Siuntinių pervežimas į Angliją – dideli mikroautobusai: kaip vyksta iš tikrųjų

Siuntinių pervežimas į Angliją didelių mikroautobusų pagalba atrodo paprastas tol, kol neprieini pirmos dėžės. Aš šitoje srityje jau dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyt – kiekviena kelionė į Londoną, Birmingemą ar Mančesterį turi savo charakterį. Po Brexit viskas šiek tiek pasikeitė, dokumentų daugiau, bet principas liko: jei turi gerą mašiną ir dar geresnį vairuotoją, daiktai pasiekia tikslą. Ką reiškia „geras mikroautobusas"? Ne tas, kur bagažinėje du lagaminai ir sulankstytos sėdynės. Žodžiu, klausyk apie kainas, krovimą ir kas kartais nepasiseka – pasakoju taip, lyg sėdėtume prie kavos.

Kainos – kiek iš tikrųjų kainuoja vežimas mikroautobusu

Kiek maždaug kainuoja siuntinių pervežimas į Angliją dideliu mikroautobusu, jeigu vežu dviejų kambarių buto daiktus?

Žiūrėk, dviejų kambarių butas – sąvoka plati. Jei retas, be spintų – koks 800–1200 eurų. Bet jei ten senelės spinta ir šaldiklis? Tada raudonoji zona. Kaina priklauso, ar pilnas mikriukas, ar dalinis. Pilnas reisas į Londoną dažnai 1300–1600 eurų, o jei dalis – skaičiuoja pagal kubus. Kartais pigiau, kai veža keli klientai, bet tada reikia palaukti. Aš mėgstu, kai žmogus atsiunčia nuotrauką kambario – suprantu akimirksniu.

Ar galiu mokėti grynaisiais kai vežėjas atvažiuoja, ar tik pavedimu iš anksto?

Grynieji... dabar retas kas ima. Yra tokių, bet problema ta, kad už reisus į Angliją pinigų reikia kurui jau pakeliui, o kuro kortelė ne iš grynujų. Aš prašau pusės avanso, likutį – prie iškrovimo. Būk atsargus – jei prašo visos sumos prieš pristatymą, ir kaina keistai maža, paburbėk. Prieš penkerius metus klientė sumokėjo 800 eurų, vairuotojas dingo ties Lille. Grynaisiais atsiskaito tik tada, jei asmeninis vežėjas, su kuriuo jau dešimt kartų dirbai.

Ar sekmadienis ar šventinė diena pabrangina siuntinių pervežimą į Angliją – ar čia tas pats?

Ai, čia toks dalykas. Fiziškai tas pats, bet psichologiškai – brangiau. Jeigu iškrovimas Birmingeme turi įvykti sekmadienį ryte, vairuotojas privalo ten būti šeštadienio vidurdienį. Kai kurie skaičiuoja papildomą dienpinigį, kiti – ne. Aš kai savo mašinas siunčiau, sekmadienis nieko papildomai nekainavo, bet kai kuriuos tai erzina. Geriausia krautis trečiadienį, važiuoti dvi dienas, iškrauti penktadienį. Paprasčiausiai visiems.

Kodėl vienas vežėjas siūlo 900, o kitas 1400 už tą patį krovinį – kame triukas?

Triuko gali ir nebūti, bet skirtumas didelis. Pirma, mašina. Tikras didelis mikroautobusas, pvz., Mercedes Sprinter L4H3, pats savaime brangesnis nei senas Ford Transit trumpasis. Antra, draudimas. Treti – ar važiuoja tiesiai, ar su 5 stopais. Pigus keliaus tris dienas, brangus – per vieną naktį ir miega viešbutyje. Buvęs kolega visada sakydavo – jei mažiau nei tūkstantis už pilną mašiną, klausyk kur baigsis kelias. O jei daugiau – klausyk, ar neperlampos. Aš manau, kad abu kraštutinumai pavojingi. Auksas vidury.

