Siuntinių pervežimas į Angliją: mikroautobusų sprendimai – ką per du dešimtmečius supratau svarbiausia

Tas jausmas, kai supakuoji dvidešimt dėžių ir nežinai, ar samdyti fūrą, ar tiesiog sutalpinti į mikroautobusą... Per dvidešimt ketverius metus tarptautiniuose perkraustymuose mačiau visko – ir gerų, ir tokių situacijų, kai norisi slėptis po sėdyne. Daugelis klientų galvoja, kad siuntinių pervežimas į Angliją reiškia automatiškai didelę sunkvežimį, bet realybėje mikroautobusų sprendimai dažnai būna kur kas protingesnis ir pigesnis pasirinkimas. Ypač jei neveži fabriko, o tiesiog siunti buities daiktus, nedidelius baldus ar prekes smulkiam verslui Londone ar Birmingeme. Čia surašiau ne iš vadovėlio, o iš to, ką teko patirti, paaiškinti ir kartais taisyti savas klaidas, kai pats jų neprašiau.

Pradžiai – kuo čia dalykas

Koks skirtumas tarp mikroautobuso ir didelio krovininio automobilio siuntiniams į Angliją?

Fūra su savivarčiu arba tentu – kai reikia vežti dvidešimt palečių cemento. Mikroautobusas – kai turi penkias, dešimt dėžių, veidrodį, o gal mažą sofą. Realiai skirtumas ne tik dydyje. Didelis vilkikas negali sustoti prie tavo durų Batlijoje ar Noting Hale, kur gatvė vos lygi dviračio takui. O VW Crafter ar Mercedes Sprinteris prisispaudžia. Kartais klientas mano: kuo didesnė mašina, tuo geriau. Ne. Buvęs atvejis – žmogus užsakė fūrą dvylikai dėžių. Buvo tuščia mašina viduryje, o jis mokėjo trigubai. Mikroautobusu būtų kainavę trečdalį ir dar tilptų šalia kito krovinio.

Ar mikroautobusu galu pervesti viską – nuo dviračio iki šaldytuvo?

Daug kas priklauso nuo modelio ir kaip išmontuoji. Dviratis – be problemų, lygiai taip pat ir keli. Šaldytuvas? Jei standartinis, duris atsukus, dažnai įlenda, bet reikia žiūrėti svorio. Kartą vežėm buitinę techniką – skalbyklę, džiovyklę ir šaldytuvą vienu kartu. Tilpo į Sprinterį, bet vairuotojas paskui skundėsi, kad galinio vaizdo nebuvo matyti. Taip, daug kas telpa, bet jei turi pianiną... tada jau reikia kitaip galvoti. Mikroautobusų sprendimai tarnauja vidutiniams kroviniams, ne sandėlio išgabenimams. Tiesą sakant, jei daiktas sunkesnis nei šimtas dvidešimt kilogramų, jau reikia pagalvoti apie kėlimo įrangą.

Kiek maždaug siuntinių tilptų į paprastą VW Transporterį važiuojantį į Londoną?

Oi, čia toks klausimas... Transporteris nėra didžiausias. Praktiškai – apie aštuoniolika standartinių dėžių arba dviejų kubinių metrų krovinys. Bet jei dėžės nestandartinės, tetrisi kitaip. Buvę taip – klientas supakavo į tas masyvias juodas šiukšlių maišus. Sakė, vietą taupo. Deja, maišai praslysdavo, užėmė daugiau erdvės nei dėžės, ir viršuje liko tuščias tarpas, kur nieko negalėjom dėti. Tai jei klausi apie tūrį, geriau matuoti kubais, o ne vienetlais. Dažnai sakau žmonėms: paskambinkit prieš pirkdami dėžes, pasakysiu, kokio dydžio optimaliausia. O jei pakuojatės patys – venkit maišų. Pavežėjas tikrai nebus dėkingas.

Ar mikroautobusu į Angliją galima vežti ir baldus, ir asmeninius daiktus vienu metu?

