Siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją: patikimai, greitai ir be jokių mistinių pažadų

Na ką, sėskis ir pakalbėkim. Iš pradžių galvojau, kad parašysiu kažką labai gražaus apie siuntinių gabenimą mikroautobusais į Angliją, bet kam? Tu nori žinoti, kaip čia viskas yra. Dirbu jau kažkur 23 metus (na, gal 24, kas ten skaičiuoja) tarptautinių perkraustymų srityje. Mačiau visko – kai praeina kaip per sviestą, ir kai vairuotojas skambina 3 valandą nakties iš Kalės, kad stringa keltas. Tai va, siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją yra normalus būdas, jei turi realius lūkesčius. Ne šaldytuvams, o tavo dėžėms su knygom, drabužiais. Greitai? Šiaip taip. Patikimai? Jei pasirinksi ne pačius pigiausius.

Kainos, greitis ir kaip mes ten surašom tavo keturias dėžes

Kiek maždaug kainuoja siuntinių gabenimas mikroautobusu į Angliją, jei turiu keturias dėžes?

Žiūrėk, jei tai normalios dėžės, ne šaldytuvai, o tokios standartinės, kokiose batai ir puodai, tai kaina dažniausiai sukasi apie šimtą penkiasdešimt ar du šimtus eurų už viską. Ne už kilogramą, o už vietą. Kartais mažiau, jei mikroautobusas dar turi laisvų vietų ir vairuotojas nori prisikrauti. Kartais brangiau, jei skubi ar veža tik tavo daiktus. Žodžiu, nėra fiksuotos kainos kaip pašte. Skambink, apibūdink, ir mes pasakysim. Bet jei kažkas internete rašo „į Angliją dėžė 15 eurų“ – neik ten, tai žaidimas.

Ar tikrai greičiau nei DPD ar kitos kurjerinės?

Čia toks sausainis iš dviejų galų. Jeigu siuntinys jau Lietuvoje ir laukia surinkimo, kurjerinė kartais būna greičiau, nes jie turi logistikos centrus, grandinė žmonių. Bet jei kalbam apie asmeninius daiktus ar perkraustymą, mikroautobusas linksniais apsukresnis. Važiuoja tiesiai, neperkrauna į sandėlį. Į Londoną per 3–5 dienas paprastai. Kartais per savaitę, jei laukia keltas. Taigi, „greičiau“ sąlyginė sąvoka. Aš asmeniškai sakau – jei reikia iki penktadienio, geriau pasitikrink, ar spėsim.

Ar mokama už svorį, ar už vietą?

Už vietą. Na, kartais už svorį, jeigu vežam akmenis, bet žmonės dažniausiai veža dėžes su drabužiais. Tada skaičiuojam, kiek tavo siuntos užima mikroautobuso plote. Mes matuojam kubiniais metrais arba tiesiog pagal tai, kiek eilėje stovi dėžių. Kartais žmonės atneša dėžę, kuri sveria penkis kilogramus, bet ji šiukšlyninė ir didelė – tai užima vietą kitam. Todėl visada geriau turėti kompaktiškas dėžes. Mažiau oro tarpų. Tiesiog taip veikia siuntinių gabenimas mikroautobusais.

Kas dedasi mašinoj, krovėjai ir ar vairuotojas piktas

Ar galiu kišti dviratį, du lagaminus ir mikrobangų krosnelę?

Gali, bet turėk omeny – mikrobangų krosnelė yra keistas pasirinkimas. Dviratis gerai, tik nuremink vairą ir apmetink plėvele, nes jis braižysis. Lagaminai – idealus variantas, jei užsisega. Mikrobanginė... nu, jei tau ji brangi, tai geriau išvyniok į pagalvę nei mesk ant kitų dėžių. Mikroautobusuose erdvės nėra begalinės, daugiausia sutalpinam iki šešių, septynių kubų, priklauso nuo mašinos. Kartais žmonės atveža sofą ir tikisi, kad sutalpinsi – tada jau reikia furgono, ne mikroautobuso.

Kaip supakuoti, kad neišsibyrų kelyje?

Oi, čia mano mėgstamiausia tema. Paimk normalias kartonines dėžes, ne tuos maišelius iš maximos. Apkiršk juostos kiauriai – dvigubas sluoksnis kampuose. Drabužius susuk į ritinius, tai sutaupys vietos. Stiklus apvyniok į antklodes ar rankšluosčius. Ir svarbiausia – nepripildyk iki viršaus, nes dėžė gali subyreti. Aš mačiau situacijų, kai kas nors sumeta daiktus į vietoje pirktas silpnas dėžes, o paskui stebisi, kad dangtis atšoko. Naudok tvirtas dėžes, nepagailėk juostos. Taip saugiau.

