Siuntinių paslauga Anglija patogus pristatymas iki durų: kaip tai vyksta iš tikrųjų?

Jau gal kokių dvidešimt metų vežiojam daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal, ir jei yra vienas dalykas, kurį klientai vertina labiausiai – tai pristatymas iki namų durų. Kai tu prieš kelias dienas buvai Vilniuje, o dabar matai savo daiktus Bristolyje ar Mančesteryje, ten kur turi būt, be bereikalingo blaškymosi po terminalus, tai sutaupo daug nervų. Žinot, būna visko: kartais vairuotojas paskambina pats laiku, kartais reikia palaukt ilgiau nei žadėta, bet šiaip siuntinių paslauga Anglija patogus pristatymas iki durų yra tas dalykas, kurį renkasi beveik visi, kas perkelia asmeninius daiktus. Aš čia bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda nuolat, ir nebus jokių slidžių frazių – tik kas vyksta realybėje.

Pirmiausia, apie pagrindus

Kiek maždaug trunka siuntinių pervežimas iki durų Anglijoje, jei siunčiu iš Lietuvos?

Na, realiai, jei kalbam apie standartinį krovinį iš Kauno ar Vilniaus į Londoną, Birmingamą ar net į kokią Glostershyrą – dažniausiai tai trunka nuo keturių iki septynių darbo dienų. Būna ir greičiau, ypač jei viskas sutampa: mašina pilnai sukomplektuota, orai geri, o muitai praleidžia be klausimų. Bet būna ir slidaus – pusantros savaitės, jei kažkur užstringa dokumentai ar vairuotojas stringa kelyje. Aš vieną kartą turėjau siuntinį, kuris dėl uosto eilių Prancūzijoje užtruko papildomas tris dienas. Nieko čia nepadarysi, transportas jūroje – ne mumis valdomas. Tai toks realus laiko intervalas – keturios–septynios dienos, bet pasiruoškit ir ilgesniam variantui.

Ar galiu pakuotę palikti tiesiog savo kieme, ar vis tiek reikės kažkur vežt?

Žinot, daugybė žmonių tiesiog palieka sukrautas dėžes kieme, garaže ar prie įėjimo, ir mes pasiimam. Bet čia svarbu vienas dalykas: jūs turit pasirūpint, kad daiktai būtų saugūs, o aš visada sakau – jei galit, tai atvežkit į surinkimo tašką, nes kieme palikta dėžė per lietų gali sušlapti ar dar kas nors pasinaudot proga. Buvo atvejis, kai klientas paliko kieme be priežiūros dėžę su batais, o grįžo – viršus pažeistas, gal katinas ar šuo, nežinau. Tai taip, paimsim iš kiemo, bet jei galit pastatyt po terasa ar uždaroje erdvėje – bus ramiau. Ir nepamirškit iš anksto pasakyt, kur tiksliai stovi, nes važiuojam pagal adresą, o ne pagal aiškiaregystę.

Ar paslauga galioja ir tokiuose kaimeliuose kaip Noridžo apylinkės, ar tik didžiuosiuose miestuose?

Oi, čia man dažnai klausia – ar vežam tik į Londoną ar ir į kairę nuo jo. Vežam visur, kur įmanoma privažiuot normaliu furgonu. Anglija nėra tik M25 žiedas. Buvom ir Velse prie jūros, ir Škotijos kaime, kur gatvė tokia siaura, kad furgonas vos prasilenka – ten pervežėm su mažesniu automobiliu. Jeigu adresas už penkiasdešimt mylių nuo miesto, mes vis tiek suplanuojam maršrutą ir atvežam. Gali būt tik šiek tiek ilgesnis laukimo laikas, nes reikia logistikos. Taip, siuntinių paslauga Anglija patogus pristatymas iki durų galioja visoje Jungtinėje Karalystėje, nebent gyvenat pelkėje viduryje niekur, bet tokio dar neturėjom.

