Siuntinių gabenimo į Angliją greitas ir saugus sprendimas: 24 klausimai, kuriuos man užduoda kasdien

Dvidesimt ketveri metai perkraustymų ir tarptautinių siuntų srityje – kai pagalvoji, per tą laiką Anglija pasikeitė turbūt labiau nei mano automobilio spidometras. Žmonės vis dar nori paprasto atsakymo kaip nusiųsti daiktus į Londoną ar Liverpulį, bet tiesa tokia kad po Brexit tiesiog nebeužtenka užmesti daiktą į dėžę, užklijuoti lipduką ir pasiųsti su viltimi. Siuntinių gabenimo į Angliją greitas ir saugus sprendimas egzistuoja, bet reikia žinoti keletą gudrybių. Aš kas savaitę kalbu su žmonėmis, kurie galvoja kad tai kaip siuntimas į Berlyną. Ne. Dabar yra muitai, ribojimai, biurokratija. Bet jei suprantate pagrindus – viskas veikia kaip laikrodis. Na, gal kaip laikrodis kurio rodyklė kartais pasiklysta ir reikia paplušenti.

Kaina, svoriai ir ką darote su sofa

Kiek maždaug kainuoja vidutinis siuntinys į Angliją iš Lietuvos, sakant be užuolankų?

Mažas siuntinys, sakykim iki 20 kg ir normalių išmatavimų, gali kainuoti nuo 18 iki 40 eurų. Jei didesnė dėžė, kurios nepemei viena ranka – tada jau 60–100 eurų riba. Žinoma, kaina priklauso nuo to ar pats atneši į terminalą, ar pasiimame iš namų, ar reikia liftu kelti. Kartais žmonės nustemba kad vežimas kainuoja brangiau nei daiktas viduje. Būna taip. Pernai viena ponia siuntė senovinę lygintuvą seseriai – lygintuvas vertas 10 eurų, o gabenimas 35 eurai. Ji vis tiek siuntė. Sentimentalus daiktas. Emocijos ne skaičiuojamos.

O jei aš noriu išsiųst maistą, kosmetiką ar močiutės marinuotus grybus? Ar galima?

Na, maistas į Didžiąją Britaniją dabar – problema. Yra griežtos taisyklės dėl gyvūninės kilmės produktų, mėsos, pieno, ir net ne visada aišku kur baigiasi taisyklė. Marinuoti grybai... atvirai, nežinau ar jie pralįstų kaip daržovės, ar muitinei tai pasirodys kaip gamintas maistas. Pernai klientas siuntė stiklainius raugintų kopūstų – sustabdė ir neleido iš viso. Kosmetika su skysčiais – galima, bet kiekis ribotas. Geriausia taisyklė: jei jums pačiam būtų keista tai valgyti pakeliui po tris savaites – nesiųskite. Anglijos maisto inspekcija dabar atidi kaip niekad.

Baldo siuntimas – ar apsimoka vežti sofą į Londoną, ar geriau nusipirkti ten?

Sofa? Tik jei tai iš karaliaus dvaro. Kitaip – nelabai. Kiek pamenu, vienas vaikinas iš Kauno siuntė standartinę sofą į Notingamo butą. Kaina apie 280 eurų. Londone jis galėjo nusipirkti panašią už 200 svarų. Matematika paprasta. Kita vertus, jei tai unikalus baldas, senovinė komoda – tada kitas reikalas. Bet paprasti baldai, ypač stikliniai ar sunkūs, genda kelyje. Brangsta draudimas. Jeigu nesate prisirišę labai emocionaliai – parduokite čia, perkuokite ten. Tą sutaupys labiausiai. Yra pigiau pašto alternatyvų dideliems baldiams, bet ten jau krovininis transportas, ne siuntinys.

Koks skirtumas tarp svorio ir tomų? Nes nesuprantu tų skaičiavimų.

Čia paprasta bet pikta. Vežėjai skaičiuoja ne tik tikrą svorį, bet ir vadinamąjį tūrinį. Imate ilgį, plotį, aukštį, sudauginate ir dalinate iš 5000 (kai kurių kanalai iš 4000). Jei dėžė didelė bet tuščia – gausite už tūrį. Kartais klientai pyksta: "Kodėl mano plunksnų pagalvė sveria dvidešimt kilogramų?" Nes pagalvė buvo didžioje dėžėje. Aš irgi kartais pamirštu paaiškinti iš pradžių, o paskui tenka atsiprašyti. Supakuokite kuo arčiau daikto formos. Nenaudokite milžiniškų pašto dėžių jei viduje tik dokumentai. Arba naudokite – bet tada nevarkite dėl sąskaitos.