Galima, bet čia svarbus niuansas. Jei daiktai asmeniniai – turi būti aiškiai deklaruojami kaip perkraustymas. Jei tarp jų yra ir prekių pardavimui – tada jau komercinis krovinys, dokumentai kitokie. Buvę ne vieną kartą, kad klientas prisipako pusę kambario daiktų ir dar dešimt dėžių su savo el. parduotuvės prekėmis. Muitinėje tai sukelia problemų. JK muitiniai po Brexit tapo griežtesni. Aš asmeniškai stengiuosi atskirti – viena savaitė asmeniniai daiktai, kita – komerciniai. Bet jei jau maišote, pasakykit vairuotojui iš anksto. Geriau žinoti prieš uostą, nei aiškintis Doverio muitinėje su maišu dėžių be inventoriaus.

Kodel kai kurie vežėjai atsisako vežti siuntinius mikroautobusu, o siūlo tik fūrą?

Dėl pinigų. Neslėpsiu. Fūra = didesnė sąskaita. Kai kurios firmos paprasčiausiai neturi mikroautobuso, bet nenori prarasti kliento, tai siūlo tai, kas yra – vilkiką. Kitos tiesiog nenori užsiimti smulkiomis siuntomis. Mašinos paruošimas, kelionė per Europą, muitinė – tas pats laiko kiekis, bet uždarbis mažesnis. Teko matyti atvejį, kai klientui pasiūlė krovininį automobilį iš Kauno į Mančesterį už tris tūkstančius eurų. Už spintą ir lovą. Paėmėm mikroautobusu – tūkstantis du šimtai. Firmos, kurios taip spaudžia, dažnai nesidrovi ir apgauti. Jei jums sakė, kad tik fūra, paklauskite kodėl. Ir nepatikėkit, kad mikroautobusų sprendimai neegzistuoja.

Kainos, laikas, kaip viskas vyksta

Kiek kainuoja siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu iš Vilniaus? Ar gali pateikti bent apytikslę sumą?

Sunku pasakyti centą į centą, nes kuras kinta, o ir maršrutas ne visai tiesus. Šiuo metu, jei pilnai kraunamas Sprinteris iš Vilniaus į Londoną, vidutiniškai svyruoja nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio keturių šimtų eurų. Į Birmingemą ar šiaurę – brangiau, nes toliau. Jei turite tik keturias dėžes, galima ieškoti bendro krovinio, tada kaina gali kristi iki trijų šimtų. Bet čia jau laimės reikalas. Kartais užsakovai nori fiksuotos kainos telefonu. Aš duodu intervalą. Jei kas nors žada telefonu tikslų skaičių, paklauskite, ar įskaičiuoti kokį nors kuro antkainį. Nes jei nepaklausit, gali paaiškėti, kad kaina ne ta, kuri buvo iš pradžių.

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją?

Teoriškai – dvi dienos. Realiai – dažnai trys. Važiuoji per Lenkiją, Vokietiją, tada Prancūziją arba Nyderlandus, keltas. Jei keltai laiku – gerai. Buvę ir audringiau. Kartą su kliento siuntiniais į Liverpulį užtrukom keturias dienas. Kodėl? Audra ties Kalė, keltas atšauktas, pragulėjom uoste dvylika valandų. Klientas skambinėjo kas dvi valandas. Supratau jį, bet oro nepažaisi. Dar reikia turėti omenyje, kad vairuotojas negali per parą prisukti trisdešimt valandų. Poilsio laikas privalomas. Taip kad jei jums žada pervežti per parą – arba meluoja, arba pažeidžia įstatymus. Nežinau kas blogiau.

Ar reikia mokėti viską iš anksto, ar galima dalimis – prieš pakrovimą ir gavus prekes?

Aš asmeniškai dirbu penkiasdešimt-penkiasdešimt. Pusė prieš pakrovimą, pusė pristačius. Tai standartas, su kuriuo jaučiamės saugiai abi pusės. Yra vežėjų, kurie prašo visą sumą prieš tai. Būkit atsargūs. Buvo kaimynas vieno mano kliento – sumokėjo aštuonis šimtus eurų už mikroautobuso pervežimą į Angliją, o vežėjas pasimetė kažkur ties Brigeriu. Telefonas užblokuotas. Tokių istorijų – ne viena. Jei firma solidi, sutartis bus aiški, bus sąskaita. Jei reikalauja visko į kažkieno asmeninę sąskaitą – galvokite. Aš ne visa tai blogai, bet atsargumas dar niekam nepakenkė. Ypač kai vežate visus savo santaupas dėžėse.

