Siuntinių pervežimo į Angliją kaina: ką tikrai mokėsi ir kodėl vieni mėgsta apgaudinėti

Jau gal kokie dvidešimt ketvirti metai kai vedžioju siuntinius į Angliją ir atgal. Per tiek laiko išmokau vieną dalyką – klientams svarbiausia siuntinių pervežimo į Angliją kaina, o dar svarbiau – kad nebūtų jokių paslėptų mokesčių. Žinot, aš ir pats nekenčiu, kai paskui prisiranda kažkokių neaiškių priemokų. Todėl čia paprasčiausiai paaiškinsiu, kaip tai veikia realybėje. Ne pagal brošiūras, o pagal tai, ką matau kasdien. Jei ieškot aiškaus atsakymo, kodėl vieni siūlo penkis eurus, o kiti penkiasdešimt – šitas tekstas kaip tik jums.

Kainos ir tai, kas jas kemša

Kiek kainuoja siuntinys į Angliją dabar, be visų tų paslėptų mokesčių?

Na, žiūrėk. Maždaug nuo dvidešimt iki šešiasdešimt eurų standartinė dėžė, priklauso nuo svorio. Bet čia aš kalbu apie normalų siuntinių pervežimą į Angliją, ne apie kurjerį tą pačią dieną. Tie pigūs dešimt eurų pasiūlymai dažnai būna be pristatymo namo, paskui skambina iš Barking sandėlio. Tada kaina irgi priklauso. Jei siunti į Londoną – pigiau nei į kampus Škotijoje. Ten kurjeriai prašo papildomai.

O kodėl vieni sako penkiolika eurų, o kiti aštuoniasdešimt už tą patį siuntinį?

Čia klasika. Yra tokių, kurie kabina ant kabliuko. Pameluoja svorį, paslepia kuro mokestį ar terminalo rinkliavas. Mačiau atvejį: pažadėjo penkiolika eurų, o paskui prirašė trisdešimt už "tarpininkavimą", nors muito nebuvo. Tikri profesionalai iš karto pasako viską: kaina, draudimas, kuro priemoka jei tokia yra. Pigiausi pasiūlymai dažnai blogiausios paslaugos. Jei mažiau nei du kartus pigiau nei rinkos vidurkis – klauskite kodėl. Atsakymas paprastai nemalonus.

Ar tikrai nėra jokių papildomų mokesčių, jei aš jau sumokėjau?

Turiu būti sąžiningas – jei renkiesi normalią įmonę, ne. Tačiau yra vienas BET. Jei muitinės pareikalauja patikrinimo arba randą kažko neaiškaus, gali primokėti. Tai ne vežėjo kaltė. Kartais siunčia kvepalų (nors ne, jų geriau nesiųskite, čia dėl skysčių), ir tada bėda. Bet standartinis siuntinių pervežimas į Angliją be paslėptų mokesčių yra realybė. Tik reikia rinktis ne tuos, kurie žada auksą iš dangaus.

Kokią kainą turėčiau manyti, kad yra sąžininga 2024 metais?

Sąžininga siuntinių pervežimo į Angliją kaina dabar yra tokia, kurią randi internete, bet jei skambini ir negauni atsakymo per dvi minutes – kažkas ne taip. Plius minus, iki trisdešimt kilogramų dėžė – keturiasdešimt-penkiasdešimt eurų su pristatymu. Neišsigąskite, jei iš provincijos brangiau – normalu. Kurjeris iš Mažeikių turi nuvažiuoti iki Kauno, tai kainuoja. Ai, ir dar – prieš šventės viskas brangsta dvidešimt procentų. Čia kaip oro uoste.

Svoris, dydis ir kitos smulkmenos, kurios pakeičia galutinę sumą

O jei mano siuntinys sunkesnis nei aš parašiau sistemoje, kas tada?

Tada kaina keičiasi. Paprasta. Vežėjas pasveria dėžę ir jei tu nurodei dešimt, o buvo penkiolika kilogramų, sąskaita didėja. Kartais klientai bando apgauti sistemą, bet elementaru – kiekvienas siuntinys keliauja per terminalą, kur yra svarstyklės. Turėjau atvejį, kai žmogus siuntė į Birminghamą žurnalus. Parašė dvylika kilo, o išėjo devyniolika. Kaina šoktelėjo per dvidešimt. Ne pykstame, tiesiog perskaičiuojame. Geriau pasverkite patys namuose, ypač jei dėžė didelė – kartais 1 kubas kainuoja brangiau nei svoris.