Mašinos ir krovimas – kas veža ir kiek telpa

Kuo skiriasi didelis mikroautobusas nuo krovininio transporterio – kurią mašiną rinktis siuntiniams į Angliją?

Sprinteris, Transporteris, Ducato – visi dideli mikroautobusai. Būna balti, būna mėlyni. Svarbu ilgis ir aukštis. Krovininis transporteris neturi langų, sienos storesnės, grindys geležinės – skirta sunkiems kroviniams. Keleivinis, perdarytas į krovininį, gali turėt silpnesnę grindį. Jei veži standartinį butą – mikroautobuso pakanka. Jei statybinę medieną – tada transporteris. Aš dažnai renkuosi mikroautobusą, nes jis manevringesnis Londono gatvėse. Ten siaura.

Ar tikrai mano sofą ir šaldytuvą suvers į tą mikroautobusą – juk ten ne fūra?

Įsivers, jei nefabijonuos. Standartinis Sprinteris turi 13–15 m3. Šaldytuvas užima gal du kubus, sofa – keturis. Aš mačiau vairuotoją, kraidintą kaip Tetris, sudėjo butą į 12 m3. Kitas, tinginiaujantis, neišmetė tuščios dėžės ir paliko baldus. Viskas priklauso nuo vairuotojo rankų. Blogiausia, kai klientas sako „ai, tiksliai neišmatavau" – gali likti prie durų. Matavimas internete nemokamas, neišnaudojimas kainuoja.

Ar vairuotojas pats krauna, ar turiu ieškoti pagalbininkų?

Tai pagal sutartį. Dalis vežėjų sako – aš tik vairuoju, mano nugara ne auksinė. Kiti, ypač jei pilnas reisas, padeda. Bet jei vienas prieš tris aukštus be lifto – vargas. Aš rekomenduoju turėti draugą ar samdyti krautuvą. Kainuoja 50–100 eurų, bet nervai sutaupyta. Buvo atvejis Vokietijoje (o, ne, mes į Angliją važiuojam – pataisau) kai vairuotojas atsisakė kelti pianiną, nors žadėjo. Pasirašyk, kas kam priklauso, nes žodžiai pakeliui išgaruoja.

Kiek dėžių realiai telpa į didelį mikroautobusą – turiu omeny tuos iki stogo?

Jeigu dėžės vienodo dydžio, sukrausi apie šimtą dvidešimt. Bet jos niekada vienodo dydžio nebūna. Vienos iš IKEA, kitos iš turgelio, trečios – pūstos maišais. Vienas vairuotojas pasakojo, kad vežė moterį, kuri viską supakavo į pūdymo maišus – nepatogūs, veltui vietą užima. Jei turi standartines 60x40x35 dėžes, galvok apie 80–100 vienetų. Geriau skaičiuot kubais. O kubų skaičiuoklė neatitinka tikrovės, nes baldai nėsi kubeliais.

Dokumentai po Brexit – popieriai, kurių niekas nenori

Kaip ten su dokumentais dabar – Anglija juk nebe ES, ar siuntiniams į Jungtinę Karalystę reikia muitinės deklaracijos?

Po Brexit viskas apsiverčiau aukštyn kojom. Anksčiau užtekdavo CMR, dabar reikia muitinės deklaracijos, eksporto dokumentų. Ne visi vežėjai tai daro patys – dalis prašo kliento susitvarkyti. Aš pats... na, gerai, aš pats turėčiau žinoti šimtu procentų, bet kadangi dabar dirbu labiau kaip tarpininkas, kartais kreipiuosi į brokerius. Tai kainuoja 80–150 eurų papildomai. Jei vežate asmeninius daiktus, reikia pateikti sąrašą anglų kalba. Ne lenkų, ne rusų – anglų. Muitininkai Doveryje gali atidaryti. Buvo taip, kad atidarė dėl vieno neįrašyto dviračio.

