Siuntinių pervežimas Anglija: kaip iš tiesų veikia pristatymai be vėlavimų?

Kai pradėjau dirbti su perkraustymais ir siuntiniais į Londoną dar 2006-aisiais… tuomet viskas buvo kitaip. Dabar manęs nuolat klausia – ar tikrai galima garantuoti, kad siuntinių pervežimas Anglija bus visada laiku ir be vėlavimų? Gerai, atvirai? Absoliučios garantijos niekas negali duoti, net ir tie, kurie taip šaukia ant savo puslapių. Bet yra būdų, kaip prisiartinti prie šimtaprocentinio tikrumo. Jei žinai, kas dažniausiai velia procesą ir kaip to išvengti – jau esi žingsnis priekyje. Štai ką per beveik du dešimtmečius susidariau kalbėdamasis su klientais.

Laikas, vėlavimai ir kitos nemalonios staigmenos

Ar siuntinys tikrai pasiekia Angliją per 3 dienas kaip žadama?

Kartais taip, kartais ne. Jei vežėjas turi pilną mikroautobusą ir išvažiuoja antradienį, trečiadienį siuntinys jau gali būti Birmingeme. Bet jei laukia, kol prisirinks krovinių į Londoną, gali praeiti ir savaitė. Aš asmeniškai nemėgstu žadėti trijų dienų, nes visko pasitaiko. Vakar oro uoste buvo chaosas dėl rūko – valanda čia, valanda ten, o paskui visas grafikas byra. Realiai? Penkios darbo dienos yra saugesnis pažadas nei trys. Juolab kad ir Eurotunelis kartais stringa be jokios priežasties.

Ką daryti, jei mano siuntinys stringa pasienyje jau antra savaitė?

Pirma, nelauk trečios. Skambink vežėjui ir reikalink dokumentų numerio. Dažniausiai problema – netinkamai užpildyta muitinė deklaracija arba įtartinas turinys. Praeitais metais vienas klientas siuntė kedus (ar tai buvo sportiniai bateliai? ne, kedukai) ir parašė tiesiog "shoes" ant deklaracijos. Muitininkai sustabdė, atidarė, patikrino. Savaitė dingo. Sekdavo numerį kasdien, bet vistiek reikia kantrybės. Ir nepamiršk, kad muitinė Anglijoje dabar tikrina daugiau nei prieš penkerius metus.

Kodėl vieni vežėjai visada vėluoja, o kiti spėja laiku?

Tai nuo ko priklauso… tiesiog nuo organizacijos, bet ne tik. Mažesnės įmonės kartais pervertina savo galimybes. Paima 80 siuntinių, o mikriukas talpina 40. Paskui meta į didesnį terminalą, ten perkaupiama. O normalios įmonės planuoja maršrutus, žino, kur svyruoja. Kartais, būkim atviri, vairuotojas susirga, bet tai nereiškia, kad įmonė bloga. Tiesiog realybė. Geri vežėjai paskambina ir pasako – vėluosim dviem dienom. Blogi nieko nesako. Aš tau pasakyčiau – stebėk, ar nuo pat pradžių komunikacija aiški. Jeigu jau pirmas kontaktas letenas, ir siuntinys bus letas.

Kada geriausia siųsti siuntinį, kad jis neužstrigtų?

Venk pirmadienių ir penktadienių. Nežinau kodėl, bet patirtis rodo – tada srautas didžiausias. Antradienis ar trečiadienis yra auksas. Ir prieš didžiąsias šventes – nedrįsk siųsti paskutinę savaitę. Gruodį visi nori iki Kalėdų, bet pasienis dirba lėčiau, vairuotojai pavargę. Kartą pamačiau eilę pasienyje – 4 valandos tik laukti. Siųsk ramią savaitę, vidurį mėnesio. Toks nepastovus darbas, bet mėnesio vidurys tikrai saugesnis. Būna ir taip, kad ant ledo važiuoji, bet kiekvienas metas turi savo riziką.

Ar savaitgaliai ir šventės smarkiai velia pristatymą?

Žinoma. Anglijoj šeštadienis paprastai ne darbo diena perkraustymams ir didiesiems kroviniams. Nors DPD ar kiti paštomatai kartais dirba. Jeigu siuntinys kerta kanalą penktadienį vakare, jis tikriausiai gulės Doverio terminale iki pirmadienio ryto. Kartą klientas piktinosi, kad per Velykų savaitgalį niekur nenuvažiavo. Na ką tu padarysi, net ir vežėjai turi šeimas. O šiaip, pašto sistemoje ten irgi būna sumaišties per šventes. Planuok iš anksto ir nesitikėk stebuklų prieš laisvas dienas. Tarptautinis siuntinių pervežimas Anglija nėra teleportacija.

