Siuntinių pristatymas Anglija – aiškūs terminai be staigmenų

Įvadas

Jei ruošiesi siųsti siuntinį į Angliją, tikriausiai jau pastebėjai, kad informacijos yra įvairios – kai kur skaičiai labai maži, kai kur labai dideli, o terminai kartais painūs kaip susuktame mazgo. Aš dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik penkiolika metų ir kasdien kalbu su žmonėmis, kurie bando suprasti, kiek iš tikrųjų kainuos siuntinio pristatymas į Angliją ir kiek laiko tai užtruks. Šiame straipsnyje bandysiu paaiškinti viską paprastai, be didelių žodžių, tiesiogiai – kaip kalbėčiau su tavimi prie kavos. Suprask, kas lemia kainą, terminus ir kokias klaidas žmonės dažniausiai daro. O jei ką praleisiu – klausk, visada atsakysiu.

Kainos ir kas jas lemia

Kodėl skirtingos įmonės siūlo skirtingas kainas?

Na, čia viskas prasideda nuo to, kokiu būdu siuntinys keliaus. Yra keletas variantų – oro, jūros ir sausojo kelio (krovinių sunkvežimiais). Oro pristatymas į Angliją yra greičiausias, bet ir brangiausias. Jūros – pigiausias, bet gali užtrukti iki trijų savaičių. Sausumo pervežimas yra kažkas viduryje – paprastai 5–7 darbo dienos, kaina priklauso nuo to, ar tai pilnas sunkvežimis, ar dalijamasis krovinys.

Skirtingos įmonės taip pat turi skirtingus sandėlio mokesčius, draudimo kainodarus ir bendrą požiūrį į klientą. Vienos ima papildomai už dokumentų tvarkymą, kitos – ne. Būtent čia ir prasideda painiava, nes kartais mažesnė pradinė kaina vėliau išauga dėl nematomų mokesčių.

Kada verta rinktis oro siuntą, o kada – jūrą?

Jei siunti kažką skubiai – vaistus, dokumentus, dovanas gimtadieniui – oro pristatymas į Angliją yra vienintelis protingas variantas. Paprastai siuntinys ten būna per 1–3 dienas. Bet jei veži baldus, seną šaldytuvą ar didelius kiekius drabužių, jūros pristatymas gali būti 3–4 kartus pigesnis. Tiesiog reikia suprasti, ar verta laukti.

Vienas mano klientas prieš porą metų siuntė jūra visą savo namų ūkį – baldus, buitinę techniką, netgi dviračius. Sumokėjo maždaug 800 eurų, bet laukė tris savaites. Jei būtų rinkęsis oro – būtų išleidęs virš 3000 eurų ir gautų per dieną. Taigi, viskas priklauso nuo to, ko tau reikia ir kiek gali laukti.

Ar tikrai pigiausi pasiūlymai yra geriausi?

Čia reikia būti atsargiam. Mačiau ne vieną atvejį, kai žmonės rinkosi pigiausią variantą ir po to gavo papildomų sąskaitų – už muitinės deklaravimą, už sandėliavimą, už „ypatingą" tvarkymą. Vieni mano kolegų sako, kad gera kaina yra ta, kurią matai galutinę, be staigmenų. Kitos įmonės tikslingai rašo mažą skaičių, o po to prideda visokius mokesčius.

Geriausia yra tiesiog paklausti – ar ši kaina galutinė? Ar bus dar kažkas? Jei atsako neaiškiai arba vengia – jaučiu, kad čia kažkas negerai. Pats visada sakau klientams: jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra.

Kaip apskaičiuoti siuntinio svorį ir matmenis?

Čia dažnai žmonės susipainioja, nes kroviniai apmokestinami pagal vadinamąjį „tūrio svorį" (volumetric weight). Tai reiškia, kad jei siunti didelę, bet lengvą dėžę – pvz., oro čiužinį ar žaislus – mokėsi ne už faktinį svorį, o už vietą, kurią ji užima.

Formulė paprasta: ilgis x plotis x aukštis (centimetrais) dalijamas iš 5000 ( oro pervežimui) arba 6000 (sausumo pervežimui). Gautas skaičius lyginamas su faktiniu svoriu – mokama už didesnįjį. Vienas patarimas: jei įmanoma, suspausk kuo labiau, nes kiekvienas kubinis centimetras kainuoja.