Kas įeina į tą kainą – tik transportas, ar ir pakrovimas–išpakrovimas?

Paprastai kalbant – tik važiavimas. Pakrovimas ir išpakrovimas yra papildoma paslauga. Nors... jei krovinys nedidelis ir vairuotojas jaunas bei geros formos, dažnai padeda. Bet aš nežadu už jį. Kartą pasakiau klientui: "Vairuotojas tikrai padės." O tas tą dieną buvo išsinarinęs nugarą. Teko ieškoti pagalbininko vietoje, kainavo papildomai keturiasdešimt svarų. Nuo to laiko sakau – transportas yra transportas. Jei reikia hands-on pagalbos, užsakykit iš anksto. Londone samdyti helperį valandai – pigiau nei bandyti vieniems tempti šaldytuvą laiptais be patirties. Ir nepamirškit – mikroautobuso vairuotojas nėra baldžius.

Ar mikroautobuso pervežimas į Angliją visada būna tiesioginis, ar kartais perkelia į kitas mašinas?

Jei užsakote dedikuotą mikroautobusą – mašina važiuoja nuo jūsų durų iki gavėjo. Tačiau yra bendrų krovų sistema. Tada jūsų dėžės gali būti perkrautuojamos. Aš to nelabai mėgstu siuntiniams, tačiau kartais neišvengiamai. Buvo sezonas, kai trūko vairuotojų, ir Frankfurte dalį siuntinių iš vienų mūsų mikroautobusų perskraidinom į kitą. Gerai, kad nebuvo trapių daiktų. Bet jei vežate ką nors vertingo ar trapią – klauskite aiškiai, ar bus tiesioginis maršrutas. Verta mokėti šimtą eurų daugiau, nei gauti sulamdyta daiktą dėl pertvarkymo kažkioje krovinių stoties kieme. Kartais taupymas brangiai kainuoja.

Kas realiai stringa ir ką žmonės pamiršta

Ar muitinėje dažnai tikrina siuntinius, vežamus mikroautobusu į JK?

Po Brexit tikrina kur kas dažniau nei anksčiau. Anksčiau tiesiog praleisdavo, o dabar – popierius po popieriaus. Komercinės siuntos be abejo tikrinamos. Asmeniniai daiktai kartais irgi. Čia nesu šimtu procentų tikras dėl naujausio mėnesio pakeitimo (ar tai buvo rugsėjį, ar spalį – ministerijos puslapis atnaujinamas nuolat), bet esmė ta, kad dokumentai turi būti sutvarkyti. Vienas klientas manė, kad jei tai "seni daiktai", niekas nežiūrės. Muitinėje Doveryje atidarė dėžes, tikrino. Prarado tris valandas. Laiko kaina – didelė. Susitvarkykite EORI, inventorius tvarkingas, ir nesišypsokit muitininkams per daug. Jie nemėgsta pokštų.

Ką daryti jei pasienyje paaiškėja, kad dokumentuose trūksta vieno popieriaus – ar siuntiniai grįžta atgal?

Nebūtinai grįžta, bet stringa. Kartais dieną, kartais savaitę. Kaina auga, nes stovėjimas kainuoja. Teko turėti reikalą, kai klientas pamiršo inventoriaus sąrašą, jis buvo rusiškai parašytas, o reikėjo angliškai. Muitininkas tiesiog sustabdė. Teko per telefoną versti. Tai nebuvo maloni popietė. Geri vežėjai visada prieš pakrovimą patikrina sąrašus. Blogi – meta į mašiną ir pasiunčia. Jei jūsų siuntinių pervežimas į Angliją stringa pasienyje, kaltininkas dažnai ne vairuotojas, o biuro darbuotojas, kuris tingėjo patikrinti. Arba pats klientas. Dažniausiai pats klientas. Atsiminkite: mažas klaidas popieriuje taiso laikas ir pinigai.

Ar tikrai reikia vartoti EORI numerį, net jei vežu tik savo asmeninius daiktus mikroautobusu?

