Siuntinių pristatymas iš durų į duris Anglijoje: ką žino žmogus, dirbęs 24 metus perkraustymuose

24 metus vežioju daiktus po Europą ir ne tik. Žmonės dažnai manęs klausia apie patikimą siuntinių pristatymą iš durų į duris Anglijoje – matyt, todėl, kad vis dar norisi išvengti to keistojo jausmo, kai turi varyti į kažkokį terminalą kitame miesto gale. Anglija po Brexit pasikeitė, todėl noriu papasakoti, kas dedasi realiai, kai siunta važiuoja į Londoną, Birmingamą ar kokį kaimą netoli Mančesterio. Čia yra niuansų, kurių Google nerodys, o aš mačiau per daug kartų, kad nutylėčiau. Patikimas siuntinių pristatymas iš durų į duris Anglijoje įmanomas, bet reikia žinoti keletą dalykų, kad neišvargtum sau nervų, ir nereikėtų vaikutis paskui kurjerį po visą Sandhurstą. Tai paslauga, kurios ieško daugiausiai mano klientų.

Kainos, terminai ir kodėl kartais verta atsisėsti prieš perkant

Kiek realiai kainuoja durų į duris siunta į Angliją?

Maža dėžė iki dešimties kilogramų Londone gali kainuoti nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų, jei važiuoja per reguliarius maršrutus. Didesnė siunta, tarkim, trisdešimt kilogramų, jau gerokai brangiau – priklauso nuo to, ar vežėjas turi pilną mašiną, ar krauna į jau važiuojantį furgoną. Būna ir pigiau, bet čia aš įspėju: pamačius penkiolikos eurų pasiūlymą į duris, turėk sveiko skepticizmo. Vienas mano klientas siuntė dviratį už devyniolika eurų – rėmas atvažiavo sulenktas figūrine žodžio prasme. Kartais sutaupymas kainuoja brangiau nei pats pervežimas. Tai investicija į ramybę, o ne į loteriją.

Ar tikrai reikia dviejų savaičių, ar gali būti greičiau?

Dažniausiai važiuojant per Olandiją krovininiu furgonu iki Londono ar kitos Anglijos vietos reikia trijų iki penkių darbo dienų. Oro kelias greitesnis, tik kaina šoka drastiškai. Kai kurios kompanijos promise 48 valandas, bet tai dažniausiai reiškia iki didžiojo sandėlio, o ne iki tavo lauko durų Alktone. Paskutinis mile'as, kaip sako anglai, užtrunka. Mano klientas Bristolyje laukė aštuonias dienas, nes vairuotojas neatvažiavo pirmą kartą, o antrą sykį duobės mieste taip supurtė, kad laikas išsibarstė. Tai normalu lukterėti savaitę. Kantrybė čia draugas.

Kodėl vieni siuntiniai į Angliją kainuoja pigiau nei į kitas šalis?

Volume atsako daug. Į Angliją važiuoja tiek daug furgonų, kad konkurencija sumuša kainas. Ten veikia nenutrūkstantys tinklai, kurie perka vietą krovininiuose automobiliuose. Kita vertus, nuo 2021-ųjų viskam reikia muitinių deklaracijų, nes Britanija nebe ES, ir tai pridėjo laiko. Bet maršrutai vis dar pigesni nei, tarkim, į Šveicariją, kur kiekvienas kilometras brangiau kainuoja. Anglija yra tiesiog palyginti pigus galas, nors po Brexit kai kas pabrango. Logistika yra dideli skaičiai, o ne vien tavo dėžutė.

Ką daryti, jei man sako, kad kaina 15 eurų į bet kurį Londoną?

Aš tokių kainų durų į duris paslaugose Anglijoje nebūčiau linkęs pasitikėti net bliūdą pervežant. Pigiausias pašto vokas pro Royal Mail kainuos maždaug tiek, bet tai ne pristatymas į butą su draudimu ir sekimu. Greičiausiai slepiasi papildomi mokesčiai arba jokio trackinimo. Buvę atvejai, kai žmogus sumokėjo mažai, o paskui skambinėja lyg pamišęs, nes siunta dingo kaip į vandenį. Rinkoje yra įmonių, kurios pažada auksą, pasiima pinigus, o duoda bereikšmį popierių. Patikimas siuntinių pristatymas kainuoja tiek, kiek kainuoja, ir bandymas apeiti tai baigiasi blogai.

Ar sekmadieniais Anglijoje kurjeris vežioja siuntas durų į duris?

