Siuntinių pervežimas Anglijoje artimiesiems: reguliarūs maršrutai ir kas iš tiesų svarbu

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau gerokai daugiau nei du dešimtmečiai. Klientai dažnai skambina ir klausia, kaip nusiųsti siuntinį mamai į Londoną ar broliui į Birmingemą. Reguliarūs siuntinių pervežimo maršrutai Anglijoje tikrai egzistuoja, bet viskas ne taip glotnu, kaip atrodo gražiose svetainėse. Štai papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų – ne paskaitą, o paprastą pokalbį. Jei ieškote būdo siųsti daiktus artimiesiems į Jungtinę Karalystę, gausite atsakymus į klausimus, kuriuos žmonės užduoda kasdien, kartais net nepaklausę teisingai.

Iš pradžių – kaip viskas vyksta ir ką reikia suprasti

Kiek dažnai iš tikrųjų važinėja mašinos su siuntiniais iš Lietuvos į Angliją?

Na, reguliarūs maršrutai dažniausiai būna dukart arba tris kartus per savaitę, priklauso nuo sezono. Žiemą, ypač per Kalėdas, transportas važiuoja retesnis. Mes turim partnerius, kurie išvažiuoja iš Kauno arba Vilniaus dažniausiai trečiadieniais ir šeštadieniais. Kartais klientas skambina penktadienį ir tikisi, kad siuntinys pirmadienį jau bus Londone. Ne, taip nėra. Reikia bent poros dienų surinkti krovinius. Ai, dar – maršrutai ne tik iš Lietuvos, dažnai vežėjai surenka siuntinius ir iš Lenkijos pakeliui. Tai šiek tiek pailgina kelionę, bet sumažina kainą. Tokia jau realybė.

Ar galiu pats įdėti siuntinius į bagažinę jei važiuoju į Londoną savo automobiliu?

Žinoma. Daugelis taip ir daro. Bet čia niuansas. Jei tempiate lagaminus drabužių ir rūkytos dešros, muitinė gali paklausti ar tai komercinis krovinys. Kartą vyras bandė vežti keturias dėžes su įrankiais – sutarėm, kad asmeniniai daiktai, bet pasieniečiai nepatikėjo. Teko aiškintis beveik valandą. Jei važiuojate patys, pasiimkit deklaraciją, nors jei dovana mamai, problemų neturėtų būti. Tiesiog neverskite mašinos iki lubų. Būna blogų patirčių su žmonėmis, kurie per daug apsikrauna ir pamiršta, kad Golfas nėra mikroautobusas.

Ką reiškia "reguliarus siuntinių pervežimas Anglijoje" – ar tai rimta įmonė ar tiesiog vyrukai feisbuke?

Tai tokia pilka zona. Yra licencijuotos įmonės, kurios specialiai vykdo siuntinių pervežimą į Angliją reguliariais maršrutais, bet yra ir tokių, kurie tiesiog skelbia feisbuke "važiuoju penktadienį, kas turi siuntinių". Aš asmeniškai rinkčiausi tik įmones su bent jau kokia nors patirtimi ir tikrai žinomu adresu. Feisbuko "vežėjais" aš nelabai pasitikiu, nors yra ir sąžiningų. Tik neturėsi prie ko prisikabinti jei dėžė dings. Kai kurie iš jų neturi jokio draudimo. Artimiesiems siunčiant daiktus verta rinktis patikimą tiekėją, net jei kaina didesnė keliais eurais. Štai toks atviras atsakymas.

Apie kainas, svorius ir kaip neapsigauti

Kiek realiai kainuoja apie dvidešimties kilogramų siuntinys į Angliją per reguliarius reisus?

Priklauso nuo to, iš kur siunčiate. Jei iš Kauno centro – pigiau, jei iš kokio Utenos rajono – brangiau, nes reikia pasiimti. Šiaip vidutiniškai apie trisdešimt penkis–penkiasdešimt eurų už 20 kg. Būna akcijų, būna sezonas prieš Kalėdas, kai kaina šokteli iki šešiasdešimt. Kartais klientai lygina su DHL ir sako, kad per brangu. Bet DHL – oru, per tris dienas, o reguliarūs maršrutai kelių transportu, trunka savaitę. Dviejų savaičių kelionė nėra greitas pristatymas į Londoną, bet ekonominis variantas tikrai gyvybingas. Tiesiog skaičiuokit su maždaug keturiasdešimt penkiais eurais vidutiniškai.

Kodėl vieni vežėjai siūlo kainą dešimčia eurų mažesnę už kitus?