Dėl kainų ir kaip čia viskas suskaičiuojama

Kokia reali kaina, jei vežu standartinę dėžę su drabužiais, sakykim, apie trisdešimt kilogramų, į Birminghamą?

Kainos klausimas visada toks... žiūrėkit, jei tai paprasta kartoninė dėžė, neperžengianti standartinių matmenų, tai šiai dienai turėtų svyruoti kokių nuo septyniasdešimties iki devyniasdešimt eurų, bet tiksliau pasakysiu, kai pažiūrėsiu į kalendorių ir degalų kainas, jos šokinėja kaip adatos. Jei skambinat prieš Kalėdas – gali būt brangiau, nes judėjimas didelis, o jei rugsėjį – pigiau. Aišku, jei dėžė stipriai didesnė nei pusmetris ar svoris perkrautas – kaina ūgteli. Bet realiai, tokia siunta į Angliją su pristatymu iki durų mano praktikoje dažniausiai kainuoja mažiau nei šimtą eurų. Vertinant, kad nereikia niekur blaškytis – man atrodo adekvatu, o terminalai nieko tokio nemokamai nedaro.

Ar pristatymas iki namų Anglijoje kainuoja brangiau, nei jei pats važiuočiau atsiimt į terminalą Londone?

Taip, brangiau, bet ne trigubai. Skirtumas gal kokie dvidešimt-trisdešimt eurų. Bet pagalvokit – jei gyvenat Liverpulyje, o terminalas Rytų Londone, jūsų laikas, benzinas, stresas su važinėjimu ten neapsimoka. Buvo klientė, kuri sutaupė penkiolika eurų atvykdama į terminalą, bet prasėdėjo eilėje dvi valandas, nes prieš ja atvažiavo keturios mašinos, ir dar mokėjo parkavimą. Tai ką, sutaupėt? Aš personaliai rinkčiausi durų pristatymą kas kartą. Jums nebereikia galvot, kur pasistatyti automobilį Londone, kurios gatvės mokamos. Tiesiog atsiranda pas jus be jokio vargo.

Ar reikia mokėti papildomai, jei gyvenu aukštai ir name nėra lifto?

Čia biški rizikingas klausimas. Daugelis įmonių, įskaitant mus, durų pristatymą supranta kaip pristatymą iki pirmųjų jūsų durų, o ne iki dešimto aukšto. Jei name nėra lifto ir dėžės sunkios, vairuotojas nėra Herkulis, kuris neštų po penkiasdešimt kilogramų laiptais be pagalbos. Aišku, jei dėžė lengva – dažnai padės nunešt. Bet jei ten sofos dalis ar trys pripusti lagaminai – reikia derėtis dėl pagalbos atskirai, o kartais sumokėti porą svarų vairuotojui. Būna, kad žmonės piktinasi, bet aš atvirai: mes vežam, o ne kopiame į Everesto viršūnę. Sudėkit daiktus į mažesnius vienetus, kad būtų galima neštis po vieną – ir visi laimingi.

O jei mūsų gatvė per siaura dideliam vilkikui privažiuoti, kaip tada būna su tuo patogiu pristatymu?

Tikro gyvenimo momentas. Buvom Anglijoje prie tokio namo, kur gatvė buvo apstatyta kemperiais iš abiejų pusių, o mūsų furgonas netilpęs. Vairuotojas paskambino iš kampo: „Aš negaliu privažiuot, atėjkit arba atvešiu rytoj su mažesniu automobiliu“. Klientas negalėjo eiti, nes sirgo. Tai ką darom? Susitarėme, kad su kaimynu padėsime pernešt per dvidešimt metrų. Tai va, realybė tokia: jei fizinė kliūtis, vežėjas derinsis. Kartais reikės jūsų pagalbos, kartais atvažiuos mašina per kurjerinį. Siuntinys vis tiek pasieks jus, bet idealus „iki durų“ gali transformuotis į „iki artimiausio įmanomo taško“. Ne viskas tobula, bet sprendimą rasim per pusvalandį.