Ar galiu siųsti automobilio detales, padangas ar kokį dviratį?

Taip, galima. Dviračiai – dažniausias daiktas. Išsiunčiame gal kokius penkis per mėnesį. Turi būti gerai apvynioti, nes raudona anglis (arba kaip ten tas rėmas vadinasi, aš dviračių nekaip išmanau) gali įlūžti. Padangos – taip, bet sunku. Jose nėra oro, bet muitinėje kartais nori žinoti kodėl siunčiate dvidešimt padangų – jau atrodo komercija. Viena detalė, nauja, supakuota – nieko baisaus. Jei naudota ir tepaluota – valykite. Anglijos aplinkosaugos reikalavimai ten griežti. Neužmirškite ir kad padanga sunki. Labai. Kaina auga greitai jei jų daug.

Kaip tai vyksta praktiškai

Jūs pasiimate iš namų, ar man reikia kažkur vežti į jūsų terminalą?

Mes pasiimame. Bet ne visi pasiima. Kai kurios įmonės dirba tik per terminalus – atsivežate į Kauną arba Vilnių, jie pasiunčia toliau. Mes bandome palengvinti: prisiimame iš namų didžiuosiuose miestuose. Užmiestyje – pasitarus. Būta atvejų kai adresas yra prie Utenos kurjeris pavargsta ieškoti. Kartais prisiskambiname du kartus ir randam sprendimą. Jeigu gyvenate aukštai Vilniaus centre be parkavimo – palengvinkite, suveskite daiktus iki laiptinės. Žmonės dažnai galvoja kad durų iki durų reiškia "netgi nereikia atidaryti savo buto durų". Na, beveik taip.

Kiek dienų realiai trunka siuntinys iki durų Londone? Nes skelbimuose rašo 2 dienos...

Duoklė. Deja, ne. Dvi dienos – tik teorinis skrydis lėktuvu, bet juk reikia surinkti, perpakuoti, perkrauti, muitinti. Realiai – 3–7 darbo dienos. Kartais 10. Kalėdų metu gali būti ir 12. Pernai tarp Kalėdų ir Naujųjų viena dėžė padariavo Olandijoje penkias dienas – neatsidarinėjama, tiesiog eilė. Aš pats skambinau ir klausiau kas vyksta. Darbuotojas atsakė mandagiai bet be informacijos. Tokia realybė. Jei jums reikia garantuotai greitai – yra express paslaugos, bet ten kaina visai kitokia. Neišeina greita, saugu ir už 15 eurų. Bent jau ne po 2021-ųjų.

Ar galima sekti siuntinį, ar jis tiesiog išnyksta iki kol paskambina?

Galima. Ir reikia. Kiekvienas normalus vežėjas turi sekimo numerį. Bet štai kas juokinga – sekimas kartais rodo kad siuntinys yra Leipcige, nors jis jau Liverpulyje. Sistemos lūžta sinchronizacija. Klientai rašo panikoje, o aš matau kad tai tik neatnaujintas įrašas. Duokite dieną kitą. Tačiau yra mažų, neaiškių firmų, kurios duoda numerį kuris niekur neveikia. Iki ateina SMS. Nerekomenduočiau tokių. Jei nėra trackingo – jūs taikote į bėdą. Ypač siunčiant vertingesnius daiktus. Sekimas kaip draudimas – geriau turi ir nereikia, nei atvirkščiai.

Kaip reikia supakuoti, kad nebūtų gėdos ir nuostolių? Ar pakanka maišo iš maximos?

Maišas iš parduotuvės – gerai tik daržovėms. Siuntiniams į Angliją reikia dvigubos kartoninės dėžės, lipnios juostos kuria apjuošiate kryžmai, ir burbulinės plėvelės. Jei stiklas – žymėkite "Stiklas". Jei elektrą turi kažkas – ne, naudokite originalią dėžę. Buvo atvejis kai klientas supakavo turinį į seną kelių kilogramų svarių dėžę – tokią silpną kad aš pats mačiau kaip ji subyrėjo besikraunant. Dėl to turinys subyrėjo negrįžtamai. Antsvoris blogai, bet nepakankamas pakuotės stiprumas dar blogiau. Kurjeriai krauna viena ant kitos. Nėra erdvės pašto žmonėms su pirštinaitėmis ir švelnumu.

Kas jei aš nebūsiu namie kai kurjeris atvažiuoja į Birmingamą?

