Siuntinių pristatymas artimiesiems į Angliją visada laiku – ar tai misija įmanoma?

Siuntinių pristatymas artimiesiems į Angliją visada laiku… atvirai, tai skamba kaip reklaminis šūkis, kurį girdėjau prieš dvidešimt kelerių metų, kai pats dar tik mokiausi šio amato. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti – taip, laiku įmanoma, bet "visada" yra gabalas pažado, kurio niekas negali užkrauti ant vieno vežėjo pečių. Vėjas pakeliui, Doverio uosto eilės, žmogus, kuris supainiojo "Birmingham" su "Bournemouth" – yra milijonas dalykų. Tačiau jei žinote keletą gudrybių, jūsų dėžutė su lietuviškais saldainiais, vaikų piešiniais ar tiesiog šiltomis kojinėmis pasieks Tėtį, Mamą ar išlepintą studentą Londone greičiau ir be streso. Štai ką verta žinoti.

Iš pradžių – apie tą „visada laiku“ pažadą

Kiek iš tiesų realu, kad siuntinys pasieks Angliją tiksliai tą dieną, kurią pažadėjot?

Realu pasakyti, kad pasieks per tam tikrą langą, bet diena į dieną... Hmm. Yra firmų, kurios žada "rytoj", o realiai pristato po savaitės. Aš asmeniškai mėgstu sakyti klientui – bus per 3-4 darbo dienas, jeigu viskas gerai. Kartais būna greičiau, tada žmogus džiaugiasi kaip vaikelis prie eglutės. Kartais stringia pasienyje dėl random patikros. Tai jeigu jūsų mamos gimtadienis sekantį penktadienį, geriau siųskite savaitę anksčiau. Ne paskutinę minutę. Aš taip sakau visiems, bet vis tiek kas trečias paskambina pirmadienį, o šventė jau sekmadienį.

Ar galiu tiesiog nunešti į kurjerį ir žinot, kad artimieji gaus laiku?

Galite, bet kuris kurjeris? (Čia pataisau – ar taškas, ne kurjeris) Taškas. Yra didžiulis skirtumas, ar nešate į vardinį paštomatą Kaune, ar į tą mažą terminale nepasirašiusį biurėlį šalia šviesoforo. Didieji žaidėjai turi sekimo sistemas, bet ir ten pasitaiko, kad siuntinys "įstringa" hub'uose. Mažesni kartais dirba greičiau, nes mažiau tų tarpinių rankų. Tiesa, mažiesiems nėra ką veikti, jeigu staiga pasimeta lipdukas. Aš dažniau renkuosi vidutiniokus – jie stengiasi labiau.

Ar tikrai verta mokėt brangiau, jei noriu garantuoto laiko?

Aš vengiu žodžio "garantuotas", nes logistikoj jis – kaip draudimas nuo visko gyvenime, teorinis. Bet mokėti daugiau už express paslaugą tikrai smarkiai padidina tikimybę, kad tėveliai Mančesteryje gaus per vieną-dvi dienas. Yra toks niuansas – express dažnai reiškia, kad jie turi savo lėktuvus arba tiesiogines linijas. Pigiausias variantas kartais važiuoja per tris skirtingus sandėlius Olandijoje, Vokietijoje, kol pasiekia UK. Laiku? Nebent pasiseks. Mokėkite už tiesesnį kelią.

Ruošiant siuntinį artimiesiems

Ką daryti, kad siuntinys nekristų į tą juodąją skylę tarp Lietuvos ir Anglijos?

Oi, ta juodoji skylė – tai mano asmeninis košmaras. Buvo kartais... KARTĄ, gerai, maždaug prieš septynerius metus, vienas klientas siuntė dėžę su kažkuo broliui į Bristolį. Neparašė customs declaration gerai. Ne, iš tiesų buvo medus, nepamenu (kažkas iš bičių produktų). Tai tas siuntinys dingo muitinėj porai savaičių, kol aiškinosi. Atsakymas paprastas: deklaruokit tiksliai ir pakuojam gerai. Dėžė turi atlaikyti, kad ant jos atsisėstų. Rimtai. Nes ant jų atsiseda.

Ant ko svarbiausia nekliūti pakuojant siuntinius į Angliją?