Kiek realių dienų trunka siuntinių pervežimas Anglija dabar po Brexit?

Na štai, čia jau kita kalba. Anksčiau – trys keturios dienos. Dabar? Keturios šešios, kartais septynios. Muitinė tikrina kruopščiau, dokumentų daugiau. Štai – jei anksčiau reikėjo tiesiog lipduką priklijuoti, dabar reikia pildyti papildomai. Bet esmė ta, kad jeigu dokumentai tvarkingi, savaitė tikrai pakankama. Aš pats stebiuosi, kad kartais per penkias dienas būna. Būna ir dešimt, jei kažkas ne taip. Brexit tikrai pridėjo popierizmo, bet sistema jau kiek įprato.

Pakuotė, svoris ir kaip neprarasti daiktų

Ar galiu sudėti daiktus į paprastą maišą ir tikėtis, kad viskas bus gerai?

Ne, tikrai ne. Kartais žmonės pakuoja daiktai į maišus ir galvoja, kad pakaks. Aš tai vadinu "dešrų pakavimu" – ką sugrobiai, tą ir sukišei. Praeitą žiemą vienas vaikinas siuntė drabužius į Blackpool – sumetė į šiukšlių maišą. Maišas trūko, drabužiai pasklido po visą krovininę. Keli dingo. Kartono dėžės kainuoja centus, o nervai – nebe. Investuok į dėžes, lipnią juostą, burbulinę plėvelę. Ypač jei ten kažkas trapi. Geriausia dvigubos sienelės dėžė.

Ką reiškia, kai rašo "pažeista pakuotė" ir kas atsakingas?

Tai reiškia, kad kažkur kelyje dėžė nukentėjo. Gali būti vežėjo kaltė, gali būti ir pačio pakavimo. Jei pats supakavai į ploną šaldytuvo dėžę – sunku kaltinti kitus. Bet jei viskas buvo tvirtai ir atsirado dužių – vežėjas turi atsakyti. Realiai, jei nesi apdraudęs, dažniausiai gauni atsiprašymą arba simbolinę kompensaciją. Buvo atvejis, kai siuntėme stalinę lempą – dėžė atrodė lyg ant jos šoko. Nuotraukos padėjo, gavome atlygį. Bet geriau tiesiog gerai supakuoti iš pradžių, nei vėlai džiaugtis nuotraukomis.

Kaip supakuoti elektroniką, kad nesudužtų kelyje?

Du žodžiai – burbulas ir standartinės dėžės. Kartą siuntėme monitorių į Reading. Klientas pats apsaugojo laikraščiais… Laikraščiai. 2008-ieji prašyte prašosi. Monitorius atėjo su kreivu ekranu. Kurjeriai krauna krūvas, jie neturi laiko žiūrėti "oja, čia elektronika". Dėžė turi būti tvirta, viduje – porą centimetrų amortizacijos. Jei gali, originalią pakuotę išsaugok. Ai, ir nepamiršk ant viršaus užrašyti "trakio" – nors Australijoj rašo "fragile", bet čia Anglija, taigi angliškai arba universalūs simboliai. Kitaip gali tiesiog pastatyti apačion po vinimis.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Angliją be problemų?

Neišsiųsi šviežių bandelių, aišku. Bet dešros, sūriai, pieno produktai – griežtai draudžiami, muitinė juos gali konfiskuoti. Konservai, džiovinti grybai, šokoladai – dažniausiai praeina. Buvo toks atvejis: močiutė siuntė anūkui į Manchester dešrų. Sustabdė. Na, dešros – gyvūninės kilmės. Dabar po Brexit dar griežčiau. Jei jau siunti maistą, tegul tai yra kieti produktai, gerai uždaryti, su ingredientų sąrašu. Ir tikėkis, kad gali užklausti. O šiaip geriau jau ne, ypač jei nežinai tikslios taisyklės. Aš pats tų dalykų nebejaučiu kasmet taip pat.

Koks maksimalus svoris siunčiant per privačius vežėjus į Angliją?

