Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Siuntinių pristatymas per kelias dienas su garantija – ar tai realu, kai skubi?
Kai žmonės skambina man po dvidešimt ketverių metų šioje veikloje, dažniausiai jie nebeklausia, kuo aš užsiimu. Jie klausia tiesiai: ar gausiu savo daiktus per tris dienas ir ar tikrai bus garantija. Aš visada atsakau – taip, bet ne visada taip, kaip tu įsivaizduoji. Siuntinių pristatymas per kelias dienas su garantija tikrai egzistuoja, tačiau už jo stovi konkretūs vežėjai, maršrutai ir sąlygos, kurias verta suprasti prieš mokant. Yra skirtumas tarp to, ką parašo marketingo skyrius, ir to, ką pameni vairuotojas važiuodamas per pusiau užsnigtą autobahną.
Klausimai, kuriuos žmonės meta lyg akmenukus
Kiek dienų iš tikrųjų trunka siuntinių pristatymas su garantija?
Klausimas geras, nes "kelios dienos" – sąvoka slidi. Paprastai express maršrutai po Europą trunka nuo dviejų iki penkių darbo dienų. Aš turiu omenyje realias dienas, ne tas, kurias parašo svetainėje norėdamas parduoti. Jeigu vežėjas renka siuntinį Vilniuje ir pristato į Berlyną, trys dienos yra realios. O jei į Barseloną – keturios. Kartais pasitaiko, kad klientas mano, jog sekmadienis yra darbo diena. Tuomet lieka nepatenkintas, nors čia jau ne apie garantiją, o apie lūkesčius.
Ar tikrai galima garantuoti terminą, kai pasikeičia orai?
Čia aš turiu pasakyti – garantuoti galiu tik tą dalį, kuri nuo manęs priklauso. O oras... nuo manęs nepriklauso. Praėjusiais metais vežėme siuntinį į Italiją per Alpes, o ten staiga užsnigo. Vairuotojas pastovėjo aštuoniolika valandų. Garantija galiojo, bet mes turėjome operatyviai dėti kitą mašiną. Tai kainavo. Dauguma gerų įmonių turi tokį išimčių punktą, bet mažai kas jį skaito. O blogos įmonės apskritai nieko nepaaiškina – tiesiog buria kažkokius lotyniškus žodžius ir dingsta.
Ką aš gaunu, jei jie praleidžia tą garantuotą datą?
Dažnai nieko. Atsiprašau, bet taip yra. Dalis kompanijų grąžina dalį pinigų, dalis – suteikia nuolaidą kitam kartui. Radau vieną vokietišką vežėją, kuris siūlė nemokamus pusryčius viešbutyje, bet nelabai tai padeda, jei tau reikėjo dokumentų deryboms. Skaityk sutartį. Tikrai, skaityk. Ten mažesnėmis raidėmis parašyta, kad piniginė kompensacija taikoma tik vežėjo kaltės atveju, o ne tavo, jei blogai nurodytas adresas.
Kodėl vienos kompanijos sako dvi dienos, o kitos – penkias?
Nes jos skirtingos. Express oro linijos gali ištempti per dvi dienas, bet kainą pamačiusi gali išsižioti. O ekonominis variantas važiuoja kombinuotai – surenka, palaukia, tada važiuoja. Aš asmeniškai nemėgstu tų, kurie žada dvi dienas už pigiai. Paprastai ten kažką nutyli. Kartą klientas pasirinko tokį pasiūlymą į Londoną, o pasirodo – dvi dienos galioja tik jei tu pats nuveži siuntinį į jų terminalą prie Minsko plento. Gyvai tas pats nutiko praėjusį mėnesį. Prisimeni tą istoriją? Ne? Tai aš irgi ne viską prisimenu, tiesa pasakius.
Ar mano sofa gali atkeliauti greičiau nei per savaitę?
Jei tai didžioji tarptautinių perkraustymų dalis – sunkiau. Baldai renkami į pilną krovinį arba į groupage. Su groupage reikia sulaukti, kol prikraus kitų klientų daiktų. Express siuntinių pristatymas per kelias dienas su garantija dažniausiai galioja nedidelėms dėžėms, o ne visam butui. Nors... buvome vežę keletą skubių baldų iš Kauno į Helsinkį per tris dienas. Bet tai buvo dvi kėdės ir staliukas, ne sekcija. Turėk omenyje – kuo didesnis tūris, tuo ilgiau renkama. Ir tuo mažesnė garantija, kad bus greitai, nebent samdai atskirą furgoną.
