Siuntinių gabenimas į Angliją patogiai iš namų į namus

Jau dvidešimt keturi metai kaip vežioju ir kraustau žmones įvairiausiose kryptyse. Siuntinių gabenimas į Angliją patogiai iš namų į namus man pačiam tapo kasdienybe, bet klientams – vis dar mįslė, ypač jei tai pirmas kartas. Ne visada viskas idealu: kartais važiavęs pas paimti siuntinių susiduriu su netvarkingai supakuotomis dėžėmis, o kartais pats vairuotojas pamiršta perskaityti adresą teisingai. Bet jei norite suprasti, kaip durų į duris paslauga iš tiesų funkcionuoja, kiek kainuoja ir kokių klaidų vengti – štai atsakymai į klausimus, kuriuos girdžiu nuolat. Kartais net daužau sau į galvą, kodėl anksčiau taip neaiškindavau.

Pirmi žingsniai, kainos ir kodėl visi skolinasi skaičiuotuvą

Kiek realiai kainuoja siuntinių gabenimas į Angliją iš namų į namus, ar galiu sužinoti be skambučio?

Kainos svyruoja kaip orai prie Lamanšo. Šiuo metu standartinė kelių dėžių siunta iš Vilniaus ar Kauno į Londoną kainuoja nuo 120 iki 350 eurų, jei rinkitės bendrą krovinį – tą, kur mašinoje dar ir kitų žmonių daiktai. Jei reikia individualaus reiso dėl skubos ar daugybės daiktų, suma gali šoktelti iki 800 ar net 1000 eurų. Kainą lemia svoris, apimtis, ar dėžės bus pristatytos iki durų, ir ar reikės jas kelti į penktą aukštą be lifto. Kažkada buvau suskaičiavęs, kad vidutiniškai žmogus pasiunčia apie 5–7 standartines dėžes. Štai tada ir išeina tos realios sumos.

Ar man reikia patiems tempti dėžes iki kažkokio terminalo, jei renkuosi durų į duris paslaugą?

Ne. Jei pasirinkote tikrą durų į duris variantą, vežėjas atvažiuos pas jus namo ir pasiims daiktus prie buto durų arba namo garažo. Aš pats visada sakau klientams – nelaukite, kad reiks padėvėti lagaminus iki artimiausio prekybos centro. Terminalo sutvarkymas – kitas produktas, vadinamas durų į terminalą. Nors... prisipažinsiu, kartais nutinka, kad mašina per didelė ir negali įvažiuoti į senamiesčio kiemą Kaune. Tada tenka dėžutes nunešti iki pat gatvės krašto. Tai vis dar ne terminalas, bet ir ne grynas duris į duris. Realybė tokia – reikia prognozuoti, ar po jūsų langais tilps bent furgonas.

Kaip suprasti, ar mano daiktai jau per daug, ir tai nebe siuntinys, o persikraustymas?

Čiupkit skaičiuotuvą... arba tiesiog paskambinkit. Paprastai jei turite iki 10–15 dėžių, tai vis dar siuntinių logistikos ribose. Jei pradeda sirgti sofos, stalai ir jūsų katės narvas – tada jau persikraustymas. Yra nerašytos ribos tarp krovinio ir persikraustymo; kai kurie vežėjai painiojasi net patys. Aš asmeniškai galvoju, kad jei daiktai užima mažiau nei 3–4 kubiniai metrai, galim sutalpinti į standartinį furgoną su kroviniais. Jeigu daugiau – jau reiks atskiros mašinos arba bėgių. Žinot, kartais pats nesusigaudau, ką užrašęs sutartyje, nes klientas pasako "trys dėžės", o realiai išeina dvylika. Būna.

Pakuotė – kur painiava prasideda anksčiau nei važiuojama

Koks pakuotės variantas geriausias, jei renkuosi siuntinių gabenimą į Angliją iš namų į namus?

