Siuntinių gabenimas mikroautobusais Anglijos kryptimi: ką verta žinoti prieš skambinant vežėjui

Dirbu šitame tarptautinių perkraustymų versle jau beveik devyniolika metų – ar dvidešimt? (laikas čia greit bėga, kai sezono įkaršty) – ir galiu pasakyti viena: siuntinių gabenimas mikroautobusais Anglijos kryptimi yra tas dalykas, kurį žmonės supranta visiškai neteisingai, kol patys nesusiduria. Jie galvoja, čia kaip taksi – paskambinai, atvažiavo, išvežė. Realybė kiek kitokia. Yra dėžių, yra kainų, yra vairuotojų, kurie vėluoja, ir tokių, kurie dingsta. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien – ne taip, kaip iš knygos, o taip, kaip būtų per žinutę ar pokalbį prie kavos.

Kainos, kurios ne visada tokios, kokias galvojate

Kiek kainuoja gabentis siuntinius mikroautobusu į Angliją?

Tiesiai į temą – nuo maždaug šimto dvidešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų už standartinę vietą. Jei užsakinėjate pilną mašiną Vilnius–Londonas, gali šokti ir iki septynių aštuonių šimtų. Kaina priklauso nuo svorio, apimties ir laiko – skubu brangiau. Yra tokių, kurie internete rašo „nuo 50 eurų“ – neikite į tą žaidimą. Tokie dažniausiai surenka pinigus į priekį ir paskui tampa nebeagleidžiamais. Geriau mokėti šiek tiek daugiau ir turėti kontaktą, kuris atsiliepia šeštadienį vakare, kai jūsų nervai jau nebejuokauja.

Ar apsimoka siųsti tik vieną dėžę mikroautobusu?

Šiaip ne. Viena dėžė microautobuse yra kaip vienas gabalėlis ant didelės picos – neužims vietos, bet ir nepavalgyti. Jeigu turite tik vieną standartinę dėžę, tikrai pigiau bus per kurjerį, nors ir lėčiau. Mikroautobusas apsimoka, kai yra kelios dėžės, krepšiai, gal koks nors dviratis. Tada jūs užimate dalį ploto daliniame krovinyje ir mokate tik už savo kampą. Kai kuriems klientams aš atvirai pasakau – veškite paštu, nėra prasmės laukti mūsų. O jei turite penkias dėžes – tada jau šnekamės rimtai.

Kodėl vieni vežėjai prašo avanso, o kiti – atsiskaitymo grynaisiais?

Avansas – standartas. Faktas tas, kad vairuotojui reikia degalų, keltų bilietų, o kartais ir ankstesnis klientas neišmokėjo. Buvo atvejis prieš kelerius metus: klientas Kaune atidavė daiktus, pažadėjo sumokėti gavus CMR, o paskui dingo. Vairuotojas išsiuntė siuntinį į Angliją savo sąskaita. Dėl to dabar geri vežėjai ima trisdešimt ar penkiasdešimt procentų į priekį. Grynieji paskutiniame taške irgi normalu, nes ne visur kaimeliuose Londono pakraščiuose atsiskaitysi kortele. Tik jei prašo visos sumos prieš faktą – tai jau raudona vėliavėlė.

Ką daryti, jei mano daiktai neužpildo pusės mikroautobuso?

Jūsų daiktai važiuos daliniame krovinyje. Vairuotojas surenka dar tris keturis užsakymus iš skirtingų miestų ir tik tada traukia per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją link Doverio. Kartais tai trunka tris keturias dienas, kartais savaitę, jei laukia dar vieno siuntinio iš pajūrio. O beje, kelias palei jūrą gražus vasarą, bet vairuotojui nuobodus. Svarbu suprasti, kad jūs mokate ne už greitį, o už vietą. Jeigu skubu – reikia rinktis ekspresą arba pilną mašiną. Dalinis krovinys taupo keliasdešimt procentų biudžeto, bet reikalauja kantrybės.

Ar siuntinių gabenimas į Anglija kainuoja vienodai, nesvarbu ar esi iš Kauno, ar iš Klaipėdos?

