Siuntinių logistika į UK su garantija nuo durų iki durų

Dirbu šitame reikale jau nuo 2003-iųjų, tai dvidešimt treji metai, jei gerai suskaičiavau (kartais pats pamirštu, metai bėga kaip vanduo). Siuntinių logistika į UK su garantija nuo durų iki durų skamba lyg iš tos pačios gražios dainos, bet realybėje būna ir pasiklydusių dėžių, ir kurjerių, kurie paskambina iš visiškai kitos gatvės. Aš čia neparašysiu sauso katalogo – atsakysiu į klausimus taip, lyg sėdėtumėt pas mane kabinete su kava. Kartais pasakysiu ką ne taip, kartais nusišnekėsiu. Tai va, pradedam dar. Užsirašykit jei reikia.

Kaip tai iš tiesų vyksta, be jokių pinklių

Ar tikrai paimsite iš namų ir pristatysite į namus Londone?

Taip, teorija tokia. Atvažiuojam pas jus, susikraunam ir vežam į Londoną ar kur reikia. Bet žinokit, durų iki durų paslauga kartais virsta „iki laiptinės“. Buvo kad kurjeris East Londone tiesiog metė dėžes prie paradinių durų ir pabėgo. Realiai paimam ir pristatom tiesiai prie namo, bet jei reikia į 4 aukštą be lifto – pasakykit. Labai aiškiai. Ir dar kartą. Tada nėra staigmenų.

Kiek dienų važiuoja siuntinys į Londoną dažniausiai?

Greičiausiais atvejais keturios penkios darbo dienos. Realiai savaitė. Kartais stringa muitinėje, kartais vilkas sugedo netoli Kalėjaus (ar kažkur Prancūzijoje, nebeatmenu). Jei skubu – yra oro transportas, bet ten kaina visai kitokia. Standartiškai į Londoną 5-7 dienos. O į Skotiją pridėkit dvi. Ne dėl mūsų, o dėl atstumo. Ir kelių. Ten vakarų pakrantėje keliai siauri kaip pas mus miškuose.

Pinigai, draudimas ir tos nemalonios temos

Kiek kainuoja durų iki durų paslauga dabar maždaug?

Nuo šimto eurų už mažą siuntinį iki keturių penkių šimtų vidutiniam bagažui. Bet labai reliatyvu. Buvęs klientas iš Kauno į Bristolą vežė du kambarius baldų – beveik aštuoni šimtai. Kitas siuntė tris dėžes į Liverpool – vos šimtas dvidešimt. Kaina nuo svorio ir tūrio. Beje, jei siūlo pigiau nei devyniasdešimt eurų už standartinę dėžę – greičiausiai slepia mokesčius (nors per akcijas pasitaiko, bet retai). Arba veža su pašto balandžiais. Atsargiai.

Kodėl viena įmonė sako 200 eur, o kita 400 už tą patį?

Amžinas klausimas. Dažniausiai todėl kad vieni agreguoja vietą vilkike – dalinatės kaina su kitais. Kiti siūlo atskirą transportą. Kartais ta 400 tiesiog daugiau uždirba. Ar blogiau dirba? Nebūtinai. O ta pigioji pasiūla – be muitinės formalumų, o paskui sąskaita dar už šimtą. Būna kad maža įmonė neturi visureigių, tai bando kompensuoti kaina. Skaitykit smulkųjį šriftą. Visada. Aš taip sakau draugams ir jums sakau.

Pakuotė – dažnai pamirštama ir svarbi

Ar galiu pakuoti į maišus ar tik į dėžes?

Dėžės geriau. Žymiai. Maišai plyšta. Buvęs atvejis – moteris supakavo viską į juodus šiukšlių maišus. Nejuokauju. Mančesteryje vienas maišas įplyšo, drabužiai ant asfalto. Realiai maišai skirti šiuklėms, o ne tarptautiniams pervežimams. Kartais naudojam specialius vokus dokumentams, bet daiktams – tik kartonas, plėvelė, putplastis. Jei neturite laiko – yra pakavimo paslauga. Kainuoja, bet nervų sutaupo. Ypač trapiems daiktams.

Ar reikia rašyti inventorių kiekvienam daiktui?

Techniškai taip, po Brexit sustrictėjo. Bet paprastai – bendras sąrašas: „Drabužiai – 2 dėžės“, „Indai – 1“. Nereikia „trys marškiniai, penkios kelnės“. Kartais muitininkai tikrina, kartais ne. Buvę kad atidarė dėžę ar tikrai asmeniniai daiktai, o ne prekyba. Elektronikai reikia detalesnio sąrašo ir modelių. Jei bandysite dvylika naujų telefonų – nenustebkit jei paklius. Šiaip tai mūsų darbas padėti sutvarkyti. Bet jūs turit žinot kas viduje.