Ar reikia mokėti muitinės mokesčius?

Taip, bet priklauso nuo to, ką siunti ir kokia siuntos vertė. Jei siunti asmeninį daiktą, kurio vertė mažesnė nei 135 svarai sterlingų, muitinės mokesčių paprastai nereikia mokėti. Bet jei vertė didesnė – teks mokėti PVM (20%) ir galbūt muito mokestį, jei siunti prekes.

Čia reikia žinoti, kad kai kurios įmonės tvarko muitinės dokumentus automatiškai, o kitos palieka tai klientui. Jei pats nežinai, kaip užpildyti muitinės deklaraciją – geriau rinktis paslaugą, kur įmonė viską sutvarko už papildomą mokestį. Kartais taupymas čia gali virsti dideliu galvos skausmu.

Terminai ir jų supratimas

Kiek laiko trunka siuntinio pristatymas į Angliją?

Tai priklauso nuo pervežimo būdo. Oro – 1–3 darbo dienos. Sausumo (dalijamasis krovinys) – 5–7 darbo dienos. Jūra – 14–21 diena. Bet čia dar ne viskas – reikia pridėti laiką muitinės procedūroms, kurios gali užtrukti papildomai 1–2 dienas.

Vienas svarbus dalykas: terminai skaičiuojami nuo to momento, kai siuntinys palieka sandėlį šalyje. Jei pirmadienį atiduodi siuntinį, bet jis išvyksta tik trečiadienį – tas laikas taip pat skaičiuojasi. Geriausia visada paklausti konkrečiai – kada mano siuntinys tikrai išvyksta?

Ką reiškia „darbo dienos"?

Labai svarbus klausimas, nes daugelis mano, kad jei parašyta 5 darbo dienos, tai reiškia vieną savaitę. Bet jei siunti penktadienį, pirmadienis bus pirma darbo diena, antradienis – antra, trečiadienis – trečia, ketvirtadienis – ketvirta, o penktadienis – penkta. Tai reiškia, kad siuntinys gali atvykti tik kitą savaitę.

Be to, šventės – tai ne darbo dienos. Jei siunti prieš Kalėdas ar naujuosius metus – gali būti visokių vėlavimų. Patarimas: jei reikia tiksliai, visada siųsk bent keliomis dienomis anksčiau, nei reikia.

Ar galiu sekti siuntinį realiu laiku?

Dauguma rimtų įmonių siūlo sekimo numerį arba nuorodą, kur galima matyti, kur siuntinys šiuo momentu yra. Bet čia būna įvairiai – kai kurios tikrina kas kelias valandas, kitos – tik kai siuntinys pasiekia naują sandėlį.

Galiu pasakyti, kad oro siuntų sekimas paprastai tikslesnis, nes jie keliauja per daugiau kontrolės punktų. Sausumo ir jūros – kartais informacija atnaujinama rečiau. Jei nematote jokios informacijos ilgiau nei porą dienų – skambinkite, nes kartais sistema tiesiog neatnaujina duomenų laiku.

Kas nutinka, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuok. Vėlavimai nutinka dėl įvairių priežasčių: oro sąlygos, muitinės patikrinimai, perkrovos uostuose. Jei įmonė gera, jie informuos jus iš anksto.

Bet jei vėlavimas jums kainuoja – pvz., turėjote susitikimą, kuris neįvyko – čia jau kitas klausimas. Dauguma įmonių turi tam tikras kompensavimo taisykles, bet jos paprastai taikomos tik tada, kai vėluojama labai daug. Geriau visada turėkite laiko rezervą, ypač jei siuntinys svarbus.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia pateikti siunčiant į Angliją?

Pagrindiniai dokumentai yra: sąskaita faktūra arba pirkimo čekis (jei siunti naujas prekes), packing list (sąrašas, kas dėžėje), ir asmens tapatybės dokumentas. Jei siunti naudotus asmeninius daiktus – paprastai pakanka tik sąrašo.

