Siuntinių pervežimas į Angliją su garantija laiku – ar tai realu?

Žinai, per tuos beveik dvidešimt ketverius metus manęs klausė visko. Dabar tu klausi: ar tikrai įmanomas siuntinių pervežimas į Angliją su garantija laiku. Trumpai – taip. Bet garantija čia nereiškia dangiško įsikišimo. Tai įmonės įsipareigojimas, už kurį atsakingi žmonės. Kartais tenka dirbti naktį, keisti maršrutus, skambinti pasieniečiams, bet daiktai atvyksta. Anglija – ne Mėnulis, tik šiek tiek sudėtingesnė kaimynė su savo muitinės taisyklėmis. Svarbu žinoti, kaip procesas vykdomas ir ko iš jo tikėtis realiai.

Išvyksta kada, atvažiuoja tada

Kiek laiko trunka siuntinių pervežimas į Angliją su garantija laiku?

Įprastai, jei kalbam apie Lietuva–Anglija maršrutą, tai trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Pilnas krovinys važiuoja kitaip nei kelios dėžės. Garantija laiku reiškia, kad mes įsipareigojam konkrečią datą ar dviejų dienų langą. Paimam Vilniuje penktadienį – kitą trečiadienį jau pristatom Mančesteryje. Bet jei muitininkai atidaro dėžę, prisideda diena. Tai normalu. Londonas arčiau, Škotija toliau. Tokie realybės dalykai.

Ar tikrai garantuojate, kad spės laiku? Net jei snigs ar kils audra?

Norėčiau sakyti „taip, net jei pasaulio galas“, bet būsiu sąžiningas. Sniegas Alpėse arba eilės Doverio uoste gali pakišti koją. Tada skambinam klientui ir derinam: vėluosim keliolika valandų arba važiuosim aplink per Olandiją, bet tada kaina kyla. Garantija laiku reiškia, kad darom viską, kas įmanoma, o jei jau chaosas dėl oro – stengiamės nutempti vėlavimą iki minimumo. Kartais samdom papildomą vairuotoją. Kartais dirbam naktimis. Daiktai turi judėt.

Koks yra greičiausias terminas, kokį matėte per savo praktiką?

Prieš trejus metus klientui reikėjo dokumentų į Londono centrą kitą dieną. Mes pasiuntėm mikroautobusą tiesiai iš Kauno per Vokietiją. Pristatė per trisdešimt dvi valandas. Brangu kaip velnias, bet įmanoma. Tačiau standartinis siuntinių pervežimas į Angliją su garantija laiku nenumato tokio greičio – čia jau ekspresas. Dauguma žmonių renkasi standardą: surinkimas, kelionė per žemyną, keltas, pristatymas. Realiai penkios–septynios darbo dienos. Tas pats, kas skristi, tik lėčiau.

Kainos ir kodėl jos tokios

Kiek kainuoja siuntinių pervežimas į Angliją su garantija laiku? Ar tai brangiau nei be garantijos?

Garantuotas pristatymas reikalauja resursų. Negalim krauti tavęs į pilnut fūrą su trisdešimt skirtingų siuntų ir žiūrėti, kas kur išlys. Reikia planuoti vietą, maršrutą, o kartais ir rezervinį planą. Kaina didesnė gal dešimčia–penkiolika procentų. Man atrodo, kad daugiausiai žmonių sutinka mokėti daugiau už tikslumą. O ne, ne „daugiausiai“ – daugiausia. Kalbu greitai, atleisk. Standartinė dėžė į Birmingemą gali kainuoti nuo devyniasdešimties iki šimto keturiasdešimties eurų. Jeigu viskas aišku iš anksto.

Ar kaina priklauso nuo to, ar siunčiu į Londoną, ar į kokį nors Dorseto kaimą?

Žinoma. Londone viskas paprasčiau – ten stoja visi. O jei turi varyti į kaimą už šimto mylių į šiaurę nuo Kembridžo, tai važiuoji papildomai. Nebent derinam su kitais siuntiniais tame regione. Klientai kartais sako „bet gi Anglija maža“. Maža, bet keliai užsikimšę, o vairuotojo laikas – pinigai. Kainą sudaro ne tik kilometrai. Dar ir laikas, kurį praleidžiam ieškodami tavo sodo vartų. Tai faktas.