Dažniausiai vienas asmuo gali siųsti 30-31 kg į vieną dėžę be papildomų klausimų. Jei daugiau – jau reikia kalbėti apie krovinių gabenimą, nebe siuntinį. Aš asmeniškai siūlyčiau nespausti iki 30, nes svarstyklės pas vežėjus kartais meluoja. Buvo situacija – 32 kg dėžė, vežėjas prigrėbė 35 kg ir priskaičiavo antsvorio mokestį. Geriau turėti rezervą. Dvi po 20 kg yra geriau nei viena per 40. Ir nepamiršk, kad kurjeris pats tos dėžės nepakels, jei neturi lifto.

Ar reikia rašyti ant dėžių kas viduje ir kokie daiktai?

Taip, ir dar kaip reikia. Ne dėl muitų vien – bet dėl tvarkos. Kai mašinoje 60 dėžių, kurjeriui reikia žinoti kur yra elektronika, kur rūbai. Be to, jei kas nors eina dūmų, jie turi matyti. Aš visada patariu rašyti sąrašiuką ant šono ir numeruoti dėžes. "Dėžė 1 iš 3", "rūbai", "knygos". Žinokit, kartą klientas rašė viską lietuviškai ant dėžių. O vairuotojas iš Lenkijos… na, galėjo suprasti, bet visgi verčiau angliškai arba kodais. Aišku, kai žmonės skuba, apie tai pamiršta.

Muitai, popieriai – Brexit palikimas

Kada reikia mokėti muitus siunčiant siuntinį į Londoną?

Kai vertė viršija 135 svarus. Na, arba kai muitininkas nusprendžia, kad turinys komercinis. Tuomet muitai, PVM – standartiškai. Daugelis mano klientų siunčia asmeninius daiktus, senus rūbus, knygas – tiek neverta. Bet jei siunti keturis porinius batus naujus dėžėse – gali įtarti prekybą. Muitai tada gali nokautuoti. Prieš metus vienas vyrukas siuntė dekoratyvines lempas parduoti – bam, papildomai 80 svarų. Taigi, jei ne komercija – nerašyk naujų daiktų kaip prekių. Būk atviras nuo pradžių.

Ar dovanos taip pat apmokestinamos Didžiojoj Britanijoj?

Taip, jei jų vertė viršija tą pačią ribą. Dovanų statusas nereiškia nemokumo. Turi būti tikros dovanos – ne parduotuvių dėžės, ne originalios pakuotės. Buvo tokia istorija: mergina siuntė į Liverpool draugei sukaktuvių proga 5 poras kojinių, bet visos naujos, su etiketėmis. Muitininkas pažiūrėjo – komercinis siuntinys. Teko mokėti. Jei jau dovanoji, išimk kainų etiketes, supakuok kaip asmeninį dalyką. Ir rašyk atvirai laiške, kad dovana. Nors kartais net ir tai nepadeda, jie realiai tikrina. Aš ten kartais stebiuosi jų uolumu.

Kas yra EORI numeris ir ar man jis reikalingas?

EORI – tai toks kodas, kurį naudoja įmonės ir nuolatiniai siuntėjai. Paprastam žmogui siunčiančiam daiktus į Londoną ar Birmingemą – nereikia. Nors šiuo metu kai kurie vežėjai prašo ir privatiems asmenims pildyti… ne, nelaukit, aš čia galiu maišyti. Jeigu esi fizinis asmuo ir siunti sofą sesei – neužpildinėk EORI. Jei esi verslininkas ir eksportuoji prekes – tada taip. Daugelis žmonių net nežino kas tai, ir nereikia žinoti. Tik verslams svarbu. Bent jau kol kas taip yra, bet žinokit, taisyklės keičiasi kas mėnesį. Geriau paklausk konkrečiai to, kas veš.

Ką daryti, jei muitai prašo sumokėti daugiau nei siuntinys vertas?

Skamba beprotiškai, bet taip būna. Ypač jei muitininkai įvertina prekę pagal parduotuvės kainą, o tu pirkai su 70% nuolaida. Tada gali prašyti pateikti sąskaitą faktūrą, mokėjimo įrodymą. Aš tokių atvejų mačiau ne vieną. Buvo kompiuterio dalis, Amazon likutis už 20 svarų, o muitai įvertino kaip 120. Mes atsiuntėme ekrano nuotrauką su pirkimu – sumažino. Reikia įrodinėti. Jei negali įrodyti, deja, arba atsiimi siuntinį mokėdamas, arba jis grįžta atgal. Paskutinis variantas brangus ir liūdnas. Nesigailėsi jei išsaugosi pirkimo laišką.