Po Brexit situacija pasikeitė – dabar reikia muitinės deklaracijos, kuri nurodo siuntinio vertę, kilmę ir paskirtį. Čia gali būti painu, jei niekada to nedarei. Gera žinia ta, kad daugelis pervežimo įmonių šiuos dokumentus užpildo už jus – tiesiog duok jiems reikiamą informaciją.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus numeris, kuris reikalingas verslui, norint prekiauti su Jungtine Karalyste po Brexit. Jei siunti asmeninius daiktus kaip fizinis asmuo – jo paprastai nereikia.

Bet jei siunti prekes, kurias planuoji parduoti, arba siunti reguliariai kaip verslas – tada EORI numeris būtinas. Jo gavimas yra nemokamas ir gana paprastas – reikia užpildyti formą muitinės tarnyboje. Vienas mano klientas užtruko porą savaičių, kol viską sutvarkė, bet galiausiai viskas buvo gerai.

Ar reikia draudimo ir kiek jis kainuoja?

Čia jau priklauso nuo to, ką siunti ir kokia jo vertė. Jei siunti brangius daiktus – kompiuterį, fotoaparatą, brangakmenius – draudimas tikrai vertas. Paprastai draudimo kaina yra 1–3% nuo siuntinio vertės, priklauso nuo įmonės ir rizikos.

Bet čia svarbu žinoti: jei pats blogai supakuosi daiktą, draudimas gali neišmokėti. Daugelis draudimo kompanijų reikalauja, kad vertingi daiktai būtų supakuoti profesionaliai, su amortizacinėmis medžiagomis. Vienas patarimas: visada daryk nuotraukas prieš siųsdamas – tai gali būti naudinga, jei kas nors nutiktų.

Ką daryti, jei siuntinys užstrigo muitinėje?

Pirmiausia – sužinokite kodėl. Dažniausios priežastys: nepilni dokumentai, per didelė vertė, arba siuntinys kelia įtarimą (pvz., siunčiate daug vienodų prekių). Kartais tiesiog reikia papildomos informacijos – pavyzdžiui, paaiškinti, kodėl siunčiate tam tikrą daiktą.

Jei tai asmeninis siuntinys ir vertė mažesnė nei 135 svarai – tikriausiai viskas bus gerai. Bet jei vertė didesnė arba siunčiate prekes – gali prireikti sumokėti muitus. Geriausia būtų pasitikrinti iš anksto, ar jūsų siuntinys atitinka muitinės reikalavimus, nei po to spręsti problemas.

Praktiniai patarimai ir dažnos klaidos

Kaip teisingai supakuoti siuntinį?

Pagrindinė taisyklė: kiekvienas daiktas turi būti atskirai suvyniotas, o tarp jų – pakankamai amortizacijos medžiagų. Ką aš turiu omenyje? Panaudosiu pavyzdį: jei siunti lėkštes, kiekviena turi būti įvyniota į popierių arba burbulinę plėvelę, o tarp jų – putų gabaliukai arba susuktas kartonas.

Dažniausia klaida – žmonės deda daiktus į dėžę ir tiesiog uždaro. Po to stebisi, kodėl viskas sulūžo. Kitas dalykas: dėžės turi būti pakankamai tvirtos, o jei siunti sunkius daiktus – dvigubos sienelės. Vienas mano klientas siuntė savo mėgstamiausią keraminę kolekciją, bet dėžė buvo per silpna – pusė sulūžo. Po to labai gailėjosi, kad neišleido papildomų 5 eurų geresnei dėžei.

Ar galiu siųsti skysčius ir pavojingas medžiagas?

Skysčius siųsti galima, bet yra apribojimų. Oro pervežimu paprastai leidžiama iki 1 litro vienam asmeniui, jei tai nėra pavojinga medžiaga. Bet kai kurie skysčiai – degalai, cheminiai valikliai, aerozoliai – yra draudžiami arba reikalauja specialių leidimų.

Geriausia prieš siųsdamas visada pasitikrink, ar tai, ką nori siųsti, nėra draudžiama. Įmonės paprastai turi sąrašą to, ko nepriima, bet kartais jie būna pasenę. Jei abejoji – geriau paskambink ir paklausk, nei po to gausi nemalonų siuntinį atgal.

Ką daryti, jei gavėjas negali priimti siuntinio?

Čia būna įvairiai. Jei gavėjas nėra namie, kai kurios tarnybos palieka pranešimą ir bandys pristatyti kitą dieną. Kitos gali palikti siuntinį saugojimo punkte, iš kurio gavėjas galės jį atsiimti.