Kai siuntinys jau važiuoja

Ar galiu sekti, kur siuntinys yra realiu laiku, ar tik bendrai žinot, kurią dieną atvažiuos?

Trackingas priklauso nuo to, kokia sistema naudojama. Daugelis perkraustymo kompanijų duoda bendrą informaciją: puslapį, kur matosi, kad krovinys išvyko, kad yra pakeliui, o paskui – kad pristatytas. Realaus GPS sekimo kaip pas DHL dažniausiai neturim, nes tai yra furgonai, o ne pašto tarnyba su milžinišku biudžetu. Bet jūs gausit telefono numerį arba vairuotojo kontaktą, ir jis pasakys, ar jis jau Mančesteryje, ar dar Kalais. Aš asmeniškai sakau tiesiai: realiu laiku stebėt ne visada gaunasi, bet dieną prieš pristatymą sužinosit tiksliau. O jei jums labai svarbu žinoti kiekvieną posūkį – tada geriau rinktis kurjerinį paštą, nors ir brangiau, ten technologijos kitos.

Kiek laiko prieš atvežimą praneša, kad važiuoja? Nes aš dirbu pamaininį darbą ir negaliu bet kada išeit.

Pamaininis darbas yra velnias... atleiskit. Šiaip standartas – dieną prieš arba rytą tą pačią dieną skambina vairuotojas arba mūsų koordinatorius. Tačiau būna, kad vairuotojas iš vakaro parašo žinutę: „rytoj tarp 10 ir 14“. Problema ta, kad jie neturi jūsų darbo grafiko, o mano patarimas – rašykit į pastabas, kad skambinti tik po 14 valandos arba anksti ryte. Vieną kartą klientė dirbo dvylika valandų pamainą ligoninėje, o vairuotojas skambino 11 valandą – niekas neatidaryo. Siuntinys paliktas pas kaimynę. Tai jei jums kelnės nuo to priklauso – visada informuokit iš anksto. Geriau perkraustytojas žino – lengviau planuoti.

Ar vairuotojas padės nunešti iki buto durų, ar tik iš mašinos iškraus?

Čia labai priklauso nuo to, koks žmogus atvažiuoja. Oficialiai, jei kalbam apie durų pristatymą Anglijoje, vairuotojas nuleidžia siuntinį ant žemės prie slenksčio. Jei jis geros nuotaikos ir dėžė ne storoji – padės nunešt iki buto. Bet jei dėžė sunki, žmogus jau devintą valandą dirba ir turi dar devyniasdešimt adresų – tikėkitės daugiausiai, kad nuridens iki lifto arba laiptinės. Būna ir tokių, kurie tik atidaro duris ir stebi. Aš nenoriu ginti tinginių – tiesiog kartais fizinė gamta nugali. Jei norit pilno nešimo – sakau kaip yra – reikia užsisakyti paslaugą su iškrovimu ir perkėlimu. Paprastai durų pristatymas – tai pristatymas, o ne stebuklas su fėja su burtų lazdele.

Ar aš galiu užsakyti konkretų laiką, pavyzdžiui, kad atvežtų šeštadienį ryte prieš dešimtą?

Šeštadienis Anglijoje... transporto sektorius ten kai kur dirba, kai kur ne. Daugelis standartinių siuntinių pervežimų įvyksta darbo dienomis, bet jei labai reikalingas šeštadienis – galima derėtis. Kaina bus didesnė, aišku. O dėl konkretaus laiko – čia sudėtingiau. Furgonai važiuoja pagal maršrutus, ne pagal jūsų sieninį laikrodį. Jie gali pasakyt „rytoj tarp 9 ir 14“, bet „lygiai 9:30“ – retas atvejis. Aną savaitę vienas klientas labai prašė lygiai 12 valandą, nes tuo metu grįždavo iš bažnyčios. Sutarėm 11-13. Jis šiek tiek nepataikė, bet paskui viskas susitvarkė, nes vairuotojas palaukė. Tai – intervalai, o ne tikslus laikas. Nepatogioji tiesa, bet maršrutai taip suprogramuoti.

