Siuntinių pervežimas į Angliją: taip atrodo tikrovė be marketingo apvalkalų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis (gal net šiek tiek daugiau, jei skaičiuosiu tuos pirmuosius bandymus su „vilkais“), ir kasdien susidaužau galvoje, kas negerai su tuo, ką žmonės matyti internete. Jums rodo gražias svetaines, kurios pasakoja, kad siuntinių pervežimas į Angliją yra kaip pasivažiuojimas į parduotuvę – greita, pigu ir viskas proguliuota. Tai melas. Tikrovė yra daug raupsnėta: čia yra ir dėžės, kurios sudužo, nes buvo perduotos kaip „batrai“, ir muitinės, kurios sustabdo krovinius dėl vienos trūkstamos dešimtadalio dalies dokumentuose. Apie tai ir kalbėsim. Ne apie tai, kaip būtų gražu, o kaip iš tiesų vyksta perkraustymas ar prekių gabenimas per Jūrą (Lamanšą). Jei norite išgirsti tiesą apie terminus, kainas ir tas „nepageidaujamas dovanas“ kelyje – skaitykite toliau.

Kainos ir pinigai – kas tiek tikrai kainuoja?

Ar galiu pamatyti tikslų kainų sąrašą iš karto?

Nesuvokiau, kodėl visi mano, kad siuntos kaina yra kaip obuolių kaina prekybos centre. Ji nebus tokia pati rytoj. Siuntinių pervežimas į Angliją priklauso nuo tiek daugybės veiksnių, kad jei aš čia parašiau skaičių, po savaitės jis bus neteisingas. Svarbiausia yra krovinio svoris ir tūris, tačiau taip pat ir degalų kainos pasaulyje (kasdien keičiasi), ir eilės prie keltų, ir tai, ar tą dieną tūkstantis vairuotojų nusprendžia važiuoti tuo pačiu maršrutu. Čia nėra fiksuota, tai dinamiška, skamba paprastai, bet iš tiesų sukelia daug nuotaikų, kai klientui pasakai „priklauso“. Dažniausiai dalinis krovinys kainuoja nuo 1 iki 2 eurų už kilometrą, bet tai tik orientyras.

Kodėl kaina pasikeitė, kai jau susitarėm?

Tai mano mylimiausia situacija. Jūs davėt duomenis, aš paskaičiavau, sako „gerai“, o po dviejų dienų atvažiuoja vairuotojas ir sako, kad šiaip dešimt padėjų netelpa į tai vietą, kurią užsigiriau. Esmė ta, kad kartais klientas pats ne tiksliai sužino, ką turi. Oba nuo to, kad pakeitiėme vietą iš „palepės“ (paletes ant žemės) į „kraunamą per šoną“ (kur reikia keltuvo), kaina šuoliais pasikeičia, nes reikalingas specialus technikos užsiėmimas. Tai ne aš kainos keliu, tai logistikos dėsniai, kuriuos neįmanoma apeiti, net jei labai norisi.

Ar brangiau vežti daugiau daiktų ar rečiau?

Įdomu, kad žmonėms visada atrodo, kad pilna mašina pas juos užpildyta, tačiau įsiregistravus matome, kad ten tik trys vėžės. Siuntinių pervežimas į Angliją tampa ekonominis tada, kai sukoncentruojate prekes ir siunčiate didesniu kiekiu, vienu kroviniu, o ne siuntote penkias mažas dėžėtes kas savaitę. Mažos siuntos (angliškai LTL – Less than Truckload) brangiausios, nes tenka dalinti kainą su kitais klientais, o ekspeditorius turi surasti tokius pačius keistuolius, kaip ir jūs, kad užpildyti mašiną. Taigi, telkite prekes, jei norite sutaupyti, tai vienintelis žinomas būdas šitoje srityje.

Ką daryti, jei man per brangu?