Ar galiu kainą sužinoti telefonu, ar tik iš skaičiuoklės internete?

Taip, galima. Netgi geriau, nes skaičiuoklės nemato tavo siuntinio. Aš asmeniškai mieliau pakalbiniu žmogų – iškart suprantu, ar jis siunčia dviratį, kuriam reikia atskirai dėl gabaritų žiūrėt, ar tiesiog maišą drabužių. Telefonu kartais netgi gauni geresnę siuntinių pervežimo į Angliją kainą, ypač jei siunti reguliariai. Bet čia nuo operatoriaus priklauso. Kartais pataikysi studentę, kuri neužfiksuos nuolaidos. Būna. Šiaip telefonu dažniausiai tiksliau nei automatas, kuris viską suveda į algoritmą. Algoritmas nežino, kad tu pakuoji senelės porcelianą.

Kodėl baldas siųsti kainuoja visai kitaip nei maža dėžutė?

Fizika. Dviračiai, kėdės, spintos užima vietą. Vežėjas turi dirbti ne kilogramais, o kubiniais metrais. Klientas sako "o čia tik nedidelė komoda". Bet ji metro dvidešimt pločio. Tuomet skaičiuojame pagal gabaritinius kilogramus – tūris padauginamas iš standarto. Kartais išeina daugiau nei realus svoris. Kai buvau dvidešimt treji, pirmą kartą vežiau pianiną... o čia ne apie tai. Tiesiog dideli daiktai = brangiau. Aišku kaip dieną.

Kiek kainuoja jei siunčiu iš Kauno, o ne iš Vilniaus?

Žinokit, skirtumas minimalus. Jeigu siuntinys eina per bendrą terminalą, dažniausiai iš Mažeikių ar iš Panevėžio kaina tokia pati arba keliais eurais skiriasi. Vežėjas vis tiek pasiima ir veža į pagrindinį mazgą. Tačiau jei gyveni už miesto, kur kiekvienas kilometras skaičiuojasi, prisidės kuro mokestis. Ne paslėptas, o aptartas. Turiu klientą Šiauliuose, kuris kaskart piktinasi, kodėl brangiau nei vilniečiui. Atsakymas paprastas – 220 kilometrų į vieną pusę. Nors, tiesa, kartais sutariam individualiai.

Muitai ir popieriai – ten slepiasi nemalonumai

Ar man reikės mokėti muito mokestį Anglijoje, kai siunčiu siuntinį?

Dabar jau taip, Brexitas viską apsunkino. Jei siunti asmeninius daiktus emigrantui, reikalinga tinkama dokumentacija – C3 forma (ar C4? Ne, C3, dabar jau C3, aš tuoj susipainioju pats) ar kažkas panašaus. Aš ne visada sekų kiekvieną pasikeitimą – čia jau tokie niuansai, kad reiktų HMRC skambint – bet žinau, kad naujiems daiktams muitai gali būti taikomi. Hm... ne, buitiniai daiktai, naudoti, paprastai praeina. Bet jei siunti dviratį pirktą prieš savaitę parduotuvėje – gali tekti sumokėti. Žodžiu, geriau pasitarti su muitininku, o ne su manim. Aš vežu, bet ne tasuoju.

O jei siunčiu maisto produktus, sūrius tarkim, tai kokia kaina ir ar galima?

Čia jau nebe siuntinių pervežimo į Angliją kaina klausimas, o ar apskritai leidžiama. Trumpai – savo vartojimui, mažais kiekiais kai kurie produktai praeina. Bet sūris... mačiau, kai konfiskavo dešimt kilogramų džiuginto. Brangus sūris, brangi klaida. Muitinė gali atidaryti, patikrinti, o jei trūksta veterinarinio patvirtinimo – šnipštas. Tuomet ne tik kad neišsiųsi, bet ir bauda gresia. Aš paprastai sakau – ne. Ypač dabar po Brexit. Nežinau tiksliai kiekvieno produkto taisyklių, jų yra tūkstančiai, todėl tiesiog nerekomenduoju. Verčiau nusipirks ten pat Tesco.