Tai jūsų bėda, bet išsprendžiama. Paprastai kurjeris palieka pranešimą, kartais bando kitą dieną. Jei turite pasitikimumą su kaimynu arba galite palikti raktyvieta (aš irgi nežinau kaip teisingai tai vadinasi, tas rakinama dėžė prie durų) – puiku. Vieną kartą klientė liepė palikti prie garažo Notingame. Kurjeris atsisakė nes garažas prie kelio. Teko pora dienų derėtis. Geriausiai planuokite siuntimą tada kai galite būti vietoje, arba nurodykite patikimą žmogų. O dar geriau – darbo adresą, jei ten leidžia priimti asmeninius siuntinius.

Muitinė, dokumentai ir brexitiniai pokštai

Dabar kai Anglija nebe ES, kokie dokumentai reikalingi? Ar neužtenka adreso?

Neužtenka. Reikia sąskaitos faktūros – proforma invoice – kurioje nurodyta kas viduje, kiek vienetų, kokios medžiagos, vertė eurais. Taip pat naudojami CN22 mažiems siuntiniams ir CN23 didesniems. (Nors dabar kai kurie vežėjai perėjo prie kitokių formų – ICS ar kaip ten, per daug nesileidžiu į naujausius kodų pakeitimus, nes praktiškai turinys tas pats). Negalima rašyti "dovanėlės" ar "rūbai". Reikia "vyriški marškinėliai, medvilnė, 3 vnt., 25 EUR". Kuo tiksliau, tuo greičiau praeis. Aš dažnai pats padedu klientams užpildyti ant pirmojo karto, nes atrodo visiškai nesąmoninga pildyti kelis lapus dėl senų batų.

Kiek turi būti siuntinio vertė, kad neimtų muito, ar ten viskas pasikeitė?

Taisyklė tokia: jei dovana asmeniniam naudojimui iki 135 svarų sterlingų – muito nėra, bet gali būti PVM procesavimo mokestis. Aišku, jei neviršijate. Komerciniai siuntiniai kitaip. Bet paklauskit manęs tikslaus tarifo kodų – nelabai įsiminęs. Ne viską žinau atmintinai, nes keičiasi kasmet. Geriausiai tikrinkite GOV.UK puslapį prieš siusdami. Būna kad žmonės siunčia telefoną "kaip dovana" bet parašo tikrąją vertę 800 eurų – tada muitas garantuotas. Ir kartais didesnis nei tikėjotės. Neapsimetinėkite. Muitininkai ne kvaili ir turi Google.

Ar reikalingas EORI numeris paprastam žmogui siunčiančiam dovaną sūnui?

Dažniausiai ne. EORI reikalingas verslui arba labai dideliam kiekiui. Paprastas žmogus siunčiantis vieną dėžę – nereikia. Tačiau jei siunčiate daiktus kas mėnesį, vieną ir tą patį adresatą, dideliais kiekiais – tada jau muitinė gali paklausti ar ne pervežate nelegaliai. Tada gali prireikti. Aš asmeniškai dar neturėjau atvejo kad paprastam žmogui prireiktų EORI, bet girdėjau kolegų istorijų. Geriau neperžengti to 135 svarų limito ir nebandyti atrodyti kaip parduotuvė. Nes tada jau nebe dovana, o smulkusis verslas su muitais ir baudomis.

Ar kiekvieną dėžę dabar atidarinėja muitinėje, ar tik kai bloga nuotaika?

Ne, būtų visiškas chaosas jei atidarinėtų kiekvieną dėžę – juk į UK iš visos Europos pilasi siuntiniai kaip upė per lietų. Tačiau tikrinimai sustiprėjo. X-ray skeneriai, šunys, rizikos profiliai. Jei siuntinys sunkus, vertė nurodyta keistai, arba adresatas jau turi istoriją – tada tikrai atidarys. Kiek tiksliai procentų tikrinama... na, čia jau negaliu pasakyti garantuotai, nes skirtingi kanalai (Oberhausenas, Folkestonas, oro uostai) skiriasi. Bet galiu pasakyti kad po 2021 metų tikrinimų padaugėjo trigubai. Geriau būti pasirengusiam viskam nei nustebti. Buvo toks atvejis kai Kalėdų senelio kostiumas atrodė komerciškai, tai muitinė pagalvojo kad prekyba. Porą savaičių aiškinomės.

O kaip su siuntimu atgal – iš Anglijos į Lietuvą? Ar viskas tas pats?

