Siuntinių pristatymas į Angliją: reguliarūs reisai ir saugumas

Na ką, apie reguliarius reisus į Angliją ir saugumą galiu šnekėt valandomis, nes per tuos dvidešimt keturis metus... na, gal dvidešimt trejus? (kažkur čia susipainiojau, na, tikrai daugiau nei dvidešimt) teko matyt visko. Vežėm daiktus į Londoną kai dar svarai buvo kitokie, dabar jau važiuojam su vaira dešinėje pusėj ir galvojam apie muitus. Esminis dalykas – siuntinių pristatymas į Angliją dabar vyksta reguliarių reisų pagalba, bet saugumas priklauso ne nuo gražaus tvarkaraščio, o nuo rankų, kuriomis kraunama ir nuo furgono, kuriuo važiuojama. Žmonės dažnai galvoja, kad jei reisas reguliarus, tai viskas bus šventa, bet gyvenimas sudėtingesnis. Papasakosiu kaip yra iš tikrųjų.

Apie reisus ir kas vyksta kelyje

Kas apskritai yra reguliarūs reisai į Angliją?

Tai mašinos, kurios važiuoja pagal grafiką. Ne pirmą kartą ir ne paskutinį. Mes, pavyzdžiui, turim furgonus, kurios keliauja dukart per savaitę – viena eina per Vokietiją, kita bando varyt per Prancūziją. Kartais nepavyksta dėl eilių Calais uoste ir tada tenka laukt. Reguliarūs reisai reiškia, kad nebūna taip, kad surinksim siuntas ir tada mėnesį lauksim kol prisirinks kritinė masė. Važiuojam kai pilnas furgonas arba kai ateina ta diena. Žmonėms patogu planuotis.

Ar mano siuntinys važiuoja tiesiai iš Vilniaus į Londoną?

Tiksliai taip, niekas niekur nelipa vidury kelio. Na, jei kalbam apie pilną furgoną – vairuotojas pasiima ir važiuoja. O jei siuntinys mažesnis, jis kraunamas į bendrą mašiną, kurioj yra ir kito žmogaus dviratis, ir kažkieno šaldytuvas. Kartais perkrauname Klaipėdoj, kartais Kaune. Tie terminalai – nebaisu, ten tiesiog sukrauna daiktus į bendrą transportą. Bet taip, mūsų reguliariuose reisuose siuntinys juda tiesiai link Londono arba Birmingamo, be dešimties stotelių kaip autobusas.

Ar reisai būna ir žiemą per sniegą?

Važiuojam visus metus. Buvo tokia situacija prieš trejus metus – sausio mėnesį, vėlų vakarą, krovinukas ėjo į Mančesterį. Prancūzijoje snigo, kelias prie kanalo apsnigęs. Vairuotojas prisiskambino, kad stabdo kažkur netoli Reimso. Siunta vėlavo dviem dienom. Tokios istorijos normalu. Žiemą reguliarūs reisai nesustoja, bet greitis krenta ir maršrutai šiek tiek stringa. Jei siunčiat skubiai – atsižvelkit į orą. Nors mes ir stengiamės važiuot pagal planą.

Kodėl vieni siuntiniai važiuoja per Nyderlandus, o kiti per Prancūziją?

Taip, yra skirtingi keliai. Per Olandiją – keltas į Niuheiveną ar Roteerdamą, paskui į rytus (ar kaip ten, na, per Harwich arba Felixstowe, o gal kitaip). Vieni geresni dėl laiko, kiti dėl kainos. Aš asmeniškai mėgstu maršrutą per Calais, nes vairuotojai žino tuos kelius kaip savo penkis pirštus. Nors per Olandiją kartais mažiau eilių. Čia jau logistikos tarnybos sprendžia pagal savaitės apkrovimą. Jums tai neturėtų rūpėt, bet žmonės iš smalsumo klausia.

O kaip su saugumu?

Kaip supakuot, kad neiškristų kelyje?