Kokią draudimą turėčiau imti ir ar jis įskaičiuotas į kainą?

Standartinis tarifas retai kada įtraukia pilną draudimą. Būna tik dalinis, iki kažkokios sumos. Aš asmeniškai rekomenduoju apdrausti, jei siunti elektroniką arba emocinę vertę turinčius daiktus – albumus, rankdarbius. Kainuoja tai maždaug du-trys procentai nuo vertės. Kartais klientai sako "o kam man tas draudimas, jūs gi atsargiai vešit". Na, praėjusiais metais mačiau, kaip Klaipėdos uoste dėžė buvo pažeista. Vanduo pateko. Be draudimo – tuščia. Su juo – bent jau pinigus atgausi. Nors ir skausminga. Tik nevesk šimto eurų telefono nematomo.

Kai kas nors nutinka ne taip, kaip planuota

Kas jei vežėjas pavėluoja ir mano siuntinys įstrigsta kelyje?

Pasitaiko. Ne visada mūsų kaltė – Dover'io uoste eilės, sniegas stabdo eismą. Savaitės vėlavimas retai kada kompensuojamas, nebent speciali sutartis. Turiu pripažinti, buvo atvejų, kai patys vėlavome. Klientas iš Bristo... (kartais mano telefonas keistai rodo raides, atleiskite) klientas iš Bristol skambinėjo kasdien. Suprantama. Geriausia ką gali padaryti – klausti iš karto, kas bus jei vėluos. Normali kompanija pasakys tiesiai. Tik netikėkite "rai rytoj tiksliai", ypač žiemą.

Ar galiu atgauti pinigus, jei siuntinys buvo pažeistas pristatymo metu?

Taip, bet čia mano pati nemėgstamiausia dalis. Reikia fotografuoti viską – dėžę, vidų, pakavimo medžiagą. Jei pakuotė buvo tvarkinga, bet viduje viskas supakuota netinkamai, atsakomybė dvilypė. Mes vežame taip, kad nesubraižytume, bet jei tu įdėjai porcelianą į plastikinį maišą – nei kurjeris, nei aš nepadarysim stebuklo. Buvo atvejis su veidrodžiu. Klientė sakė "jūs suklydote". Pažiūrėjau foto – dėžė sveika, viduje be jokios apsaugos. Ką padarysi. Kaina atstatymo – tavo sąskaita, jei be draudimo. Su draudimu – kitaip.

Kodėl man paskambino ir paprašė primokėti, kai siuntinys jau buvo išsiųstas?

Aaa, čia tos piktos įmonės, apie kurias kalbu! Tai reiškia, kad pradinė kaina buvo melaginga. Jie prisideda "terminalo mokestį", "kuro priemoką", "muitinės mokestį" nors niekas ten nebuvo. Žinau kelias tokias kompanijas rinkoje, kurios specialiai taip dirba. Labai nepatogu paaiškinti, bet tiesa tokia – jei mokėjai iškart visą sutartą sumą, primokėti nebereikia. Jei nežinojai, kad reiks... na, tai jau arba neapdairumas, arba apgavystė. Geriausia – turėti elektroninį laišką su aiškia suma. Tada gali grasinti teismu. Ir jie žino tai.

Kas jei atvykus į namus nieko nėra, o aš buvau namie?

Būna ir taip. Kartais kurjeris netinkamai užfiksuoja, kad nieko nerado. O kartais žmogus buvo kieme ir negirdėjo skambučio. Aš siūlau visada parašyti ant dėžės didelį numerį. Anglijoje kurjeriai skubūs, jie ne visada laukia dešimt minučių. Jei pirmas pristatymas nepasisekė, antras gali kainuoti papildomai. Ne visada, bet būna. Ypač jei naudoji pigiausią kurjerių tinklą. Jie turi maršutus ir jei tavęs nėra – kitą dieną vėl bando, bet tavo patogumui. Tiesą sakant, tokiais atvejais geriau iš karto siųsti į darbą arba pas kaimyną.