Anglijos muitiniai žiūri į maisto produktus kaip į potencialų pavojų. Mėsa, pienas, kiaušiniai – forget it. Ir dar, žmonės rašo "dovanos", bet pakuotėje – komercinis kiekis. Prieš metus teko tvarkyti situaciją, kur močiutė siuntė penkiasdešimt kilogramų sausų grybų. PENKIASDEŠIMT. Muitinė aiškino, kad tai ne dovana, o verslo partija. Grybai buvo konfiskuoti. Gaila, žinokit, labai gaila. Ryžiai, džiovinta žuvis – visada tikrinkite, ką leidžia UK importo taisyklės.

Kokia pakuotė geriausia, kad viskas būtų sveika ir laiku?

Aš savo klientams sakau – dvigubai. Kartonas, putplasčio burbulai (arba seni laikraščiai, kai skubu), tada dar vienas sluoksnis. Kai siuntinys važiuoja autobusu ar fūra per... ai, kalba nuskriejo. Per Prancūziją. Kartais tie vairuotojai stabdo staigiai. Yra buvę, kad klientas supakavo stiklinius konservų indus į vieną ploną maišelį. Nu ką aš galiu pasakyti. Anglijoj jie gavo sriubą be stiklo, bet su kartonu. Nemalonu. Naudokit tikrą dėžę, net jei ir "tik drabužiai viduj".

Ar reikia kažkaip specialiai žymėti siuntinį, jei ten maistas artimiesiems?

Jei tai maistas – taip, rašykite "food" customs deklaracijoj. Nebandau čia mokyti muitinės, bet jie tikrina. O jeigu dar gyvas maistas... ne, ne, ne, ne. Buvo atvejis, kai kažkas bandė siųsti šviežias bandeles. Londonas, vasara, trys dienos kelyje. Rezultatą galit įsivaizduoti patys. Anglijos muitinė gali atidaryti, gali paimti mėginius. Geriau siųskite ilgo galiojimo – džiovintas uogas, sūdytą lašišą (jei leidžia), saldainius. Ir ant dėžės užrašykite, kas viduje. Paslėpti maistą tarp drabužių – bloga mintis. Yra rentgeno aparatai. Jie mato duoną.

Jeigu siuntu pinigus ar vertingus daiktus – ar laikas vis dar svarbus?

Svarbus, bet čia jau nebe apie greitį, o apie saugumą. Aš šiaip nerekomenduoju siųsti grynųjų, ką jūs... Kartais žmonės paslepia eurų į kojinių porą ar saldainių dėžutės dugne. Tai kvaila. Jei dėžė dings neištikusio laiku – o taip būna su nepatikimais tarpininkais – prarasite ir pinigus, ir nervus. Verdantiems daiktams naudokit apdraudimą. Ir sekimo numerį. Ir nesiųskite, na, brangios senelės žiedo per pigiausią kanalą. Aš žinau, kad taupo visi, bet čia ne ta vieta.

Kelyje į Londoną, Birmingemą ar kur ten jie gyvena

Kodėl kartais siuntinys iš Lietuvos į Angliją važiuoja per Olandiją?

Logistika – tai ne Google Maps, kur spaudi "trumpiausias kelias". Didieji centrai, vadinami hub'ais, yra ten, kur yra. Jūsų siuntinys gali nuvažiuoti iš Vilniaus į Rotterdamą, ten perskirstytas, tada į Calais, keltu per Doverį Londone. Arba į Frankfurtą, ten lėktuvu. Lietuviai kartais pyksta: "kodėl mano siuntinys važiuoja atgal į žemyną?". Nes taip veikia tinklas. Daugiau siuntinių = pigesnė transportavimo kaina. Aišku, jei norite tiesiai, yra tiesioginiai vagonai, bet jie brangesni. Viskas – kompromisas.

Kiek iš tiesų trunka siuntinių pristatymas artimiesiems į Angliją laiku, kai viskas gerai?

Kai viskas siautėja taip, kaip turėtų, per 2-3 darbo dienas galima pasiekti bet kurį Londono rajoną. Birmingemas, Mančesteris – gal truputį ilgiau, nes iš to didžiojo centro reikia dar paskirstyti. Aš turėjau klientą, kuris siuntė į kaimą netoli Edinburgo – ten keturios dienos. Bet laiku. Tai priklauso nuo to, kaip mes "laiku" suprantame. Jei "rytoj 14:00" – tada greičiausiai ne. Jei "šios savaitės vidury" – taip, tikrai. Yra skirtumas tarp skubių ir normalių.