Trumpas atsakymas – ne. Kuo toliau į vakarus, tuo brangiau surenkame, nes mikroautobusas dažniausiai startuoja iš Vilniaus ar Kauno. Jeigu reikia paimti daiktus iš Klaipėdos, tenka dengti papildomą degalų ir laiko sąnaudą. Skirtumas nebus astronominis, gal dvidešimt trisdešimt eurų, bet jis yra. Kartais mes sujungiame maršutus – jei tą savaitę turime du klientus Klaipėdoje, kaina išsilygina. O jei vienas – jūs mokate už visą sukį. Tokia jau logistika.

Kai pakuotės pamiršta taisyklės

Ar galiu daiktus tiesiog suvynioti į maišus ir atiduoti vežėjui?

Maišai – blogiausia, ką galite padaryti. Prieš trejus metus turėjau klientą Panevėžyje, kuris supakavo visą savo garderobą į šiukšlių maišus. Atrodo logiška – pigu, paprasta. Bet maršruto metu per Rotterdamą lijo, maišai plyšo, drabužiai buvo klampoti ir išmėtyti po visą bagažinę. Jis paskui skambino ir rėkė. Nors supakuoti reikėjo tėčio, o ne manęs. Naudokite tik kartonines dėžes. Geriau dvigubo sluoksnio. Maišai skirti tik šiukšlėms, o ne tarptautiniam pervežimui.

Kaip transportuoti buitinę techniką – šaldytuvą ar skalbimo mašiną?

Techniką reikia ne tik apvynioti, bet ir tvirtai pritvirtinti. Būna, klientas apmėto burbuline plėvele ir galvoja – saugu. Ne. Šaldytuve spaudžiasi durys, viršuje gali atsirasti kokia nors spinta, kuri per kelis šimtus kilometrų virs kamuoliu. Aš visada rekomenduoju išimti vidines lentynas, sandariai uždaryti duris su lipnia juosta ir padėti prietaisą tarp minkštų daiktų. Buvo atvejis, kai skalbimo mašina kelionės metu atsibarstė būgną – nežinojau, kad galima taip sugadinti. Pasirodo, galima.

Ar ant dėžių reikia rašyti sąrašą, kas viduje?

Neprivaloma, bet numeruoti privaloma. Užtenka numeracijos ir paskutinio pavadinimo ant kiekvienos dėžės. Muitinė kartais prašo packing list atskirai, o jei rašysite ant dėžės „brangi elektronika“, pritrauksite dėmesio ne tik muitininkų, bet ir blogų žmonių pakeliui. Jeigu labai norite tvarkos, rašykite kambario pavadinimą, pavyzdžiui, „virtuvė“. O šiaip aš pats namie ant visų savo daiktų lipdukus dedu... bet čia jau mano keistenybė. Tiesiog žymėkite aiškiai, kad vairuotojas žinotų, kuri dėžė kur.

Kaip pažymėti dėžes, kad siuntinys nepasiklystų tarp kitų krovinių?

Storasis juodas žymeklis ir skaičiai nuo vieno iki galo. Dar geriau – prie numeracijos pridėkite savo pavardę arba telefono tris paskutinius skaitmenis. Būna, kad vanduo arba rankų prakaitas nuplauna užrašą ant kartono, tada dėžė tampa bevardė. Aš rekomenduoju perleisti lipnia juosta per užrašą – tada nei lietus, nei kavos išlifruotas ant jo nieko nedaro. Kartais žmonės paklijuoja spalvotas etiketes – gerai, bet gali nukristi. Paprastumas čia laimi.

Ar įmanoma vežtis augalus ar maisto produktus mikroautobusu į Angliją?

Pieno produktai, mėsa – tikrai ne. Medus kartais praleidžia, ypač jei tai asmeninė dovana, bet čia jau ant muitininko sąžinės. Dėl augalų ir sėklų... atvirai pasakysiu, nežinau iki galo kiekvienos rūšies statuso po naujųjų taisyklių, bet rizika didelė. Anglijos muitinė labai žiūri į dirvožemį ant šaknų, į vaismedžių sodinukus. Radau pokalbį su vienu vairuotoju, kuris bandė pravežti agurkų sėklas – paėmė. Geriau augalus palikite mamai sodelyje. Maistą – suvalgykite prieš išvykstant. Saugiau.