Kodėl viena įmonė sako 150, o kita 400 eurų už tą patį siuntinį?

O čia jau galiu papasakoti keletą istorijų. Būna, kad pigiau pasiūliusi firma turi paslėptų mokesčių: muitinės forma, degalų priemoka, laiptų liftas. O būna, kad jie apskritai paėmę avansą paskui dingsta. Mačiau ir tokių „ofisų“ – svetainė graži, o numerio nėra. Brangesnė įmonė dažniausiai turi realų parką, draudimą ir žmones, kurie atsakinėja į telefonus. Siuntinių pervežimas į Angliją su garantija laiku kainuoja tiek, kiek kainuoja kokybiškas darbas. Jei per pigu – klausk, kodėl.

Muitinė, popieriai ir viskas, kas erzina

Ko reikia, kad siuntinis praeitų muitinę po Brexit?

Brexit viską apsunkino, kad ir kaip kam patiktų. Dabar reikia sąskaitos faktūros, prekių aprašymo, vertės deklaracijos. Kartais – kilmės sertifikato. Jeigu siuntinyje asmeniniai daiktai, reikia pareikšti, kad tai ne prekybai. Aš šiaip jau manau, kad taisyklės dar... na, jos keičiasi. Kartais muitininkas būna griežtesnis, kartais – ne. Štai toks netikrumas. Svarbiausia: jokio mėtomo daiktų be paaiškinimo, maisto produktams – atskiros taisyklės. Kai viskas surašyta sąžiningai, 99 procentai praeina be problemų.

Ar galiu siųsti maisto produktus iš Lietuvos į Angliją?

Oi. Tai priklauso nuo produkto. Šviežia mėsa – tikrai ne. Konservai, džiovinti grybai, šokoladas – dažniausiai leidžiamas, bet reikia deklaruoti. Anglijos pasieniečiai žiūri į tai rimtai, ypač po tų visų ligų skandalų. Kartais klientai bando įdėti dešrų rinkinį – ir tada stebisi, kad konfiskuoja. Geriau neeksperimentuoti. Jei labai reikia – klausk mūsų iš anksto, mes pasitikslinsim sąrašą. Nes po Brexit maisto taisyklės kaip atskiros valstybės.

Kas būna, jei muitininkai atidaro dėžę ir randa kažką netikėto?

Realistiškai – prasideda paieška. Jei randa cigarečių, alkoholio ar neleistinų medžiagų, siuntas areštuoja. Jei randą neapdairai įmestą žiebtuvėlį ar peilį – taip pat problemos. Buvo atvejis, kai klientas įkišo žoliapjovės dalį. Muitininkams atrodė kaip metalo laužas ar gal net ginklas. Sustojo procesas dvejom dienom. Mes turėjom aiškinti, kad tai trimerio galvutė. Dėl to sakau: pakavimas turi būti ne tik gražus, bet ir suprantamas. Kitaip garantija laiku pakrypsta į šoną.

Ar man reikia angliškai rašyto adreso ant etiketės, ar galiu palikti lietuviškai?

Angliškai. Arba bent jau lotyniškomis raidėmis pagal angliškąją versiją. Nes JK paštininkai nelabai skaito lietuviškas „g“ su nosinėmis. Etiketė turi būti aiški, suprantama, su telefonu. Aš pridėčiau ir el. paštą. Buvo atvejis, kai siunta nukeliavo į „Green Street“ vietoj „Green Lane“, nes rankraštis buvo neskaitymas. Maži dalykai, didelės problemos. Gerai parašytas adresas – pusė darbo. Nepamiršk pašto kodo.

Kaip vyksta pats pervežimas realiai

Ar mano daiktai važiuos vienu tiesioginiu reisu, ar bus perkraunami?