Ar savaitgaliai ir šventės stipriai gadina pristatymo laiką į Angliją?

Oi, taip. Anglijoje jie labai gerbia savo poilsio dienas. Čia turėjau galvoje, kad jie saugo savaitgalius ir šventes kaip aukso gabalus. Kalėdos, Velykos, Boxing Day – viskas stoja. Ir ne tik Anglijos pusėje. Jeigu siuntinys išsiunčiamas penktadienį pavakare, realiai jis pajudės tik pirmadienį. Aš visada sakau žmonėms: siųskite antradienį ar trečiadienį ryte. Tada jis spėja į tą savaitės bangą. Paskutinė minutė prieš šventes – tai garantuotas galvos skausmas, aš to jums nepatarsiu.

Ką reiškia, kai sekime rašo "out for delivery", o artimieji Anglijoje vis tiek nelaukia?

Tai paskutinė mylia, brolau. "Out for delivery" reiškia, kad vietinis kurjeris turi mašinoj jūsų dėžę, bet jis turi dar gal šimtą adresų. Būna, kad vairuotojas meta prie durų ir bėga, jei niekas neatidaro per dvi minutes. Būna, kad grąžina į depą. Aš pažįstu žmonių, kurie skambina man nervindamiesi: "kur jis?!". Aš atsakau – paskambinkite tam vietiniam kurjeriui tiesiogiai, jei sekime yra kontaktas. Arba palikite didelį lapelį ant durų su vardu. Ir būkite namie tą dieną arba deleguokite kaimyną. Rimtai.

Kai kažkas stringa – ir kitos istorijos

Ką daryti, jei siuntinys į Angliją vėluoja jau savaitę ir artimieji nerimauja?

Pirmiausia – nepanikuokit, bet ir nebūkit avys. Skambinkite tam, kuriam davėte siuntinį. Jeigu tai tarpininkas be veido – o tokių dabar internete pilna – tada gali būti blogai. Aš esu matęs kompanijų, kurios tiesiog "pameta" siuntinius kalnuose ir tyliai grąžina pinigus be jokių paaiškinimų. Jūs turite teisę žinoti, kur yra jūsų daiktai. Kartais problema paprasta: blogai surašytas pašto kodas. Londone kodas – tai šventas dalykas. Vienas neteisingas simbolis ir dėžė keliauja į kitą galą.

Ar Lietuvos siuntų bendrovės gali ką nors pakeisti, jei Anglijoj jau "užstrigo"?

Tiesiogiai – nelabai. Kai siuntinys peržengia sieną, dažnai jį perima partneriai. Bet geros lietuviškos firmos turi tiesioginius kontaktus su UK sandėliais ir gali "paspausti". Aš pats esu skambinęs į Peterborough sandėlį dėl kliento siuntinio, kuris ten guli jau penktą dieną. Pasirodo, etiketė atplėšta buvo. Jei nebūčiau paskambinęs, dar savaitė būtų pragulas. Tai renkitės tas įmones, kurios tikrai turi UK palaikymą, o ne tik gražų puslapį FB. Aš sakau atvirai – puslapiai meluoja, o telefono skambutis – ne.

Ar verta pats varyt siuntinį į Angliją, jei jau taip skubu?

Jei tai maža dėžutė ir jūs jau rušiatės ten skristi – nuvežkit patys. Bus greičiausiai. Bet jei galvojate apie kokį mikroautobusiuką su siuntomis... Aš žinau tuos "megėjus", kurie renka siuntas į bagažines ir varo pro Doverį. Kartais laimi, kartais sustoja muitinei ir visi siuntiniai – pro šuns dienas. Nelegalu, rizikinga, o jei pateks į avariją – niekas nedraudžia to krovinuko. Aš nesiūlyčiau. Geriau patikėti profesionalams, net jei ir brangiau.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje – nepatyręs ir nežino, kaip priimti?