Pakavimas – pusė darbo. Jei kraunat porcelianą į paprastą lūšto dėžę be putų – problemos garantuotos. Mes matėm situacijų, kai atidarom furgono duris, o ten... na, teko ir blogiau matyt. Kartais žmonės sutaupo dešimt eurų ant pakavimo, o po to skambina raudami. Mūsų patarimas – dėžės turi but dvigubos siūlės, viduje – burbulų plėvelė. Jei daiktas brangus, medinė kratinė. Furgonai stabdo, suka. Nesaugus daiktas plūduriuos kaip laivelis audroj.

Ar furgonai saugūs, jie gi pilni svetimų daiktų?

Taip, furgonai užrakinami. Raktus turi vairuotojas ir kitas atsakingas asmuo. Sistema paprasta – metalinės sienos, durys užseginamos. Realiai ne mažiau saugus nei jūsų sandėliukas garaže. Kartais klientai klausia, ar kas nors per nakvynę gali įsilaužti. Buvo atvejų, kai mašinos stovi pakeliui prie mažų moteliu. Bet rimtos įmonės naudoja pažymėtus furgonus, dažnai su GPS. Blogiausias variantas – kai maža įmonė prarado visą krovinį prie Lilio, nes pametė rakto kopiją ir nieko nežinojo iki ryto.

Ar mano siuntinys gali tiesiog pasimesti kur nors tarp Lietuvos ir Anglijos?

Gali. Neneigsiu. Buvo atvejų, kai etiketė nulužta, kažkas supainiojo kodą. Dažniausiai randam per dvi dienas, bet pasitaiko. Prieš penkerius metus vienas lagaminas nuskrido ne į Londoną, o į Amsterdamą? (ne, į Roterdamą, atsiprašau) dėl kliento blogai užrašyto kodo. Reguliarūs reisai sumažina tokių rizikų, nes mažiau perkelinėjama. Bet jei klientas parašo adresą ranka ir apliejęs kava... gali dingti. Todėl brūkšniniai kodai ir švarūs lipdukai yra šventi.

Dokumentai, muitai ir kainos

Kiek dabar kainuoja siuntinys į, tarkim, Londoną?

Klausimą girdžiu dešimt kartų per dieną. Mažas siuntinys, iki penkiolikos kilogramų, gali kainuot nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų, priklauso ar centras, ar kaimas. Pilnas furgonas iki Londono – na, čia jau šimtai, tiksliai pasakysiu kai pažiūrėsiu į sistemą, aš dabar ne ofise, bet maždaug tūkstantis keturi šimtai už pilną krūvą. Dviratis – apie šimtas dvidešimt. Kartais lygina su paštu. Bet paštas neatsineš dėžės iš penkto aukšto. Mes irgi neatsinešam be susitarimo, beje.

Ar po Brexito reikia kažkokių ypatingų popierių?

Reikia. Jei anksčiau į Jungtinę Karalystę siuntinys keliaudavo beveik kaip į Vokietiją, dabar reikia sąskaitos, prekės aprašymo, vertės deklaracijos. Kartais klientas sako – na, čia mano asmeniniai daiktai, kokia sąskaita? Tuomet rašome kitaip. Po 2021-ųjų sausio viskas pasikeitė. Muitininkai griežtesni. Jei elektronika – tikrinkite CE atitiktį. Tai ne baisu, bet reikia žinot. Aš pats kartais sunkiai atsimenu visus brexitinius niuansus, bet dokumentus suruošiam kaip priklauso.

Ar galiu siųsti maistą, sūrį, dešrą į Angliją?

Maistas... neklauskite. Techniškai galima tam tikrus produktus, bet pieno ir mėsos gaminiai – tabu. Po Brexito JK muitinė drakonė. Buvo atvejis, kai klientas išsiuntė kibinų į Birmingamą. Muitinė areštavo, šuo apuostė, deklaracija neatitiko. Draugas gavo tuščias dėžes. Saugiausia siųst džiovintus produktus, konservus. Šviežios dešros kelionėje per Prancūziją tik supels. Nevežkit.