Ne, na, beveik niekada. Standartiniai tarptautiniai vežėjai dirba pirmadienį–penktadienį, kai kurie šeštadienį pristato, bet už papildomą mokestį. Sekmadienis Anglijoje daug kur tarsi šventa karvė. Amazon tiekiantojai kartais važinėja, bet tai ne tas pats, kas tarptautinis pervežimas, kurį kraunate Lietuvoje. Vienu metu Vilniuje norėjo siųsti dovaną sūnui į Lydsą iki sekmadienio vakarienės. Neturėjau ką pasakyti, tik kad jie turi gyventi be mamos pyrago dar savaitgalį. Deja, taip yra.

Adresai, pašto kodai ir Londono labirintai

Koks adresas Anglijoje reiškia durų į duris delivery, o koks – ne?

Namo numeris su gatve ir teisingu pašto kodu – paprasta. Daugiabutis be lifto, devintas aukštas, be durų kodo – jau sudėtingiau. Anglijoje būna tokių butų kompleksų, kur pats velnias galvas sugadintų, o kurjeris turi dar norą ieškoti. Durų į duris reiškia, kad jis važiuoja tavo nurodytu adresu, bet jei adresas skamba kaip „John, Londonas, šalia bažnyčios“, tai nebus jokio pristatymo. Žmonės kartais netiksliai nurodo buto raidę, pvz., 12B vietoj 12A, ir stebisi, kai siunta atsitrenkia į kaimyną. Detalės čia yra viskas.

Ar pašto kodas Anglijoje toks svarbus, kaip visi sako?

Jis yra kaip GPS koordinatės, tik dar geriau. Vietoj „Miesto gatvė 15“ reikia rašyti pilną kodą, pavyzdžiui, SW1A 1AA. Vieno simbolio paklaida ir jūsų siunta gali nuvažiuoti į kitą galą. Turėjau situaciją: klientas nurodė 15 Maple Drive, o iš tiesų turėjo būti 15 Maple Road. Vairuotojas nematė skirtumo – numetė pas kaimyną, o šis palaikė, kad tai jo laimėjimas. Susigrąžinome tik po keturių dienų, kai pats paskambiniau į depą ir pagrasinau kalbėtis su vadovu. Pašto kodas yra karalius.

Kaip išsiųsti siuntą, jei Anglijos gavėjas gyvena daugiabutyje su kodinėmis durimis?

Telefono numeris ant siuntos – privalomas. Dar geriau – instrukcijoje nurodykite „skambinti prieš atvykstant“. Yra kaimynų, kurie priima į svečius, jei kurjeris progaudžia duris, bet to negalima tikėtis. Vieną kartą siuntėme į daugiabutį Liverpulyje, kur prižiūrėtojas budėdavo tik savaitgaliais. Siunta tris dienas sėdėjo vestibiulyje, nes kurjeris prakišo pro akutę, ir niekas nepastebėjo. Žmonės Liverpulyje nuostabūs, bet administracija ne visada dirba pilnu etatu. Parašykite aiškias instrukcijas. Kitaip – rizika.

Ar galiu siųsti į Airbnb ar laikinus apartamentus Londone?

Gali, bet aš atvirai sakyčiau – tai rizikinga. Hostas gali nebūti, gali būti naujas svečias, kuris išmes dėžę manydamas, kad tai šiukšlės. Durų į duris pristatymas tada virsta durų į duris į nežinią. Buvo toks nutikimas Notting Hil, kai siuntėme dekoratyvines lemputes – hostas užmiršo perspėti svečią, o šis išmetė dėžę ryte prie konteinerio. Radome tik dėl to, kad laiptinėje buvo kamera. Geriau derėtis su nuomininku ir pasirūpinti, kad kas priimtų. Kitaip tiesiog degini pinigus.

O jeigu gavėjas nebūna namie – kur dėti siuntinį Anglijos sąlygomis?

Daugelis palieka instrukciją „leave with neighbor“ arba „safe place by porch“. Bet Anglijoje orai – kaip lietuviški rudeniai, tik be stabties. Kartais lietus merkia poranus siaubingai. Turėjau atvejį Mančesteryje, kur siunta dvi dienas pragulėjo ant verandos, nes vairuotojas kitaip nemokėjo. Kartoninė dėžė tapo koše. Jei siuntinys vertingas, geriau nurodykite saugų paėmimo punktą arba depą. Arba pasirūpinkite, kad kas bus namie. Angliškas lietus negailestingas daiktams.

Pakuotė, draudimas ir kaip nepatingėti

Kokia pakuotė tikrai apsaugos daiktus keliaujant į Angliją?