Panašiai, bet UK muitai ir Lietuvos muitai – du skirtingi reikalai. Iš Anglijos į Lietuvą siunčiant, jei vertė didelė, gali tekti mokėti PVM čia. UK paslaugų teikėjai kartais painiojasi dokumentuose, nes jie nebėra įpratę prie ES standartų. Kartais dėl to siuntinys grįžta atgal. Šiaip ar taip, siuntinių gabenimo į Angliją procesas labiau apsunkintas nei atvirkščiai. Įdomu, kad Londono centras kartais užtrunka ilgiau nei kelias dienos kelyje – tiesiog mieste kamščiai ir mažai vietos kurjeriams parkuotis. Bet tai jau nebe muitai, o logistika ir gyvenimo būdas.

Kas kelyje gali nepasisekti

Ar tikrai saugus siuntinių gabenimas į Angliją, nes labai bijau kad pavogs?

Saugus, jei renkatės normalią įmonę. Taip, vagysčių pasitaiko, bet rečiau nei galvojate. Dažniausia problema – ne pavagia, o nutrinasi lipdukas arba pristato į blogus namus. Kartais Londone vienoje gatvėje du vienodi numeriai skirtinguose galuose. Buvo toks nutikimas Mančesteryje – dėžė atiduota kaimynui, o tas pamanė kad tai jo. Savaitė klaidžiojimo. Jeigu vertė didelė – drauskit. Draudimas kainuoja papildomai, bet miegoti ramiau verta. Blogiausia kai žmonės siunčia auksą be draudimo tikėdamiesi stebuklo. Stebuklų nebūna. Yra tik gerai įformintas popierius ir atsakingas kurjeris.

Kas jei siuntinys atvyksta sulaužytas arba su kažkieno ratų žymėmis?

Tada rašote aktą kurjeriui prieš pasirašydami. Jei pasirašote "gauta gerai" o paskui randate skilimą – problematiška. Nors kartais skilimą pamatote tik išpakavę, o kurjeris jau dingo. Mes rekomenduojame filmuoti išpakavimą. Skamba paranojiškai? Gal. Bet draudimo bendrovės myli vaizdo įrašus. Buvo atvejis kai klientas siuntė porcelianinę vazą – dėžė atrodė sveika, o viduje viskas dulkėse. Pakuotė buvo per silpna, bet draudimas sumokėjo nes buvo filmuota. Be įrašo – būtų atsisakę. Taigi visada apžiūrėkite. Ir nepasirašinėkite aklai. Net jei skubate į darbą.

Kodėl kai kurios įmonės žada stebuklą už 8 eurus, o jūs brangiau?

Nes jos arba meluoja, arba skaičiuoja tik mažą dalį kainos. Aš jau minėjau tai anksčiau? Nesvarbu. Kai pamatai 8 eurus už siuntinį į Londoną, žinokite kad ten prisidės paslėpti mokesčiai, arba siuntinys bus sąmoningai ignoruotas savaites, arba pakraus į autobusiuką kuris važinėja kol susirenka pilnas krovinys. Pigiausi variantai dažnai neturi normalaus kontakto. Buvę klientai skambina man pusiau verkdami kad jų siuntinys dukros kraitį "kažkur pakeliui". Kaina kaip indikatorius – neatsitiktinumas. Geriau sumokėti 30 eurų ir žinoti kad žmogus atsako į telefoną, nei taupyti ir gauti nervų ligą.

Ar buvęs siuntinys visai dingęs, kaip iPhone ekranas po juodžiausios nakties?

Retai, bet taip. Visiškas dingimas – kai tracking sustoja ir nebėra. Paprastai randasi per mėnesį, bet kartais ne. Jei dėžė neturėjo kontaktinės informacijos viduje – tampa bevardė. Kurjeriai priversti spėlioti. Mes visada raginame įdėti popierėlį viduje su adresu ir telefonu. Kartą dingo siuntinys į Birmingamą – radome po trijų savaičių karšto sandėlyje, nes lipdukas nutrinėjo dėl lietaus. O lyjo angliškai, sakyčiau. Dėl drėgmės. Vidinis adresas išgelbėjo. Visiškai prapulti daiktai yra tokie 0,5 proc. atvejų, bet rizika egzistuoja. Ir vėl – draudimas. Jei neapdrausta ir dingsta – belieka tik uždegti žvakutę ir laukti.

Kokia buvo keisčiausia situacija per tuos 24 metus? Pamaldžiai prašau papasakoti.

Oi. Buvo vienas atvejis su... kaip ten... gyvučiu? Ne, negaliu 100 proc. prisiminti detalių, bet žinau kad kažkas siuntė gyvą triušį medikamentams. Bet tai tikrai neleistina. Geriau nepasakosiu kad neprisipažinčiau be advokato. Buvo ir žmogus kuris supakavo auksą į skalbimo miltelių dėžes, pamiršęs tai paminėti. Muitinė atidarė, pamatė blizgantį, sukėlė aliarmą. Paskui paaiškėjo kad legalu, bet užtruko dvi savaites. Arba ponia kuri siuntė 40 kilogramų lietuviškų žurnalų į Londoną. Aš paklausiau kam. Sako, duoda anglų kaimynams išmokti kalbos per reiškinius. Šauni mintis. Istorijų daug. Kiekvieną savaitę nauja. Štai kodėl darbas neatsibosta.

