Siuntinių pervežimas Anglija mikroautobusais: greita ir efektyvu

Nu, žiūrėk. Jau kokius trylika metų važinėju pirmyn atgal tarp Lietuvos ir Anglijos, vežioju daiktus žmonėms, kurie persikelia arba tiesiog nori nusiųsti siuntinuką giminaičiui Londone. Per tuos metus, pervežam viską – nuo vieno lagamino iki visų buto baldų. Daug kas galvoja, kad siuntinių pervežimas Anglija mikroautobusais – kaip taksi, tik su kroviniu. Iš tikrųjų ten yra savų niuansų. Kartais viskas sklandžiai, kartais nutinka keistenybės, o kartais žmonės apskritai nesupranta, kodėl viena kaina, o ne kita. Šitam tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man uždavo šimtai žmonių per tuos metus. Ne iš vadovėlių, o iš gyvenimo, realių situacijų ir poros numerių, kuriuos verta žinoti prieš užsakinėjant.

Kainos, terminai ir kaip ten viskas su laiku

Kiek dabar kainuoja siuntinuką nusivežt į Londoną mikroautobusu?

Na, standartinė dėžė iki 20 kilogramų, jei paimam iš Vilniaus ir vežam į Londono centrą, kainuos apie 70–95 eurus. Jei reikia vykti į užmiestį – prisidės dar keliolika. Kai mašina pilna, dalinamės degalus ir kelių mokesčius, tada išeina pigiau. Bet jei kažkas siūlo 30 eurų už šaldytuvą – čia arba afera, arba kažkas labai blogai. Esu matęs, kaip tokie „meistrai“ pasiima daiktus ir dingsta. Tikrai neik į tą žaidimą.

Kiek realiai trunka siuntinių pervežimas Anglija mikroautobusais nuo durų iki durų?

Paprastai trys keturios dienos nuo paėmimo iki pristatymo. Kartais per dvi, jei vairuotojas paspaudžia ir kelyje nėra eilių keltuose. O kartais per savaitę – žiemos rūkas, streikai uoste. Tai ne DPD kurjeris su mašinyte. Mikroautobusas kerta visą Europą, o vairuotojas privalo ilsėtis pagal tachografą. Skubinti čia nėra kaip, nors visi norisi greičiau.

Ar mikroautobusai važiuoja kas savaitę, ar tik kai susirenka pakankamai krovinių?

Važiuojame reguliariai, bet žiemą po švenčių pasitaiko pertraukų arba ilgesnių tarpų. Dažniausiai išvykstame ketvirtadienį arba penktadienio naktį, kad savaitgalį jau būtume Anglijoje ir pradėtume pristatymus. Kartais važiuoja dvi mašinos, o kartais laukiame kitos savaitės, jei nesusirenka pilnas krovinys. Verslas yra verslas – tuščio mikroautobuso niekas nemėgsta varyti per Europą, nors ir norisi padėti visiems iš karto.

Kada geriau siųsti – antradienį ar prieš savaitgalį? Ar nuo to kas nors keičiasi?

Geriau pirmoje savaitės pusėje, tarkim antradienį ar trečiadienį. Tada spėji į tą pačią savaitę. O jei atiduodi penktadienį vakare – dažniausiai gausi tik kitą antradienį, nes savaitgalis viską pavogia. Šeštadienį Anglijoje daug kas nepriima siuntinių, žmonės miega iki pietų arba išvažiuoja į turgų. Tai taip, rinkis pradžią savaitės, tada viskas sukasi greičiau. Praktiškai taip veikia maršrutai.

Kokiais maršrutais važiuojat – per Veliją, Olandiją? Kiek tai turi reikšmės?

Dažniausiai sukame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir tada keltu arba tuneliu per Lamanšą. Į šiaurinę Anglijos dalį galima per Belgiją. O vat per Prancūzijos vidurį važiuojame rečiau – ten mokesčiai didesni ir kamščiai baisūs, priešingai nei daug kas galvoja. Maršrutas turi reikšmės kainai, nes kiekviena papildoma diena kelyje kainuoja. Mūsų vairuotojai dažniausiai renkasi Olandiją dėl gerų kavinių pakelėse, bet čia jau nukrypstu nuo temos.

