Siuntinių pristatymas Anglija – be jokių rūpesčių saugiai

Įvadas

Jei reikia ką nors iš Lietuvos nugabenti į Angliją ar atvirkščiai – tikriausiai jau googleini, skambinėji, lygini kainas. Suprantu, nes pats per pastaruosius 12 metų tokias užklausas girdžiu kasdien. Vieniems reikia pavežti senelio baldus, kitiems – siuntinį su drabužiais, tretiems – didesnį krovinį verslui. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje pasakojimoje) bandysiu tau paaiškinti, kaip iš tikro veikia siuntinių pristatymas Anglija, kokie variantai egzistuoja, ką verta žinoti prieš užsakant, ir ko geriau vengti. Nežadu, kad bus idealu – bet bus bent jau sąžiningai.

Kaip vežama iš Lietuvos į Angliją

Koks transportas naudojamas siuntiniams į Angliją?

Na, pagrinde tai sunkvežimiai, bet čia priklauso nuo to, kokio dydžio tavo siuntinys. Jei tai mažas paketas iki kelių kilogramų – greičiausiai keliaus per kurjerines tarnybas, kurios naudoja oro transportą arba mažesnius mikroautobusus. Jei kalbam apie didesnius krovinius – čia jau standartiniai vilkikai, kurie važiuoja per Europą. Priklausomai nuo maršrutų, gali būti naudojami ir keltai, nes kai kurios įmonės veža per Vokietiją iki uosto, tada per jūrą į Angliją. Paprastai tokia kelionė trunka nuo 2 iki 4 dienų, bet kartais gali būti ir ilgiau, jei yra eismo problemų arba pasienyje stringa dokumentai.

Ar galima siųsti bet ką į Angliją?

Ne visai. Yra dalykų, kuriuos griežtai draudžiama vežti – tai narkotikai, ginklai, tam tikri maisto produktai, augalai, gyvūnai be reikiamų dokumentų. Be to, kai kurios prekės reikalauja specialių leidimų arba mokesčių. Pavyzdžiui, jei veži naują telefoną ar brangų daiktą, gali tekti mokėti muito mokestį, jei vertė viršija tam tikrą sumą. Geriausia prieš siunčiant pasitikrinti, ar tavo siuntinys nepatenka į draudžiamų prekių kategoriją. Aš pats kartą turėjau klientą, kuris norėjo vežti seną medinę spintą su kai kuriomis dailės priemonėmis – pasirodo, kad tam tikri dažai laikomi pavojingomis medžiagom, teko viską derinti su muitine. Tai užtruko, bet galų gale pavyko.

Kiek laiko trunka pristatymas į Angliją?

Čia labai priklauso nuo to, kokį variantą renkiesi. Greitasis pristatymas per oro kurjerius – tai paprastai 1-3 darbo dienos, bet kainuoja brangiau. Jūrinis arba kelių transportu – nuo 3 iki 7 dienų, kartais ir ilgiau, jei yra perkrova uostuose arba blogos oro sąlygos. Aš visada sakau klientams: jei neskuba – rinkis lėtesnį variantą ir sutaupysi, jei reikia greitai – teks mokėti daugiau. Vieną kartą turėjau situaciją, kai žmogus labai skubėjo gauti savo siuntinį, pasirinko brangiausią variantą, bet vis tiek užtruko, nes buvo oro eismo sutrikimų. Tai parodė man, kad net brangiausia paslauga ne visada garantuoja greitumą.

Kainos ir kaip jas suprasti

Kodėl skirtingos įmonės siūlo labai skirtingas kainas?