Ar sekmadienis įskaičiuojamas į tas kelias dienas?
Ne, daugumoje atvejų ne. Darbo dienos yra darbo dienos. Vairuotojai irgi nori pamatyti šeimas, nors kai kurie vežėjai dirba šeštadienį. Sekmadienį Europos centruose daiktai daugiau guli sandėliuose, nei juda. Yra išimčių, pvz., medicininės siuntos, bet ten jau kitas lygis. Jeigu tau pažadėjo trečiadienį, o trečiadienis yra po šventės – gali pamiršti. Beje, mažesnės įmonės kartais meluoja apie savaitgalio pristatymą, nors realiai jos neturi tam žmonių.
Ką daryti, jei dėžė atvažiavo suplėšyta?
Fiksuok iš karto. Telefonu, nuotraukomis, vaizdo įrašu jei gali. Ta situacija nėra normali, nors pasitaiko dažniau nei norėtųsi. Ypač jeigu vežėjas persimetinėjo tavo siuntinį per tris skirtingus sandėlius skubėdamas įgyvendinti terminą. Garantija dėl pristatymo laiko – viena. Garantija dėl pakuotės sveikumo – kita. Jei viduje niekas nesudaužyta, biurokratija bus minimali. O jei sudaužyta – prasideda ilgas procesas su draudimu. Yra tokių vairuotojų, kurie tiesiog meta daiktus. Ne visi, bet jie yra. Gyvai mačiau.
Kodėl muitinėje kartais prasisuka diena ar dvi?
Nes muitininkai turi savo darbo greitį. Tu gali turėti auksinę garantiją nuo vežėjo, bet valstybinės institucijos nesiskaito. Ypač jei siuntinyje yra maisto priedų, kosmetikos ar kažko, kas atrodo įtartinai. Kartą siuntėme dviračio detales į Šveicariją – ten paliko savaitę, nes dokumente buvo raidė "X" vietoj "KS". Aš irgi nesupratau kodėl. Tos kelios dienos, kurias žadėjo express vežėjas, suveikia tik iki sienos. Muitinė – tai tranzito juoda dėžė, kurioje laikas ištirpsta. Ir nei viena normali įmonė tam neįtakos turi, atvirai sakant.
Ar brangiau visada reiškia saugiau ir garantuotiau?
Aš norėčiau taip pasakyti, nes logiškai turėtų būti taip. Bet gyvenime mačiau atvejį, kai klientas sumokėjo beveik tūkstantį eurų už express Berno kryptimi, o siuntinys buvo prapuolęs tris savaites. Paaiškėjo, kad brangi kompanija tiesiog perdavė trečiajam asmeniui, tas – ketvirtajam. Grandinėlė buvo ilga kaip iš kaimo pasakos. O pigus vietinis vežėjas iš Oslas (oi, iš Oslo) kartais dirba greičiau, nes pats vairuoja ir žino kiekvieną kamštį. Tad kaina dar nereiškia garantijos kokybės. Reikia žiūrėti, kas ta kompanija.
Ar galiu matyti, kur mano siuntinys dabar yra?
Šiais laikais taip, daugumoje atvejų. Bet tenka pripažinti – seniau buvo kitaip. Dabar express paslaugos suteikia sekimo numerį, kartais net realiu laiku. Tačiau yra vienas kabliukas: kai kuriose Rytų Europos trasose sistema atnaujina kas dvylika valandų. Vairuotojas guli miegoti Lenkijoje, o tu internete matai, kad jis dar tik Kaune. Tuomet pradedi skambinti, o aš turiu aiškinti, kad duomenys pasirodo tik rytą. Būna ir taip, kad mažos įmonės išvis neturi sistemos – duoda telefono numerį ir sako "skambink kada nori".
Kas nutinka, jei aš nebūnu namie tą garantuotą dieną?
Tada tavo diena tampa nebe tavo. Vežėjas palieka pranešimą, kartais paskambina, o tada siuntinys grįžta į terminalą. Dauguma express paslaugų leidžia vieną ar du bandymus dar kartą, bet jau už papildomą mokestį. Buvęs kolega yra matęs, kaip klientas nusipirko šaldytuvą iš Latvijos su garantuotu terminu, neatidarė durų, o po trijų dienų šaldytuvas stovėjo mūsų sandėlyje Klaipėdoje. Jis paskui pyko ant mūsų, nors pats praleido laiką. Atrodo keista, bet taip nutinka kas savaitę, nejuokauju.