Kodėl vieni prašo 200€, o kiti 80€ už tokį patį siuntinį? Kur gaudyklė?

O čia jautri vieta. Kartais 80€ siūlo tie, kurie neturi licencijos ir veža pilnu mikroautobusu be jokio draudimo. Būna tokių, kurie pakrauna daiktus į savo asmeninį tranzitinį Sprinterį ir važiuoja kaip į svečius. 200€ gali prašyti didesnės firmos su biurais, sekimu ir visais popieriais. Tiesa, mes laikomės kažkur per vidurį. Bet jei kaina žemiau kuro sumos – netikiu. Pats mačiau, kaip žmogus sumokėjo 50€ už sofą, o ji atvežta su sulūžusia koja. Rinkoje pilna šarlatonų.

Ką galima vežti ir kaip iš tikrųjų reikia paruošti

Sakykit, ar turiu pats supakuot, ar jūs tai padarot už mane?

Geriau – pats. Tu žinai, kas viduje, ir jei tai lėkštės iš močiutės, tu supakuosi kruopščiau nei mūsų vaikinas, kuris skuba prie kitos siuntos. Mes galime atvežti kartonines dėžes ir burbulinę plėvelę, bet užpakavimas užtrunka, o laiko kelyje niekas neatstuks. Buvo atvejis, kai klientas paliko šaldytuvą originalioje dėžėje, o ant kelio jis apsiverčė – viduje viskas susitrynė. Tai savo daiktus pažįsti geriausiai. (Na, gerai, kartais padedam supakuoti, bet neskatinu dėl laiko stokos.)

Ar galima vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną mikroautobusu, ar čia jau per didelis daiktas?

Galima, bet turi suprasti, kad mikroautobusas (na, tiksliau – mūsų Mercedes Sprinteriai, bet vadinkim mikriuku) turi ribotą erdvę. Šaldytuvas turi būti išvalytas, be vandens viduje, kitaip kelyje formuojasi pelėsiai ant kitų daiktų. Kartais žmonės pasako – „tik šaldytuvas ir du lagaminai“, o atvažiavęs matau dar sofą, kurią „pamiršo paminėti“. Tada tenka aiškintis, kad vietos nebeliko. Prieš dvejus metus toks scenarijus atsitiko Klaipėdoje – beveik turėjome iškrauti pusę mašinos. Verslo logistika, bet stresas.

O galima du lagaminus, dviratį ir dar kartoninę dėžę su knygom vienu metu?

Žinoma, galima. Mes vežam ne tik atskirus siuntinius, bet ir daug asmeninių daiktų, kurie netelpa į standartines pakuotes. Dviračiai būna su nuleistais ratais arba išardyti, kad netrukdytų. Knygos – bjaurybės, sveria kaip akmuo, nors neatrodo. Svarbu, kad bendras tūris tilptų į tavo rezervuotą vietą – maždaug 8–10 europadėklių erdvę. Jeigu viršiji tą ribą – sakom iš karto, nes mikroautobusas nėra stebuklingai didelis. Nepamiršk, kad kiti klientai irgi turi daiktų.

Ar elektronika – kompai, monitoriai – gali važiuoti tame pačiame mikriuke su baldais?

Gali, bet reikia apgalvoti. Monitoriai turi būti tarp minkštų daiktų arba apvilti antklodėmis, nes kelias per Olandiją kartais būna kaip kalneliai. Ypač senesni keliai Lenkijos pietuose. Buvo atvejis, kai vežėme PC stovą šalia metalinių stalo kojų – vairuotojas užmiršo pritvirtinti, ir krovinys pasistumdė. Stovas liko gyvas, bet vaizdo plokštė atšoko iš lizdo. Elektroniką reikia apvynioti burbuline plėvele net du kartus. Kantrybė taupo daiktus.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ mikroautobuse? Tai aš dalinuosi tuo mikriuku su kitais?