Kurjeriai, aukštai ir tos realios situacijos

Ar reikia kelti daiktus į aukštą patiems Londone?

Pagal taisykles – ne, turėtų padėti. Realybėje? Jei be lifto ir aukščiau trečio, kai kurie staiga prisimena nugaros skausmus. Nepykstu – sunku su sofa. Bet buvę kad klientė East Londone gyveno ketvirtame, o vairuotojas paliko prie laiptų durų ir tarė „jūsų problema“. Aiškinomės savaitę. Tai jei turite sunkių daiktų, pasakykit iš anksto. Arba turite liftą. Arba porininką. Labai svarbu. Nukentėsite jus, ne aš.

Kas jei aš ne namie kai kurjeris atvažiuos?

Skambins. Kelis kartus. Jei neatsiliepsite – paliks raštelį arba į terminalą. Kartais pristato pas kaimyną, jei leidote. Buvę kad klientė buvo darbe, pristatėm į jo brolio namus – buvo užsirašęs kaip alternatyvą. Geriausia sutarti laiką. Arba nurodyti saugų vietą – terasą. Tik jei sausa. Aš nerekomenduoju palikt vertingų daiktų kieme, bet Londone kartais taip daro. Rizikinga. Geriau pasiimt tiesiog. Arba numatyt laisvą dieną.

Brexit, muitai ir tie biurokratiniai dalykai

Ar muitai į UK vis dar tokie painūs po Brexit?

Taip. Buvo paprasčiau kai UK buvo ES. Dabar deklaracijos, INF forma ar kažkas tokio (tikslaus kodo nepamenu, kolegos tvarko). Jei asmeniniai daiktai ir naudojote – dažniausiai nemokat papildomai. Bet ribos yra. Nepamenu ar 200 ar 390 eurų, reikia pasitikrinti. Viršijus – T1 dokumentai. Biurokratija yra. Aš pats visko nežinau, kasdien keičiasi. Geros įmonės turi brokerį. Nepasidavinėkit patys – bus blogai. Aš rimtai. Tai ne studentiška praktika.

Ar liko kokių nors niuansų dėl Brexit kuriuos verta žinoti?

Likę ir kokie. Maistas – mėsa, pienas, medus be leidimų negalima. Buvę kad bandė siųsti šakočius ir sūrį į Reading – sustabdė muitinėje. Teko mesti. Elektronikai reikia UKCA, kartais CE nepakanka. Vaistai – tik su receptais. Daugelis nežino ir pyksta. Aš ir pykstu, bet rankos surištos. Pasitikrinkite sąrašą prieš pakuodami. Taupykite nervus. Ir man taupykit – man irgi nemalonu sakyt kad kažko siųst negalima.

Garantija – ką ji iš tiesų reiškia

Ką reiškia ta garantija – ar pinigus grąžinsite?

Subtilu. Garantija nuo durų iki durų reiškia kad atsakome nuo paėmimo iki pristatymo. Jei dūsta – taisom arba kompensuojam. Bet yra sąlygų. Jei patys supakavot ne taip ir lūžo lėkštė – jūsų kaltė. Jei avarija – mūsų. Buvę kad dingo dėžė. Radom po trijų savaičių Velse, suplėšyta. Atlyginom per draudimą. Svarbu – skaitykit sutartį. Ne visos moka iš karto. Kai kurios tempia gumą mėnesius. Atsargiai su „100% garantijos“ šūkiais.

Ar verta drausti seną komodą kurią siunčiu į Birmingham?

Jei sentimentu brangi – taip. Jei trisdešimt eurų vertės – ne. Draudimas kainuoja du-tris procentus nuo vertės. Senai iš mamos gal ir verta, ypač medinė. Aš siūlau drausti virš dviejų šimtų eurų. Kartais klientai sako „nesvarbu“, o paskui verkia kai sulūžo. Suprantama. Jei IKEA prieš penkerius metus – pirkite naują Birminghame. Sutaupysit. Aš tik patarinėju. Čia jūsų sprendimas. Bet plėvelė ir dėžė vis tiek bus pigiau nei draudimas. Pamąstykit.

Keistenybės, draudimai ir tos istorijos iš gyvenimo

Ar galiu siųsti maisto produktų?

Sausi produktai, konservai dažnai praleidžiami. Bet šviežia mėsa, kiaušiniai – ne. Buvę klientas siuntė žuvies (nežinau kodėl, gal gimtinės skonio). Sugedo, dvokė, sužadino muitininkus. Laimei ne mes vežėm, girdėjom iš partnerių. Šokoladas, sausainiai – greičiausiai praeis. Bet rizika visada. Jei abejojat – geriau ne. Yra specializuotos maisto tarnybos. Brangiau, bet be galvos skausmo. Aš tai valgau kelyje, o ne siunčiu. Jums patarimas – atsargiai su šviežiu maistu.