Ar reikia mokėti Anglijoje muitą, kai siuntinys jau atvyko?

Jei vertė didesnė. Šiuo metu siuntai iki 135 svarų muito gali ir nebūti, bet PVM prisideda. Būna, kad muitinė praleidžia mažesnes siuntas. Būna, kad sustojama tikrinti. Kiek tiksliai – klauskite muitinės brokerio, nes aš vežu, o ne skaičiuoju. Tik žinau, kad netvarkingi popieriai garantuoja baudas. Sumokėsite svarais ir laiku. Būkit tikri dėl dokumentų. O muitai – kaip lietus, kartais palyja, kartais praleidžia.

Realybė apie įmones ir problemas

Ar visos įmonės, kurios skelbiasi vežančios į Angliją, yra saugios pasirinkimas?

Ne. Ir čia aš turiu būt atviras. Rinkoj pilna žmonių, kurie nusiperka seną furgoną, pasidaro spalvotą skelbimą ir vadinasi tarptautiniais vežėjais. Jie veža pigiau. Kartais sėkmingai. Kartais dings su kroviniu. Buvo istorija apie firmą iš pajūrio – du vaikinai, vairuotojo teisės senos, draudimo neapmokėtas. Paėmė tris krovinius ir pranyko. Patikimas siuntinių pristatymas į Angliją kainuoja tiek, kiek kainuoja degalai, darbas ir draudimas. Jei kaina per maža – kažkur klaustukas. Tikrinkite registracijos numerius.

Kaip atskirti gerą vežėją nuo sukčiaus?

Paprasta. Ar turi svetainę, ar tik telefono numeris su gražia nuotrauka feisbuke. Ar duoda raštišką sutartį. Ar gali parodyt mašinos nuotrauką. Aš nesakau, kad smulkūs vežėjai blogi, kartais jie rūpestingesni nei dideliai. Bet jei žmogus niekaip negali pasakyti, kada tiksliai išvažiuoja mašina, nes "kažkur kitą savaitgalį" – tai nėra reguliarūs reisai. Tai pažadas. O pažadai kelyje į Londoną labai nepigiai kainuoja, kai viskas apsiverčia. Nėra stebuklingų kelių.

Ar verta drausti siuntinį, jei važiuoja su reguliariais reisais?

Verta. Žmonės sako – kam mokėt papildomai. Bet per dvidešimt metų mačiau sudegusios mašinos prie M20 kelio ir užlieto priekabo dėl vamzdžio. Draudimas kainuoja kelis procentus nuo vertės, o jei sugunda – neatsigausit. Ypač senovinis komodas ar technika. Nereikia būt neišmanėliu. Vairuotojai kartais pyksta, kai klientas atsisako drausti, o paskui skambina ašarodamas. Vežam saugiai, bet ne valdome visas nelaimės.

Kiek trunka ir kur pristato

Kiek dienų siuntinys važiuoja iš Lietuvos į Angliją?

Standartiškai – trys iki penkios darbo dienos. Ne savaitgaliai. Pirmadienis nėra tas pats kas penktadienis. Būna greičiau, jei furgonas pilnas ir nereikia niekur papildomai rinkti. Būna lėčiau, jei muitai sugalvoja patikrinti arba prie Doverio eilė. Kartais sako – pervežimas trunka savaitę, bet pirmos dvi dienos yra surinkimui po Lietuvą. Į Skotiją – ilgiau. Į Velsą – taip pat. Londonas, Birmingamas greičiau. Priklauso ir nuo keltų. Kartais oras blogas.

Ar pristatymas būna ir į kaimą kažkur Šiaurės Anglijoje?