Ką reiškia "garantija" realybėje – pinigai ar atsiprašymas?
Daugiausia atsiprašymas. Piniginė kompensacija pasitaiko, kai vežėjas pats sau kelia standartus ir nori išlaikyti reputaciją. Pavyzdžiui, jei siuntinių pristatymas per kelias dienas su garantija vėluoja dėl jų pačių sistemos klaidos, dalis sumos grįžta. Bet jei vėluoji dėl tavo netinkamai supakuotos dėžės – nieko negausi. Vieną kartą teko girdėti, kad kompanija atsiuntė atviruką "atsiprašome" ir šokoladuką. Klientas tuo nebuvo sužavėtas, bet ką padarysi. Garantija – tai ne draudimas, tai įsipareigojimas, kurį kartais tenka priminti žinute.
Kai tau atrodo, kad viskas eina ne taip
Ar galiu pasitikėti maža įmone, kuri žada stebuklus?
Čia jautri vieta. Mažos įmonės kartais dirba fantastiškai – lankstesnės, arčiau kliento. Bet yra ir tokių, kurios žino tik tris žodžius: "paimsim", "vežam" ir "dingstam". Praėjusiais metais vienas toks vežėjas paėmė avansą baldams į Paryžių ir atšaukė visus telefonus. Be žinios. Aš ne visada žinau, kas kam reiškia "garantija" tose mažose struktūrose. Kartais jie patys sau neįsivaizduoja, kaip iškvies vilkiką antradienį vakare. Tai patikimumas nėra apie dydį. Reikia žiūrėti licencijas, CMR draudimą. Sąžiningumas matosi iš pašnekų, ne iš didelio logotipo ant vilkiko.
Kodėl kai kurie vežėjai tiesiog neatsako po to, kai pasiima siuntinį?
Nes jie turi tavo daiktus, o tu turi nervus. Blogiausia, kai dingsta komunikacija. Aš asmeniškai nekęsiu tos situacijos, kai klientas skambina man ir sako, kad kažkoks Vaidas paėmė siuntinį ir nekelia. Negaliu patikėti, bet tokių Vaidų yra per daug. Jie pasiima mažus krovinius, prisikrauna į savo furgonus, o paskui dingsta į paiešką "o gal suras kitą furgoną per vidurį". Siuntinių pristatymas per kelias dienas su garantija tokiu atveju – fikcija. Jei žmogus neatsakinėja jau pirmą dieną, nerimauk. Rimtai.
Ar žiemą tie patys terminai galioja?
Teoriškai taip, praktiškai – ne visada. Alpės, Pirėnai, Balkanų keliai – žiemą ten gali prireikti grandinių. Ir nors express maršrutai planuojami atsižvelgiant į metų laiką, ekstremalių orų niekas neatšaukia. Garantuotos siuntos per kelias dienos saugios tik tada, kai vežėjas turi alternatyvius maršrutus. Aš prisimenu situaciją prieš dvejus metus, kai sausio viduryje turėjome pristatyti dokumentus į Miuncheną. Kelias per Štutgartą buvo uždarytas. Teko važiuoti per Niurnbergą – pridėjo pusantros dienos. Garantija? Vežėjas kompensavo penkiolika procentų, bet stresas liko nemokamai.
Ką daryti, jei siuntinys prapuola, nors buvo su garantija?
Tada prasideda ieškojimas, ne pristatymas. Draudimas dažniausiai dengia iki tam tikros sumos, bet ne visą siuntos vertę, nebent dėl to sutarei atskirai. Turėk sąskaitas, nuotraukas, svorį, aprašymą. Kartais siuntiniai "prapuola" sandėliuose – tikrai, yra buvę, kad radome dėžę po trijų mėnesių Kopenhagos terminalo kamputyje. Etiketė nusitrynė. Su normalia įmone tai neturėtų nutikti, bet žmonės daro klaidų. Terminalo darbuotojas padeda ant kitos krūvos – ir viskas. Jei siuntinių pristatymas per kelias dienas su garantija tapo paieška be jokių terminų – skambink ir reikalauk rašytinio protokolo.
Ar galiu pigiai siųsti skubų krovinuką iš Lietuvos į Italiją?
