Siuntinių perdavimas į Angliją mikroautobusais efektyviai: ką verta žinoti prieš pakuojant daiktus

Per tuos dvidešimt ketverius metus, kai vežioju daiktus po Europą, daug kartų mačiau, kaip žmonės bando sutrumpinti kelią, o paskui stebisi, kodėl viskas užtruko dvigubai. Siuntinių perdavimas į Angliją mikroautobusais efektyviai vyksta tada, kai žmogus prieš tai bent tris minutes pagalvoja apie pakuotę, adresą ir tai, kas bus, jei kelyje ims lyti kaip iš kibiro. Ne, tai nėra raketų mokslas. Bet yra dalykų, kurių Google paprasčiausiai nepasakys. Pakalbėkime apie tai, kaip išvengti dažniausių klaidų perduodant daiktus į Angliją mikroautobusu. Patarimai iš gyvenimo, ne iš brošiūros.

Pradžia – klausimai, kuriuos šauna pirmieji klientai

Kiek kainuoja pervežti dėžę į Londoną mikroautobusu?

Na, žiūrėkit, jei standartinė dėžė – maždaug 60x40x40 cm ir iki 20 kg, tai Vilnius–Londonas dažniausiai nuo 35 iki 55 eurų. Jei ten knygų kaip bibliotekai, svoris pašoksta, kaina auga. Klausia, ar pigiau negu paštu. Mikroautobusas apsimoka kelioms dėžėms ar stambiems daiktams, nes paštas skaičiuoja kiekvieną kilogramą atskirai. Vienas vaikinas įgrūdo dvidešimt porų batų vienon dėžėn, svoris 34 kg. Sumokėjo gerokai daugiau nei planavo. Pasverkit prieš skambindami.

Ar galiu tikėtis, kad pakuotė bus Anglijoje per savaitę?

Šiaip per savaitę – realiai, jei viskas einasi pagal planą. Vairuotojai renkasi keltą per Šiaurės jūrą, o kelionė trunka apie dvi tris dienas. Bet jei išvažiuoja trečiadienį, o Belgijoje stringa muitinėje, tada jau savaitgalis, ir terminas ištįsta. Matęs atvejį, kai klientas skambino trečiadienį, mes pasakėm, kad penktadienį bus Londone, o dėl patikrinimo gavo tik antradienį. Tai planuokitės su buferiu dieną kitą. Kiekvienas reisas skiriasi.

Koks skirtumas tarp mikroautobuso ir didelio furgono?

Esminis dalykas – manevringumas. Mikroautobusas prasmunka pro senuosius Londono kiemus, kur furgonas tiesiog netilptų. Vežiau į Brixtoną, gatvelės tokios, kad furgonas būtų palikęs veidrodžius ant tvoros. Antra, mikriukas sunaudoja mažiau degalų, tai mažesnė kaina. Jei siunčiat tris keturias dėžes, nėra prasmės mokėti už tuščią vietą. Tiesa, kai kuriems ant popieriaus rašoma „furgonas“, o pasirodo puspriekabė be draudimo – nuo to saugokitės.

Pakavimas – čia visi daro klaidas

Ar galiu siųsti vežimo dėžę be jokios apsaugos?

Galit, bet tas pats, kas vilkėti lietpaltį audrą – gal atlaikys, bet nenorėtum rizikuoti. Klientas padavė dėžę be juostos, tik užlenktais kraštais. Po trijų dienų ji atsidarė kaip knyga. Turinys – pribarstytas po visą krovininę dalį. Pakavimo juosta, vokeliai – nedaug kainuoja. Jei norite, kad pervežimas vyktų sklandžiai, apsivyniokite kampų. Kitaip vairuotojas gali atsisakyti priimti nekokybiškai supakuotą krovinį. Kelios juostos kainuoja centus, o sutaupo daug vargo.

Ką daryti su skystais daiktais, pvz., aliejumi ar šampūnu?

Čia dažna nelaimė. Moteris siuntė į Birmingham aliejaus buteliuką – atidarėme Anglijoje, megztinis kvepėjo salotomis. Mes kompensavome, bet nemalonu. Skysčiai turi būti dvigubame maišelyje, sandariai užsukti, atskirai nuo drabužių. Aš rekomenduočiau iš viso neiškrauti, jei nebūtina, nes po Brexit muitinė tikrina skysčius. Jeigu jau reikia – į foliją, tada į maišelį. Oro slėgis kelyje keičiasi, net sandarus buteliukas gali prakiurti kampą. Nepamirškit, neišspaustas šampūnas tampa drabužių aplikacija.

Ar reikia specialių dėžių, ar užteks tų nuo bananų?