Būna. Būna net į ūkį prie Kauno, tai kodėl gi ne į kaimą netoli Jorkšyro. Bet ar įmanoma privažiuot tiltu? Kartais pasitaiko žvyrkeliai, kur furgonas grimzta. Taip, pristatom visur, kur pasiekiamas kelias. Žinoma, jei tai privatus kiemas be vartų – mašina neįvažiuos. Nedidelės problemos. Kartais žmonės nenori suprast, kad furgonas ne sutvertas siauriems kampams. Tada ieškome sprendimų. Anglijoj keliai siauresni nei pas mus, ypač tenykščiuose kaimuose prie Cornvalio.

Kas bus, jei pristatymo metu manęs nebus namie Anglijoje?

Paskambinsim prieš valanda. Jei nekeliat – arba paliekam saugioj vietoj jei sutarta, arba grįžtam į vietinį sandėlį. Reguliarūs reisai turi privalumą – vairuotojai pažįsta lokacijas. Bet jei privatus namas be dėžutės... problematika. Siuntinys gali grįžt į saugojimą. Dar viena diena. Dar pinigai. Geriau suderinkit laiką arba prašykit kaimyno. Anglijoj kaimynai dažnai uždari, bet verta bandyt. Kartais durų neatidaro net girdėdami skambutį.

Ar galiu pats atgabenti siuntą į jūsų sandėlį Vilniuje?

Žinoma. Netgi patartina, jei gyvenat netoli. Turim vietą, kur galit atvežt. Mašinos išvažiuoja dažniausiai antradieniais ir penktadieniais ryte. Atvežat pirmadienį – mes sutvarkom popierius ir antradienį jau juda link Anglijos. Taip netgi pigiau, nes nereikia mokėt už paėmimą iš namų Kaune ar Panevėžyje. Nors mes ir važinėjam po Lietuvą, bet kiekvienas kilometras kainuoja. O jei patys atvežat – prieigos kontrolė, viskas tvarkinga. Be to, galit asmeniškai sutikt dispečerį.

Kas nutinka tikroj vietoj

Ką daryti, jei siuntinys atvyko sulaužytas?

Pirmas dalykas – fiksuot žalą. Nuotraukos, vaizdo įrašai kol neatidarėt pilnai. Antras – kreiptis į mus. Jei yra draudimas, eina procesas. Jei nėra ir siuntinys blogai supakuotas... čia jau ginčų zona. Bylinėtis dėl lempos, kuri vistiek jau buvo be stiklo... nenorėtumėt. Rimtesniems daiktams – ieškom kompromiso. Reguliarūs reisai nereiškia zero rizikos. Kartais kalta pakuotė, kartais krovinys. Bet stengiamės ištaisyt. Jei mūsų kaltė – prisimam. Jeigu pakavotes patys į ploną maišelį – atleiskit, tada rankas plaunam.

Kodėl kartais siunta atvyksta greičiau nei žadėta?

Būna. Vairuotojas spėjo, muitinė nespėjo sustabdyt, keltas plaukė tuščias. Kartais šventės Anglijoj sutampa ir keliai tušti. Tada per dvi dienas vietoj keturių. Nesakau, kad reguliuojam stebuklą, bet logistika yra nenuspėjama. Tokiais atvejais klientai džiaugiasi, nors mes viduje žinom, kad tai sėkmės dalykas. Standartas – keturios penkios dienos. Greičiau – dovana. Lėčiau – force majeure arba klaida. O klaidos pasitaiko visiems.

Ar furgone kartais veža ir nelegalius dalykus drauge su mano sofa?

Jei galvojat apie tai, rinkitės tikrą įmonę. Reguliarūs reisai registruojami, vairuotojai turi dokumentus. Kuo įmonė skaidresnė, tuo mažesnė rizika. O jei apie kaimynystę furgone – taip, jei siuntinys rinktinis, šalia jūsų dėžės bus kažkas kito. Bet kiekvienas turi deklaraciją. Blogiausia, ką mačiau – cigaretės be akcizo. Tada vairuotojas sėdo į labai rimtas problemas. Nenorit tokio kaimynystės. Tikrinkit, kas veža.

Specialūs daiktai ir stebėjimas

Ar reikia kažko specifinio, jei siunčiu augalą draugei į Angliją?