Čia tas pats, kaip su automobilių remontu. Kas labai pigu – kelia įtarimą. Maža kaina reiškia, kad vežėjas krauna be eilės, meta į priekabą ant sofų be fiksacijos. Mačiau, kaip vienos kompanijos darbuotojai sumeta dėžes prie vartų Anglijoje ant žolės lyjant. Savininkas dar pyksta, jei klientas pavėlavo dešimt minučių. Tokių istorijų girdėjau ne vieną. Jei siūlo penkiolika eurų už sunkų siuntinį į Mancesterį, paprastai yra apgaulė. Gal neturi licencijos, gal nėra draustas. Pigiai būna brangiai. Geriau permokėt tris eurus ir turėt nervus sveikus.

Ar man visada reikia mokėti už pristatymą iki durų Anglijoje, ar galiu atsiimti siuntinį?

Ne, ne visada. Daugelis mūsų klientų renkasi paėmimą iš sandėlio Londone ar atsiėmimo tašką Birmingeme. Tai pigiau, kartais net penkiolika eurų pigiau. Bet jei siunčiate mamai, kurią jau devyniasdešimt metų ir ji gyvena Kambrijoje kur nors... tai taip, privažiavimas būtinas. Kainos skiriasi. Reguliarūs maršrutai dažnai turi centrinį iškrovimo tašką, pavyzdžiui, Rytų Londone, ir iš ten jau galima organizuoti kitą pervežimą. Tiesiog pasitarkit iš anksto. Aš asmeniškai rekomenduočiau duris tik tada, kai tikrai reikia, o ne visada dėl patogumo.

Kaip supakuoti siuntinį, kad nereikėtų permokėti už orą dėžėje?

O čia daug kas papuola. Vežėjai skaičiuoja ne tik pagal kilogramus, bet ir pagal kubatūrą. Antklodės, pagalvės, žaislai – jie lengvi, bet užima vietą. Prieš metus siuntėm klientui iš Panevėžio siuntinį, kuriame buvo penkios antklodės. Svoris – aštuoni kilogramai, bet vietos – kaip trisdešimt. Teko permokėt. Jei dedat drabužius, naudokit vakuuminius maišus. Jie sumažina tūrį tris kartus. Stenkitės dėžes užpildyti tankiai, tiesiog nebadėkit tuščios erdvės. Kartais sakau klientams: "Jūs siunčiat orą, o ne daiktus." Ir dar – nepalikit tuščių kampų, nes dėžė vistiek dūlės, o jūs mokėsite už tuštumą.

Kas dedama į dėžes, dokumentai ir muitinės realybė

Ar mamai galima siųsti rūkytos dešros ir sūrio reguliaraus reiso metu?

Štai čia aš jau nebeprisimenu visų taisyklių 100 procentų – maisto siuntimas į trečiąsias šalis... na, Jungtinė Karalystė dabar jau ne ES, nors kažkokių lengvųjų dalykų dar yra. Žinau, kad mėsa ir pieno produktai oficialiai neleidžiami. Bet jei tai nedidelis kiekis asmeniniam naudojimui, kartais praeina, kartais ne. Muitiniai turi teisę konfiskuoti. Buvo atvejis, kai senelis siuntė anūkui naminę dešrą – atėmė viską prie sienos. Tikėkitės blogiausio. Jei norit būt tikri, geriau siųsti rūkytą mėsą per specialias parduotuves Anglijoje, kurios ją ir taip turi. Mažiau streso.

Ar reikia pildyti jokią deklaraciją jei siunčiu tik senas knygas ir kelis megztinius?

Bent jau CN22 arba CN23 forma reikalinga visiems siuntiniams, kurių vertė viršija tam tikrą sumą. Bet net jei siunčiat pigius megztinius – pažymėkit sąrašiuką. Kartais klientai sako "ten tik šiukšlės, kam rašyti". Taip, bet muitinė nežino, ar tai šiukšlės, ar ne. Pernai vienas jaunuolis siuntė "asmeninius daiktus" be sąrašo, o viduje buvo kompiuteris. Muitininkas įtarė prekybą. Sustabdė savaitę. Paaiškinkit normaliai kas viduje, nurodykit apytikslę vertę eurais. Tiesiog ant popieriaus lapo. Nebūtinai specialaus, bet aiškiai. Revoliucijų čia nereikia – sąžiningas sąrašas padeda visiems.

Kas bus jei muitinė atidarys siuntinį ir ras ten ne tai, kas parašyta?