Na, čia yra keletas priežasčių. Pirma – skirtingos įmonės naudoja skirtingą transportą: vienos turi savo vilkikus, kitos samdo subrangovus, o trečios tiesiog perparduoda paslaugas didesnėms firmoms. Antra – kaina priklauso nuo to, ar moki tik už savo siuntinį, ar dalijiesi erdvę su kitais (konsolidacija). Trečia – kai kurios įmonės į kainą įskaičiuoja draudimą, kitos – ne, ir tai gali būti didelis skirtumas. Kartais pigiausia kaina iš tikro yra brangiausia, nes po to prisideda papildomi mokesčiai. Aš pats visada rekomenduoju aiškiai paklausti, kas įeina į kainą, ir gauti viską raštu.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia tikrai nėra paprasto atsakymo. Kartais pigiausi pasiūlymai yra tikrai geri – ypač jei tai didelė įmonė su daug klientų, kuri gali pasiūlyti mažesnę kainą dėl apimties. Bet kartais pigiai reiškia blogai: prastas klientų aptarnavimas, vėlavimai, arba net prarastas siuntinys. Aš pats esu matęs ir vieną, ir kitą. Vienas mano pažįstamas rinkosi labai pigią paslaugą, ir jo siuntinys išvis nebuvo pristatytas – įmonė tiesiog dingo. Po to teko ilgai aiškintis, bandyti susigrąžinti pinigus, galų gale žmogus prarado ir pinigus, ir laiką. Taigi čia reikia žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į įmonės reputaciją, atsiliepimus, ir ką konkrečiai gauni už tą kainą.

Kaip apskaičiuoti siuntinio kainą?

Paprastai kaina priklauso nuo svorio ir gabaritų. Dauguma įmonių naudoja faktinį arba tūrinį svorį – priklausomai, kuris didesnis. Tūrinis svoris apskaičiuojamas pagal matmenis (ilgis x plotis x aukštis / tam tikras koeficientas). Jei tavo siuntinys yra didelis, bet lengvas – mokėsi už tūrį, ne už faktinį svorį. Geriausia tiesiog parašyti arba paskambinti įmonei su tiksliais matmenimis ir svoriu, ir paprašyti kainos. Dauguma įmonių tai daro nemokamai. Aš visada sakau žmonėms: geriau paklausti iš pradžių, nei po to gauti netikėtą sąskaitą.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi siunčiant į Angliją?

Po Brexit situacija pasikeitė, ir dabar reikia daugiau dokumentų nei anksčiau. Pagrinde tai – sąskaita faktūra arba prekių aprašymas, kuris nurodo, kas yra siuntinyje, kokia vertė, ir kas siuntėjas bei gavėjas. Jei siunti asmeninius daiktus – gali prireikti deklaracijos, kad tai asmeninės prekės, o ne komercinė siunta. Jei tai verslo krovinys – reikalinga pilna komercinė dokumentacija. Kartais reikia ir muitinės deklaracijos. Geriausia prieš siunčiant pasitikslinti, kokius dokumentus reikalauja konkrečiai tavo atveju, nes tai priklauso nuo siuntinio tipo ir vertės.

Ar po Brexit sunkiau siųsti į Angliją?

Taip, tapo sudėtingiau, bet ne neįmanoma. Dabar reikia muitinės deklaracijų, ir gali būti taikomi muito mokesčiai bei PVM. Jei siunti prekes iš ES į Jungtinę Karalystę, nuo 2021 metų reikia pildyti importo deklaraciją. Tai trunka šiek tiek laiko, bet dauguma įmonių šiuos dokumentus sutvarko už tave. Vienas dalykas, kuris tikrai pasikeitė – tai muitinės patikros tapo dažnesnės, ir kartais siuntinys gali užstrukti ilgiau nei prieš porą metų. Bet jei viską sutvarkai teisingai – paprastai viskas vyksta sklandžiai.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus numeris, kuris reikalingas norint deklaruoti prekes muitineje. Jei siunti asmeninius daiktus – paprastai jo nereikia. Bet jei tai verslo siunta, arba jei pats nori tvarkyti dokumentus – tada gali prireikti. Gavimas nėra sudėtingas, užtrunka kelias dienas, ir yra nemokamas. Aš pats kartais patariu žmonėms jį gauti, jei planuoja siuntinėti dažnai – tai supaprastina procesą ateityje. Bet jei tai vienkartinis dalykas – gali tiesiog naudotis įmonės paslauga, kuri viską sutvarko už tave.

Saugumas ir draudimas

Ar mano siuntinys bus saugus?