Ar galiu vežtis maisto produktus – pavyzdžiui, šaldytų kopūstų ar šiupinio siuntinyje į Angliją?

Šaldytų kopūstų... čia riba tarp drąsos ir kvailumo. Mėsos produktai – draudžiami kategoriškai. Daržovės – irgi ribotai. Šiupinys... jei konservuotas, hermetiškai, gal prasmuks, bet nepatartinčiau. Muitinė gali konfiskuoti, o blogiau – skirti baudą. Buvo atvejis, kai klientė vežė šaldytų uogų – Doverio pasieniečiai išmetė viską. Ji verkė, aš irgi nejaukiai jaučiausi. Jei labai reikia lietuviško maisto – nusipirk Lenkijos parduotuvėje Londone. Paprastesnis kelias.

Ar reikia daryt inventorių kiekvienai dėžei ar galima maždaug parašyt bendrą sąrašą?

Jeigu esi eižulėlis – daryk kiekvienai. Realiai? Bendras sąrašas su vertingiausiais daiktais pakanka. Aš rašau: „Dėžė 1 – indai, knygos. Dėžė 2 – drabužiai." Svarbu, kad brangūs daiktai – kompai, buitinė technika – būtų atskirai. Kartą žmogus parašė „stalelio reikmenys", o viduje buvo MacBookas. Kai dėžė dingo, draudimas neapmokėjo, nes neapibūdino kaip kompiuterio. Būk konkretus ten, kur skauda.

Ar reikia kažkokių specialių leidimų pačiam mikroautobusui kirsti sieną į Angliją – neatsilieka kurjeriai?

Mašinai – TIR arba CMR, taip pat licencija. Vairuotojas turi turėti tarptautinį pažymėjimą. Jeigu vežate patys su nuomotu mikriuku – savo reikalais. Bet muitinei vis tiek reikės popierių. Yra dar toks dalykas – jei mašina registruota kaip keleivinė, o pilna krovinio, pasieniečiai gali įtartai žvilgtelėti. Aš matęs, kai Doveryje krapštėsi dėl vienos neįrašytos dėžės. Formalumai yra formalumai, bet JK pasieniečiai dabar žiauriai atsargūs. Dėl to eilės.

Kas kelyje nutinka tikrai – ne visada pagal planą

Kiek laiko važiuoja didelis mikroautobusas iš Vilniaus iki Londono – tiksliai?

Teoriškai 26 valandos. Praktiškai – dvi dienos. Ne dėl to, kad vairuotojas lėtas, o dėl to, kad reikia miegoti, valgyti, piltis kurą. Be to, per Kana... na, dabar gi tik tunelis arba keltas. Keltas gali vėluoti, tunelis – užsikimšęs. Aš skaičiuoju 48 valandas durys-durims, jei viskas idealu. Bet idealu būna gal penktą kartą iš dešimties. Kartą snygis ties Ghentu viską sustabdė parai. Klientai skambinėjo kas dvi valandas. Suprantu nerimą, bet aš valdyt orų negaliu. Planuok tris dienas, o jei atvažiuos per dvi – šventė.

Ar mano daiktai važiuos tiesiai pas mane, ar bus perkraunami kažkur Vokietijoje?

Jei užsisakei pilną mikroautobusą – važiuoja tiesiai. Jei dalinį – bus perkrauta. Logistikos terminalas, dažnai netoli Liuksemburgo arba Hanoverio. Terminaluose būna ir gerai, ir blogai. Gerai – kad sutaupai. Blogai – kad daiktai perkeliami, gali kristi, sumaišyti. Aš pats renkuosi tiesioginį pervežimą, net jei brangiau. Ypač jei veži stiklą ar porcelianą. Perkrovimas – vieta, kur gimsta paslaptingi įbrėžimai. Terminalo darbuotojai neskaito ant dėžių „dėmesio". Jie skuba.