Tada prasideda papildomas darbas. Anglijos muitinė ( tai yra Jungtinės Karalystės muitinė, atsiprašau, po Brexit vis dar maišau pavadinimus ) tikrina gana dažnai, ypač jei siuntinys iš ES. Jei radęs cigarečių pakelį ar alkoholio butelį, kurio nebuvo deklaruota, gali kilti bauda. Ir ne tik piniginė – siuntinys gali būti sunaikintas. Buvo atvejis, kai moteris siuntė drabužių dėžę ir prikišo vieną butelį šampano "staigmenai". Butelis dingo, dėžė atidaryta, o drabužiai buvo išverti kaip reikiant. Nesiųskite staigmenų be žinojimo. Muitininkai nemėgsta siurprizų.

Koks popierius ar medžiaga geriausia siuntinių pakavimui jei neturiu specialių dėžių?

Naudokit burbulinę plėvelę – ne todėl, kad aš ją parduodu, o todėl, kad ji tikrai veikia. Kartono dėžės turi būt dvigubos sienelės, ypač jei viduje stiklas. Aš mačiau žmones, kurie tempia daiktus į Angliją su maišais iš maximos. Ne, taip nedaroma. Kartą siuntėme siuntinį su porcelianu, klientas patvarkė pats: suvyniojo į laikraštį. Atvažiavo šukių krūva. Laikraštis neapsaugo. Jei neturit specialių dėžių, pasiimkit bent storą kartoną ir grikius, kiaurymes užpildykit. Grikiai – pigūs, praktiški, absorbuoja smūgius. Juokingai skamba, bet veikia geriau nei plastikiniai žaislų maišeliai.

Žymėjimas, pristatymas ir kas nutinka Anglijoje

Ar reikia specialiai žymėti dėžę "Emigrantui" ar "Lietuviški daiktai"?

Ne, nereikia. Tai netgi gali pritraukti nereikalingo dėmesio. Užtenka aiškaus adreso etiketės su telefono numeriu. Kartais klientai prirašo "Skubi siunta", "Dėmesio", "Stiklas". Tai nepadeda. Vežėjai vis tiek krauna pagal savo logiką. Geriau numeruokit dėžes: 1 iš 3, 2 iš 3 ir taip toliau. Ypač jei siunčiat penkias dėžes tetai į Sent Albansą. Taip aiškiau ir jai, ir vežėjui. Ai, dar – nepamirškit parašyti gavėjo vardo. Būna, kad žmonės parašo "12 Elm Street" ir viskas. Londone gyvena daugybė žmonių tokiu adresu. Telefonas svarbiau nei bet koks užrašas ant dėžės.

Ką daryti jei siuntinys pasiekė Angliją, bet artimieji negali jo atsiimti?

Pirmiausia – skambinkite vežėjui. Reguliarūs maršrutai turi numatytas saugojimo dienas, paprastai tris arba penkias darbo dienas. Po to gali prasidėti mokesčiai už saugojimą, arba dar blogiau – siuntinys grįžta atgal į Lietuvą. Buvo toks atvejis kai dėdė išvyko į Škotiją ir pamiršo, kad siuntinys laukia Rytų Londone. Grįžo po dviejų savaičių – jau nieko nebebuvo. Teko siųsti iš naujo. Jei žinote, kad artimasis gali būti užimtas, suderinkite pristatymą konkrečiai dienai arba pasakykit, kad perduot kaimynui. Anglijoje tai normalu. Tik gerai aprašykite kaimyną.

Ar vežėjas gali atsisakyti paimti mano siuntinį iš namų jei jis per didelis?

Taip, gali. Nors nenori to daryti, bet kartais privalo. Dažniausiai problema – svoris ar matmenys. Jei turite šimto penkiasdešimt kilogramų spintą ir gyvenate penktame aukšte be lifto... na, suprantat patys. Vežėjai nėra samdyti stebukladariai. Mes klientams sakom tiesiai: paruoškit daiktą prie įėjimo. Tai standartinė praktika. Jei siunčiat mamai spintą į Angliją, geriau išrinkit ir supakuokit į dalis. Kitaip gali kainuoti papildomi du vyrai ir keltuvas. Reguliarių maršrutų mašinos dažnai Mercedes Sprinteriai, ne sunkvežimiai. Dideli gabaritai gali ir netilpti. Tiesiog realybė.

Kas yra ta "saugumo patikra" ir kodėl mano siuntinys vėl atidėtas?