Dvigubo sluoksnio kartonas, burbulinis vyniotinis, ir niekada – niekada – nešiukšlinkite į parduotuvių maišelį. Anglijoje furgonai važiuoja kitaip nei lygūs Lietuvos keliai – ten daug kamščio, stotelelių (čia, beje, reikėjo rašyti stabdymų, o ne stotelelių, atsiprašau), ir siunta dreba vadybinėje. Vienas vyras siuntė monitorių į Kenterberį suvyniotą į šiukšlių maišą. Atskrido nebe monitorius, o vitražas. Pakuokite taip, lyg jūsų daiktas krenta iš metro laiptų. Nes kelyje įvyksta visko, o Britanijos sistemos ne visada glotnios.

Ar verta apdrausti siuntinį, kur važiuoja į duris Anglijoje?

Jei vertė viršija du šimtus svarų – taip, be jokių abejonių. Tačiau perskaitykite draudimo sąlygas. Daugelis politikų nepadengia stiklo ar keramikos, jei nėra specialaus ženklinimo. Buvęs atvejis su antikvariniu vaza – apdrausta, bet draudikai rado kilpą, jog ji nebuvo supakuota į „profesionalią pakuotę“. Toks menas atsikratyti atsakomybe. Yra firmų, kurios parduoda draudimą kaip saldainį, o paskui meta tave į aklavietę. Geriau mokėk daugiau už rimtą vežėją, nei taupyk ant draudimo. Aš matęs abu variantus.

Ką reiškia „fragile“ lipdukas ant siuntos į Angliją?

Techniškai reiškia, kad turinys trapias. Praktiškai – tiek, kiek darbuotojas turi laiko ir sąžinės. Didžiuosiuose hubuose, tarkim, Midlandse, per valandą perveriami tūkstančiai dėžių. Jie neskiria laiko skaityti lipdukus. Mano praktika rodo, kad lipdukas padeda tik tada, kai su siunta dirba vienas žmogus nuo pradžios iki galo. Kitaip tai loterija. Pakuokite taip, kad siunta ištvertų kritimą. Nes aš mačiau, kaip tos dėžės skrieja. Ne pirmą kartą. Ir ne paskutinį.

Kokia svorio riba paprastai taikoma durų į duris paslaugose?

Dažniausiai – trisdešimt ar trisdešimt vieną su puse kilogramo vienai dėžei. Viršijus, jau reikia krovininio sprendimo. Žmonės man sako: „O pas mane tik knygos, gal trisdešimt penki kilogramai?“ Ne. Vairuotojai turi nugaras ir taisyklės. Turėjome adresą Koventyje, kur klientas atnešė keturiasdešimt penkių kilogramų dėžę. Vairuotojas pagrąžino atgal – ne dėl to, kad piktas, o dėl to, kad furgono rampa ir instrukcijos neleidžia. Saugumas pirmoj vietoj. Ir ne tik jūsų, bet ir tų, kurie nešioja.

Ar galiu siųsti maisto produktus durų į duris į Angliją po Brexit?

Čia jau slidus ledukas. Žalias mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – ne, tai bus konfiskuota. Sausainiai, saldainiai, vakuumuota dešra gal ir praeis, bet sąžiningai aš pats jau pasiklydęs šitose taisyklėse – jos keitėsi du kartus per pusmetį. Paskutinį kartą teko siųsti lietuviškų grybų rinkinį – praėjo, bet deklaracija buvo puslapio ilgio. Jei maistas – venkite šviežio. Ir pasitikrinkite naujausias taisykles, nes aš jas pamenu nuo vasario, o dabar gal jau viskas kitaip. Muitininkai Britanijoje griežti kaip direktoriai be kavos.

Kas vyksta kelyje – kurjeriai, klaidos ir netikėtumai

Kodėl mano siuntinys į Angliją savaitę kabo „in transit“?

Tai gali reikšti tris dalykus: praleistas skenavimas depo, siunta padėta po kita siunta, arba – blogiausiu atveju – įstrigusi muitinėje. Brexit sistema daro stebuklus su popieriais. Realus nutikimas: dėžė buvo rasta po vairuotojo striuke jo kabinoje, nes ją ten kažkas užstūmė. Prisiekstu. O gal tiesiog nepaskenuota? Būna ir taip. Jei savaitė – skambinkite siuntėjui, ne tik kurjeriui. Nes kurjeris Anglijoje dažnai neturi jūsų siuntos – ji dar perduodama tarp sandėlių. Būna chaosas.

Ar Anglijos kurjeris paskambins prieš atvažiuodamas?