Taip, būtent taip. Dalinis krovinys – kai tavo siuntinys užima tik dalį mikroautobuso, o likusią vietą pripildo kitų klientų daiktai. Tai ir pigiau, ir ekologiškiau, ir apskritai logiškiau, nei siųsti tuščia mašiną dėl vienos dėžės. Žinoma, mes skaičiuojam kubus ir žinom, kiek kuriai dėžei vietos reikia. Niekas nededą tavo lagamino po kažkieno šaldytuvu – viskas sudėliota tvarkingai. Kartais klientai mano, kad tai kaip autobusas keleiviams: visi susispaudę. Ne, daiktai nesispaudžia, jie tik stovi greta.

Koks didžiausias svoris vienam siuntiniui, kurį dar imat be priekabos?

Paprastai – iki 40–50 kilogramų vienam daiktui. Kitaip vairuotojui nusibaigs nugara, o jų turime labai ribotai. Jeigu siuntinys sveria daugiau, reikia mokėti už du asistentus arba patiems padėti įkrauti. Kartą vežėme seifą – 120 kilogramų. Nuomojomės net statybinį vežimėlį pakrovimui. Mikroautobusas tai laisvai ištemps, bet ar turėsime kaip iškrauti Britanijoje be lifto – čia jau klausimas. Todėl apie sunkius daiktus perspėju iš anksto.

Paėmimas iš namų ir pristatymas – kaip ten tiksliai yra

Ar paimat siuntinį iš namų Panevėžyje, ar tik iš didžiųjų miestų?

Paimam ir iš Panevėžio, ir iš mažesnių miestelių, bet papildomai už tai kainuoja. Jei mikroautobusas važiuoja pro šalį, tarkim kryptimi į Rygą ir tada į Vokietiją – sutinku. Bet jei reikia važiuoti 70 kilometrų atgal, tai arba lauki, kol susidėlios grupė iš to rajono, arba mokiesi už degalų skirtumą. Praktiškai dažniausiai renkamės Kauną, Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius kaip pagrindinius taškus. O štai iš Ignalinos ar Zarasų – tikrai reikia derėtis. Nesusidaro ten kasdien pakankamai siuntų, kad specialiai suktume.

Ar tikrai atvešit tiesiai į duris Birmingeme, ar reikės važiuot kažkur sankabėn?

Sakau kaip yra – jei adresas pasiekiamas standartiniu mikroautobusu ir nėra ženklų „Privati teritorija“, tai taip, į duris. Bet Birmingemo centre, kur susiaurėjusios gatvės ir rezervuotos zonos, kartais tenka sustoti 200 metrų atokiau. Vairuotojas paskambina, susitinkate prie mašinos. Buvo situacijų, kai klientas gyvena 15 aukšte daugiabutyje be lifto – tada nešame iki durų, bet jis pasako „ačiū“ ir pamini arbatpinigius. O jei gyveni užkampyje prie žvyrkelio – geriau susitarti dėl artimiausio Tesco parkingo.

O jei aš darbe ir neišgirstu skambučio kai kurjeris atvažiuoja – ką tada?

Na, kad taip nenutiktų, mes iš anksto suderiam bent valandos intervalą. Bet būna – skambinu, klientas nekelia, mašina stovi, vairuotojas nervinasi dėl stovėjimo mokesčio. Pirmas kartas – bandau dar kartą, rašau žinutę. Antras – palieku daiktą kaimynui, jei sutikai, arba vežam atgal į sandėlį. Tuomet reikia mokėti papildomai už saugojimą ir pakartotinį pristatymą. Buvo prašymų „palikit prie durų“, bet ten lyja – aš tokių rizikų neimu. Kentėsi pats po to.

Jeigu aš gyvenu Vilniuje, o maršrutas prasideda Klaipėdoje – kaip aš jums perduosiu siuntinį?