Čia priklauso nuo kelių dalykų: nuo įmonės, nuo to, kaip pats supakuosi siuntinį, ir nuo to, ar pasirinksi draudimą. Didžiosios įmonės paprastai turi geresnes saugojimo sąlygas ir patirtį, bet ir mažesnės firmos gali būti patikimos. Svarbiausia – tinkamas pakavimas. Aš visada sakau: jei nori, kad siuntinys atkeliautų sveikas – investuok į kokybiškas dėžes, naudok pakavimo medžiagą, ir aiškiai pažymėk, kad tai trapu. Vieną kartą turėjau klientą, kuris siuntė stiklo dirbinius, bet supakavo į paprastą kartono dėžę be jokios apsaugos. Natūralu, kad dalis sudužo. Po to jis kaltino mus, bet iš tikro problema buvo jo paties pakavime.

Ar verta drausti siuntinį?

Čia mano nuomone – taip, tikrai verta. Draudimas nėra brangus, bet gali sutaupyti daug nervų, jei kas nors nutiktų. Dauguma įmonių siūlo draudimą kaip papildomą paslaugą, ir kaina paprastai yra nedidelė palyginus su siuntinio verte. Yra įmonių, kurios į kainą įtraukia tam tikrą bazinį draudimą, bet jis gali būti ribotas. Jei siunti brangius daiktus – geriau paprašyti papildomo draudimo. Aš pats visada rekomenduoju, nes per tiek metų mačiau situacijų, kai žmonės gailėjosi, kad nedraudė. Vienas pavyzdys: klientė siuntė brangius papuošalus, atsisakė draudimo dėl kainos, siuntinys dingo. Po to teko ilgai aiškintis su įmone, galų gale gavo tik simbolinę kompensaciją, kuri neatiko net dalies vertės.

Kas nutinka, jei siuntinys dingsta arba sugadinamas?

Pirmiausia – reikia nedelsiant susisiekti su įmone ir pranešti apie problemą. Paprastai įmonės turi tam tikrą procedūrą: reikia užpildyti pretenziją, pateikti įrodymus (nuotraukas, dokumentus), ir tada laukti atsakymo. Jei siuntinys buvo apdraustas – procesas paprastai greitesnis ir kompensacija didesnė. Jei nebuvo apdraustas – galima gauti tik bazinę kompensaciją, kuri dažnai yra labai maža. Aš pats esu matęs įvairių situacijų: kartais įmonės elgiasi sąžiningai ir greitai išsprendžia problemą, kartais tenka ilgai ginčytis. Čia vėl grįžtu prie to paties – geriau iš pradžių pasirūpinti draudimu.

Praktiniai patarimai

Kaip tinkamai supakuoti siuntinį?

Pirmiausia – naudok kokybiškas dėžes. Jei siunti sunkius daiktus – rinkis storesnį kartoną arba medines dėžes. Antra – naudok pakavimo medžiagą: burbulinę plėvelę, putų polistireną, susuktą popierių. Viskas, kas gali sudužti arba sulūžti, turi būti gerai apsaugota. Trečia – teisingai užklijuok dėžę, naudok stiprią lipniają juostą. Ketvirta – aiškiai parašyk gavėjo adresą ir savo kontaktus. Penkta – jei siunti trapius daiktus – pažymėk dėžę atitinkamomis etiketėmis ("Trapu", "Ši pusė aukštyn"). Aš pats visada sakau: geriau per daug apsaugoti, nei per mažai. Vienas mano patarimas: jei siunti kelis daiktus į vieną dėžę – atskirk juos tarpikliais, kad jie nesitrynų vienas į kitą.

Ar galiu siųsti didelius daiktus, pvz., baldus?