Bananų dėžės subyrėti lygiai tada, kai reikia kelti į antrą aukštą Londone. Geriausiai dvigubos sienelės kartonas iš statybinės parduotuvės. Vienas vyras vežė archyvą dėžėse nuo... nežinau, ko jos buvo, bet popierius atkeliavo su pelėsio kvapu. Mikroautobuse temperatūros pokyčiai ne tokie dideli kaip konteineryje, bet vis tiek investuokit į dėžę. Dviejų eurų taupymas gali atsiesti dešimteriopai. Jei nenorite, kad daiktai atvyktų su siurprizu – nepirkite pigių pasėlių.

Dokumentai, muitai ir Brexit'o palikimas

Ar dabar, po Brexit, reikia kažkokių popierių?

Reikia sąrašo turinio anglų kalba, vertės deklaracijos ir gavėjo kontaktų. Dėl taisyklių – šį mėnesį jau keitėsi kažkas smulkaus, todėl šimtu procentų negaliu garantuot, kad galioja tai, kas galiojo praėjusį mėnesį. Patartina pasitikrinti prieš išvykstant. Mes dažnai paruošiame deklaracijas, bet jei siunčiate maistą ar augalus – kiti reikalavimai. Kartą klientas slėpė sėklų pakelius po knygomis – radus muitinėje, pradėjo klausinėti. Geriau rašykite atvirai.

Kas bus, jei muitininkai atidarys dėžę ir ten ras maisto?

Jei randa maisto, ypač mėsos, pieno ar kiaušinių, siuntinys greičiausiai nekeliaus toliau. Anglijos muitinė po Brexit griežtai prižiūri maisto importą. Be to, maistas gali supūti ir sugadinti kitus daiktus. Buvęs atvejis: klientė slėpė lietuviškų dešrų tarp drabužių. Atidarė, surado, daiktai liko pasienyje. Sausi produktai – kava, saldainiai – dar gal praslys, bet šviežios produkcijos geriau nesiųsti. Atsiminkite, kad jei siunčiate asmeninius daiktus mikroautobusu, viskas tikrinama rimčiau nei anksčiau.

Ar reikia angliško adreso ant kiekvienos dėžės?

Ne ant kiekvienos, bet ant trijų kampų turėtų matytis aiškus adresas. Anglijoje pašto kodai veikia kitaip – vien gatvės neužtenka. Kartą vežiau pasiuntinį vyrukui, kuris nurodė tik „Londonas, netoli metro“. Vairuotojas suko ratus tris valandas. Jeigu darbas turi vykti efektyviai, adresas turi būti su pilnu pašto kodu, šalies užrašu UK ir telefonu. Gerai ir lietuviškai užrašyti, kad vairuotojas žinotų, kuri dėžė kur. Nes mikroautobusu važiuoja ne vienas siuntinys, o dažnai dešimt skirtingų adresų. Sumaišius – vargas.

Mikroautobusai – kaip tai veikia iš tikrųjų

Kiek maždaug vietos telpa į standartinį mikroautobusą?

Transporter tipo transportas prisiima maždaug dvylika standartinių dėžių arba kelis baldus, dviratį ir spintą. Bet čia jei kraunama protingai, ne kaip bulvių maišus metant. Erdvė nėra guminė, o vairuotojai galvoja ir apie svorio paskirstymą. Kartais klientas sako: „Oi, dar tik viena dėžutė“, o ten šaldytuvas. Tada tenka daryti geometriją. Efektyvus siuntinių pervežimas priklauso nuo to, kaip sumaniai supakuojama – lyg tetris, tik realybėje. Ai, su priekaba (ne, be priekabos, atleiskit), vietos tikrai nėra be galo.

Ar važiuojate tiesiai, ar dar kažkur stabtelite?

Stabtelim, žinoma. Praktiškai niekas nevažiuoja tuščiu – surenka Vilniuje, Kaune, kartais Rygą, tada leidžiasi per Lenkiją. Jei pasako, kad važiuoja tiesiai per naktį, galit manyti, kad meluoja. Būna tiesioginių reisų, bet reta ir brangu. Kiekviename mieste kraunama. Kartais maršrutas pailgėja, nes reikia paimti kėdę iš Klaipėdos. Bet taip jau yra – jei nori pilno mikroautobuso, renkiesi pagal jo grafiką, ne savo. Ir dar – kiti klientai nelaukia begalybės.

Kodėl vieni vežėjai važiuoja greičiau nei kiti?

Greitis priklauso nuo vairuotojų kiekio ir taisyklių laikymosi. Du vairuotojai važiuoja pamaina – parą gali be poilsio. Jei vienas, privalo miegoti. Kai kurie gražiai žada, o paskui daiktai stovi sandėlyje tris dienas, kol surenka pakankamai krovinių. Yra tokių, kurie pasiima avansą, o paskui delsiškai leidžiasi. Nepasitikėkit tuo, kas žada per dvi dienas iš Vilniaus iki Manchestero. Realiai trunka keturias–penkias dienas. Skubėjimas kelyje dažnai baigiasi baudomis.