Popieriai, muitinė ir kiti nemalonūs dalykai

Kokius dokumentus reikia turėti siunčiant siuntinius į Angliją?

Pagrindas – CMR važtaraštis. Be to, reikia packing list, kuriame nurodoma, kas viduje, svoris, vertė. Jeigu vežate asmeninius daiktus, rašote „used personal belongings“. Kai kam atrodo, kad gali parašyti „dovana“ ir nurodyti nulinę vertę. Muitininkai nėra kvaili. Buvo toks atvejis su pora iš Marijampolės, kurie naują dviratį bandė įteikti kaip devynerius metus naudotą. Atidarė, pažiūrėjo, padavė sąskaitą papildomai. Dokumentuose būkite sąžiningi, kitaip kelionė pasidengia nereikalingais nervais.

Ar tikrai negalima nusiųsti naujo telefono kaip „seno daikto“?

Negalima ir neapsimetinėkite. Muitinėje dirba žmonės, kurie mato prekes kasdien. Jūsų „devynerius metus naudotas“ išmanusis telefonas su apyvyniotu ekranu akimirksniu atrodo įtartinai. Kai kurie klientai manęs klausia, ar negalėtų tiesiog šiek tiek sumažinti vertės ant popieriaus. Atsakau tiesiai – jūs rizikuojate ne tik siuntiniu, bet ir bauda. Mačiau, kaip tokius daiktus konfiskuoja Doverio punkte. Naujas daiktas – muitas. Senas asmeninis – dokumentas. Nežaiskite su tuo.

Kas atsitinka, kai muitininkai nusprendžia atkniosti krovinį?

Sustoja visas procesas. Muitininkas pasako „atidarykit“, ir jūsų puikiai supakuotas gyvenimas atsiduria ant patikros stalo. Gali trukti valandą, gali tris. Kartais dėžės sulamdytos grįžus, kartais reikia primokėti. Yra tokių vežėjų, kurie tada paskambina ir sako – pats kaltas, mokėk pats. Normalus vežėjas stovi kartu, aiškina situaciją, padeda. Tai ne pigus procesas, bet jeigu dokumentuose netvarka, taip ir nutiks. Gaila, tačiau daugelis naujų įmonių apie tai pamiršta įspėti. Jie tik nori užsakymo.

Po Brexit viskas pasikeitė – ar dabar dar galima taip paprastai vežti?

Sakau atvirai – nebe taip paprasta, kaip prieš 2020-uosius. Anksčiau krovinys tiesiog praeidavo, dabar dažniau tikrinama, daugiau popierių. Bet jeigu tai asmeniniai daiktai ir vertė neviršija tam tikros ribos (paskutinį kartą tikrindamas rašiau apie keturis šimtus trisdešimt svarų, bet pasitikrinkite pas HMRC pagal naujausias taisykles), procesas vis dar įmanomas. Muitininkai tapo atidesni lietuviškiems mikroautobusams, nes po truputį žino, kad ten dažnai būna ne tik seni megztiniai. Reikia tvarkingesnių popierių nei anksčiau.

Kur sudėti deklaracijas – ant dėžės ar atiduoti vairuotojui?

Atiduokite vairuotojui atskirai, geriausia voke. Kartais klientai klijuoja ant dėžių ir galvoja, kad taip saugiau. Paskui dėžė apvargsta, popierius nuplėšiama, ir muitinėje nieko nebelieka. Buvęs atvejis: iš Alytaus siuntė keletą dėžių, packing list buvo priklijuotas prie viršutinės. Lyjant per Olandiją popierius tapo koše. Turėjom aiškintis valandą. Sukite į maišelį, duokite vairuotojui į rankas. Jei jis pameta – jo atsakomybė, o be dokumentų nepravažiuos, tai labai rūpinasi jais.

Kodėl mikroautobusas – o ne kurjeris?

Kuo mikroautobusas geriau nei DPD ar kitos kurjerinės tarnybos?

Kurjerinės tarnybos turi taisykles. Apimties ribas, svorio lubas, draudimus dėl skysčių, elektros. Mikroautobusas – tai jūsų asmeninis greitasis pervežimas. Galima pasiimti dvidešimt dėžių, kėdę, dviratį neišardžius ir labai keistą bagažą, kuriam nereikia standartinių išmatavimų. Aišku, jei siunčiate vieną aplanką – rinkitės paštą. Bet kai keliaujate į Angliją arba siunčiate pusę buto turinio, mikroautobusas yra lankstesnis ir dažniausiai pigesnis. Aš pats siųsdamas asmeninius siuntinius renkuosi tarp kurjerio ir mikroautobuso pagal tai, ką siunčiu.