Taip, žinoma. Yra įmonės, kurios specializuojasi būtent didelių krovinių pervežime. Baldai, buitinė technika, statybinės medžiagos – visa tai galima vežti. Tiesa, čia reikia žinoti kelis dalykus: pirma – bus reikalingas didesnis transportas, o tai kainuoja brangiau. Antra – baldus reikia išardyti ir tinkamai supakuoti, jei nori, kad jie atkeliautų sveiki. Trečia – jei tai brangūs baldai – verta juos apdrausti. Vienas mano klientas norėjo vežti seną medinę spintą iš Lietuvos į Angliją. Mes ją išardėme, kiekvieną dalį atskirai supakavome, ir viskas atkeliavo be jokių pažeidimų. Bet jei būtų vežę nesupakuotą – tikrai būtų buvę problemų.

Kaip sekti siuntinį?

Dauguma įmonių suteikia sekimo numerį arba nuorodą, kurioje gali matyti, kur šiuo metu yra tavo siuntinys. Paprastai tai būna interneto puslapis arba programa, kurioje realiu laiku rodoma vieta. Bet čia reikia žinoti, kad ne visada informacija atnaujinama iš karto – kartais būna vėlavimas. Jei nematai jokios informacijos arba ji seniai neatnaujinta – geriau paskambinti į įmonę ir pasitikslinti. Aš pats esu turėjęs atvejų, kai žmonės labai pergyvena dėl to, kad sekimo sistema rodo seną informaciją, o iš tikro viskas yra gerai. Taigi nereikia iš karto panikuoti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima siųsti maistą į Angliją?

Čia yra tam tikrų apribojimų. Po Brexit tam tikri maisto produktai iš ES yra ribojami arba draudžiami. Pavyzdžiui, mėsa ir mėsos produktai, pienas ir pieno produktai, kai kurios vaisių ir daržovių rūšys – gali būti neleidžiami arba reikalauti specialių dokumentų. Jei nori siųsti maistą – geriausia pasitikrinti konkrečius reikalavimus, nes jie keičiasi. Aš pats visada patariu vengti siųsti greitai gendančius maisto produktus, nes jie gali sugesti per kelionę, ypač jei užtrunka ilgiau nei tikėtasi.

Ką daryti, jei siuntinys užstrigo muitinėje?

Pirmiausia – nesigąsdink, tai nutinka. Tada susisiek su įmone, kuri vežė siuntinį – jie turėtų žinoti, kas vyksta, ir gali padėti išspręsti situaciją. Kartais reikia pateikti papildomus dokumentus, kartais – sumokėti muito mokestį arba PVM. Jei pats tvarkai dokumentus – gali tekti susisiekti su muitine tiesiogiai. Svarbiausia – neignoruoti situacijos, o veikti greitai. Kuo greičiau išspręsi dokumentų problemas, tuo greičiau siuntinys bus pristatytas.

Ar galima siųsti gyvūnus į Angliją?

Taip, bet tai yra sudėtingesnis procesas. Gyvūnams reikalingi specialūs dokumentai: mikročipas, skiepų pažymėjimas, sveikatos sertifikatas. Be to, reikia laikytis tam tikrų laiko terminų (pavyzdžiui, skiepai turi būti padaryti tam tikrą laiką prieš kelionę). Geriausia kreiptis į veterinarą, kuris žino reikalavimus, ir pasitikrinti viską iš anksto. Aš pats nesu specialistas gyvūnų pervežime, bet žinau, kad tai reikalauja daugiau dokumentų nei paprastas siuntinys.

Koks skirtumas tarp siuntinio ir perkraustymo?

Siuntinys paprastai yra mažesnis krovinys – dėžės, maišai, keli daiktai. Perkraustymas – tai didesnis krovinys, dažnai visas namų ūkis arba didelė dalis jo: baldai, buitinė technika, asmeniniai daiktai. Perkraustymas paprastai kainuoja brangiau, reikalauja daugiau planavimo, ir dažnai naudojamas specialus transportas. Bet kartais riba tarp siuntinio ir perkraustymo yra miglota – pavyzdžiui, jei siunti kelis didelius baldus, jau galima kalbėti apie mažesnį perkraustymą.

Ar galima siųsti pavojingas medžiagas?