Ar po Brexit pasikeitė taisyklės siuntiniams į Angliją iš Lietuvos?

Pasikeitė kardinaliai. Anksčiau tai buvo kaip siūsti į Marijampolę – lipnus popierius ir į priekį. Dabar Didžioji Britanija yra trečioji šalis formaliai. Reikia muitinės deklaracijų, prekių aprašymų, vertės. Gyvūniniai produktai – beveik visi po draudimu. Augalai – taip pat kitaip. Žmonės vis dar galvoja, kad viskas kaip anksčiau. Nebe. Kartą klientas pyko, kodėl jo siuntinys stringa. Pažiūrėjau – CN22 neužpildyta. Paaiškinau, kad dabar tai privaloma. Jis: "o anksčiau nereikėjo". Na taip, anksčiau. Bet dabar kitaip. Ir konservai dešrelių – nebe taip paprasta.

Pinigai, kainos ir kodėl kartais pigiau negeriau

Kiek kainuoja siuntinių pervežimas Anglija mažesniu automobiliu?

Žiūrėk, jei kalbam apie keleivinį mikroautobusą skirtą siuntiniams, mažiausiai maždaug 40-50 eurų už santykinai nedidelį siuntinį arba krovinį. Bet čia labai apytiksliai. Kartais vežėjai renka "mikrus" – kelių klientų siuntinius į vieną reisą. Tada galima sudėti ir daugiau, kaina pasidalija. O jei vienas asmuo užsako visą mikroautobusą Vilnius-Londonas – 800-1200 eurų. Skirtumas didžiulis. Geriausia skambinti ir klausti konkrečiai. Tik nepagalvok, kad pirmadienį bus taip pat kaip ir ketvirtadienį – kainos juda pagal kurą.

Kodėl skirtingos įmonės skelbia tokią skirtingą kainą už tą patį siuntinį?

Nes vieni skaičiuoja realų darbą, kiti – skambutį pritraukti. Skelbia 15 eurų, o kai paima telefoną – paaiškėja, kad prie to dar kuras, keltas, muitai, popieriai, rankinis pakrovimas ir dar kažkas. Tiesiog marketingas. O normali įmonė nuo kartos pasako: 60 eurai ir viskas įskaičiuota. Aš asmeniškai vengiu tų, kurie žada per pigiai. Praeitą vasarą klientas pasirinko pigiausią variantą, skelbime 12 eur – realiai sumokėjo 45 po visų "papildomų paslaugų". Klasika. Geriau brangiau, bet žinai ką moki. Ypač kai kitam gale laukia tavo giminaitis.

Ar yra paslėptų mokesčių už kurjerio paslaugas?

Jei sąžiningas vežėjas – nėra. Bet jei skaitai smulkųjį šriftą… Aš pats kartais nespėju perskaityti visų sutarčių, o jos ilgos. Būna kuro priemoka, jei tokia sutartyje. Būna už antrą aukštą be lifto, būna už vėlyvą užsakymą. Tai ne visada "paslėpta", bet smulkiai parašyta. Prieš pirkdamas paslaugą klausk – ar kaina galutinė? Ar dar bus ką primokėti? Jei vengia atsakyti tiesiai – raudona vėliava. Normalūs žmonės atvirai sako: štai sąskaita, štai kas įskaičiuota. Jei pradeda šnekėti aplinkui – bėk.

Ar verta drausti siuntinį, kuriam vertė tik 50 eurų?

Sunkus klausimas. Teorijoje ne, bet praktikoj… Buvo siuntinys su senais vaikiškais žaislais, sentimentinė vertė be proto didelė, reali – 30 eurų. Prarado. Klientas verkė ne dėl pinigų, o dėl prisiminimų. Draudimas komercinę vertę atlygintų, bet ne sentimentinę. Tai jei tau svarbu – apdrausk. Dėl 50 eurų daikto draudimas kainuos kelis eurus. Ar verta? Jei nervuoji – taip. Jei ramus, kad vėl gausi kitą – ne. Aš pats savo asmeninių daiktų apdraudinėju retai. Bet čia rizika. Sentimentas visada brangesnis nei sąskaita.

Kodėl vieni vežėjai vežioja už 15 eurų, kiti prašo 80?