Augalai... čia jau fitosanitariniai sertifikatai. Viskas gyva – problematiška. Anglija saugo savo ekosistemą. Buvo atvejis, kai moteris siuntė kambarinį fikusą. Muitinė patikrino. Reikėjo dokumentų, kurių nebuvo. Fikusas liko pasienyje, o draugė gavo tik vazonėlį. Žinokit, gamtos apsauga JK drakoninė. Geriau siųskit dirbtinį augalą. Aš pats ne visada žinau, kokius augalus galima, todėl tikrinam sąrašus prieš pakraunant.

Ar vežate asmens daiktus, jei aš persikraustau gyventi į Angliją?

Vežam. Tai didelė mūsų darbo dalis. Perkraustymas į Angliją skiriasi nuo paprasto siuntinio – ateina komanda, supakuoja, sutvarko sąrašus. Svarbu deklaruot "Transfer of Residence". Būna klaidų, kai žmonės sukrauna viską, rašo "asmeniniai daiktai – bevertė", o viduje iMacas. Muitininkai nekvaili. Jei tikrai kraustotes – dokumentacija kita. Jei siunčiat dovaną – vėl kita. Reikia tiksliai žinot situaciją prieš pakraunant pirmą dėžę.

Kaip pasiruošti, jei siunčiu elektrinį paspirtuką?

Šiukštu neardžiamai nesusukti. Ličio baterijos – pavojingi kroviniai. Reikia specialių ženklų, leidimų, degių medžiagų atskyrimo. Paspirtukai jaunimui patinka, bet vežti juos į Angliją brangu ir sudėtinga. Mes darom, bet klientas turi žinot, kad kaina bus didesnė nei pačio paspirtuko. Nejuokauju. Buvo vaikas, norėjo atsiųst elektrinį dviratį į Oxfordą. Pasirodo, ne taip paprasta. Terminaluose tikrina. Baterijos sprogsta. Saugumas pirmoje vietoje, pinigai – antroj.

Ar siuntinio svoris tiksliai matuotas, ar apytikslis?

Svarstyklėm. Kartais namuose žmonės sveria vonioj, o pas mus skiriasi dviem kilogramais. Nėra tragedijos, jei nedidelis skirtumas. Bet jei furgone riba pagal svorį – tada tiksliai. Buvo atvejis, kai klientas sakė, kad trys dėžės po dvidešimt kilogramų. Atvažiavus paaiškėjo – trisdešimt. Furgonas pilnas. Teko derėtis kur dėt. Svoris svarbus. Mūsų reguliarūs reisai į Angliją planuojami pagal kubatūrą ir toną. Jei vienas meluoja, stringa visi kiti. Būkit sąžiningi.

Ar mašinoje yra GPS ir aš galiu matyt kur mano sofa?

GPS daugelyje yra. Bet ne visada duodam klientui tiesioginę prieigą žiūrėt ekrane. Žmonės nori matyt, kaip mašina juda per Prancūziją realiu laiku. Aš galiu atsiųst nuotrauką kur stoja. Bet realus stebėjimas – dažniausiai tik vairuotojo ryšys. Ne visi furgonai turi kameras ir daiktų stebėseną. Žinau, kad iš Vilniaus išvažiavo – taip. Kad stovi pasienyje – taip. Bet kad jūsų dėžė Nr. 5 yra už vairuotojo... čia jau per daug. Nematau prasmės.

Siuntinių pristatymas į Angliją per reguliarius reisus yra normalus procesas, jei rankos tos pačios ir vairuotojas žino, kur suka. Saugumas neatsiranda iš reklamos, o iš patirties ir sąžiningo darbo. Ne viskas bus tobula, bet jei pasirinksit ne pagal kainą, o pagal faktus – mašina su jūsų daiktais pasieks tikslą. Likit su tais, kurie jau matė ir sniegą prie Reimso, ir eiles ties Doveriu. Sėkmės renkantis.