Paskutiniai patarimai prieš lipduką

Kada geriausia siųsti, kad prieš Kalėdas nesugadint nervų?

Rugsėjo pabaigoje. Nejuokauju. Lapkričio antra savaitė – jau paskutinė riba jei norite ramybės. Gruodžio pradžioje siuntiniai kaupiasi muitinėse, sandėliuose ima stygius su darbuotojais, o kurjeriai laksto kaip pametę galvas. Pernai viena šeima siuntė Kalėdų dovanas į Oksfordą gruodžio 15-ą. Pasiekė tik sausio 4-ą. Vaikai gavo dovanas per vėlai. Jei jau vėluojate – siųskite express, bet brangu. Arba nusipirkite internete ir pristatykite tiesiai iš UK parduotuvės. Kartais siųsti lietuviškus rankdarbius yra gražu, bet ne tada kai rizikuojate vaikų ašaromis. Rimtas patarimas iš patirties.

Ar verta pasitikėti kurjeriu su raktu, jei butas Londone be lifto?

Hmm. Aš asmeniškai duočiau tik jei tai pažįstamas kurjeris arba turiu vaizdo kamerą. Bet dauguma vežėjų tai nesiūlo kaip standartinės paslaugos. Yra specialios spynos (Locky ar kažkas panašaus) kur kodą žinote tik jūs ir vežėjas. Bet tai retai pasitaiko privačiam siuntimui. Dažniau darbo patalpos. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto – kurjeris tikriausiai paliks pranešimą, o ne grįš tris kartus. Drąsiai rašykite darbo adresą, arba susitarkite su apatinio aukšto kaimynu. Londono daugiabučiai... na, ten savos taisyklės. Kartais net pašto dėžutės tokios mažos kad siuntinys grįžta nes netelpa. Tragiška bet realu.

Ką daryti jei muitinė prašo sumokėti daugiau nei siuntinys kainuoja?

Būna. Muitas + PVM + procesavimo mokestis kartais viršija vertę. Tada turite teisę atsisakyti siuntinio. Jis grįš pas jus arba bus sunaikintas. Bet aš klausiu – kodėl siuntėte daiktą kurio vertė 20 eurų, jei galvojate kad muitas bus daugiau? Tai dažniausiai nutinka kai žmonės neįvertina. Pvz., senas kompiuteris gali būti vertinamas pagal rinkos kainą, o ne tai kaip jūs jį nusidėvėjusiu laikiote. Arba dovana – bet nauja, parduotuvinė. Tada muitinė žiūri į pirkimo įrodymus. Jei neturite – vertina patys, dažnai brangiau. Siųskite naudotus daiktus su sąžiningu aprašymu. Arba nesiųskite šlamšto kuris vertas 5 eurus. Vargas nevertas.

Jūsų paskutinis patarimas žmogui, pirmą kartą siunčiančiam dėžę į Angliją?

Supakuokite kaip sau. Ant dėžės rašykite aiškiai – angliškai ir lietuviškai. Viduje įmeskite lapą su kontaktais. Nepiktnaudžiaukite dovana statusu jei tai prekė. Renkitės ne pagal kainą, o pagal tai ar atsiliepi žmogus pirmiau negu siunčiate. Ir dar – siuntinių gabenimo į Angliją greitas ir saugus sprendimas egzistuoja, tačiau tik tada kai visi žaidžia pagal taisykles. Jūs, vežėjas, ir muitinė. Jei kažkas bando nukirpti kampą – ten ir nubyrės. Rimtai. Aš jau daugiau neturiu ką pridurti. Sėkmės.

Išvada

Tikiuosi neišgąsdinau per daug. Anglija toli, bet ne už septynių jūrių – ten yra daug lietuvių ir daug siuntinių keliauja kasdien. Svarbiausia nepasiklysti tarp pigiausių skelbimų ir sąžiningai užpildyti popierius. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti: siuntiniai pasiekia tikslą beveik visada, jei prieš tai kažkas pagalvojo. Ne Google algoritmas, o paprastas žmogus supakavęs dėžę tinkamai. Jei abejojate – paskambinkite, o ne spėliokite. Atsakysiu. Na, gal ne iš karto, bet tikrai.