Anglijoje dabar saugumo reikalavimai griežti. Visi siuntiniai keliaujantys reguliariais maršrutais pro kanalą ar keltą tikrinami. Kartais atidėjimas reiškia, kad rado kažką įtartino. Kartais tiesiog eilė. Aš pats nežinau visada kodėl vienas siuntinys praleidžiam per dieną, o kitas stovi keturias. Muitinės sistema ne visada skaidri. Jei jūsų dėžėje yra elektronikos, gali reikėti papildomo tikrinimo. Buvo situacija, kai klientas siuntė seną radiją tėvui. Radijas sustojo dėl to, kad muitininkai patikrino, ar jame nėra paslėptų komponentų. Keturios dienos. Senelis nerimo. Kartais taip nutinka, nors niekas nekaltas.

Kas svarbu renkantis tarp kompanijų ir gyvenimo situacijų

Ar verta siųsti daiktus per garsųjį kurjerį ar geriau per mažesnę lietuvišką kompaniją?

Didieji brandai – DHL, DPD – turi savo pliusų. Greita, aiški sekimo sistema. Bet reguliarūs siuntinių pervežimai Anglijoje artimiesiems dažnai geriau veikia per mažesnes lietuviškas įmones, kurios supranta, kad jūs siunčiate ne tik dėžę, o ją su mamytes megztiniais. Jos lanksčiau bendrauja, gali pasiimti iš namų, sutarti dėl laiko. Didžiųjų kompanijų operatoriai kartais mechaniškai atsakinėja, o lietuviškas vairuotojas dar paskambins ir pasakys "aš po valandos busiu". Štai kodėl daugelis renkasi lokalias. Bet jei siunčiat verslo siuntą į biurą – veikiau didieji. Čia nieko asmeniško.

Ką reikia žinoti siunčiant vaikams į universitetą Braitone?

Studentai – atskira kategorija. Jie dažnai gyvena bendrabučiuose be vietos didelėms dėžėms. Siųskit kompaktiškai ir pasitikrinkit, ar priima didelių gabaritų siuntinius. Buvo atvejis – mama atsiuntė sūnui dviratį, o administratorius atsisakė priimti. Kurjeris paliko kieme. Krytis liko liūdnas. Studentai pamiršta atsiimti. Geriau suderinkite datą, kai žinote, jog jie jau atvykę. Rugpjūtis ir rugsėjus – pats įdarbiausias laikas. Maršrutai užimti, tad būtinas išankstinis užsakymas. Ne paskutinės minutės sprendimas.

Ar siuntinys gali pasiklysti net ir su reguliariais maršrutais?

Deja, taip. Ne dažnai, bet pasitaiko. Prisipažinsiu, per tuos dvidešimt metų esu matęs visko. Kartais etiketė nulūžta. Kartais žmogus paima ne savo dėžę iš sandėlio. Kartais numeracija suklumpa. Mes stengiamės numeruoti ir fotografuoti kiekvieną siuntinį prieš pakrovimą, bet žmogiškos klaidos įmanomos visur. Jei siunčiat labai vertingus daiktus – papildomai apdrauskite. Ir nepamirškit parašyti telefono numerio ne tik ant dėžės, bet ir viduje. Kartais dėžė apgadinama, o viduje esantis popierius lieka. Taip radome praradusį siuntinį prieš kelerius metus. Pasisekė. Kitąkart gali nepasisekti.

Kaip elgtis jei artimieji Anglijoje skundžiasi, kad siuntinys atvažiavo sulamdyta?

Pirmiausia – nuraminkit save, kad tai normalu. Antra – fotografuokit iš karto. Trečia – kreipkitės į tą, kuris vežė. Daugelis reguliarių maršrutų vežėjų turi tam tikrą atsakomybę, bet ji ribota. Jei dėžė buvo silpna – vežėjas gali sakyti, kad blogai supakavot. Buvo, kad senelės siųstas stalo servizas atkeliavo... palikim tai. Žodžiu, sudužo. Dešimt lėkščių. Ji supakavo į seną avalynės dėžę su laikraščiu. Ko tikėtis? Gerai supakuokit. Jei vežėjas pats sugadino per aplaidumą – reikalaukit raštiško patvirtinimo. Bet prieš tai pagalvokit, ar jūsų pakavimas buvo pakankamas. Kartais kaltė dviejų pusių.

Paskutiniai patarimai prieš siunčiant pirmąjį siuntinį

Koks geriausias metų laikas siųsti siuntinį į Angliją per reguliarius reisus?