Galiu suprasti, visi nori pigiau. Pasakyti tiesiai – jei kaina atrodo per maža, vengkite tos įmonės. Nuo pat „siuntinių pervežimas į Angliją“ tema atsirado, lietuvių rinkoje pasirodė „piemenys“, kurie veža „kabančias“ mašinas be draudimo ar su seniais vairuotojais. Jei kas jums siūlo kainą, kuri yra 30 proc. mažesnė nei rinkos vidurkis, tikėkitės problemų: dingusi siunta, sustadymai dėl dokumentų arba papildomi mokesčiai, kurių jau nebegalite atšaukti. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir gauti ramybę bei draudimą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Būtų malonu pasakyti, kad ne, bet... viskas priklauso nuo to, kaip jūs suprantate „paslėptą“. Muitinės mokestis, mokesčiai už GVH (prekių apyvartos mokestį Anglijoje), keltų mokesčiai – tai standartas, kurį dažnai klientai pamiršta. Aš visada sakau: kaina, kurią girdite iš manęs, yra už transportą nuo A iki B taško. Bet kai atsiranda muitinė, ją aptarnaujantis biuras (brokeris) ima savo mokestį už tai, kad jis užpildo tuos visus raštinės lapus, tai jau nebėra mano koregavimų srities. Dėl to visada patariu pasidomėti GVH tarifais iš anksto.

Dokumentai ir „šiaip buvo“ situacijos

Kokius dokumentus reikia tur�ti būtinai?

Pagrindas yra prekių sandoros sutartis (invoice) ir krovinio manifestas arba siuntos drobasė (CMR). Be šių dviejų dalykų nė nebandykite leistis į kelią po Brexito, nes ties pat sienos ar keltų jūsų mašina bus sustabdyta. Taip pat būtinas EORI numeris – tai toks unikalus kodas, kuris leidžia muitinei suprasti, kas jūs esate. Jei jo neturite, reikia užsiregistruoti, tai nėra sudėtinga, bet užtrunka kelias dienas (arba valandas, jei esate laimingas). Be šionumerio jokių oficialių siuntinių pervežimų nebus.

Ką daryti, jei mano EORI numeris užstringa?

Buvo kartas, kai vienas klientas, tikrai geras vaikinas, taip ir negavęs EORI (o kaltas buvo pats sistemos užstrigimas). Kas nutiko? Mums teko laukti parą prie keltų, kol kas nors iš Lietuvos dokumentų centro atsiunčia patvirtinimą faksu (taip, faksu dar naudojasi!). Tai reali bėda. Siuntinių pervežimas į Angliją sustoja dėl tos vienos eilutės dokumentuose. Jei jums atrodo, kad registracija truko per ilgai, skambinkite jiems, veržkite, kitaip jūsų prekės gulės sandėlyje kaip nebylioji prekė.

Ar galima vežti asmeninius daiktus be mokesčių?

Taip, galima, bet tik tada, jei tai yra jūsų tikri asmeniniai daiktai (ne nauji telefonai dėžutėse), o jūs persikeliate gyventi. Tada yra speciali forma, kuri leidžia atsisakyti GVH mokesčio (Transfer of Residence). Bet jei bandysite apgauti sistemą ir išvežti tris naujus „iPhonus“ pasakydami, kad tą telefoną naudojote jau metus (nors išėjo prieš savaitę), britų muitininkai turi tokią akę, kad pamatys net tai, kas parašyta mikroskopu. Negerai tapsite jų akyse.

Ką daryti, jei pamiršau įrašyti vieną dėžutę į dokumentus?

Įvyksta. Vyrai vairuotojai kartais tiesiog pameta sąskaitą, o nauja atkeliauja vėliau. Tada susiduriame su problema: muitinė mato fizinę prekę, bet jos dokumentuose nėra. Tas vairuotojas (kurį aš gerai pažįstu) buvo sustabdytas, kol mums nepavyko gauti papildomos sąskaitos ir paskubiai pateikti ją į sistemą. Dėl to pavėlavo visas krovinys, o klientas, žinoma, buvo nepatenkintas. Todėl patikrinkite viską tris kartus prieš išvežimą.

Ar sunku gauti drąstą importo licenciją?

Drąstas importo licencijas (import licence) reikia labai specifinėms prekėms, pvz., alkoholiui ar tabakui, ir kai kuriems dirbtiniams tekstilėms. Tai neįmanoma gauti per 5 minutes. Teisiškai aš tikrai negaliu pasaulyti visų detalių (nes tai yra labai specifinė teisinė sritis), bet žinau, kad be šio popieriaus jūsų krovinius tiesiog neįleis į šalį arba bus konfiskuoti. Geriau susisiekti su brokeriu iš anksto, nei paaiškinti muitininkui, kad „jūs tiesiog nežinojot“.