Turime partnerių Vilniuje, kurie surenka ir atveža į mūsų punktą. Arba klientai patys numeta į sandėlį Naujojoje Vilnioje. Dar vienas variantas – sutariame dėl kurjerio perdavimo, bet tada prisideda papildoma paslauga. Aš asmeniškai mieliau renkuosi, kad žmogus pats atvežtų jei turi kaip, nes mažiau rizikos, kad kažkas pames dokumentą arba pakuotę pažeis antrojo pervežimo metu. Bet suprantu, ne visi turi mašinas. Tai vat derinam individualiai – čia nėra vieno atsakymo visiems.

Ar galima mokėti grynaisiais kurjeriui atvykus, ar tik pavedimu iš anksto?

Grynaisiais galima, bet tiksliai – eurais arba svarais. Tik štai svarų keitimo kursas kelyje ne visada mums palankus, todėl dažniausiai prašome eurų. Pavedimas iš anksto yra saugesnis abiem pusėm, ypač kai pirmą kartą dirbame. Geriausiai – pusė sumos iš anksto, pusė grynais atvykus. Toks kompromisas. Kartą gavome mokėjimą tik grynais, o vairuotojas pametė piniginę pakeliui prie kažkokio restorano – nu, nejuokinga buvo aiškintis biurui. Banko kortelėmis atvykus ne visada patogu, nes ne kiekvienas turi terminalą.

Ar man reikėtų padėti nešti dėžes į mikroautobusą, ar vairuotojas pats susitvarko?

Vairuotojas padeda, bet jei turi galimybę – prisidėk. Ne dėl to, kad mes nemokame, o dėl nugarų. Jis vairuos dar 1800 kilometrų, o jei iš pradžių persitemps – naktį skaudės galvą ir bus pavojinga ant kelio. Buvę atvejai, kai klientas atsisėda į fotelį ir stebi, kaip vežėjas vienas tempia tris dekoderių dėžes. Tai nėra džentelmeniška. Suprantu, kad sumokei ir lauki paslaugos, bet čia ne koks Move-iš šou per televizorių, čia realus fizinis darbas. Padėk atidaryti duris bent jau.

Bedos, draudimai ir kiti nepatogūs dalykai

Ar reikia mano siuntiniui atskiro draudimo, ar jis jau kaip ir padengtas?

Čia aš šimtu procentų pasakyti negaliu už visus rinkoje, bet mūsų mikroautobusai turi CMR draudimą, kuris dengia pagrindinę atsakomybę. Tačiau jis turi savo limitų ir dažnai nekompensuoja veidrodinio stiklo arba šaldytuvo, jei jie vežami be originalios dėžės. Jei veži vertingą elektroniką – geriau pasidaryk papildomą draudimą pats arba pasiūlyk, kad mes sutvarkytume. Buvo pervežimų, kai nieko blogo nenutiko, bet aš vis tiek sakau žmonėms – brangių daiktų niekada nelaikyk vien tik ant baldo prikrauto be apsaugos.

Sakykit, o legalu iš viso taip vežti komercinius siuntinius mikriuku? Nebijot problemų?

Legalai, jei turi licenciją vežėjui, CMR draudimą ir tachografą. Taisyklė tokia pat, kaip ir sunkvežimiui, tik mašina mažesnė. Problemos prasideda, kai kažkas ima vežioti be licencijos, pamiršta mokėti mokesčius arba užkrauna ant žmonių mašinos. Mes dirbame pagal sutartis, bet aš žinau rinkoje yra tokių, kurie turi tik vairuotojo pažymėjimą ir norą. Policija Anglijoje ar Vokietijoje tikrina gana dažnai, ypač Doverio uoste. Jeigu nėra popierių – gali konfiskuoti krovinį. Tada kentės ne tik vairuotojas, bet ir tu, jei tavo daiktai viduje.