Būna ir taip, tiesiog atvirai. Jaunuoliai studentai, močiutės, kurios miega vidurdienį ir niekas nepasigirsta. Aš patariu siuntėjams iš Lietuvos iš anksto paskambinti artimajam. Pasakyti – "žiūrėk, bus per dvi dienas, seki čia, jei reiks, turiu tą numerį". Jeigu gavėjas neišeina iš pastogės, tada paštininkas meta pranešimą ir važiuoja tolyn. Ir svarbu – jeigu siunčiate pirmą kartą, parašykite instrukcijas ant dėžės. Anglai taip daro. Mes kažkodėl tikimės, kad visi ir taip žino. Nežino.

Pinigai, muitai ir kitos nemalonios tiesos

Kiek maždaug kainuoja pristatyti dėžę į Angliją, kad tikrai laiku atiduotų?

Na, žiūrint ką. Standartinė dėžė, iki 10 kg, per Europos centrus – gal 25-40 eurai. Skubus variantas, kur jie pasiima iš namų ir veža į namus per 48 valandas – gali kainuoti ir 80 ar daugiau. Aš prisimenu laikus, kai kainavo dvigubai, bet konkurencija padarė savo. Dabar pigiausia rasti galima ir už 15 eurų, bet ten – stebuklų nereikia tikėtis. Greičiausiai tikslių kainų nesiūlysiu vardyti, nes kainos kinta kas mėnesį. Geriau pasakyčiau – planuokite biudžetą 30-60 eurų vidurkį.

Ar artimieji Anglijoje turi mokėti muitą už mano siųstą dėžę?

Jei tai dovana ir vertė neviršyja tam tikros sumos – ne, neturėtų. Bet čia aš nesu 100 procentų teisininkas. UK taisyklės po Brexit pasikeitė kaip reikiant. Dabar, atrodo, dovana be muito – iki 39 svarų? Ar 40? Pasitikrinkite tiksliai, nes aš paskutinį kartą aiškinauosi prieš Kalėdas, o dabar gali būti jau kitaip. Jei siunčiate prekes parduoti – visada muitas. Aš mačiau atvejų, kai gavėjas atsisakė priimti, nes muitas viršijo siuntos vertę. Tada siuntinys grįžta pas jus arba... dingsta.

Kodėl kai kurios įmonės žada siuntinį į Angliją per 1 dieną, o paskui nebeskambina?

O, čia mano mėgstamiausia tema, atleiskit jei užsiciksinu. Yra tokių "firmelių", kurios renka siuntas, žada auksinius kalnus, paima pinigus, o tada tiesiog disappear. Ne visos, aišku, bet rinkoje pilna. Jie turi gražų Instagramą, tris atsiliepimus ir nulinę istoriją. Kai paskambinsite po savaitės – numeris išjungtas. Aš raginu visus: patikrinkite, ar įmonė turi fizinį adresą, ar bent jau dirba jau metus kitus. Siuntinių pristatymas artimiesiems į Angliją – tai pasitikėjimo reikalas. Jūs siunčiate ne daiktus, o dalį savęs. Nepatikimi žmonės to neverti.

Ar apdraudimas padeda, jei vėluoja ir sugadinami daiktai artimiesiems?

Apdraudimas padeda, jei daiktai sugadinti ar pamesti. Dėl vėlavimo – atleiskite, bet ten jau mažesnės kompensacijos, jei tokios apskritai yra. Aš turėjau atvejį, kai klientui atsirūko stiklinis vitražas į Liverpoolį. Apdraudėm, kas beliko? Sulamdytas stiklas, bet pinigai atgauti. Laiku tai neatnešė, bet bent nebeišėjo į minusą. Skaudu vis tiek buvo. Apdrauskite tai, ko negalėtų pakeisti. Senelio rašiklis? Ne. Močiutės riestainiai? Ne. O vaikų nuotraukų albumas – taip. Nors jis ir nesveria.

Smulkmenos, nuo kurių priklauso viskas

Koks adreso rašymas padeda kurjeriui Anglijoje nedvejoti ir pristatyti laiku?