Kai kas nors stringa arba ne pagal planą

Ką daryti, jei siuntinys išvyko prieš savaitę, o iki namų Anglijoje vis dar neatvežė?

Pirmiausia, nereikia panikuot. Skambinkit tam, su kuriuo sudarėt sutartį. Būna, kad siuntinys sėdi sandėlyje prie sienos ir laukia papildomo surinkimo. Kartais krovinys plaukia jūriniais konteineriais, o ten laivų grafikai slidūs. Bet jei jau dvi savaitės – tai nebe normalu. Turėjau atvejį, kai dokumente pasimetė CMR numeris ir siunta savaitę lingavo tarp dviejų sandėlių be priežiūros. Kai paskambino klientas, mes išsiaiškinom per pusdienį. Principas toks: jei terminas viršijamas dvigubai – skambinkit ir reikalaukite paaiškinimo. Kai kurios įmonės žaidžia laimingų siuntinių ruletę – žada per dvi dienas, o paima du mėnesius. Su tokiais reikia baigt reikalus.

Ar teko turėti reikalų su muitais dėl asmeninių daiktų? Kiek tai užtrunka?

Asmeniniai daiktai, jei jie naudoti ir ne nauji pirkimui – paprastai muitams nepatenka, nes tai yra jūsų turtas, kurį jūs vežatės persikeldami. Bet turi būti teisingai deklaruota. Jeigu ant dėžių parašyta „drabužiai, knygos, buities reikmenys“ – problemų neturėtų būt. Buvo atvejis, kai klientas įsimetė naują dviratį be dėžės ir bandė prastumt kaip seną – muitininkai prie Dunkerque pakvietė į šoną. Užtruko dvi dienas kol išsiaiškino. (Čia pataisau – ne Anglijoje, o Prancūzijos uoste, anglai tik priėmė vėliau.) Tai jei tikri asmeniniai daiktai – pakuokit atsakingai, rašykit sąrašus, nieko be aprašymo nepalikit. Paprastai muitai per vieną dvi dienas praleidžia jei viskas tvarkinga.

Kokia praktika, jei siuntinys atvyksta pažeistas – ar kompensuojam, ar liepiam kreiptis į draudimą?

Tai čia šitas dalykas... žinot, jei dėžė kiek įdaužyta, bet viduje viskas gyva – daugelis žmonių tiesiog atsidūsta. O jei įskilęs porcelianas? Pirma, pirmiausia – fiksuokit viską. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kol vairuotojas dar neišvažiavęs. Antra – rašytą pretenziją per 7 dienas, nes kitaip jūsų skundas – kaip dūkai. Mes turim draudimą krovinio, bet čia nėra tokia tvarka, kad mes iš karto bėgam su čekių knygele. Būna, kad kompanija, kurios vairuotojas kaltas, bando nusiplauti rankas. Aš mačiau, kai pats klientas blogai supakavo, o paskui norėjo visų pinigų atgal. Todėl aš visada sakau – pakavimas yra septyniasdešimt procentų sėkmės. Draudimas yra, bet jis ne stebuklinga lazda. Kokybė prasideda nuo jūsų pradinio darbo.

O jei aš tokią dieną neišeisiu iš namų dėl ligos ar svarbių reikalų – ar veža atgal į sandėlį Londone, ar kaip tvarkot?

Jeigu žinot iš anksto – skambinkit, perkelkit datą. Jeigu staiga iškilo – dažniausiai vairuotojas palieka pranešimą arba bando pristatyti dar kartą kitą dieną. Bet jei neatsiliepiat ir nedirbat su juo – siuntinys gali grįžti į artimiausią sandėlį, dažnai Rytų Londone ar Birmingeme, ir ten jis pragulės, kol susitarsit. Kartais už saugojimą tenka susimokėt kokią £5 per dieną. Geriausia – palikkit kaimyno telefoną arba nuorodą, kur padėt, jei jūsų nėra. Aš pats vieną kartą buvau išleidęs raktą nuo verandos, nes klientė dirbo pamainą. Kaimynė priėmė. Problema buvo minimali, nors aš ir jaudinausi. Bendraukit – ir viskas išsisprendžia paprastai, žmonės dažnai geranoriški.