Ar vežate į Skotiją ir Velsą ir kiek brangiau?

Taip, bet brangiau. Ne dvigubai, bet trisdešimt-keturiasdešimt procentų. Ypač šiaurinė Skotija – Highlands. Ten toli, keliai siauri. Kartais reikia mažesnio vilkuko. Buvę pristatymas netoli Inverness – valanda nuo magistralės. Skaičiavom papildomai. Pasakykit tikslų adresą. Kodėl pašto kodas svarbus? Nes „neee, tai netoli Edinburgh“ gali reikšti dar šimtą kilometrų. Jūs mums nepikit, mes jums nepikit. Na, jei senas vairuotojas gali nusikeikt, bet tai jo teisė. Kelias ilgas.

Ar galiu siųsti dviratį, sofą ir tris dėžes vienu metu?

Žinoma. Dalinis krovinys. Matuojam kubiniais metrais. Dviratis užima daug vietos. Sofa irgi. Po ja galima prikraut dėžių, Tetris. Jei netelpa – antra vieta, kaina auga. Kartais siūlom išardyt dviratį – sutaupo. Sofą sunkiau. Atvažiuoja žmogus, matuoja, braižo. Kiekvienas centimetras svarbus. Nespreskit patys – palikit mums. Buvę kad klientas pats visaip matavo, o realybėje viskas kitaip. Mes matuojam kitai. Pasitikit. Bus pigiau nei du kartus važiuoti.

Kas jei siuntinys dingo – tiesiog dingęs?

Retas atvejis, pasitaiko. Dažniausiai randa kitam sandėlyje su svetimu lipduku. Buvę kad dėžė pasimetė Ostende perpakavimo metu. Klientas skambino kasdien, aš irgi nervinausi. Radom po trijų savaičių. Jei dingsta – draudimas turėtų padengti. Reikia įrodymų: nuotraukos, sąskaitos. Aš visada sakau – fotografuokit prieš pakuodami. Ir nežymėkit brangaus daikto ryškia etikete. Kartais vagia, deja. Neišsiplėsiu. Taip yra. Fiksuokit viską. Būkit atsargūs. Nes jei kas – be nuotraukų nieko nepadarysi.

Ar durų iki durų paslauga įeina įpakavimas?

Standartiškai – ne. Yra atskira paslauga. Atvažiuojam paimt jau supakuotų. Jei užsisakot – atvežam dėžes, plėvelę, burbulą. Patys supakuojam. Kainuos papildomai. Ypač veidrodžiams ar servizams. Kartais žmonės galvoja kad „pilnas aptarnavimas“ reiškia viską. Buvę kad pamiršom pasakyt klientui – jis supyko. Teisus. Dabar aiškinam dvigubai. Klauskite iš anksto. Geriau pakartoti. Sutaupysit nervų. Ir mes sutaupysim nemalonumų. Abi pusės laimingos. Na, beveik.

Sutartys, pokyčiai ir tos smulkmenos

Ar galiu keisti pristatymo adresą kai siuntinys jau važiuoja?

Galima, bet brangu. Jei jau Olandijoje, o jūs persikėlėt iš Londono į Leeds – reikia persiuntimo. Kartais minus keletą dienų. Buvę klientas pardavė butą greičiau. Draugo adresas Birminghame. Sutvarkėm, bet kainavo papildomai. Jei galvojate kad keisis – pasakykit abu. Nes važiuoja vilkikas, ne paštas. Ten ne taip paprasta pasukti magistralėje. Logistika yra logistika. Ir sankryžų ten daug. Yra tvarkaraščiai. Vairuotojas ne bet kada gali nurukti į kitą miestą.

Kas jei aš persigalvoju ir noriu atsiimti daiktus iš jūsų sandėlio?

Jei dar neišsiųsta – atvažiuojat atsiimti. Jei jau važiuoja – negalima. Na, techniškai galima, bet kainuos kaip naujas siuntimas atgal. Kartais galvojat kad laikom kaip lagaminus. Deja, užimam vietą sandėlyje. Po savaitės siunčiam. Jei jau Londone – kreipkitės į terminalą. Mes nevaldom tada. Atsakyčiau kitaip anksčiau, bet realybė tokia. Nėra magiškų grybų. Dalykai juda. Būkit užtikrinti prieš siusdami. Ir nepamirškit mūsų darbo laiko – savaitgaliais sandėlis uždarytas.

Kodėl sako kad durų iki durų bet paskui prašo atvežti į terminalą?