Gali, jei tai yra iki trijų kilogramų vokelis su dokumentais. O jei tai dvidešimt kilogramų siuntinių, greitis ir kaina yra susiję tiesiogiai. Yra toks mitas, kad galima surasti "ypatingą pasiūlymą". Kartais taip, jei kažkas važiuoja tuščias atgal. Bet tokių atvejų negali planuoti. Aš esu matęs skelbimų, kur express pristatymas per dvi dienas kainuoja trisdešimt eurų į Italiją. Po to klientai skambina su ašaromis. Paprastai ten koks studentas su bagažine, be draudimo, be jokios atsakomybės. Skamba kaip pasiūlymas, o galų gale tampa rizika. Pigiau nerizikuok. Geriau atiduok į ofisą, negu į feisbuko komentarus.
Ar man reikia kažko ypatingo supakuoti, kad galiotų garantija?
Taip. Garantija galioja siuntiniui, kuris atitinka vežėjo taisykles. Jei tu įmerksi stiklinę vazą į laikraščius ir ji duš, garantija nepadės. Yra pakavimo standartai: dvigubos kartoninės dėžės, putplasčio apsauga, medinės plokštės brangiems daiktams. Express siuntiniai per kelias dienas keliauja greičiau, reiškia – daugiau susidūrimų tranzito metu. Mašinos stabdo staigiau, krautuvai dirba greičiau. Aš visada sakau: pakuotė – tai tavo pirmoji ir paskutinė gynyba. Viena klientė praėjusį rudenį siuntė veidrodį. Neįpakavo gerai. Aš žinojau, kad neatlaikys. Neatlaikė. Garantija čia buvo bejėgė.
Kainos, kurios niekada neatrodo teisingos
Kiek realiai kainuoja siuntinių pristatymas per kelias dienas su garantija?
Nuo trisdešimt iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo svorio, matmenų ir krypties. Iš Vilniaus į Taliną pigiau negu į Lisaboną. Į Londoną dabar, po visų pasikeitimų, brangiau negu anksčiau. Aš negaliu pasakyti tikslios sumos nesugalvojęs, ką siunti, bet dažnai pigiausia express paslauga prasideda nuo šešiasdešimt eurų. Brangiau nei paprastas paštas, bet tu moki už greitį ir atsakomybę. Nors yra buvę, kad klientas sumokėjo du šimtus, o vežėjas vistiek vėlavo tris dienas. Tai už ką sumokėjo? Greičio iliuziją. Atsargiai su labai pigiais pasiūlymais.
Ar galiu sumažinti kainą, jei man nereikia tos garantijos?
Gali. Tai vadinama ekonominiu pristatymu. Terminas tampa lankstus – savaitė, dvi, trys. Daiktai važiuoja tada, kai sukomplektuojama pilna mašina. Jei tau neskubu – tai protingas pasirinkimas. Tačiau žmonės dažnai sako "neskubu", o paskui prasideda panika, kai reikia jau rytoj. Tada bando keisti sąlygas, o pakeisti kainą viduryje proceso... sunku. Vieną kartą klientas taip sumaišė datas, kad mes turėjome ieškoti papildomo furgono iš Briuselio per patį aukščiausią sezoną. Kaina padvigubėjo. Tai jei renkiesi be garantijos – nesiruošk jos prašyti paskutinę dieną. Neveikia taip.
Kodėl gavėjas dar turi mokėti muitus, jei aš jau sumokėjau už garantuotą pristatymą?
Nes vežėjas veža, o valstybė renka. Muitas ir PVM – tai ne vežėjo paslaugos dalis, nebent sutarei DDP incoterms. Dauguma express paslaugų vyksta pagal DAP – pristatymas iki durų, bet mokesčius moka gavėjas. Buvo atvejis iš praėjusios vasaros: pristatėme siuntinį į Olandiją per dvi dienas, viskas pagal garantiją. O gavėjas atsisakė mokėti trisdešimt aštuonis eurus mokesčių. Siuntinys grįžo atgal. Taip, grįžo. Ir garantija čia niekuo dėta. Tai suprask – greitas vežimas ir muito procedūros yra du skirtingi filmai. Nepainiok jų.
Kas yra "durų iki durų" garantija ir ar ji skiriasi nuo paprastos?
Skiriasi. Paprasta garantija gali reikšti, kad atveš į terminalą arba miesto centrą. O door-to-door – iki tavųjų laiptų. Visada klausk, kur tiksliai baigiasi maršrutas. Aš mačiau įmonių, kurios pasiima iš tavo ofiso, atveža į Varšuvos terminalą ir sako: "va, garantija įvykdyta". O klientas gyvena Varšuvos priemiestyje, dar dvidešimt kilometrų. Tada kaltina mus, kad nepagalvojome. Bet mes aiškinome juodai ant balto. Na, aš tikiuosi, kad aiškinome. Kartais mano kolega kalba per greitai ir gali suformuluoti neaiškiai. Tuomet lieka pažadas ore ir vėlgi – tu skambini man.