Kelias į Angliją – kas laukia vairuotojo?

Kiek laiko trunka važiuoti iki Londono?

Standartiškai sakome 3-4 dienas, jei viskas vyksta pagal planą. Tačiau prisiminkit tą istoriją su vairuotoju Vitalijumi, kuris strigo prie Calais dėl didžiulios eilės (ne dėl migrantų, o dėl paprasto tankio). Siuntinių pervežimas į Angliją tampa loterija, kai prasideda didelės eilės į keltus arba kai būna blogas oras ir keltai nevažiuoja. Kartais turiu sakyti klientui „penkios dienos“, nors fiziškai važiuojant būtų trys, tik tam, kad jis nešauktų man į telefoną ketvirtą dieną.

Ar tikrai saugu vežti per Lamanšą?

Keltai yra nepertraukiamai šokinėjantys tarp Dover ir Calais, jie patikimi, deja. (Aš čia sako „deja“, nes niekas nemėgsta būti jauros mėgėju, ypač tuomet, kai pilnas 24 tonų sunkvežimis skamba ant jo). Vairuotojams tai rutina, jie užsirašo, užvažiuoja, išvažiuoja. Kartais vyksta techninės apžiūros, kurios sukelia vėlavimus, bet pavojingų situacijų su kroviniais beveik nebūna. Saugiau nei Lietuvoje kai kur pliaupiantys keliuo.

Kokios problemos dažniausiai atsiranda kelyje?

Be eilių, dar yra „dingęs raktas“ nuo priekabos (vyksta ne kartą) arba padangos plyšimas. Angliški keliai yra siauresni, o vairuotojai čia nenuvažiuoja taip greitai kaip Vokietijoje, bet pavojų yra daug. Bet didžiausia problema yra ne technika, o žmonės – tie, kurie nepasiruošę priimti krovinio. Gali būti, kad prekė turi būti įrengta vietoje (pvz., baldai), o ten nėra nieko, kas padėtų. Todėl visada klauskite, ar jie turi viską, kas reikalinga iškrovai.

Ką daryti, jei mašina sugenda?

Tada įjungiame pagalbines paslaugas – tai standartinė situacija. Jei sugenda variklis ar pabėga pavarų dėžė, mes susirandame vietinį remontinę daržovių įmonę. Tai brangu, tai laiko tai, bet mes turime draudimą, kuris padengia techninės pagalbos išlaidas. Dar viena priežastis, kodėl pigios kompanijos yra pavojingos – jei pas jos apsirūpinsite sugjusios mašinos, gali tekti laukti savaitę, kol atvažiuos atsarginė.

Ar vairuotojai moka užsiimti iškrovimu?

Dauguma ne. Jų tikslas – nuvežti. Jei jūs norite, kad vairuotojas padėtų neštis dėžes į patalpas, tai papildoma paslauga, kurią reikia sutarti iš anksto, ir ji kainuoja. Siuntinių pervežimas į Angliją tampa „pervežimas + krovėjo darbas“. Vairuotojas turi atiduoti krovinius ant grindų prie mašinos (jei nėra keltuvo), kas įstatymuose užrašyta kaip „iškrovimas“. Bet ne daugiau.

Ar reikia mokėti už pietus vairuotojui?

Jei vairuotojas laukia ilgiau nei numatyta (pvz., 2 valandas), pagal taisykles tada prasideda laukimo mokestis. Jei laukia iki ryto, jis turi kur užmigti. Pietų jums nereikia mokėti, nebent jūs norit duoti pinigų gėrimams (kas vyksta, bet aš to nepradžiuguju). Nuleiskite jį į miestą, jei reikia, jei ne - leiskit jam pailsėti kabinoje, jie moka už savo maistą.

Techniniai niuansai ir kliento tikrovė

Ar galiu siųsti maistą?

Tai vienas opiausių klausimų po Brexito. Kai kurie produktai, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, sūris), uždrausti arba labai sunkiai vežiami. Buvau atvejo, kai mamos sūnui atvežė dešrų ritinėlį, o muitinės specialistas jį konfiskavo. Siuntinių pervežimas į Angliją reikalauja labai griežtos sanitarijos sertifikatų (sanitary and phytosanitary certificates). Jei esate normalus maisto gamintojas, turėsite dokumentus, jei ne – neišvežsite nieko.