Komerciniams kroviniams – taip, privalomai. Asmeniniams perkraustymams... Techniškai ne visada, bet aš rekomenduočiau turėti. Yra tokių vingių, kad muitinės agentas nusprendžia kitaip. Buvę, kad neturėjo EORI, nors daiktai asmeniniai, ir muitinė pradėjo vadeliotis. O jei siuntinių vertė viršija tam tikrą ribą... tikslaus skaičiaus dabar neatsakysiu, nes ribos keičiasi, bet nuo tada visiems sakau – sutvarkykit EORI. Nieko nekainuoja, o problemų išvengsit. Negi sunku. Aš žinau įmones, kurios sako: nereikia nieko, mes sutvarkysim. Dažniausiai jos tiesiog nežino, ką daro, arba meluoja. Nepasitikėkit magija.

Kuriuo uostu geriau keltis į Angliją – Calais–Dover, ar gal kitu maršrutu?

Kalė–Doveris greičiausias. Dvi valandos keltu, ir tuoj esi Anglijoje. Bet jei norite sutaupyti kokius trisdešimt keturiasdešimt eurų – pažiūrėkit Dunkerikas arba net Olandijos kryptis. Ilgiau važiuoji sausuma, trumpiau keltu, arba atvirkščiai. Įdomu tai, kad po Brexit kai kurie vairuotojai vengia Kalė dėl eilių. Buvę, kad stovėjo septyniolika valandų. Aš pats tą kartą važiavau per Prancūziją kita trasa. Neatsimenu tiksliai kodėl (gal buvo koncertas ar kokia streikas, nepamenu), bet aplenkėm eilę. Taigi: jei skubat – Doveris. Jei taupot ir turit laiko – paieškokit alternatyvų. O jei važiuojat žiemą – stebėkit orus.

Ar mikroautobusui reikia specialaus leidimo įvažiuoti į Londono centrą?

O, taip. ULEZ mokestis. Jei mikroautobusas Euro 6 ir naujesnis – nemokamai. Jei Euro 5 ar senesnis – dienai dvylika svarų penkiasdešimt. Ir tai kasdien. Teko klientas atvažiavo su savo senesniu Ford Transit, 2014 metų. Pagalvojau, kad jis žino. Nežinojo. Gavo baudų už visas dienas, kurias praleido Londone. Iš viso apie šimtą svarų viršaus ant pervežimo kainos. Tokių mokesčių nebuvo prieš ketverius metus, tai daugelis žmonių apie juos nekreipia dėmesio. Aš kiekvieną kartą perspėju, bet jei jūsų pačių mašina lydi – pasitikrinkite internete pagal numerius. Neįsivaizduojat, kiek tokių "malonių" staigmenų būna.

Ruošiant siuntinius ir renkantis vežėją

Kaip geriausia supakuoti siuntinius, kad jie tilptų į mikroautobusą ir nesugriūtų pakeliui?

Dėžės. Kartono dėžes vienodo dydžio. Ir lipnia juosta, ir daugiau lipnios juostos. Baniai, maišai, krepšiai – ne. Daugelis žmonių mano kad taupo vietą, kai deda minkštus daiktus į maišus. Tikrai ne. Kai maišas paslepia formą, negali jo sustatyti tvirtai. Prisimenu krovinį į Bristoli: klientas supakavo viską į juodas šiukšlių maišus. Pakeliui maišai plyšo, drabužiai išbyrėjo, o prie vilkiko rato... ne, geriau nepaaiškinsiu. Tvirtai užklijuotos dėžės, tarp jų – minkšti daiktai kaip amortizacija. Mikroautobusas siūbuoja kitaip nei fūra. Prastesnė amortizacija gale, taip kad daiktai slankioja lengviau. Pakuokit taip, lyg mestumėte laiptais žemyn.

Ar verta pačiam važiuoti kartu su savo siuntiniais mikroautobusu iki Anglijos?