Realūs dalykai, kuriuos verta žinoti prieš renkantis vežėją

Ar galiu siųsti daiktus, kuriuos nupirkau Lietuvoje, bet parduoti Anglijoje?

Tai jau nebe asmeninis siuntinys, o prekyba. Muitams skirta kita tvarka. Kaina čia nebesvarbiausia – svarbiausia, ar turi EORI numerį, sąskaitas faktūras ir ar mokesčiai sumokėti. Jei siunti draugui, kuris parduos vėliau – HMRC gali tuo susidomėti. Turėjau jauną vaikiną, siuntė sportinius kremus. Atrodo kaip dovana, bet dvidešimt identiškų dėžučių... na, muitininkai nekvaili. Tai čia sritis, kur geriau eiti oficialiai. Ne per mane. Aš vežiu asmeninius daiktus, dokumentus, baldus žmonėms. O verslas – kitas pokalbis.

Kodėl negalima tiesiog viską suversti į vieną maišą ir išsiųsti pigiausiai?

Galima, bet paskui nenustebk. Buvęs kolega taip padarė – knygos per drėgną pakavimą. Anglijoje lyjo, maišas suplyšo, knygos tapo spalvotomis. Pakavimas – tai dvidešimt procentų sėkmės. Gerai supakuoti daiktai atlaiko net netinkamą tvarkymą. O blogai supakuoti – net atsargus vairuotojas nieko nedarys. Investuok į kartoną, lipnią juostą, burbulinę plėvelę. Tai tavo investicija. Aš kartais duodu dėžių nemokamai senesniems klientams. Ne iš pelno tai darau, bet mieliau.

Kiek laiko trunka siuntinių pervežimas į Angliją?

Standartiškai – nuo trijų iki septynių darbo dienų. Ne dienų, o darbo dienų, savaitgaliai neskaičiuojasi. Jei siunti pirmadienį, kartais ketvirtadienį Londone būna. Jei penktadienį – kitą savaitę. Aš visada sakau septynias darbo dienas, o jei anksčiau – malonus siurprizas. Nesižvalgyk į tokius, kurie žada dvi dienas už trisdešimt eurų. Tai arba melas, arba nelegalaus tipo kuras... oi, čia jau per toli nuėjau. Tiesiog realu yra 3-7 dienos. Daugiau – jau klausk, kas nutiko.

Ar kaina skiriasi, jei pakuoju pats, o ne perkate jūs tai daryti?

Visada pigiau pakuoti patiems, bet tik jei moki. Mes imame nuo dešimties eurų už standartinę dėžę su medžiagomis. Jei turi savo kartono dėžę iš tėvų garažbo (oi, garažo), sutaupysi. Bet turi žinoti – jei pats supakuotą siuntinį vežėjas pasiima, jis vizualiai patikrina. Jei išoriškai gerai, pasirašai. Tada atsakomybė pereina. Jei viduje kažkas sulaužyta dėl prasto pakavimo, ginčytis bus sunku. Aš pats moku vynioti stiklą, bet jau dešimt metų. Pirmą kartą galėjau ką nors sudaužyti... kaip ir visi.

Kaip suprasti, kad įmonė ketina apgauti su galutine kaina?

Patikrink, ar turi fizinį adresą, o ne tik gražų Facebook puslapį. Antras dalykas – jei negauni raštiško patvirtinimo su visais tarifais, vedyk atsargiai. Trečias – jei operatorius vengia atsakyti tiesiai "taip, tai galutinė kaina". Aš pats savo klientams sakau: štai skaičius, štai kas įskaičiuota, štai kuo rizikuoji pats. Skaidrumas. Yra toks požymis: jei paskambinus pirmas klausimas "o kiek norite mokėti?" – tai ne rimtas vežėjas. Tai tarpininkas, kuris rinksis iš kelių alternatyvų, o tu nežinosi, kas tave veš.

Ar galiu mokėti grynaisiais, ar tik pavedimu?

Dauguma normalių vežėjų nori pavedimo, ypač jei pirmas kartas. Grynieji sukuria apskaitos problemų. Bet aš pažįstu klientą, kuris neturi internetinės bankininkystės – jam leidžiame atsiskaityti pristatymo metu, bet tada reikia avanso. Ką noriu pasakyti – mokėjimo būdas neturi įtakos galutinei sumai. Jei kas nors sako, kad grynais bus pigiau – keista. Paprastai būna atvirkščiai. Pamenu, seniau su kolega leisdavome grynuosius ir po savaitės skaičiuodavome, ar tiksliai sumokėjo. Buvo chaoso. Dabar viskas skaidriai per sąskaitas.