Ar skiriasi mikroautobusas nuo krovininio furgono maršrute į Londoną?

Pasakykime atvirai – dalis tų mikroautobusų, kuriuos matote kelyje, techniškai yra keleiviniai. Jie užsiregistravę kaip keleiviniai, o veža krovinius. Tai pilka erdvė. Furgonas – tiesiai šviesiai krovininis, turi CMR draudimą specialų, moka daugiau mokesčių. Mikroautobusas kartais greitesnis keltuose, nes eina keleiviniu kanalu, bet krovininis turi didesnę bagažinę. Jei vežate kambario baldus – rinkitės furgoną. Jei keletą dėžių, dvigubą gultą ir lagaminą – mikroautobusas tiks. Tik pasitikrinkite, ar vairuotojas turi teisę vežti krovinius, nes jei kils bėda – kentėsite jūs.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus Londone ant šaligatvio?

Ne, nebent sutarėte iš anksto ir mokate papildomai. Buvo toks atvejis prieš porą metų East Ham rajone. Vyrukas atsivežė sofą, nesuardytą, dviejų metrų ilgio. Liftas neveikė, laiptai vingiuoti, o jis pasiūlė vairuotojui dvidešimt svarų „už draugystę“. Vairuotojas atsisakė. Ginčas, policija neišvažiavo, bet kaimynai žiūrėjo. Taisyklė paprasta – mikroautobuso kaina apima tik iškrovimą prie durų arba iki pirmo aukšto. Visas aukštas, liftas, sunkūs baldai – aptariama atskirai. Ir ne visi vairuotojai fiziškai gali panešti spintą. Saugokite juos, jie važiuoja toliau.

Kiek realiai trunka siuntinių gabenimas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Jei kas nors sako „per dvi dienas“ – meluoja arba kalba apie lėktuvą. Realiai daliniame krovinyje – keturios šešios dienos. Pilnas krovinys gali būti per tris, jei vairuotojas nenustoja miegoti. Bet paprastai maršrutas: iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, paskui keltu į Doverį arba Eurotuneliu, tada Londonas. Kartais keltuose eilės, kartais sustoja daugiau klientų kelyje. Aš visada sakau klientams – planuokite ne ankščiau kaip penkias dienas, ir nustebsite maloniai, jei bus greičiau. Lūkesčiai turi būti realūs. Šventės metu – pridėkite dar dvi dienas.

Ar mikroautobusu galima gabenti ir baldus, ar tik dėžutes?

Galima, jei suardyti. Spinta turi būti be kojų ir durų stiklo, lova – be grotelių, jei talpios. Kartais žmonės galvoja, kad mikroautobusas – stebukladaris, kuris praryja baldus tokius, kokie yra. Ne. Buvo atvejis, kai klientas liepė įkrauti sofą su kojomis, nes „ten viskas sukabinama“. Važiuodama per kalnelius sofa subraižė šoną ir sugadino jų pačių daiktus. Vairuotojas ne kaltas – jie prastai paruošė. Baldų vežimas mikroautobusu į Angliją puikus, bet reikalauja ardymo ir apsauginės plėvelės. Kitaip mokate už kelių kvadratinių metrų orą, kurį sofos kojos užima be reikalo.

Kai kelyje kas nors nutinka (o nutinka dažnai)

Vairuotojas vėluoja dvi dienas – ar tai normalu?

Kartais taip. Dėl oro sąlygų, sugenda mašina, vėluoja keltas. Bet yra kitas dalykas – kai kurie vežėjai tiesiog „perparduoda“ krovinį kitam vairuotojui ir dingsta iš radaro. Normalus vairuotojas paskambina ir perspėja. Blogas – neatsiliepia tris dienas, o paskui sako, kad buvo be ryšio Vokietijoje. Buvo istorija, kai klientas Londone laukė lovos savaitę. Paaiškėjo, kad pirminis vežėjas atidavė daiktus Druskininkuose kitam, kuris važiavo tik po keturių dienų. Patarimas – rinkitės ne pagal pigiausią kainą, o pagal tai, ar žmogus atsiliepia sekmadienį vakare, kai jau nerimaujate.