Pinigine prasme – kartais taip. Jei pasiimate vairuotojo pažymą ir nuomojatės mikroautobusą, sutaupote. Bet realiai? Tai dvidešimt keturių valandų vairavimas per tris šalis, nemiegojimas, stresas. Vienas vyras iš Panevėžio taip darė. Pasiekė Haridžą, bet prisipažino, kad paskutinius šimtus kilometrų beveik nematė kelio. Užmigdavo. Tai yra pavojinga. Be to, jei nežinote muitinės procedūrų, Doveryje nervingai spaudysit rankas. Aš suprantu norą pervežti apsaugoti, bet kartais sutaupyti keli šimtai eurų nepamoka sveikatos. Geriau ramiai atskrist lėktuvu, o daiktai atvažiuos mikroautobusu atskirai. Bent jau man taip atrodo.

Ką reiškia, kai vežėjas sako "turime bendrą krovą" – ar tai saugu mano siuntiniams?

Reiškia, kad jūsų siuntiniai keliaus su svetimais. Jei pakankamai gerai supakuoti – viskas gerai. Bet jei šalia yra kažkieno daiktai, kuriems nesvarbu... Kartą vežėm siuntos į Šefildą. Viename krašte – mūsų kliento elektronika. Kita – kažkoks antrinių žaliavų konteineris su aliejumi. Na, aliejus praliūravo. Sutepė tris dėžes. Nebuvo katastrofa, bet jei tai būtų buvęs drobinis baldas? Mikroautobusų sprendimai dažnai reiškia, kad dalijatės erdve, nes mašina maža. Klauskite, kas dar bus vežama. Jei vairuotojas sako "nežinau, ką ryt pakraus" – susimąstykite. Aš stengiuosi nevežti nesuderinamų krovinių, bet ne visi taip dirba.

Kaip atskirti normalų mikroautobusų pervežimą į Angliją nuo sukčių, kurie paprašo pinigų ir dingsta?

Jei prašo šimto procentų avanso į Revolut ar kriptovaliutą – bėkit. Normali firma turi įmonės kodą, sutartį, sąskaitą-faktūrą. Pasako, kokia mašina atvažiuos, koks mašinos numeris. Sukčiai dažnai naudoja gražias svetaines, pavogtas nuotraukas. Teko girdėti, kad žmogus radęs "oficialų" vežėją feisbuke. Gražus logotipas. Sumokėjo. O paskui to logotipo niekas niekada neregistravo. Aš net nenoriu pasakoti, kiek pinigų ten prarado. Jei kaina tris kartus mažesnė nei rinkoje – taip pat signalas. Mikroautobusų pervežimas į Angliją kainuoja tam tikrą sumą. Jei jums siūlo perpigiai, kažkas ne taip. Tai ne prekybos centras su nuolaidomis.

Ar didelės įmonės visada geriau nei vienišas vairuotojas su savo mikroautobusu?

Ne visada. Didelė įmonė turi biuro sąnaudas, o tai atsispindi kainoje. Vieniši vairuotojai dažnai lankstesni, gali derėtis, ir jiems rūpi reputacija. Bet... jei vienišas vairuotojas susirgs, klientas liks be nieko. Buvę taip – ir miršo ne, ne miršo, susilaužė ranką (taip, susilaužė, atsiprašau, susimaišiau), o pervežimas buvo atidėtas savaitei. O didelė įmonė pasiųstų kitą mašiną. Kiekvienas variantas turi savo pliusų ir minusų. Aš pats dirbu su nedidele komanda, bet jei mane ištiktų kokia bėda, yra backup. O jei kreipiatės į vyruką iš skelbimo, kuris pats vienas – paklauskite, kas bus, jei jam ta bėda ištiks. Jūs turite teisę žinoti.

Keistoki klausimai, bet atsakau vis tiek

Ar galiu mikroautobusu į Angliją nusiųsti augalų, sėklų ar naminių gyvūnų maistą?

Augalai – biosekumo taisyklės. Sėklos – tikrai ne paprastai. Gyvūnų maistas... komercinis kiekis reikalauja veterinarinių pažymų. Čia aš jau nebe visada suprantu visus niuansus (o gal turėčiau labiau pasidomėti, bet per dvidešimt metų mažai kas klausdavo). Jeigu tai asmeniniam naudojimui – gal ir praleis, bet nedėkite į pirmą dėžę. Jei muitininkas išvys augalų vazoną – pradės klausinėti. Geriau siųskite tai kitaip, ne su mikroautobusų siuntomis. Ypač jei tai prekybai. Tada jau reikia ne vežėjo, o importo brokerio. Aš tiesiog vežu daiktus. Ne botanikas.