Bet jei gavėjas atsisako priimti arba jo nėra ilgą laiką – siuntinys grįš atgal. Čia gali būti papildomų išlaidų už grąžinimą. Vienas patarimas: visada įsitikink, kad gavėjo kontaktiniai duomenys yra teisingi, ir jei įmanoma, pasirūpink, kad kas nors galėtų priimti siuntinį.

Ar galima siųsti siuntinį į box adresą (paštomatą) Anglijoje?

Taip, daugelis pervežimo įmonių siūlo pristatymą į nurodytą adresą, įskaitant ir paštomatus. Bet čia reikia žinoti, kad ne visi paštomatai priima tarptautinius siuntinius. Geriausia iš anksto suderinti su įmone, ar jie pristato į konkrečią vietą.

Be to, kai kurie paštomatai turi dydžio apribojimus – jei siuntinys per didelis, teks rinktis kitą pristatymo būdą. Vienas mano klientas norėjo pristatyti į „InPost" paštomatą Londone, bet jo siuntinys buvo per didelis. Teko keisti adresą į namų adresą.

Pasirinkimas ir bendradarbiavimas

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Čia reikia žiūrėti kelis dalykus: kiek laiko įmonė veikia, kokios atsiliepimai, ar aiškiai atsako į klausimus, ar pateikia visą informaciją iki sutarties. Vienas svarbus dalykas – ar jie turi tiesioginį numerį, kuriuo galima paskambinti, ar tik el. paštą.

Aš visada sakau: jei įmonė vengia kalbėti telefonu arba atsako labai miglotai – tai jau blogas ženklas. Taip pat žiūrėk, ar jie aiškiai nurodo visus mokesčius iš karto, ar tik po to prideda kažką naujo. Galiu pasakyti, kad gera įmonė neturi ko slėpti.

Ką daryti, jei kilo problemų su siuntiniu?

Pirmiausia – susisiek su įmone. Paprastai visi turi klientų aptarnavimą, kuris gali padėti. Jei siuntinys pamestas arba sugadintas – reikia rašyti pretenziją. Čia svarbu turėti visus dokumentus: sąskaitą, nuotraukas, sekimo informaciją.

Jei įmonė neatsako arba nesiima spręsti problemos – galima kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba naudotis kitomis teisinėmis priemonėmis. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Dažniausiai problemas pavyksta išspręsti tiesiogiai, jei tikrai kalbamasi.

Ar galima susitarti dėl individualių sąlygų?

Taip, daugelis įmonių yra lankstūs, ypač jei siunti didesnį kiekį arba tai reguliarus pervežimas. Gali susitarti dėl konkretaus pristatymo laiko, dėl papildomų paslaugų (pakuotės, draudimas), ar net dėl mokėjimo sąlygų.

Vienas mano klientas, kuris siunčia prekes į Angliją kas mėnesį, susitarė dėl pastovios kainos ir asmeninio vadybininko. Jam nereikia kiekvieną kartą aiškintis visko iš naujo. Bet čia jau priklauso nuo jūsų poreikių ir derybinių įgūdžių.

Kada geriausia planuoti siuntinį?

Jei įmanoma, stenkitės siųsti ne prieš šventes ir ne sezono metu. Gruodis, liepa ir rugpjūtis – tai laikotarpiai, kai viskas užimta, terminai ilgesni, o kainos kartais aukštesnės. Jei gali – planuok iš anksto.

Bet jei reikia skubiai – tada jokios kitos išeigos nėra, teks mokėti daugiau. Čia jau kiekvienas pats žino savo situaciją. Vienas patarimas: jei žinai, kad po poros mėnesių reikės siųsti – jau dabar pasidomėk, kokios bus kainos, nes jos gali keistis.

Išvada

Siuntinių pristatymas į Angliją nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia yra suprasti, kas lemia kainą (pervežimo būdas, svoris, matmenys), kokie yra terminai (nuo 1 dienos iki 3 savaičių) ir kokie dokumentai reikalingi (ypač po Brexit). Rinkdamasis įmonę, žiūrėk į skaidrumą – jei viskas aišku iš karto, mažiau bus staigmenų vėliau. O jei ką nors pamiršau arba turi specifinį klausimą – rašyk, visada stengiuosi padėti.