angliją su automobiliu – ar tai skaitosi siuntiniu?

    Ne, tada jau tai jūsų asmeninis bagažas, bet muitinė vis tiek gali domėtis kas ten jei mato kad krovinys komercinis. Čia jau kita kategorija. Kartais žmonės manęs klausia ar gali prisisiųsti automobilį drabužiais ir važiuoti. Gali, bet jei drabužių kiekis komercinis – HMRC gali skirti mokestį. O jei ten asmeniniai daiktai persikraustymui – tada reikia kitokių formų (TOR1 ar panašių). Aš čia nesu migrantų teisės ekspertas, bet logistiškai žinau: jei persikraustote, nedeklaruokite kaip dovana. Nes tada bus keblumų. Šiaip apie asmeninį automobilį nesiūlau kalbėtis dabar – čia visai kita paslauga, nors principas siuntinių siuntimas Anglija iš pirmo žvilgsnio panašus. Skambinkite jei rimtai persikraustote, o ne siunčiate šaliką tetai.

    Kodėl kai kurie vežėjai prašo prekės sąskaitos kopijos kai aš siunčiu naudotus daiktus?

    Muitiniai nori įsitikinti kad nebandote siųsti naujų daiktų kaip naudotų tam kad išvengtumėte mokesčių. Tai normalu. Bet aš esu matęs kaip žmonės nusiperka seną dviratį turguje, neturi sąskaitos, ir tada kaltina mus kad stringa muitinėje. Realybėje jei siunčiate naudotą daiktą be įrodymų – tiesiog rašote sąžiningą įvertinimą deklaracijoje. „Used bicycle, purchased 2015, estimated value 80 EUR“ – to užtenka. Sąskaitos reikia tik jei siuntinys naujas ir brangus. Buvo atvejis kai klientas k vietoje (ai, Klaipėdoje, matote kaip rankos pačios rašo) siuntė neva naudotas statybines įrankius, o muitinė pagal serijos numerį surado kad jie pirkti prieš savaitę. Skirtas muitas bus didesnis. Būkim atviri – muitininkai nekvaili.

    Ką daryti jei pamiršau įrašyti antrinį kontaktinį numerį ant siuntinio?

    Turite kelias dienas kol jis nepasiekė paskutinio mazgo, bet tiesiog skambinkite man ir mes pranešime tarpininkui jei dar įmanoma. Realybėje tai ne visada sprendžiama jei siuntinys jau skrenda. Aišku, antrinis numeris svarbus nes kurjeris skambina kai neranda adreso. Turėjau atvejį kai klientė nurodė tik savo numerį o buvo Londone be tarptinklinio ryšio – kurjeris paskambino man ir aš skambiniau jos sūnui. Problemą išsprendėm per penkias minutes. Tai taip, svarbu, bet ne pasaulio pabaiga. Kitą kartą užrašykite du numerius didelėmis raidėmis ant viršaus. Ir ne vidun dėžės – išorėn.

    Išvada

    Žiūrėk, siuntinių siuntimas Anglija dabar nėra raketų mokslas, bet po Brexit viskas truputį sudėtingiau nei į Vokietiją. Greitas apdorojimas įmanomas tik jei nuo pradžių padarysite teisingai – pakavimas, popieriai, realūs lūkesčiai dėl laiko. O nuolatinis sekimas yra puikus, bet atminkit: už kiekvieno kodo sėdi žmonės, o žmonės kartais pavargsta arba pamiršta nuskanuoti. Jei ką nors perskaitytumėt ir pagalvotumėt „aš irgi taip darysiu“ – gerai. Jei abejojate – rašykite man pirmiau nei siųsite. Pigiau išeis.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.