Rudenį prieš Kalėdas – pats blogiausias metas. Visi siunčia, viskas stringa. Kainos aukštyje. Jei galit – siųskit sausį arba vasario pradžioje. Tuščiau, ramiau, vežėjai mandagesni – na, gal ne mandagesni, tiesiog mažiau puolami. Vasarą taip pat gana tvarkinga. Aišku, jei reikia skubiai – siųsit kada reikia. Bet reguliarūs siuntinių pervežimai Anglijoje veikia sklandžiausiai tada, kai nėra piko. Dar vienas dalykas – venkit pirmadienių ir penktadienių krautuvės dienų. Vidurys savaitės geriau. Trečiadienis – aukso vidurys. Kodėl? Nepaklauskit, tokia statistika iš patirties.

Ar galiu siųsti gyvūną reguliaraus siuntinio metu – žiurkėną broliui?

Ne. Absoliučiai ne. Gyvūnai negali būti siunčiami kaip įprastas siuntinys. Jiems reikia specialaus transporto, veterinarinių pažymų ir leidimų. Bet žinot, kas įdomu – kasmet kas nors paklausia. Praeitais metais moteris bandė įdėti į dėžę žuvytę akvariume, sake, kad jai ten bus kur pasikraut vandens pakeliui. Ne. Nei bandyti negalima. Jūsų broliui nusipirkit žiurkėną Anglijoje. Ten jų yra pakankamai. Siuntinių pervežimas skirtas daiktams, o ne gyvoms būtybėms. Tai nelegalu, nehigieniška ir siaubingai žiauru. Tašk. Baigta.

Kaip greitai gausiu atgal pinigus jei siuntinio nereikės siųsti?

Čia jau priklauso nuo įmonės sąlygų. Kai kurie grąžina per savaitę, kai kurie per mėnesį. Buvo klientė, kuri atšaukė siuntinį dėl sveikatos problemų artimajam. Sutarėm, kad grąžinsim per penkias dienas, bet įmonė, kurią panaudojam tą kartą (ne mūsų nuosavas parkas, o partneriai), tempė tris savaites. Labai nemalonu, kai turi būti tarpininkas. Aš pats iš savo sąskaitos grąžinau anksčiau. Gerai, kad ne didelė suma. Todėl prieš apmokėdami visą sumą – pasvarstykit ir pasiteiraukit dėl sąlygų. Ne visada viskas taip tvarkinga, kaip žadama telefonu. Skaudu, bet tiesa.

Ar verta daryti sąrašą to, kas dedama į dėžę, ir palikti kopiją sau?

Be abejo. Tai paprasčiausias dalykas, kurį galit padaryti. Aš vis dar stebiuosi, kiek žmonių to nedaro. Parašykit ant popieriaus: trys marškiniai, vienas džemperis, du indeliai medaus. Padėkit kopiją viduje, kitą – sau. Jei dėžė prapuls ar bus apgadinta, turėsite įrodymą. Prieš metus buvo situacija – siuntinys pasimeta kur nors prie Folkestone. Klientas turėjo sąrašą ir nuotraukas. Mes atgavom pinigus iš draudimo per dvi savaites. Be sąrašo – būtų buvę beveik neįmanoma įrodyti. Tiesiog skirti penkias minutes. Tikrai verta. Pasitikėkit, bet patikrinkit.

Kur rasti patikimą reguliaraus maršruto vairuotoją į Angliją?

Paklauskit pažįstamų. Rimtai. Geriausios rekomendacijos ateina iš ten, kur jau vežė. Internete pilna gražių svetainių, bet ne viskas auksas kas auksu žiba. Paskambinkit į kelias įmones, paklauskit, ar turi licenciją tarptautiniams pervežimams, ar draustas krovinys. Jei telefone žmogus išsisukinėja ir nesugeba atsakyti paprasto klausimo – užmerkit akis ir rinkitės kitą. Aš žinau, kad kartais norisi sutaupyti, bet patikimas siuntinių pervežimas Anglijoje artimiesiems yra tas dalykas, kuriam geriau nepagailėt laiko paieškoms. O ne pagailėti kaip... kaip sakant, nepagailėti pastangų. Kvailai skamba, bet jūs supratot mintį.

Išvada

Reguliarus siuntinių pervežimas Anglijoje artimiesiems – tai ne raketų mokslas, bet reikalauja proto ir šiek tiek kantrybės. Nepirkite paslaugos vien pagal kainą, nepamirškite sąrašų ir nesitikėkite, kad muitinė praleis dešrą. Aš per savo karjerą mačiau visko, bet viena taisyklė lieka: jei norit ramybės – rinkitės tuos, kurie dirba jau metų metus ir turi ką prarasti. Siunčiat ne tik daiktus, o dalį savęs. Tiesiog verta tai padaryti tinkamai.