Dauguma pavojingų medžiagų yra griežtai draudžiamos arba reikalauja specialių leidimų. Pavyzdžiui, degieji skysčiai, dujos, cheminės medžiagos, kai kurie baterijų tipai – visa tai paprastai negalima siųsti per standartines siuntų tarnybas. Jei tikrai reikia vežti kažką panašaus – reikia kreiptis į specializuotas įmones, kurios turi leidimus ir patirtį su pavojingomis medžiagomis. Aš pats visada sakau: jei abejoji – geriau pasiklausk iš pradžių, nei po to turėsi problemų.

Kaip elgtis, jei gavau sugadintą siuntinį?

Pirmiausia – nesiimk pats nieko taisyti ar išmesti. Padaryk nuotraikas sugadinto siuntinio, kiek galima greičiau susisiek su įmone, ir pranešk apie problemą. Paprastai įmonės turi tam tikrą terminą, per kurį reikia pranešti apie pažeidimus – dažnai tai yra kelios dienos nuo pristatymo. Po to reikės užpildyti pretenziją, pateikti nuotraukas ir kitus įrodymus. Jei siuntinys buvo apdraustas – procesas bus paprastesnis. Jei ne – gali tekti ginčytis dėl kompensacijos.

Ar galima atsiimti siuntinį asmeniškai?

Taip, dauguma įmonių leidžia atsiimti siuntinį iš jų sandėlio arba terminalo. Tai gali būti naudinga, jei nori sutaupyti pristatymo kainą arba jei reikia greitai gauti siuntinį. Bet čia reikia iš anksto susitarti su įmone, sužinoti jų darbo valandas, ir atvykti su reikiamais dokumentais (asmens tapatybės kortele, pavedimu, jei atsiima kitas žmogus). Aš pats esu matęs situacijų, kai žmonės atvažiuoja be išankstinio susitarimo, ir tada tenka laukti arba grįžti kitą dieną.

Ką daryti, jei gavau ne tą siuntinį?

Retai, bet nutinka. Jei gavai siuntinį, kuris nėra skirtas tau – nedelsiant susisiek su įmone ir pranešk apie klaidą. Paprastai įmonė atsiųs kurjerį paimti neteisingo siuntino ir pristatys tavo tikrąjį. Svarbiausia – neatidaryk svetimo siuntino, jei tai įmanoma, ir neimk jo turinio. Vieną kartą turėjome situaciją, kai žmogus atidarė svetimą siuntinį, ir po to kilo ginčas dėl to, kas atsakingas. Taigi geriau elgtis sąžiningai ir greitai pranešti apie klaidą.

Ar galima siųsti pinigus ar brangakmenius?

Pinigus ir brangakmenis siųsti per standartines siuntų tarnybas yra labai rizikinga. Pinigus paprastai draudžiama siųsti, o brangakmenis reikalauja ypatingos apsaugos ir draudimo. Jei tikrai reikia pervežti tokius daiktus – geriau naudotis specializuotomis paslaugomis, kurios siūlo saugų pervežimą su papildoma apsauga ir draudimu. Aš pats visada patariu: jei įmanoma – venkite siųsti tokius daiktus per paprastą siuntų tarnybą.

Kaip sužinoti, ar įmonė patikima?

Yra keletas būdų: pirma – žiūrėk atsiliepimus internete (bet čia reikia būti kritiškam, nes atsiliepimus galima ir sukurti). Antra – pasiklausk pažįstamų, ar jie turi patirties su konkreta įmone. Trečia – pasitikrink, ar įmonė turi aiškius kontaktus, adresą, legaliai veikia. Ketvirta – pasikalbėk su jais telefonu: jei sunku susisiekti, arba jei atsako miglotai – tai gali būti ženklas, kad kažkas negerai. Penkta – jei siūlo per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Per tiek metų aš mačiau daug įmonių, kurios atsirado ir dingo, o žmonės liko su prarastais pinigais ir siuntiniais.

Kada geriausia siųsti siuntinį?