Ką daryti, jei muitininkai pasienyje nori atidaryti dėžę? Ar jie dažnai taip daro?

Muitinė – blogiausias košmaras vairuotojui (na, gerai, ne blogiausias, o nemaloniausias galas), bet realiai Lietuvos-Anglijos kryptimi dabar jau nebe ES vidus, tai reikia deklaracijų. Asmeniniai daiktai dažniausiai praeina, jei turi sąrašą. Bet gali prašyti atidaryti ant žirklės, parodyti, kad ne komercinis krovinys. Buvo atvejis, kai Olandijos pareigūnai dvi valandas tikrino dėžę su žaislais – įtarė kontrabandą. Viskas buvo gerai, bet vėlavimas – 5 valandos. Ką padarysi, sienos yra sienos, o mūsų darbas – kantriai palaukti.

O jei mano daiktai kelyje sulūžta ar kitaip kentėta – kas kaltas ir kas moka?

Jei tai mūsų kaltė – kompensuoja draudimas. Jei tu pats supakavai silpnai ir viduje nėra apsaugos – tavo rizika. Aš visada sakau: padaryk dėžę taip, tarsi numatytum, kad ji nukris nuo metro laiptų. Nes keliais kartais nutinka – mikriukas stipriai stabdo, daiktai pasistumia. Realus atvejis: vežėme spintelę, klientas pridėjo prie jos stiklinę lentyną be jokios apsaugos. Kelias Kassel apylinkėse – duobėtas. Lentyna trūko per pusę. Prasidėjo ginčas. Aš mieliau iš anksto perspėju, nei aiškinuosiu po to. Pakuok tvirtai, žmonių prašau.

Kaip aš galiu žinoti, kur dabar yra mano siuntinys? Ar yra koks nors sekimas, kaip DPD?

Ne, nėra tokio GPS mygtuko, kur spustelėjęs matai tašką judant Volfsburgo link. Mes – mažesnė įmonė, turim vairuotojo telefono numerį ir planuojamus sustojimus. Skambini jam arba mums, pasakom: „dabar laukiame keltą, rytoj būsim Amsterdame“ ir panašiai. Tai labiau komunikacija nei elektroninis sekimas. Būna, kad ryšys blogas – ypač Vokietijos tuneliuose. Tada tiesiog palauki. Jei nori absoliutaus sekimo, tenka kreiptis į didžiąsias logistikos bendroves, kur ten bus 400 eurų už tą patį siuntinį. Čia toks pasirinkimas.

Jeigu mano daiktai užima daugiau vietos, nei aš nurodžiau telefone – bus didelė bėda?

Būna. Jei skirtumas nedidelis – vairuotojas sukteli galvą ir susitvarko. Bet jei dvi dėžes sakei, o atvežei penkias – problema. Mikroautobusas neturi begalinės erdvės (nors kartais norėtųsi). Tada tenka palikti dalį daiktų kitai kelionei arba samdyti antrą mašiną. Geriausias patarimas – nufotografuok viską ir atsiųsk mums prieš. Mes matę šimtus nuotraukų ir žinom, kiek kas užima. Nebūna taip, kad „vos ne vos“ sutelpam stebuklingai. Buk sąžiningas dėl tūrio, tada visi liks patenkinti. Meluoti čia nenaudinga – vistiek vairuotojas pamatys.

Išvada

Siuntinių pervežimas Anglija mikroautobusais yra geras pasirinkimas, jei nori greičiau nei jūra ir pigiau nei lėktuvu. Bet svarbiausia – rinkis tuos, kurie dirba sąžiningai, pakuoji pats atsakingai ir nesitiki stebuklų. Mikroautobusai turi ribas, vairuotojai turi tik dvi rankas ir po parą laiko paros. Jei viską supranti iš anksto – pervežimas bus sklandus. Jei ne – rašyk, paklausiu, papasakosiu kaip iš tikrųjų. Po tiek metų aš čia jau viską mačiau ir nieko naujo nepapasakosi, bet drąsiai klausk.