Ar galiu realiu laiku sekti, kur yra mano siuntinys?

Realiu laiku – nebent vairuotojas siunčia WhatsApp lokaciją kas kelias valandas. Daugelis senos mokyklos vežėjų neturi specialių GPS seklių skirtų klientams. Jie turi telefoną ir žemėlapį galvoje. „Ei, kur esi?“ – „Kažkur prie Brisčio.“ Tai ir yra stebėjimas. Kai kurios didesnės įmonės turi platformas, bet mikroautobusų kryptimi Anglija tai prabanga. Aš pats paprastai duodu vairuotojo numerį ir sakau – skambinkite tiesiai. Būna, kad žmonės nori stebėti kiekvieną posūkį. Sakau – atsipalaiduokite. Siunta važiuoja, ne pabėgęs katinas.

Siuntinys atvažiavo sulamdytas – kas dabar?

Pirmiausia – CMR dokumentas. Antra – nuotraukos. Trečia – viltis, kad vairuotojas turi normalesnį draudimą. Deja, dalis mikroautobusų dirba su minimaliu privalomuoju, kuris dengia tik dalį žalos arba visai nieko realiai nedengia. Mačiau atvejų, kai žmonės vežė antikvarinį veidrodį – atėjo šukės. Draudimas? „Citata iš sąlygų – meno kūriniai neįtraukti.“ Labai nepatogu, bet taip yra. Todėl paklauskite apie draudimą prieš pakrovimą. Arba pakuokite taip, kad iškrautus būtų galima numesti žemyn nuo laiptų. Kartu pasakyti – blogai. Mikroautobusai ne šachtiniai liftai, bet ir ten daiktai privalo atlaikyti kelią.

Ar galiu tikėtis, kad vairuotojas bus tiksliai 14 val.?

Londonas – ne kaimelis. Aplinkinis žiedinis kelias gali stovėti, vieno krypties gatvės būna uždarytos, o adresai kartais painūs net navigacijai. Aš duodu langą – nuo dviejų iki šešių vakaro, arba nuo dešimtos iki dvyliktos ryto. Tikslus laikas – mokama prabanga ir netgi tada realybė jus ištiks. Buvo, kad vairuotojas atvažiavo per valandą anksčiau, o kliento nebuvo namie. Sutarėm per žinutes, bet jis pamiršo. Planuokite atsarginį variantą. Londono gatvės nepritaikytos mikroautobusams, ypač Haringey ar Hackney. Kantrybė. Kartais pats vairuotojas džiaugiasi, kad spėjo per dvi valandas greičiau, nei planavo.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo to, kuris paprasčiausiai pasiims pinigus?

Paklauskite įmonės kodo, PVM mokėtojo numerio, CMR pavyzdį prieš tai, kai pervedate pinigus. Normalus vežėjas atsiunčia be problemų. Sukčius – pradeda pasiteisinimais. Yra plačiai žinomas atvejis: sumokėjo iš anksto tris šimtus eurų, o telefonas išjungtas jau kitą dieną po „pakrovimo“. Mašina neatvažiavo nei tą savaitę, nei kitą. Pinigai dingo. Jei kaina per maža – klauskite kodėl. Jei jie rašo tik Messengeriu – pavojaus ženklas. Rimtas siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją reikalauja bent minimalaus skaidrumo. Nepirkite katės maiše, perkate pervežimą.

Apibendrinant – siuntinių gabenimas mikroautobusais Anglijos kryptimi yra gyvas, bet ne tobulas būdas persikraustyti ar nusiųsti daiktus. Jis reikalauja kantrybės, teisingų lūkesčių ir žmogaus, kuris su jumis kalbasi kaip su žmogumi, o ne kaip su dar vienu numeriu eilėje. Nepasitikėkite stebuklais, nepasitikėkite žemomis kainomis be fono ir visada paklauskite apie draudimą prieš pakrovimą. Jei radote vairuotoją, kuris atsako šeštadienio vakarą – laikykite jo numerį. Tokių nėra daug.