Ar vairuotojas padės nešti iš buto?

Jeigu gyveni pirmame aukšte ir dėžės lengvos – dauguma padės. Bet jei penktas be lifto ir šešios dėžės... nu, aš nesakyčiau, kad tai jo pareiga. Vairuotojas vairuoja, nekrauna. Kai kurie padeda, jei mato, kad žmogus vienas, bet tai ne savaime suprantama. Geriau susitarti iš anksto. Jei reikia, mes turime krovėjų sąrašą, bet tai kaina papildoma. Būk pasiruošęs pats bent jau iki mašinos. O kava iš ryto – tai jau tavo gestas, ne atlyginimas.

Muitai, popieriai ir kiti dalykai, apie kuriuos niekas nešneka

Kas jei sustabdo muitinėje ir pradeda kraustyti?

Atsiversiu – čia viena tų vietų, kur aš nežinau atsakymo šimtu procentų. Paprastai, jeigu vežam asmeninius daiktus, jie nekrausto kiekvienos dėžės. Bet jei kažkas atrodo įtartinai – didelė elektronika supakuota į drabužius – gali patikrinti. Muitininkai turi teisę raustis. Mūsų vairuotojai veža sąrašus, bet kartais muitinė paprašo papildomai paaiškinti. Aš negaliu pažadėti, kad neatvers. Paprastai neatveria, jei viskas aišku. Bet loterija. Geriau netalpinti keistų dalykų viduryje.

Ar reikia popierių, jei siunčiu sau į Liverpoolį?

Jei tai tavo asmeniniai daiktai, perkraustymo siuntiniai, tai reikia maždauginio sąrašo. Ne visada tikslaus iki šaukštelio, bet bent jau apytikslio – dėžė su drabužiais, dėžė su knygom. Vertybės – gerai nurodyti. Kartais žmonės rašo „įvairūs namų apyvokos daiktai“, o paskui muitinė mato, kad ten trys kompiuteriai. Tai neskaidru. Gerai pasiruošk sąrašą lietuviškai ir angliškai. Jei siunti naujas prekes parduoti – tada visai kita kalba, muitai, PVM. Tada jau nebe asmeniniai daiktai.

Ar galiu siųsti dešrų ir sūrio draugei į Londoną?

Čia jau aš turiu būti griežtas. Mėsos produktai – dešros, kiaušiniai, pienas – ne. Sūris... na, kietas sūris kartais praleidžiamas kaip dovana, bet tai riba. Anglijos muitinė po Brexit labai griežta su maisto importu. Geriau nesiųsk. Aš mačiau, kaip žmonės bando slėpti dešras tarp megztinių – rezultatas būna blogas, tavo draugė dar ir baudą gali gauti. Siųsk sausainius, šokoladą, konservuotus produktus be mėsos. Saugiau, paprasčiau. Nereikia vaidinti šnipą su dešromis.

Ką reiškia „iki durų“, ar tikrai atveš prie buto?

„Iki durų“ dažniausiai reiškia iki namo laiptinės, iki grindinio. Ne į tavo svetainę, ne į virtuvę. Londone dauguma namų – siauros gatvės, parkuotis neleidžia. Mikroautobusas negali įvažiuoti į kiemą. Tai kaip ir logiška. Jei tu gyveni privačiame name su kiemu Birmingemo priemiestyje – ok, gal prie pat durų sustos. Bet centrinis Londonas? Ne. Vairuotojas iškraus prie šaligatvio, ir tu turėsi susitvarkyti toliau. Geriau iškart klausk – „ar tikrai?“ – nei paskui stebėtis.

Kas gali sup... ehm, sugesti kelyje

Ar buvę, kad daiktai tiesiog dingsta?

Buvo. Ne pas mus, bet girdėjau. Kai kurios įmonės, taupančios ant žmonių, palieka mašinas neprižiūrėtas terminaluose. Arba kas nors numeta dėžę pakeliui. Mes skaičiuojam dėžes pakrovime ir iškrovime. Bet realiai – jei renkiesi pigiausią variantą, kur vairuotojas dirba vienas be pagalbininko tarp valstybių – rizika yra. Maža, bet yra. Todėl atsakingas siuntinių gabenimas mikroautobusais reikalauja žmogiško sąžiningumo, o ne vien žadėjimų.

Ar teko matyti, kad mikroautobusas stringa savaitę kažkur?