Tai mane varo iš proto. Būna brokeriai – parduoda gražią paslaugą už 300, randa kas veš už 200. Tada vežėjas sako „aa, durų iki durų? ne“. Ir jūs patys varykit į sandėlį Kaune. Aš taip nedaryčiau. Mes aiškiai: paėmimas tiek, pristatymas tiek. Jei pigiau norit – atvežkit patys. Nėra ko žadėti auksinių kalnų, paskui versti klientą vargtis. Tokios įmonės gadina visiems vardą. Aš pats turėjau tokių atvejų kai žmonės atvažiuoja įspėti. Suprantu. Pykstu kartu.

Svoris, keistenybės ir paskutiniai patarimai

Koks yra didžiausias svoris kurį paimsite iš buto?

Teoriškai – bet kokį. Praktiškai jei pianinas penktame be lifto, vienas kurjeris nepaims. Buvę atvežėm liftininkus. Brangiau, bet įmanoma. Standartiškai vienas žmogus 30-40 kg rankom. Daugiau – dviese arba įranga. Kartais klientai nespjauna ir turi pianiną. Galim. Bet matuojam laiptus. Buvę Kauno senamiestyje – laiptai per siauri. Prisimenu iki šiol. Prakalbo žmogus. Bet išsikėlėm. Kainavo, bet išsikėlėm. Tiesiog pasakykit ką turit. Mes jau tada galvosim.

Koks buvo įdomiausias siuntinys kurį vežėte į UK?

Buvę visko. Įsiminė motociklo detalės į Brightoną – 1972 metų BSA. Sunku buvo. Dar vinilų archyvas į Manchesterį, pirmieji Beatles spaudimai. Ne ekspertas, bet supratau kad brangu. Dar stiklo vamzdelių meno instaliacija į galeriją Londone. Trabi. Baugino. Bet pasiekė sveiką. Tokie praskaidrina dieną. Nors plaukai šiaušiasi iki tol. Buvę ir mašinų dalių, ir senų laiškų. Žmonės siunčia gyvenimus. Aš vežu dėžes, bet kartais suprantu kad tai daugiau nei daiktai.

Ar susisiekiate su klientu prieš pristatymą?

Taip, skambinam dieną prieš ir valanda prieš. Jei neatsiliepiat – bandom dar, tada perkeliam. Kartais pykstat kad nepristatėm, o patys neatsiliepėt keturis kartus. Sutartis reiškia bendradarbiavimą. Buvę kad paliko seną numerį. Siuntinys sukiojosi terminale. Nepatogu. Atnaujinkit kontaktus. Ir pasiimkit skambutį kai matot nepažįstamą numerį. Gali būt mes. Arba muitinė. Arba sukčiai, bet tikrinkit. Aš pats nekenčiu kai manęs neima. Tai imkit. Prašau. Visi laimingi.

Ar reikia specialaus leidimo siųsti gyvūnus?

Gyvūnai – kita kategorija. Paprastai nevežame kačių ar šunų su siuntiniais. Yra specializuotos tarnybos su krepšiais ir veterinarija. Papūgai ar žiurkėnai – gal ir galima, bet aš nesu tikras (šitą reikia pasitikrinti). Žinau kad šunys turi mikroschemą. O šinšilos... na nežinau. Geriau kreiptis į gyvūnų pervežėjus. Aš nenoriu atsakomybės jei augintinis išsigąs. Ar blogiau. Rimtai. Ne tam turim transportą. Jums patarimas – neeksperimentuokit su gyvais padarais. Yra specialistai.

Kokį patarimą duotumėt pirmą kartą siunčiančiam į UK?

Neapsikrautkite. Žmonės kraunasi viską, moka už orą. Išsirinkit brangu ar reikalinga. Pakavimas – iš kokybiško kartono, ne iš žurnalų. Fotografuokit turinį. Nesitikėkit idealaus grafiko – būna delay. Jei žada per tris dienas už penkiasdešimt eurų – kažkas ne taip. Pasitikėkit intuicija. Aš pats mokiaus iš klaidų. Kartais ir dabar klystu. Bet sąžiningumas atsiperka labiau nei gražūs žodžiai. Jeigu kas neaišku – skambinkit. Geriau paklausit prieš nei gailėsitės po.

Išvada

Tiek to, turbūt išsišnekėjau. Bet esmė ta, kad siuntinių logistika į UK su garantija nuo durų iki durų veikia, jei rasite normalius žmones. Ne tuos, kur žada auksą iš dangaus. Darbas vyksta su klientais, o ne su robotais. Būna klaidų, bet sąžiningai dirbant viską galima sutvarkyti. Jei kas bus neaišku – skambinkit. Geriau paklausit prieš, nei gailėsitės po. Aš būsiu čia. Na, jei ne aš, tai kolega. Bet kokiu atveju – sėkmės. Ir atsargiai su maišais.