O ką daryti, jei aš persigalvojau ir noriu atšaukti siuntinį?

Jei dar nepasiėmė iš namų – grąžiname viską. Jei jau terminale – atimame dvidešimt procentų arba fiksuotą sumą už kuro sąnaudas. Jei jau išvyko į Angliją – tada kaip ir nėra kelio atgal. Galima žinoma sukontaktuoti Anglijos terminalą, bet tau bus brangiau nei siuntinys kainavo. Todėl siūlau gerai apgalvoti prieš pasirašant važtaraštį. Buvo toks atvejis – moteris išsiuntė dėžę su drabužiais, po trijų valandų paskambino, kad sugrąžinti. Deja, vilkikas jau buvo Kaune. Teko mokėt penkiasdešimt eurų už oro. Ne malonu nei jai, nei mums.

Kodėl kai kurie vežėjai nenori paimti siuntinių iš provincijos?

O kadangi toli. Tiesiog kuro sąnaudos. Jei esi 2h nuo pagrindinio kelio, vežėjas pralaimi dienos maršrutą dėl vienos dėžės. Tada kaina išauga trigubai. Sprendimas paprastas – pats atveži iki artimiausio miesto, arba sutinki mokėti priemoką. Turiu pripažinti, kad kartais atsisakome individualių paėmimų Žemaitijoje, jei mažai turime ten krovinio. Ne todėl, kad nemėgstame žemaičių (priešingai, jie tvarkingi), bet logistika reikalauja. Galima savaitgalį surinkti, bet tada siuntinių pervežimo į Angliją kaina kitokia. Tokiu atveju geriau siųsti per paštomatus ar terminalus.

Kaip išsirinkti iš dviejų panašių kainų pasiūlymų?

Žiūrėk į smulkmenas. Vienas siūlo 35 eurus, bet be draudimo ir be pristatymo į duris. Kitas 42 eurai, bet viskas įskaičiuota. Antras variantas beveik visada geresnis. Aš prieš dvidešimt metų vežiojau pigiausiai – klientai skųsdavosi dėl tvarkos. Dabar siūlau auksinę vidurį. Ne brangiausias VIP, ne pusdienis vežimas, o normalus. Pažiūrėk, ar yra telefono numeris, ar atsako į el. laiškus per dieną. Jei neatsako prieš pardavimą – tai ką jie darys kai pradės vežti? Žodžiu, ne tik kainą svarstyk, o jausmą, kurį turi bendraujant.

Kokią kainą mokėsčiau, jei siunčiu dokumentus, o ne daiktus?

Dokumentai paprastai keliauja oru arba greitojo gabenimo sistema, bet jei eina su bendru kroviniu – kartais irgi pigiau, bet rizika didesnė, kad pames. Aš rekomenduoju svarbiems dokumentams – teisingas adresas, telefonas ant voko, ir trackinimas. Kaina nuo aštuoniolikos eurų. Bet jei tai pasas ar testamentas – rinkitės kurjerį, o ne pigiausią alternatyvą. Tai verta daugiau nei bet kokia siuntinių pervežimo į Angliją kaina. Prarastas pasas = košmaras. Buvęs klientas taip prarado svarbų kontaktą. Nerekomenduoju.

Išvada

Taip kad, jei ieškote siuntinių pervežimo į Angliją kaina be paslėptų mokesčių, prisiminkite – pigiausia retai kada būna sąžiningiausia. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko. Geriausias patarimas – rinkitės tuos, kurie paaiškina netgi tai, ko neklausėte, ir duoda raštišką įkainių lentelę. Tikri profesionalai nebijo pasakyti "nežinau, bet patikrinsiu". Tokių žmonių vežami daiktai atkeliauja sveiki, o jūsų sąskaitoje netikėtų nulių neatsiras. Likite sveiki, o jei kils klausimų – skambinkit. Geriau paklausti prieš, nei gailėtis po.