Kas nutinka jei per kelionę mikroautobusas sulūžta – ar mano siuntiniai vėluos savaitę?

Jei firma rimta – turi partnerių Europoje arba savo antrą mašiną. Buvo pervežimas į Angliją, kai ties Frankfurto apylinkėmis Sprinteris parodė raudoną šviesą. Nesivarė. Teko laukti pagalbos trisdešimt keturias valandas. Tada kitas mikroautobusas atvažiavo iš artimiausio centro. Klientas turėjo įeiti į tuščią butą Readinge be lovos. Labai nepatogu. Bet mes informavom iš karto. Tai va – savaitės nepraleido, bet dvi dienos – taip. Blogiausia, kai vairuotojas slepia gedimą ir bando pats taip jungtis laidus. Tada jau baisu. Skaidrumas svarbiausia.

Ar mikroautobuso vairuotojas padės man nešti dėžes į trečią aukštą be lifto Londone?

Kai kurie taip, bet paprašykite iš anksto. Ir sumokėkit papildomai. Aš nesikandžiuoju – vairuotojas nėra samdinys. Jo darbas – vairuoti. Jei norit, kad temptų dėžes į viršų, tai papildomas fizinis darbas. Buvęs jaunas vairuotojas – padėdavo visur. Bet praėjo metai, ir jis sakė: "Aš nebesikelsiu į penktą aukštą, dėkui." Dabar turiu aiškiai pasakyti klientams: arba liftas, arba pagalbininkas, arba patys neškite. Kitaip vairuotojas tiesiog atidarys duris ir sėdės kabinoje. Beje, Londone daug victorijinių namų be lifto. Tai planuokitės jėgas.

Ar galiu vežtis ginklus – tarkim medžioklės šautuvą – kaip vieną iš siuntinių mikroautobusu?

Aš pasakyčiau – geriau ne. Yra būdų legaliai pervežti, bet tai per daug rizikos. Leidimai, draudimai, deklaracijos. Jūs tikrai nenorite paaiškinti muitininkui Doveryje, kodėl šautuvas guli tarp ledukų ir dviračio. Teko keistas atvejis – ne šautuvas, o orinis pistoletas kolekcijai. Klientas sakė, kad tik plastmasinis. Muitininkai neiškart atskyrė. Buvo triukšmas. Galiausiai praleido, bet valandų valandas. Aš nepriimu ginklų į mikroautobusą. Per daug galvos skausmo. Jei tikrai reikia – kreipkitės į specializuotą logistiką, kuri turi licencijas. Ne į mane.

Jei mano siuntinys labai slidi forma – pavyzdžiui, slidinėjimo įranga – ar tai keičia kainą mikroautobusu?

Keičia ne formą, o užimamą tūrį. Slidės ilgos, bet plonos. Kartais jas galima prisukti prie stogo bagažinės. Bet jei stogo nėra – gadina visą erdvės planą. Teko vežti penkis slidinėjimo komplektus į Glazgą. Buvo toks ilgas krovinys, kad teko imti didesnį mikroautobusą nei įprastai. Kaina išaugo dėl kubatūros, ne svorio. Taip jau yra – transportuoji orą, bet moki už vietą. Jei turite neįprastų daiktų, visada nufotografuokite ir atsiųskite prieš kainos paskaičiavimą. Kartais galima pritvirtinti po sėdynėmis, o kartais reikia brangesnio varianto. Gerai, kad slidės nėra trapios – tai jau pliusas.

Taigi, siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusais – tai ne raketų mokslas, bet ir ne žaidimas. Reikia žinoti, ką vežate, susitvarkyti popierius ir rinktis ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal reputaciją. Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad geriausias vežėjas yra ne tas, kas pigiausias, o tas, kuris pasako tiesą, net jei tai nepatogu. Mikroautobusų sprendimai puikiai tinka vidutiniams kroviniams, jei viskas apgalvota iš anksto. Sekmės kelionėje jūsų daiktams – o jei kils klausimų, rašykite, atsakysiu kuo-gyviau.