Iš tikro tai priklauso nuo tavo poreikių, bet yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti: vasarą ir prieš šventes paprastai būna daugiau užsakymų, ir kainos gali būti aukštesnės. Jei neskuba – rinkis laikotarpį ne piko metu. Taip pat verta žinoti, kad kai kurios įmonės siūlo geresnes kainas, jei užsakai iš anksto, o ne paskutinę minutę. Vienas mano patarimas: jei žinai, kad reikės siųsti – planuok iš anksto, sutaupysi ir pinigų, ir nervų.

Ar galima siųsti į Škotiją ar Šiaurės Airiją?

Taip, bet čia gali būti tam tikrų skirtumų. Škotija yra Jungtinės Karalystės dalis, tad taikomi tie patys muitinės reikalavimai kaip ir į Angliją. Šiaurės Airija turi šiek tiek kitokią situaciją dėl Brexit – ten prekių srautas iš ES yra šiek tiek palengvintas, palyginus su Didžiąja Britanija. Bet vis tiek reikia dokumentų, ir gali būti taikomi mokesčiai. Geriausia prieš siunčiant pasitikslinti konkrečius reikalavimus, nes jie gali skirtis priklausomai nuo prekės tipo ir vertės.

Ką dėti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – pasitikrink sekimo informaciją, gal yra naujienų. Jei nieko naujo – susisiek su įmone ir pasiklausk, kas vyksta. Kartais vėlavimai atsitinka dėl objektyvių priežasčių: oro sąlygos, eismo problemos, muitinės patikros. Bet jei vėlavimas labai didelis arba įmonė neatsako – tada jau reikia imtis rimtesnių veiksmų. Aš pats visada sakau: būk kantrus, bet ir aktyvus – jei matai, kad kažkas negerai, nesėdėk rankų sudėjęs.

Ar galima keisti adresą po siuntimo?

Tai priklauso nuo įmonės ir nuo to, kokioje stadijoje yra siuntinys. Jei siuntinys dar neišvyko – paprastai adresą pakeisti nesunku. Jei jau keliauja – gali būti sudėtingiau, ir gali tekti mokėti papildomą mokestį. Jei siuntinys jau beveik pristatomas – gali būti per vėlu. Geriausia adresą nurodyti teisingai iš karto, o jei reikia keisti – susisiekti su įmone kuo greičiau.

Koks mažiausias svoris ar dydis siuntinui?

Čia vėlgi priklauso nuo įmonės. Kai kurios priima labai mažus siuntinius – net vieną kilogramą ar mažiau. Kitos turi minimalius reikalavimus. Jei turi labai mažą siuntinį – geriausia pasitikrinti konkrečiai pas įmonę. Be to, verta žinoti, kad labai mažiems siuntinims kaina gali būti neproporcingai didelė, palyginus su pačiu siuntiniu – nes dalis kainos yra fiksuota, nepriklausomai nuo dydžio.

Ar galima siųsti asbesto ar kitas pavojingas statybines medžiagas?

Griežtai draudžiama. Asbestas ir kitos pavojingos statybinės medžiagos reikalauja specialių leidimų, licencijų, ir profesionalaus pervežimo. Paprastos siuntų tarnybos to nepriims. Jei tau reikia vežti tokius daiktus – kreipkis į specializuotas įmones, kurios turi tam reikalingus leidimus. Aš pats visada perspėju žmones: nebandykite siųsti to, kas draudžiama – pasekmės gali būti labai rimtos, įskaitant baudžiamąją atsakomybę.

Kaip sužinoti, ar mano siuntinys reikalauja muito mokesčio?

Jei siunti prekes iš ES į JK, ir jų vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 135 svarus), gali būti taikomas PVM ir muito mokestis. Tikslias sumas ir taisykles geriausia pasitikrinti oficialiuose šaltiniuose, nes jos keičiasi. Dauguma įmonių, kurios vežia į Angliją, žino šiuos reikalavimus ir gali tave informuoti. Jei pats tvarkai dokumentus – turėsi pats susitikrinti ir sumokėti mokesčius, jei jie taikomi.

Ar galima siųsti prekes pardavimui į Angliją?

Taip, bet čia jau reikalinga komercinė dokumentacija: sąskaitos faktūros, galbūt PVM registracija, ir kiti dokumentai.