Ar galiu siųsti padangas?

Na, čia yra keista situacija. Naujos padangos - be problemų. O naudotos? Dėl tos pačios kalbos apie taršą ir apsaugą, naudotų padangų gabenimas į UK dabar yra griežtai reglamentuojamas (jei jose yra plėšrai, nėra nieko bendro). Geriau patikrinti iš pat ekspeditoriaus, ar jis sutiks vežti „naštas“ ratus, nes daugelis tiesiog atsisako. Manau, kad dabar tas draudimas gal ir nebe toks griežtas kaip prieš metus, bet rizikuoti nereikia.

Kaip turiu būti supakuotos prekės?

Kaip įmanomiausia stabiliau. Vieną kartą gavau nuotrauką – dvi dešimtys dėžių ant vienos pado be jokios juostos (plėvelės). Tai yra katastrofa. Kiekviena dėžė turi būti pažymėta, o visas krovinys suvyniotas į „streč“ plėvelę. Angliški keliai yra bangoti, dėžės nukrenta, viskas susilaužo. Siuntinių pervežimas į Angliją prasideda ne iš vartų, o iš jūsų sandėlio su lipnia juosta.

Ar reikalingas draudimas?

Ir dar kaip. Standartinis CMR draudimas dengia tik apie 10-12 EURų už kilogramą (tiesa, aš tikslų skaičių dabar neprisimenu, galbūt 8?). Jei vežate brangias elektronines dalis, tai bus niekas. Tokiu atveju reikia papildomo krovinių draudimo (cargo insurance) už visą vertę. Tą galime sutvarkyti ir mes, jei pasakysite iš anksto, kokia vertė. Neapsikraukite nebūtinų rizikų, bėdos įvyksta dažniau, negu manote.

Ką daryti, jei siunta atvyko sugedusi?

Pirmiausia – nerašykite „priimta“ ant CMR, jei matote sužalotą dėžę. Tai yra jūsų vieninteliai įrodymai. Tada skambinam mums, mes organizuojame draudimo išmoką. Buvo atvejis, kai klientas pasirašė dokumentus ir grįžo namo, o tik tada pastebėjo, kad „Samsung“ televizorius išlindo iš dėžės. Deja, be pastabų ant dokumento draudimas nieko negrąžins.

Ar vežate į Škotiją ar Velsą?

Taip, bet kainos skirtingos. Anglija nėra tik Londonas. Jei jums reikia gabentį į Glazgow ar į Kardifą, tai yra „siuntinių pervežimas į Angliją“ plačiąja prasme, tačiau keliai ilgesni, tilti mokesčiai didesni. Skambinkite tikslų miestą, nes aš kartais matau, kad žmonės mano, kad šiaurės Anglija yra už 50 km nuo Londono. Čia didelė šalis.

Ką daryti, jei recipiento (gavėjo) adresas neteisingas?

Tai didžiausia bėda. Vairuotojas važiuoja į mišką, kur koordinatės rodo „null“. Tada skambinam gavėjui, jei jis neatsiliepia, krovinys grįžta atgal (arba laukia terminaluose). Už tą klaidą mokės tas, kas ją padarė, arba bus išskaičiuota laiko nuostolis. Patikrinkite adresus du kartus, o jei tai namų ūkis (private address), tikrai nurodykite telefono numerį.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Techniškai taip, mes turime GPS, bet vairuotojai kartais išjungia telefonus arba važiuoja vietomis, kur nėra signalo (ir tose vietose Anglijoje tikrai nemažai). Dažniau negu nebus atnaujinama būsena „vyksta“, o paskutinį kartą pamatysite „išvežta“. Nereikia panikuoti, tiesiog skambinkite man, o aš paskambinsiu vairuotojui. Jis tikrai žino, kur yra, tik nesugeba susirasti signalų pasakyti.

Kaip apmokėti už paslaugas?

Geriausia banko pavedimu (įmonės sąskaitą) prieš išvykimą. Taip yra saugiau ir jums, ir mums. Nekenčiu grynųjų, jie sukelia biurokratiją. Nesiūlykite vairuotojui pinigų į rankas, tuomet aš nebegaliu garantuoti, kad už tą pinigą bus padarytas darbas.