Idealu būtų tiesiogiai. Realybė – jei siuntiniai maži, jie bus surinkti į Lietuvos sandėlį ir tik tada važiuos fūra į vakarų Europą. Kartais Vokietijoje perkeliami į kitą transportą, kuris jau eina specifiškai į salą. Garantija laiku čia reiškia, kad mes žinom, kuriuo tašku tavo daiktai yra, net jei persėda. Aš asmeniškai stengiuosi, kad kuo mažiau kilnojimo būtų, nes kiekvienas prisilietimas – rizika. Bet logistika yra logistika. Tiesioginis reisas kainuoja dvigubai, bet jei vežam baldus ar jautrią įrangą – klientai dažnai pasirenka jį.

Koks transportas dažniausiai važiuoja – didelis fūras, ar mikroautobusas?

Viskas priklauso nuo kiekio. Standartiniai siuntiniai į Angliją dažniausiai keliauja fūromis po dvidešimt keturių tonų. Mikroautobusai naudojami ekspresiniams kroviniams arba kai reikia ypatingos priežiūros. Fūros važiuoja reguliariai, pakrautos įvairiausių klientų daiktais. Oi, nukrypau. Grįžtant – mikroautobusas yra lankstesnis, bet brangesnis. Jei turi penkias dėžes – fūra. Jei turi tris kambarių butą – gali reikėti jau skaičiuoti kubatūrą. Fūros keliauja per keltą. Doveris mato visus.

Ar galite paimti siuntinį iš mano buto Vilniuje ir nuvežti tiesiai į butą Londone?

Taip, tai vadinama durų–durų paslauga. Mūsų komanda arba partneriai Londonijoje pristato iki durų. Bet turi suprasti: Londone ne visur galima sustoti. Kartais reikia kelti daiktus per kelis aukštus be lifto. Tai trunka laiką. Mes į tai įskaičiuojam, bet jei ten dvylika aukštų ir liftas sugedęs – na, tada jau papildomi derinimai. Garantija laiku tai nenukenčia, jei viskas suplanuota. Bet būna, kad klientas sako „paveškit iki konteinerio“, o konteineris stovi trys kvartalai toliau. Tada tenka improvizuoti.

Ar buvę taip, kad siunta vėlavo ne dėl jūsų kaltės, bet vis tiek turėjote aiškintis?

Būta, būta. Turėjom situaciją, kai fūrai sugedo variklis Prancūzijoje, teko viską perkrauti į rezervinį mikroautobusą. Klientas mokėjo už garantuotą laiką, o mes vėlavom septyniolika valandų. Aiškinomės, atsiprašinėjom, dėjom nuolaidą kitam pervežimui. Ar tai buvo mūsų problema? Neišmanymas. Gedimas. Bet klientui nesvarbu – jis mokėjo. Dabar mes turim dubliuotą rezervą rimtesniems maršrutams. Tokie dalykai formuoja patirtį, bet garantija turi turėti ir žmogiškąją pusę.

Kaip žinoti, kur mano siuntinys yra kelyje – skambinti kas valandą?

Nereikia skambinti kas valandą, aš tavęs labai prašau. Mes turim sekimo sistemas, bet ne realaus laiko kaip „Uber“, o labiau kaip patikrinimai sandėliuose. Vairuotojai skambina kai atvažiuoja arba kai įvyksta kažkas. Geriausiai žinai, kai pasiuntinys jau artėja prie tavo durų. O jei labai nervini – rašom žinutę, aš atsiunčiu nuotrauką iš fūros arba paaiškinu, kad šiuo metu esam tarp Kalogo ir Lilio. Atvirai, pervežime į Angliją nėra GPS kiekvienai dėžei, yra tik maršrutas ir patikimas vairuotojas. Ir mano žodis, kad viskas bus.

Kai nepasiseka, draudimas ir kiti nemalonumai

Ar siuntinys yra draustas, jei jis sudužs kelionėje?

Čia turiu būti griežtesnis. Draudimas priklauso nuo to, ką pasirašei. Standartinis CMR draudimas yra, bet jis ne visada padengia visą vertę, jei pats nepakavai kaip reikiant. Buvo toks atvejis – porcelianas, įdėtas į pirkinių maišus. Supykau, kad leidžiam vežti. Dabar mes reikalaujame normalaus pakavimo. Jei klientas atsisako – rašom atsakomybės atsiribojimą. Brangesniuose variantuose siūlom papildomą draudimą. Bet jei krovinys vertas penkis tūkstančius, o tu draudi tik keturiasdešimt eurų – tada jau tavo pasirinkimas.