Kartais taip, dažnai – ne. DPD atsiunčia SMS su valandos langeliu, o Evri kartais tiesiog meta prie durų. Kaimiškose vietovėse, kaip Kornvalis ar Šiaurės Jorkšyras, vairuotojas gali neturėti signalo, kad paskambintų. Buvęs atvejis Kornvalyje: vairuotojas paskambino iš pievos prie vartų: „Ar jūsų vartai mėlyni? Nes aš čia su avimis“. Ir rado. Tai priklauso nuo kompanijos ir nuo sėkmės. Nepriskirkite už jį. Būkite namie arba patikėkite kaimynui.

Ką daryti, jei durų į duris pristatymas Anglijoje vėluoja ir niekas neatsako?

Pradėkite šaukti. Tiesiogine prasme ne, bet rašykite, skambinkite, ieškokite interneto grupių, kur žmonės keikia tą pačią kompaniją. Deja, yra tokių tarpininkų, kurie pasiima jūsiškę pinigų sumą, o paskui dingsta kaip vaiduokliai. Jūsų sutartis teoriškai su lietuviška firma, o faktinis vežėjas Anglijoje – subrangovas. Buvo toks atvejis su vežimėlio dalimis – klientas neiškentė tris savaites. Blogos įmonės turbo rėžimu kaupia blogus atsiliepimus. Geriau rinktis tą, kur turi tikrą telefoną, ne tik pokalbių robotą. Tai gyvybiškai svarbu.

Ar sezonas turi įtakos, kiek trunka siuntinių pristatymas iš durų į duris Anglijoje?

Žinoma. Lapkritis–gruodis yra visiška beprotybė. Black Friday, Kalėdos, žmonės siunčia be perstojo, o anglų keliai būna užstrigę kaip ledai. Kartais sniegas Šefildo apylinkėse – pamirškite bet kokį tikslų laiką. Vieną kartą M1 plentas buvo uždarytas dėl avarijos, ir visos šiaurinės siuntos atsistojo dienai. Anglijos greitkeliai arba teka, arba mirę. Nebūna pusiau. Jei siunčiate kritiškai svarbią dovaną Kalėdoms – darykite tai bent prieš mėnesį. Kitaip nervų ląstelės kentės.

Ar visi kurjeriai Anglijoje žino, kur yra Lietuva?

Jiems nereikia žinoti. Jie mato brūkšninį kodą ir instrukcijas. Bet tarpinėse stotyse, muitinėje, ten kartais pasimetama. Būna painiavos su kodais LV, LT, o kartais – tiesiog nesusipratimo. Aš nekalbu, kad visi neišmano geografijos – tik kad daugelis dirba greitai, o ne protingai. Kai vibruoja konvejeris, neskaito kilmės šalies enciklopedijos. Svarbu, kad adresas tinkamas, o ne ką žino vairuotojas apie Baltijos jūrą. Išskyrus tuos atvejus, kai reikia pildyti klaidingą popierių. Tada žinios būtų pravertusios.

Dokumentai, muitai ir keblumai po Brexit

Kokių dokumentų reikia siuntiniui į Angliją durų į duris?

Reikia proforma sąskaitos faktūros. Jei siunta mažesnė ir nekomercinė – CN22 forma, jei didesnė arba komercinė – CN23. Brexit sugadino visą paprastumą: dabar reikia deklaruoti, pasirašyti, patvirtinti. Turėjau klientą, kuris parašė „dovanos, asmeniniai daiktai“, o viduje – nauji sportbačiai. Muitinė Anglijoje atidarė, įvertino mažmeninę vertę ir skyrė baudą gavėjui. Rašykite tiesą, net jei nuobodu. „Used clothes“ neveikia, jei viduje kvapnūs Nike. Dokumentai turi atitikti vidų. Kitaip – litai ir svarai byrės.

Ar gavėjas Anglijoje turi mokėti kokius nors mokesčius už durų pristatymą?

Jei siuntos vertė viršija šimtą trisdešimt penkių svarų sterlingų – taip, muito mokestis ir PVM. Kurjeris dažnai sumoka už jus ir paskui atvažiuoja pinigų pasiimti prie durų. Jei gavėjas nėra namie, Royal Mail palieka pilką lapelį. Tada jis turi važiuoti į pašto skyrių, sumokėti, ir pasiimti. Tai jau nebe durų į duris, o durų į vargą. Buvęs atvejis, kai gavėjas atsisakė priimti siuntą, nes papildomi keturiasdešimt svarų sunaikino sandorį. Siunta grįžo atgal. Nukentėjo visi.

Kas bus, jei muitinėje Anglijoje suklystu aprašydamas siuntos turinį?