Praeitą žiemą kolega stringo prie Doverio dėl audros. Kelias dienas. Baisu? Ne, jei komunikuoja. Blogiausia, kai vairuotojas nieko neatsako, o tu sėdi namie ir nežinai, ar tavo daiktai dar ant ratų. Mačiau tai su kito klientu – jų įmonė atsiuntė paskutinį sms prieš penkias dienas, o paskui tyla. Mes rašom, kur esam, net jei blogos naujienos. Bet mašinos genda, keltai neplaukia. Gyvenimas.

Ar vairuotojai perka duty-free ir tuščina vietą?

O Dieve, žinoma, kad ne. Na, gal sau cigaretę nusiperka per keltą, bet tavo siuntinių vietos nereikia bijoti. Mikroautobusai važiuoja ne tam, kad vežtų kontrabandą. Kartais jie parveža atgal iš Anglijos automobilių detalių ar keistų siuntų. Bet čia jau kita istorija. Tavo daiktai – saugūs. Kalbos, kad vairuotojas parduoda tavo dėžę Prancūzijoj – rinkodaros pasakos. Pamiršk.

Kiek realiai važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją?

Jei viskas gerai – trys–penkios dienos. Pirmą dieną krauna Lietuvoje, tada per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją... ar ne, dažniau per Olandiją (taip, per Olandiją, nes ten greičiau). Tada keltas arba Eurotunelis. Kartais dar reikia pristatyti dvi–tris vietas Londone prieš tave. Taigi nerealu tikėtis, kad pirmadienį išsiuntęs antradienį jau trankysi sau ant stalo Birmingeme. Realu tikėtis, kad per savaitę bus. Kartais kelios dienos ilgiau, jei stringa eilė keltuose.

Ar mikroautobusai važiuoja kiekvieną savaitę, ar tik tada, kai susirenka?

Mes stengiamės važiuoti kas savaitę, bet kai kuriais maršrutais, jei žmonių mažai – važiuojam kas dešimt dienų. Per Kalėdas būna srautas, tada mašinos lūžta. Vasarį gali būti, kad savaitę neišvažiuoja, nes nėra kam krautis. Jei skubi, klausk konkrečios datos. Normali įmonė pasakys – važiuojam kitą antradienį arba ne. Blogos įmonės žada „rytoj“ ir tyliai permeta. Užduok tiesų klausimą.

Draudimas, žala ir kiti nemalonūs dalykai

Kas jei mano stiklinis stalas atvažiuoja truputį... traškesnis?

Jei tu jį supakavai į antklodę, mes bandysim padėti. Bet stiklas yra stiklas. Mikroautobusai kliba, vairuotojai stabdo. Jei dėžė buvo pažymėta „atsargiai“, o viduj nėra apsaugos – didelė dalis atsakomybės tavo. Mes turim draudimą, bet jis nepadengia bet ko. Jei įmonė žada padengti viską šimtu procentų – meluoja. Mačiau, kaip klientas vežė veidrodį be rėmo, apvyniotą lovatiese. Kas norėtų atsakyti?

Ar daiktai apdrausti, jei vairuotojas staigiai stabdo?

Yra bendras vežėjo civilinės atsakomybės draudimas. Jis dengia tam tikrą sumą, bet ne milijonus. Jei tavo siuntinys vertas penkis tūkstančius eurų, reikia papildomo draudimo. Be to, jei tu pats supakavai daiktus netinkamai ir jie subyrėjo stabdymo metu, draudimas gali išvis nekompensuoti. Mes visada sakom – padaryk sąrašą vertingiausių daiktų, nufotografuok prieš pakraudamas. Pats retai draudžiu savo daiktus veždamasis, bet tuo pačiu aš ir rizikuoju. Kiekvienas renkasi. Svarbu nebūti naiviam.

Ar galiu sekti, kur yra mano siunta?

Šiuolaikiniai mikroautobusai kartais turi GPS, bet dažniausiai sekimas vyksta telefonu. Skambini – mes sakom, kad Vytas yra netoli Liubeko. Nebūna kaip DPD, kad pamatai kiekvieną apsisukimą. Tai asmeninis transportas, ne logistikos centras. Kartais vairuotojas pats paskambina prieš atvažiuodamas. Man tai netgi patinka labiau, negu tie žemėlapiai. Juk svarbu ne stebėti žalią tašką, o žinoti, kad rytoj tarp dešimt ir dvylikos reikia būti namie. Bent jau mes taip dirbame.

Kuo tai skiriasi nuo furgono ar konteinerio

Kuo skiriasi siuntinių gabenimas mikroautobusais nuo konteinerių?