Ką daryti, jei pristatymo dieną manęs nėra namie Londone?

Praktiškai – skambinam. Jei neatsiliepi – bandom dar kartą. Jei žinom iš anksto, kad nebusi, galim derėtis su kaimynu arba palikt saugioje vietoje su tavimi susitarus. Bet „paliksim po kilimėliu“ – nėra opcija. Blogiausia, kai žmogus kitoj šalyj ir telefonas išjungtas. Siuntinys tada grįžta į saugojimą, o tai kainuoja. Garantija laiku buvo įvykdyta – mes atvažiavom. Bet jei durų neatidai... Tada jau ne mūsų kaltė. Derink laiką, rašyk užrašą ant durų, duok kaimyno numerį. Paprasčiausi dalykai.

Ar teko matyti, kaip klientas pats sau pridirbo ir paskui kaltina pervežėją?

Taip. Kartą klientas Birmingemo priemiestyje davė adresą be pašto kodo. Vairuotojas važinėjo tris valandas ratu, kol surado name be numerio. Klientas paskui rašė atsiliepimą, kad vėlavo ir kad neprofesionalu. Aš pats skambinau ir aiškinau: bro, ten be postcode nerandi nieko. Jis nurimo, bet situacija nemaloni. Kitas kartas – prastai supakuotos dviračio dalys, atsidarė dėžė, rėmas subraižytas. Kaltino mus. Mes turėjom foto iš pakrovimo, kad jau taip buvo. Dėl to dabar fotografuojam viską prieš pakraunant.

Ką reiškia „garantija laiku“ parašyta mažytėmis raidėmis sutartyje?

Tai tavo priešas. Garantija su išlygomis reiškia, kad įmonė pasilieka teisę nusisukti bet kokiu pretekstu: force majeure, oras, karas, maras, muitinė. Aš sakau savo klientams tiesiai šviesiai: jei matai dvidešimt išlygų – gal tai ne garantija. Mes rašom paprastai: jei vėluojam be rimtos priežasties – grąžinam dalį pinigų arba dedam nuolaidą. Neišsisukinėjam. Aišku, jei ant kelio užsiliepsnojo fabrikas ir tiltas uždarytas – čia jau kita kalba. Bet standartinės situacijos turi būti mūsų rizika, o ne tavo. Skaityk sutartis.

Pakuojam, ruošiamės ir nesame šventi

Ar man pačiam reikia supakuoti, ar jūs tai padarote?

Gali pats, bet turi mokėti. Aš rekomenduoju leisti mums tai padaryti rimtesniuose perkraustymuose. Nes pats supakuosi į maišus nuo bulvių tarkavimo, o paskui stebėsi, kas nutiko porcelianui. Žinau, skamba piktokai, bet taip būna. Pakavimo paslauga kainuoja papildomai, bet tai yra investicija. Jei siuntiniai maži – pats gali, tik neskaičiuok šio to. Naudok dvigubas dėžes, burbulinę plėvelę, ne žurnalus tarp lėkščių. Mes parduodam medžiagas ir patariam. Kartais atvežam tik pakuotę, o klientas pats susiruošia. Tai irgi variantas.

Kokių daiktų negalima krauti į siuntinį, nors atrodo, kad galima?

Akumuliatoriai, dažų aerozoliai, degios medžiagos – klasika. Bet žmonės pamiršta, kad ir dviračio baterija yra pavojingas krovinys. Kartais klausia dėl žvakių. Scented candles? Hmm, gal ir galima, bet rizikinga. Geriau ne. Ašarais neišmuši langų, bet gali apgadinti kitų klientų daiktus. Buvo, kad kažkas įmetė seną dažų purkštuvą. Ne tuščia. Pradėjo kvepėt visoj fūroj. Vairuotojas man skambino supanikavęs. Siuntiniai į Angliją turi atitikti transporto taisykles ir saugumo reikalavimus. Jei abejoji – parašyk sąrašą, mes peržiūrim.