Ar Norvegija – tas pats, kas Vokietija, kalbant apie garantuotus terminus?
Ne, ir dar kartą ne. Norvegija ne ES. Muitinė ten kitaip, o kai kurios express paslaugos turi atskirus tarifus Skandinavijai. Iš Lietuvos į Oslą express pristatymas per kelias dienas su garantija galimas, bet brangesnis negu į Hamburgą. Tunneliai, keltai, oro sąlygos. Lygiai taip pat – Šveicarija, Lichtenšteinas, Didžioji Britanija dabar. Kiekviena šalis turi savo įstatymų rėmus. Pamenu, į Bergeno miestelį turėjome vežti per du keltus. Garantuotos dienos skaičiuojamos neįskaitant jūrinio tranzito laukimo. Gerai tai žinok, jeigu planuoji sinchronizuoti atvykimą su buto apžiūra.
Paskutiniai dalykai, kuriuos verta žinoti
Ar dokumentai gali keliauti greičiau negu fiziniai daiktai?
Taip, ir tai netgi logiška. Siuntinių pristatymas per kelias dienas su garantija dažniausiai pritaikytas dokumentams ir mažoms dėžutėms. Yra net specialūs vokų tarifai. Dokumentai lengvi, tilps į lėktuvą, kurjerį, pašto maišą. O sofa ne. Buvęs atvejis buvo praėjusią žiemą – prancūzui reikėjo notaro patvirtinto dokumento iš Vilniaus. Atgabenome per trisdešimt šešias valandas. Tuo tarpu jo asmeniniai daiktai iš tos pačios šeimos vežėsi paprastu režimu savaitę. Tai taip, dokumentai skraido, baldai važiuoja. Skirtingi lygiai, skirtingi lūkesčiai.
Koks yra didžiausias mitas apie garantuotą pristatymą?
Kad viskas priklauso nuo vežėjo. Ne, dažnai – nuo tavęs. Jei blogai nurodysi adresą, jei neišlinsi telefono kodo, jei nepasakysi, kad tai yra biuras, o ne namas. Aš per dvidešimt keturis metus mačiau visas variacijas. Kartą garantuotas siuntinys į Briuselį strigo, nes klientas nurodė seną adresą ir gavėjas jau gyveno kitoje gatvėje. Nebuvo laiptinės numerio. Vairuotojas klampojo po rajoną. Dvi dienos tapo keturiomis. Vežėjas buvo geras, bet adatos ir siūlo reikia abiejų pusių. Arba kaip ten sakoma... tiesiog patikrink adresą dukart.
Tai ar verta mokėti už tas garantijas, ar tiesiog kentėti ilgiau?
Jei tau reikia – verta. Jei nereikia – neverta. Pervežimų srityje nėra universalių tiesų. Aš mačiau žmonių, kurie sutaupė penkiasdešimt eurų, bet pralošė tris savaites nervų. Ir mačiau tokių, kurie permokėjo už express, nors galėjo palaukti. Siuntinių pristatymas per kelias dienas su garantija yra paslauga, o ne privilegija. Ji turi kainą ir ribas. Mano patarimas – rinkis ne pagal gražiausią svetainę, o pagal tai, ar žmogus kitame laido gale atsako į paštą. Ir ar turi atsarginį planą, kai sniegas užpila autostradą. Nes gyvenimas toks – neprognozuojamas. Ir garantijos jame tik pageidavimų lygmenyje, kol kas nors neužstringa sniege.
Kartais atrodo, kad siuntinių pristatymas per kelias dienas su garantija yra stebuklas, bet iš tikrųjų tai tiesiog labai gerai organizuotas darbas. Patikėk, geriau sumokėti trisdešimt eurų daugiau ir turėti ramybę, nei trečią dieną skaityti, kad tavo siuntinys kažkur prie Budapešto... "rytoj bus gal". Rinkis vežėjus, kurie kalba aiškiai, nebijo nepatogių klausimų ir turi ką parodyti. Juk pats irgi nori tiesos, o ne stebuklingos pasakos apie nematomus vilkikus, kurie skrieja greičiau už lėktuvus.