Konteineris – kai nuomi visą konteinerį sau. Brangu, bet visas tavo. Furgonas – kai turi daugiau nei mikroautobusui. Mikroautobusas – kai turi keturias, šešias dėžes. Dalinis krovinių gabenimas. Tavo daiktai vežami su kitais, dalijatės kaina. Jei turi sofą ir spintą – neužteks. Jei turi lagaminus, vaikišką vežimėlį – puikiai. Anglijos kryptimi mikroautobusai populiarūs dėl lankstumo ir kainos.

Ar verta pačiam važiuoti, o ne siųsti?

Jei turi laiką, teises, norą – kodėl ne. Nuosavas automobilis duoda kontrolę. Bet skaičiuok – dyzelis, keltas, kelių mokestis, nakvynė, laikas. Kartais atsieina brangiau nei paslauga. Be to, vairuoji kairėje Anglijos pusėje. Ne visiems malonumas. Jei rūpi nervai, mikroautobusas yra geras kompromisas. Mes pasiimam, nuvežam, o tu ramiai gali atskristi vėliau. Tokių variantų irgi pilna.

Kaip neišsirinkti kvailio ir nepasiklysti pažaduose

Kokia dažniausia klaida renkantis pervežėją?

Kaina. Visada kaina. Randi skelbimą: „į Angliją per dvi dienas, 80 eurų“. Eini. Tada ateina savaitė, du, skambutis nekeliamas, vairuotojas – vienas vaikinas su pasenusiu Sprinteriu be draudimo. Normalu sutaupyti. Bet siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją turi savo kainą. Jei per maža – kažkur apkarpoma. Ant kuro, ant miego, ant draudimo. Nevesk avinėlio į skerdieną.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių?

Normali įmonė turi adresą, ne tik Messenger. Atsako į telefoną net pirmadienio rytą. Suteikia sąskaitą. Neprašo viso mokėjimo prieš tai, kai nematei, kad pajudėjo. Turi realius atsiliepimus, ne tik žvaigždutes, kurias parašė pusseserė. Pasiklausk apie draudimą – jei striukai sako, kad „viskas garantuota žodžiu“ – bėk. Žodžiai per pigūs šiam verslui. Geriau sumokėk šimtu eurų daugiau ir miegoti ramiai.

O jei skubu, gal galiu primokėti ir gauti prioritetą?

Gali bandyti. Kartais padeda, jei mašina dar be pilno krovinio ir tavo daiktai užima likusią vietą. Tada vairuotojas gali pakoreguoti maršrutą. Bet jei pilna – kad ir kiek primokėsi, fizškai niekas netilps. Ne mes vietą slepiam. Kartais pinigai neišsprendžia eilės. Pas mane buvo klientas, kuris siūlė dvigubą kainą dėl skubos. Padarėm, nes turėjom vietą. Kitą kartą negalėjom. Taip veikia realus verslas.

O jūs, seniai dirbantys, dar tikitės, kad viskas bus idealiai?

Ne. Jau seniai ne. Idealas būna tik kai nieko nevyksta. O kai vežam per tris valstybes, idealas yra reliatyvus. Bet tikiu, kad jei suplanuosi, supakuosi normlai ir pasirinksi be iliuzijų – viskas bus gerai. Blogiausia – kai tikiesi stebūklo už centą. Siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją nereiškia stebūklo. Tai reiškia patikimą paslaugą. Ir šitam tikiu. Nes 23 metai (o gal 24) kažką reiškia. Kartais nervai, bet sueina.

Koks pats svarbiausias dalykas, kurį turiu žinoti prieš siųsdamas?

Užrašyk vardą ir telefoną ant kiekvienos dėžės. Mačiau, kaip dėžė pasimeta sandėlyje ir niekas nežino, kurios. Padaryk turinio sąrašą sau. Paklausk apie pristatymo langą, o ne dieną. Ir paskutinis – jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, taip ir yra. Per du dešimtmečius mačiau daugiau nei norėčiau, bet ir mokėsiu. Pasitikėk, bet patikrink. Tai sena taisyklė, kuri ne veltui gyvuoja.

Išvada

Tai va. Siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne vaikų žaidimas. Jei turi realius lūkesčius, supakuoji kaip žmogus ir neišsidirbinėji su kaina – viskas bus gerai. Renkiesi ne greitį, o patikimumą. Aš važiuosiu savo maršrutais toliau, o tu dėk daiktus į dėžes ir skambink, kai reikės. Sėkmės, ir nepamiršk juostos – rimtai, nepamiršk.