Kainos ir mokėjimai – čia daug zuikių

Kodėl kaina skiriasi net 300 eurų tarp dviejų bendrovių?

Pigiausias variantas gali reikšti, kad daiktai bus su plytelėmis ir trąšų maišais. Brangesnė – atskira vieta, draudimas, tikslus laikas. Kai kurie skelbiasi, kad siuntos į Angliją mikroautobusu kainuoja 20 eurų, bet paskui kaina dvigubėja. Matęs tokį. Gerai įvertinkite, kas įskaičiuota – ar keltas, ar mokėsit papildomai už muitinę. Kartais kaina aukštesnė, bet išeina pigiau, kai nereikia permokėti dešimt kartų. Maža kaina dažnai apgauna, jei nematai, ką gauni už tuos pinigus.

Ar reikia mokėti viską iš karto, ar galima dalimis?

Paprastai avansas kai užsakote, likutis kai perduodate arba pristatome. Jei kas reikalauja visos sumos prieš tai, kol nematė daiktų – būčiau atsargus. Buvę, kad sumoka iš anksto, o paskui skambina, o telefonas išjungtas. Aš pats: trisdešimt procentų kai sutariam, likę kai išrieda. Priimame pavedimą ir grynuosius, kortele kelyje kartais problemuoja – ne visi vairuotojai turi terminalus. Geriau pasiruoškit grynųjų. Jei skubate, verčiau sumokėkit pavedimu iš karto.

Ar kaina auga, jei siunčiu iš Kauno vietoj Vilniaus?

Ne, jei mikroautobusas jau važiuoja pro Kauną. Jei vairuotojas suka į šoną, gali būti nedidelis mokestis. Šiaip Kaunas ir Vilnius dažniausiai tame pačiame maršrute, skirtumo nematau. Jeigu gyvenate Dzūkijos viduryje – kaina kils, nes laikas pinigai. Vienas klientas gyveno prie Merkinės, pasakiau, kad reikia siuntinį nuvežti iki artimiausios magistralės, nes kitaip laikas padvigubėja, o kiti nelaukia. Apie tai pagalvokite. Ne kiekvienas kaimas pravažiuojamas be papildomų sąnaudų.

Kai pakeliui nutinka negerai

Ar buvote turėję klientą, kuriam viskas sugedo pakeliui?

Ooo, pasakų knyga. Kartą vežėme baldus, kelyje per Lenkiją palijus, vanduo pateko pro prakiurusias bagažinės guma, dvi dėžės sušlapo. Klientas įsiuto, tvarkėme draudimą, bet stresas liko. Kitas atvejis – užgeso variklis Belgijoje, vėlavimas parą. Per dvidešimt metų tokių istorijų daugybė. Bet profesionalas turi planą B. Jei vežėjas sako, kad niekada nieko neatsitinka, meluoja arba dirba nuo vakar. Svarbu, kaip reaguojama, o ne kad visai neįvyksta.

Kas nutinka, jei mikroautobusą sustabdo policija dėl perkrovos?

Nutinka paprastai – bauda ir draudimas važiuoti toliau, kol sutvarkyta. Viršijus svorį, tenka iškrauti dalį. Siuntinys gali užstrigti. Kartą kolega perkrovė galinę ašį – maišelis prisidėjo. Sustabdė, teko palikti du siuntinius pas vietinį sandėlį, atvežė kitą savaitę. Vairuotojai moka skaičiuoti, bet klientai kartais „pamiršta“ akmenų sodui. Tada visi lieka kalti. Dėl to ir klausiame svorio – ne iš smalsumo, o saugumui. Kitaip gali tekt ilgai laukti savo siuntinių.

Ar saugu, jei autobusiuke važiuoja ir asmens daiktai, ir kliento dėžės?

Saugu, jei vairuotojas tvarkingas ir turi atskyrimą. Mikroautobusai, skirti perkraustymams, dažnai turi pertvarą, kad svetimi daiktai nenukristų. Bet jei važiuoja neoficialus pervežėjas, prikrautas asmeninių daiktų be tvarkos – rizikuojama. Buvęs atvejis, kai vairuotojas pats vežėsi dviratį, o kliento stiklinė lempa atsidūrė po ratu. Lempa sudužo. Aišku, tai ne pasaulio pabaiga, bet erzina. Geriau rinkitės tuos, kurių transportas skirtas pervežimui, o ne pakeleiviniams reikalams. Tvarka talpoje – pusė darbo sėkmės.