Nes vieni veža kartu su keleiviais bagažinėje, kone nelegaliai mėtant į šūsnis. Kiti turi licencijas, draudimą, muitinės tarpininkus. Skirtumas tarp "greitų pinigų" ir verslo. Tas 15 eurų gali baigtis tuo, kad siuntinys dings, o tau niekas neatsakys. Už 80 eurų turėsi sąskaitą, sekimo numerį, draudimą. Aš net nežinau dabar tiksliai kur ta riba "per pigu", bet jei mažiau nei 30 eurų už vidutinį siuntinį į Londoną – man kyla įtarimų. Ne visada, bet dažnai. Sutaupysi 20, pralosi 200 ir dar gausi galvos skausmą porai savaičių.

Kaip išsirinkti ir nepasiklysti tarp skelbimų

Kaip atskirti rimtą vežėją nuo mėgėjo, kas paskelbia Facebooke?

Pirmiausia – ar turi svetainę, o ne tik FB profilį. Antra – ar sako kur tiksliai bus siuntinys, o ne "berods trečiadienį kažkur". Trečia – ar duoda sutartį. Ketvirta – ar gali sumokėti pavedimu. Jei tik "atvesiu, grynais, rytoj, patikėk" – STOP. Rimtas žmogus turi maršrutus, ne vienadienius reisus. Kartą klientas pasitikėjo "draugu draugo" – siuntinys dingo į West Midlands kažkur. Rimtas vežėjas atsako į klausimus, net ir kvailus, neišsisukinėja. Ir neskelbia kas savaitę kitu vardu. Rimtumas juntamas iš pirmos žinutės.

Ar saugu siųsti siuntinį su nežinomu vežėju iš internetinio skelbimo?

Sakykim taip – rizikinga. Nebūtinai blogai, bet rizikinga. Jei skelbimas be atsiliepimų, be istorijos, o kaina kvepia per geru noru būti tiesa – pagalvok. Yra grupių, kur savo vairuotojai veža, bet nėra jokios kontrolės. Buvo atvejis – vyrukas paėmė 5 siuntinius ir tiesiog nebevažiuo. Dingo. Policija… na, čia jau civilinis ginčas, o dažnai net neaišku kur kreiptis. Geriau rinktis tą, kas aptarnavo tavo bičiulį arba turi bent 2-3 metų istoriją. Aš neinu prieš tuos skelbimus, bet būk budrus. Paprašyk asmens dokumento nuotraukos jei abejoji, nors ir tai nepamenu ar padeda.

Ką reiškia, kai įmonė žada "visada laiku ir be vėlavimų"?

Tai reiškia, kad jie rašo gražias frazes landing page'ui, o ne gyvenimą. Aš 18 metų šitame darbe ir dar nesu matęs, kad viskas būtų 100% be vėlavimų. Būna. Oras, eismo įvykiai, muitinė, žmogiška klaida. Tie žodžiai – rinkodara. Nebloga, bet rinkodara. Rimti vežėjai sako: "padarysim viską, kad būtų laiku". O ne "visada". Nes jei kas nors žada aukso kalnus, klausk kodėl. Realybė yra sudėtingesnė. Patikėk, norėčiau, kad būtų kitaip, bet taip yra. Ir dar – stebėk, ar jie patys laiku atsako į tavo laišką.

Kur geriau kreiptis, jei siuntinys dingo be žinios?

Pirma – į tą, kuris vežė. Telefonu, el. paštu, visur. Jei neatsako per kelias dienas ir nepadeda – vartotojų teisių gynimas, bet ten irgi sudėtinga su tarptautiniais pervežimas. Jei tai registruota kurjerinė įmonė – jie turi ieškoti procedūras. Jei tai FB vežėjas… na, nežinau, kartais padeda tik viešas paskelbimas grupėje. Buvę ir taip, kad grąžindavo baimėdami reputacijos. Prašyk rašytinės sutarties net ir paprastai – kokios datos, kokia atsakomybė. Jei neturi nieko raštiško, lieka tik moralas. Ir kitą kartą rinkis atidžiau. Dokumentas yra tavo draugas.

Išvada

Taigi, siuntinių pervežimas Anglija iš tiesų gali būti sklandus, tikrai dažnai pristatomas laiku ir be didelių vėlavimų. Bet svarbiausia – realūs lūkesčiai ir teisingas pasirinkimas. Nepasitikėk frazėmis be pagrindo, visada klausk detalių, tikrink dokumentus ir nepamiršk, kad už gerą kainą slepiasi nebūtinai gera paslauga. Pasiruošęs klientas visada gauna geresnį rezultatą nei tas, kuris tiesiog užsako ir tikisi stebuklo. Jau beveik du dešimtmečius tai kartoju – ir vis dar aktualu.