Kiek dėžių galiu nusiųsti vienu metu, jei vykstu persikelti į UK?

Kiek tik telpa į fūrą. Ne, rimtai. Būna, kad žmonės vežasi visą gyvenimą: dvidešimt penkios dėžės, dviratis, kėdė, lempos. Mes skaičiuojam kubatūrą. Kartais atsiunčiam žmogų įvertinti. Jei turi daugiau nei penkiasdešimt dėžių – jau kalbam apie dalinį arba pilną krovinį. Anglija priima be jokių apribojimų kiekiui, jei tai asmeniniai daiktai ir deklaruoji sąžiningai. Tik atmink: kuo daugiau daiktų, tuo ilgiau kraunama. Ir dėl garantijos laiku tenka planuoti papildomą dieną pakrovimui. Skubos nėra. Nekraunam per valandą pilno buto.

Ką daryti, kad nepakliūtum ant ledo

Kaip atskirti normalią įmonę nuo tų, kurios tik žada, bet nepristato?

Paklausk adreso. Realaus. Ofiso. Ar turi sandėlį? Ar gali parodyti fūrą? Jei viskas vyksta tik per WhatsApp ir kaina parašyta ant lapelio – bėk. Rimti krovinių vežėjai į Angliją turi licencijas, draudimus, sutartis. Dar vienas dalykas – ar jie klausia, KADA tau reikia, o ne tik „atvešim kai bus“. Garantija laiku prasideda nuo to, ar jie gali pasakyti tikslią savaitę. Jei sako „tipo kitą antradienį, gal trečiadienį“ – tai jau ne garantija. Aš mačiau, kaip klientai sumoka pigiau, o paskui savaitę gyvena be daiktų ant grindų.

Ar verta rinktis labai pigų siuntinių pervežimą į Angliją su garantija laiku?

Tau rimtai klausimas? Aš sakau – ne. Yra rinkos kaina. Po jos – kažkas išmetama: draudimas, pakavimas, kelių mokesčiai, vairuotojo poilsis. Jei tu moki šimtą eurų už tai, kam kitur reikia du šimtus – kažkur bus kampus pjauta. Gal reiks patiems krautis, gal siuntinys stovės sandėlyje savaitę be priežiūros. O gal tiesiog nebeatsilieps niekas. Pigiai galima, bet ne su garantija. Garantija kainuoja. Čia kaip su automobilio remontu – pigiai sutvarkys stabdžius, bet paskui prie tilto nuskrisi. Investuok į ramybę.

Jeigu aš pats nieko neišmanau apie logistiką – ar manęs apgauti lengvai?

Na, gal ir lengvai, jei nepasirašinėsi ir klausinėsi draugų Facebooke. Bet jei skaitysi štai tokį turinį kaip šitas ir klausinėsi – jau bus sunkiau. Rimtos įmonės neapgauna, nes joms reikia reputacijos. Tiesiog nepirk katės maiše. Palygink tris pasiūlymus. Jei vienas per daug gražiai skamba – klausk, kodėl. Aš pats nuolat sakau klientams: klausk manęs kvailų klausimų, aš nepriklausau. Geriau išaiškinti prieš nei aiškintis po. Logistika nėra raketų mokslas, bet turi savo taisykles. Susirask žmogų, kuris tau jas paaiškins ramiai, be atmatų.

Išvada

Tai va. Siuntinių pervežimas į Angliją su garantija laiku yra realus dalykas, bet jis stovi ant žmonių, ne ant stebuklo. Reikia sąžiningo pakavimo, teisingų dokumentų ir įmonės, kuriai rūpi ne tik tavo piniginė, bet ir jos žodis. Aš per tuos du dešimtmečius mačiau visko: geriausių ir blogiausių scenarijų. Jei klausi manęs – rinkis tuos, kurie atsako į telefoną ir nebijo pasakyti „nežinau, bet sužinosiu“. Tokie žmonės ir įvykdo pažadus. Sėkmės kraustantis.