Ar galima vežtis augalą – fikusą – dideliame mikroautobuse į Angliją?

Augalai... aš čia tikrai nežinau šimtu procentų. Girdėjau, kad griežtai draudžiama be fitosanitarinio. Bet mažas kambarinis fikusas... vargu ar kils problemų, jei neišlenda ir neatrodo kaip medis. Vis dėlto, oficialiai – ne. Anglijiečiai saugo ekosistemą kaip auksą. Kartą vežėm orchidėją, niekas nepasakė nė žodžio. Kitą kartą – citrinmedį tiesiai iš palangės, pasieniečiai pastebėjo. Atėmė ir dar grasino bauda, bet pagailėjo. Aš sakyčiau – nevešk. Nusipirks Londone naują. Nebus galvos skausmo.

Laikas, maršrutai ir tie keisti dalykai

Kada geriausia planuoti siuntinių pervežimą į Angliją dideliu mikroautobusu – yra koks sezoniškumas?

Žiūrėk, rugsėjis-robotkesnis... ehm, rugsėjis-spalis yra studentų siautulys. Visi važiuoja studijuot, kainos šokteli, mikroautobusų trūksta. Kalėdos – blogiausias laikas, nes visi skuba, orai bjaurūs, Doverio eilės kaip prie deficitinės mėsos sovietmečiu. Aš mėgstu gegužę-birželį arba vasario pabaigą. Ramu, sausa, keliai laikesni. Bet jei reikia dabar – reikia dabar. Tiesiog neplanuok iškrovimo šeštadienį Londone, nes centras užkimštas, kai kurie rajonai nepraleidžia sunkiasvorių. O mikroautobusas, nors ir ne fūra, vis tiek didelis.

Kaip man sužinoti, kur mano daiktai yra kelyje – yra koks tai GPS sekimas?

Praktiškai – skambini vairuotojui. Dauguma mažų vežėjų neturi appsų kaip DHL, kur gali paspausti ir pamatyti tašką. Kartais vairuotojas siunčia WhatsApp lokaciją. Kartais – tyli dieną ar dvi, nes telefonas išsikrovė arba jis miegoja. Aš žinau, kad tai neprofis... neprofesionalu, bet realybė tokia. Vienas mano pažįstamas davė klientui seną telefoną su GPS, prikrovė tą prie siuntų. Juokinga, bet veikė. Jeigu tau ramybė svarbi – rinkis didesnę įmonę, kuri turi sekimo sistemą. Tik tada brangiau. Pasirinkimas tarp pigaus ir stebimo.

Ar mikroautobusui reikia kažkokių specialių leidimų Londone – ULEZ ar dar kažko?

Oi, ULEZ – tai Londono mokesčių žaidimas. Jei mašina senesnė, dyzelinė, ne Euro 6 – į centrą pateksi, bet sumokėsi 12,50 svaro per dieną ar daugiau. Daugelis mūsų mikroautobusų dabar jau Euro 6 standarto, bet vis tiek verta pasitikrinti. Aš kartą pats buvau įkritęs, klientas gyveno Kensington, aš neatkreipiau dėmesio – savaitgalis kainavo papildomus 80 svarų. Dabar visada klausiu pašto kodo. Kenčia ne vairuotojas, o dažniausiai klientas, jei nėra aptarta kitaip. Rašykite į sutartis!

Ar užsakius siuntinių pervežimą į Angliją, galiu kartu važiuoti ir aš pats kaip keleivis?

Gali, jei mikroautobuse yra laisvų sėdynių. Dideli mikroautobusai būna 3–4 vietos priekyje, o visas galas – krovinys. Bet tuoletai kelyje kaip klozetai degalinėse, miegot nepatogu, žygis rimtas. Aš buvau keliose tokiose kelionėse seniau, kai dar pats važinėjau – pirmą kartą įdomu, antrą – kankynė. Jeigu turi katę ar šunį, tai net gerai, nes gyvūnus veža tik su savininku. Bet jei esi aukštas kaip aš... na, miegojimas sėdynėj nėra malonus. Geriau skrist lėktuvu ir palik vairuotoją ramybėj.