Smulkmenos, apie kurias ne visi pagalvoja

Ar galiu į vieną siuntą sugrūsti drabužių, dviračio ratą ir kelis indus, ar dėl mišraus turinio būna problemų?

Galit, bet aš nerekomenduočiau taip „blynų maišo“ principu veikti. Transporto metu daiktai trinasi vienas į kitą. Buvo atvejis, kai metalinis ratas įsirėžė į televizoriaus ekraną – abu nuskilo. Jei jau dedat viską į vieną dėžę, tai bent jau atskirai apvyniokit kietuosius daiktus. Kitas dalykas – jei muitininkai atidarys ir pamatys maiše ir batus, ir puodus, ir dokumentus – jiems gali kilti klausimų, ar čia tikrai asmeniniai daiktai, o ne kažkokia komercinė siunta. Nors šiaip tos ribos gana laisvos. Geriau skaidriai supakuoti grupėmis: viena dėžė – virtuvė, kita – rūbai. Ir visada – burbulinė plėvelė tarp kietų daiktų. Tai ne šykštumas, o sveikas protas.

Kiek maksimalus svoris vienam vienetui be papildomų mokesčių? Nes viena dėžė pas mane turbūt per sunki.

O čia aš nežinau iki galo šimtu procentų, nes skirtingos įmonės taiko skirtingas taisykles, o aš senstu ir painioju datas. Dažniausiai vieno vieneto svoris svyruoja iki 25-30 kg, kas patogu žmogaus rankoms. Jeigu vieną dėžę užkrausite 50 kg – vairuotojas turi teisę atsisakyti nešti arba paprašyt perskaidyti. Buvo atvejų, kai vyrai tiesiog sakydavo: „aš nešioju, bet ne tokius akmenis“. Jeigu sunkūs daiktai – nedėkit į standartinį kartoną, jis trūks per centrą. Geriau mediniai aptaisai ar storesnė dėžė. 25 kilogramai yra saugus limitas, nors techniškai gal ir 35 praeitų, bet čia jau derėtis būtina tiesiogiai.

Ar reikia turinio sąrašo rašyti lietuviškai, ar angliškai, ar nėra skirtumo?

Rašykit abiem arba bent jau angliškai, nes jei dokumentus tikrins Anglijos pusė – ten lietuviškai niekas neskaitys. Aš dažnai sakau klientam: sudarykit sąrašą, aš padėsiu išverst jei reikės. Svarbiausia – nebūtų nuodingų medžiagų, belekų aerozolių ar neaiškių skysčių. Kartais žmonės nori įmesti lako buteliuką ar degtukų – nereikia to daryt. Dėl kalbos: CMR arba važtaraštis dažniausiai pildomas anglų kalba arba daugiakalbis. Jūsų ranka rašytas popierius gali būt ir lietuviškas – tai tik papildomas įrodymas. Bet muitams reikia tarptautinio suprantamumo. Tai va, trumpai – sąrašo forma laisvesnė, bet turinys turi būt aiškus visiems, kad nekiltų painiavos.

O jei aš noriu siųsti ne į savo, o į dukros adresą Anglijoje – ar čia kažkokia problema dėl pristatymo?

Visiškai ne problema. Mes pristatom ten, kur jūs nurodot. Kartais taip netgi geriau, nes dukra ar sūnus gali priimti dieną, kai jūs patys darbe. Tik svarbu, kad asmuo, kuris priima, žinotų, ką priima, ir pasirašytų važtaraštį. Buvo atvejis, kai pristatėm tėvams pensininkams į Mančesterį, o tai, pasirodo, buvo seniai matę seneliai.