Ką daryti, jei reikia išimti dalį krovinio kelio viduryje?

Galima, bet tai vadinama „krovinio dalijimu“ (split). Tai kainuoja, nes reikia iškrauti, surūšiuoti ir vėl užkrauti. Nebūkite nustebę, jei kaina už tokią paslaugą sumažėja perpus (t. y. padvigubėja). Geriau planuokite taip, kad viskas įeitų į galutinę vietą vienu kartu.

Ar „pripilimas“ (fuel surcharge) vis dar įskaičiuojamas?

Žinoma. Degalų kaina nebuvo tokia žema jau seniai. Kai užsakinėjate siuntinių pervežimas į Angliją, žiūrėkite į galutinę sumą, kurioje jau yra visi mokesčiai. Nieko blogo, kad įmonės skaido kainą į bazinę ir priedus, tai tiesiog skaidresnė buhalterija.

Kodėl kai kurios transporto kompanijos atsisako vežti smulkius daiktus?

Todėl, kad darbas su dideliais kroviniais (full truck loads) yra lengvesnis ir labiau uždarbis. Su smulkiais daiktais (LTL) daugiau problemų, daugiau dokumentų, daugiau telefono skambučių. Mes su tuo susiduriame kasdien ir darome, bet dalis rinkos dalyvių tiesiog nusprendžia tai dirbti. Jei turite mažą siuntą, teks paieškoti specializuotų ekspeditorių.

Ką nors dar pridirbau? (Arba kur reikėtų būti atsargiam?)

Būkite atsargūs su reklamaciniais prekių pavyzdžiais (samples). Jie turi būti pažymėti „Sample – No commercial value“, kitaip muitinė juos įvertins pagal pilną kainą ir paskaičiuos mokesčius. Buvo atvejis, kai klientas atvežė vieną batelį kaip pavyzdį, o jam pareikalavo mokesčius už porą. Nuomonės skiriasi, bet britai yra griežti.

Kas nutinka, jei aš negaliu pasirūpinti išvežimu laiku?

Tada laukimas. Vilkas su priekaba stovi ir laukia (pavėluoja kitas užsakymas). Jūs turite sumokėti baudą už stovėjimą (standby). Geriau praneškite iš anksto, pakeiskite planus, nei leiskite vairuotojui gaišti laiką. Jų laikas – pinigai, kaip ir jūsų.

Ar verta rūpintis dėžės numeracija (pažymėjimu)?

Absoliučiai taip. Nėra nieko blogiau, nei atvykti į sandėlį Anglijoje ir matyti 50 identiškų dėžių be jokios raidės. Tada vairuotojas (ar gavėjas) turi atidaryti visas ir susirasti tai, ko ieško. Skirkite 10 minučių ir užrašykite: „1 iš 10“, „2 iš 10“, arba įrašykite gavėjo pavardę. Tai sumažins klaidų tikimybę iki nulio (bent beveik).

Ką daryti, jei vairuotojas nežino anglų kalbos?

Tai dažna problema (ypač su kai kuriais naujaisiais važiuotojais iš Rytų). Tada visa komunikacija vyksta per mane. Aš esu tas tarpininkas. Taigi, jei vairuotojas atvyksta ir nekalbia, nereikia jo mušti. Skambinkite man, aš išversiu. Siuntinių pervežimas į Angliją dažnai tampa vertimo biuru, bet mes esame įpradę.

Galutinė išvada apie tai, kas svarbu

Viskas apsisuka apie pasitikėjimą ir pasiruošimą. Jei jūs pasiruošę dokumentus, tinkamai supakavote ir nesate gobšu dėl kainos (neieškote pigiausio varianto pasaulyje), siuntinių pervežimas į Anglijąvyks be jokių didelių neryžių. Esu matęs tūkstančius krovinių, dauguma jų pasiekia adresą laiku ir sveikos. Tačiau tos kelios kartos, kai kažkas nueina ne taip, visada atsiranda dėl to, kad kažkas nors dalyko nebuvo padaryta iš anksto. Būkite atsargūs, klauskite, jei nesuprantate, ir niekada neslėpkite informacijos nuo ekspeditoriaus – tik taip sutaupysite nervus ir pinigus.