Pakuotė ir paruošimas – nesitikėk, kad kitas supakuos

Ar pakanka, jei apsivyniosiu daiktus į seną laikraštį, ar būtinai pirkt burbulinę plėvelę?

Laikraštis... žinai, kai kurie dalykai niekada nesikeičia. Anksčiau visi taip darė. Bet laikraščio popierius slidus, dažai nusikalta ant porcelianų. Burbulinė plėvelė kainuoja, bet apsimoka. Kartą vežėm veidrodį, klientas apvyniojo į šiltinį (tokį, vatą) – veidrodis atvyko sveikas, bet šiltinis paliko pluošto. Aš sakau: brangius daiktus – į burbulą, drabužius – į maišus, knygas – į dėžes. Laikraštį naudok kaip tarpinę sluoksnį, bet ne kaip pagrindinę apsaugą. Ir taip – nepirk pirmo plono kartono, jis subyra drėgmei patekus.

Drabužius verčiau dėt į maišus ar į dėžes – ką patartum iš dvidešimt ketverių metų praktikos?

Maišai. Rūbų maišai arba tiesiog juodi šiukšlių maišai – jei švarūs, žinoma. Dėžės su drabužiais tampa sunkios ir jose daug oro. Maišus galima suspausti, prisegti, prigrūsti į kampus. Tik nepamiršk – rūbų spintų niekas neišima, nešioja su turiniu. Aš mačiau, kaip žmonės palieka drabužius spintose ir tada stebisi, kodėl mikroautobusas netelpa. Išimk viską, suvyniok, pašalink orą. Kelnės nesusiglamžys labiau nei spintoj gulėdamos. O jei klasikiniai kostiumai – tada specialios dėžės.

Reikia išardyt lovą prieš atvažiuojant ar vairuotojas padės?

Arda patys. Absoliučiai. Nežinau, kur gimė legenda, kad vežėjas turi su savo suktuku lakstyti, bet tokia realybė: vairuotojas atvažiuoja, turi valandą krovimui, ir jis ne mobilioji dirbtuvė. Aš pats... na, kartais padedu atsukti stalo kojas, jei matosi, kad žmogus vienas. Bet lovos išardymas, pravalgymas – tai tavo teritorija. Jei krovinys pakraunamas ilgiau nei numatyta, vairuotojas nervinasi, nes laikas pinigai. O pastovėjęs kieme mikroautobusas dar ir kaimynams nepatinka. Paruošk daiktus iki durų. Tai auksinė taisyklė.

Blogi vežėjai ir kaip juos atskirti – neslėpsiu, jų yra

Kaip atskirti, kad vežėjas blefuoja, kai sako, jog turi didelį mikroautobusą, o atvažiuos Golfu su nuleistomis sėdynėmis?

Paprašyk numerių ir nuotraukos. Ne iš interneto, o realios mašinos, kurią siunčia. Parašyk – „gal gali atsiųst nuotrauką, kaip mašina atrodo dabar, be krovinio". Jeigu atsiunčia blizgantį stock foto iš Google – pabėk. Tikras vežėjas nufotografuos savo murzieną su repų lipduku ant šono be problemų. Buvo toks rimtas atvejis – klientui pažadėjo Sprinterį, atvažiavo C-klasės universalas. Daiktų netilpo trečdalis. Vežėjas pasakė: „važiuosiu du kartus". Antrą kartą neatvažiavo. Nuostoliai dideli. Patikrink, ar įmonė egzistuoja, ar turi svetainę ne su šablonais.

Ar tikrai pigiausias pasiūlymas visada blogiausias, ar pasitaiko ir stebuklingų biudžeto variantų?

Pigiausia...