Jie tikrina. Jei randa neatitikimą – bauda, areštas, o kartais – paprasčiausias sunaikinimas. Vieną kartą klientas įrašė „kitchen stuff“ – virtuviniai daiktai. Ten buvo elektrinis trintuvas. Muitinės agentas supyko dėl neaiškumo ir skyrė laiko saugojimą per aštuoniasdešimt svarų, kol išsiaiškino kas per stuff. Nuo tada sakau visiems: rašykite „metalinis trintuvas, naudotas, modelis XYZ“. Nenuobodu, bet saugu. Muitininkai po Brexito pikti tarsi teisėjai be kavos. Nedirbkite jiems į narmus.

Ar EORI numeris reikalingas siunčiant vieną siuntą į Londoną?

Jei siunčia fizinis asmuo vieną kartą – paprastai ne. Bet jei tai verslo siunta, tada taip, reikia ir JK EORI. Sąžiningai, aš jau nebesusigaudau tiksliai, kur yra ta riba tarp „asmeniško“ ir „komercinio“, kai siunčiate penkis ar šešis identiškus daiktus. Taisyklės nuolat šokinėja. Mano patarimas: jei siunčiate sau – nekreipkite dėmesio. Jei siunčiate parduoti – pasitikrinkite pas muitininką arba pas rimtą brokerį. Nes aš mėgstu vairuoti furgonus, o ne kąsti muitinės teisės aktus. Čia jau ne mano teritorija.

Paskutiniai patarimai prieš paspaudžiant „užsakyti“

Kaip atsirinkti patikimą kompaniją durų į duris siuntai į Angliją?

Skaitote atsiliepimus ne tik Google, bet ir Facebook grupėse. Jei žmonės mini, kad „paskambino kai vėlavo“ – tai geras ženklas. Tikras ženklas. Paklauskite, kas yra jų partneris Anglijoje. Jei atsako miglotai – bėkite. Suprantate, rinkoje pilna tarpininkų, kurie niekada nepasikaso jūsų dėžės, tik paima antkainį ir perduoda kitam. O tie kiti – Dievas žino kas. Rinkitės tuos, kurie turi savo sandėlį Lietuvoje ir tiesioginį kontaktą su UK tinklu. Telefono skambutis turi eiti iki žmogaus, ne iki roboto. Kitaip – kantrybės testas.

Kokia jūsų paskutinė mintis apie siuntinių pristatymą iš durų į duris Anglijoje?

Veikia, bet reikia proto. Nemokykite vairuotojo savo adreso žiūrėdami pro langą – įrašykite aiškų pašto kodą, supakuokite taip, lyg jūsų daiktas krentų nuo šturmano stalo, ir negaudykite eurų ant draudimo. Anglija nėra mėnulis, bet po dvidešimt pirmųjų ten jau nebe tas pats kaip į Klaipėdą. Aš išsiunčiau šimtus siuntų. Dauguma atvyksta. Tos, kurios ne – dažniausiai turėjo adresą „Jonas, Londonas, prie McDonaldo“. Būkite tikslūs, kantrūs ir atidūs. Tada viskas susidėlios į savo vietas. Ne visada laiku, bet susidėlios.

Ar verta aklai pasitikėti, kad durų į duris visada reiškia rankas į rankas?

Ne, tai retai reiškia rankas į rankas. Tai reiškia, kad siunta turėtų pasiekti nurodytą adresą ir ten kažkas ją priims – žmogus, kortelė, arba saugi vieta. Kartais gavėjas turi pats paruošti vietą, kur dėti. Kartais kurjeris palieka foto, kad buvo. Bet ne visada laukiate prie atidarytų durų ir matote išsiilgusį kūrjerį su kepure. Durų į duris yra logistinis apibrėžimas, ne romantiškas filmas. Aš mačiau, kai žmogus pyko, kad kurjeris nedelsęs nepabučiavo jo į skruostą. Tai pervežimas, o ne pasimatymas. Protą palikite įjungtą.

Patikimas siuntinių pristatymas iš durų į duris Anglijoje yra mano kasdienybė jau dvidešimt ketverius metus. Tai nėra raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio. Teisingas pašto kodas, sveiko proto kaina ir supratimas, kad Anglijoje dabar – kitaip negu buvo iki Brexit. Pasirinkite ne pagal pigiausią skelbimą, o pagal tai, ar atsakingas žmogus atsiliepia telefonu. Supakuokite taip, tarsi nekentumėte to daikto. Ir atsiminkite – durų į duris paslauga yra tikrai rami tik tada, kai jūs patys padarėte viską, kas nuo jūsų priklauso. Tada galima ir atsikvėpti.