Anglijoje adresas – kaip maldos eilė. Numeris, gatvė, rajonas, miestas, POST KODAS. Tas pašto kodas – viskas. Aš sakau klientams: rašykite ant dėžės du kartus. Vieną kartą markeriu viršuje, kitą – ant lipduko iš šono. Kartais lipdukas atšoka, o markeris lieka. Ir dar – rašykite angliškai. Ne "Linkolnšyras", o "Lincolnshire". Jeigu siunčiate į Walesą, kurie turi savo kalbą... na, ten jau sudėtingiau. Bet Londonui ir kitiems didmiesčiams – angliškas tekstas, aiškus telefonas ant dėžės.

Ar verta rašyti "Fragile" ant dėžių?

Rašykite, bet nesitikėkit stebuklo. Kai aš pirmą kartą dirbau sandėlyje, tai mačiau, kaip vaikinai stato dėžes. Ant viršaus deda tai, kas logistiškai tinka, o ne tai, kas parašyta. Bet vis tiek rašykite. Kartais tas "Fragile" padeda, kai žmogus paskutinę sekundę pamato prieš numesdamas. Ir pakuotė turi būti tokia, kad, jei "Fragile" niekas nepastebės, viskas liktų sveika. Nepasikliaukite raudonais lipdukais vieni. Jie – tik papildoma apsauga. Pagrindinė – dėžės storis.

Ar tikslus svoris turi įtakos greičiui, ar tik kainai?

Techniškai turi įtakos ir kainai, ir... hmm, ar greičiui? Jeigu siuntinys sunkus, bet kompaktiškas – greičio tai nekeičia. Jeigu jis didelis, bet lengvas – kartais kurjeriai atideda, nes netelpa mašinoj šiandien. Buvo atvejis, kai kalnas dėžių su žieminiais batais studentui į Angliją atidėtas, nes tos dienos mašina buvo per maža. Kvaila, bet taip yra. Todėl mažiau, kompaktiškiau, tvarkingiau. Jeigu galite sulankstyti drabužius į vakuuminius maišelius – darykit. Tada dėžė mažesnė. Kurjeris džiaugiasi. Jūs taupote. Laikas – laimingas.

Ar galiu viską supakuoti į lagaminą ir tiesiog išsiųst kaip siuntinį?

Galite, bet aš nepatariu. Lagaminai turi ratukus, rankenas, kurios kliuvinėja ant konvejerio juostų. Būna, kad nutrūksta. Tada siuntinys įstringa tarp terminalo vartų. Jei jau labai norit, įmeskit lagaminą į kartoninę dėžę. Zvyr. Ai, ne, čia iš vis kitas žodis. Tiesiog forma turi būti stačiakampė, tvirta. Yra buvę, kad žmonės siunčia maišus su raišteliais. Ne. Tiesiog ne. Maišai raizgosi, apdulkintojuose kabo... nemalonu tiems, kurie dirba. Ir jūsų siuntinys vėluoja, nes kažkas ten atraižinėjo mazgą.

Kokia paros metą geriausia išsiųsti, kad greičiau važiuotų į Angliją?

O, čia toks smulkmus, bet naudingas. Antradienis, rytas, iki 10 valandos. Pirmadienis – visi stumia savaitgalio siuntas, susikaupia. Trečiadienis – dar gerai. Ketvirtadienis vakare – rizikinga, gali nepatekti į tą pačią savaitę. Penktadienis apskritai... na, tik jei express. Aš pastebėjęs per tuos visus metus: antradienio siuntos į Angliją visada pasiekia greičiausiai. Kodėl? Nežinau. Gal magija. Gal tiesiog tvarkaraščiai susidėlioja geriau. Tai jei galite rinktis – siųskite rytą, ne vakarą, ir antradienį, jei tą savaite norit, kad artimieji gautų.

Galiausiai, siuntinių pristatymas artimiesiems į Angliją visada laiku yra labiau kelionė nei apsilankymas kine užsukant bilietą. Reikia pasirinkti tinkamą partnerį, supakuoto su galva, parašyti adresą taip, kad net aklas kurjeris suprastų, ir turėti mažyte doze kantrybės. Per tuos savo dvidešimt metų mačiau visko – nuo ašarų iki šypsenos, kai močiutė atverčia dėžę. Ir visada sakau vieną: geriau siųskite savaitę anksčiau, nei dieną per vėlai. Tada tas "visada laiku" jums nereikės skubinti. Sėkmės siunčiant.