Nenaudokite tų plonų marketo dėžių po bananus. Jos neatlaikys. Geriausios – dvigubo sluoksnio gofruotos dėžės, kurių briaunos sutvirtintos PVC juosta. Aš esu matęs, kaip kruopščiai supakuotos knygos nuvažiuoja tobulai, o pigioj pakuotėj sudėti drabužiai pasiekia Londoną išniurusiais kampais. Kiekviena dėžė turėtų būti ne sunkesnė nei 25 kilogramai, nes vairuotojas irgi žmogus. Jei per sunku – galima traumą gauti. Šiaip parduotuvėse kartais parduoda išpūtimo pakuočių – nereikia gailėtis tų kelių eurų. Nepamenu, kokia firma geriausia, bet nepirkite pačių ploniausių iš akcijų. Jos neatlaiko net iki Klaipėdos.

Ar man rūšiuoti drabužius nuo indų, ar galiu viską sumesti į vieną dėžę?

Rūšiuokit. Ne dėl muitų, o dėl savęs. Kai atsidarysite dėžę Londone ir pamatysite, kad kavos puodeliai išdaužyti, nes slėpėsi tarp žieminių striukių – pyktis bus ant savęs. Aš visada sakau: indai atskirai, apsiuvami burbuline plėvele; drabužiai maišuose arba talpiose talpose; dokumentai – prie savęs, o ne po kulnais. Turėjau atvejį, kai klientė viską suvertė į maišelius po tris litrus. Atidarėm – porcelianas subyrėjęs į dulkes. Niekuo nepadėjom. Durų į duris paslauga garantuoja pristatymą iki namų, bet ne tai, kad jūsų tėvo senas servizas išgyvens be kritimo. Pakuotė – jūsų atsakomybė. Pagalvokite apie tai rimtai.

Ar tikrai negalima siųsti vonios su prispaustu oru ar skysčių?

O čia jau įdomu. Aš jums pasakysiu – skysčiai bėga. Šampūnai, aliejai, padažai. Vienas vyrukas norėjo siųsti savo rankų darbo uogienių į Bristolį. Uogienės neišgyveno. Jeigu jau be galo reikia – skardines supakuokite atskirai, į sandarius maišus, apvyniokite rankšluosčiais. Bet geriau tiesiog nepirštų tokių dalykų siuntimui per Lamanšą. Ilgos distancijos, temperatūros kaita furgone, važiavimas per... tą uostą ten. Koks jis. Žinot, kartais aš ir pats nutolstu, bet muitininkai dėl skysčių irgi turi savo nuomonių. Aišku, kosmetika nedideliais kiekiais dažniausiai praleidžiama. Bet litrą alyvuogių aliejaus? Pamirškite.

Durų į duris – kaip tai atrodo iš vidaus (mano akimis)

O ką darys pats vairuotojas – tik paims ar padės nešti ir į butą?

Tai priklauso. Formaliai durys į duris reiškia, kad vežėjas sukrauna ir iškrauna. Praktiškai – vieni vairuotojai nuostabūs, pasiima iš laiptinės ir nuneša į jūsų naujas duris. Kitie stovi prie mašinos ir sako: "stebėsiu". Aš pats stengiuosi padėti, bet jei tai Londono centre, aštuntas aukštas, liftas sugedęs – na, atleiskit, nunešiu iki laiptinės. Buvo atvejis, kai pavyko nunešti dvidešimt dėžių iki antro aukšto Beestono rajone, bet dėl to praradau valandą laiko. Planuokite pagal faktą, kad vairuotojas ne jūs asmeninis kraustytojas. Pats daugiau nepakelsiu virš trijų aukštų be lifto. Deja, taip jau yra.

Ar paskambins prieš atvažiuodami, ar tiesiog staiga pasibelst?

Turėtų paskambinti. Paprastai skambinama likus 30–60 minučių iki atvykimo. Bet žinot, kaip būna Anglijoj – signalas dingsta, klientas nemato numerio, o vairuotojas paskambina tik kai jau stovi po langais. Aš rekomenduoju visada palikti veikiančio telefono numerį, geriausia mobilųjį. Jei gyvenate kaime už Derehamo ar kokio Melton Mowbray, tai navigatorius kartais veda laukais. Buvęs kolega kartą ieškojo namo dvi valandas Norfolk'e. Žmonės laukė. Bendravimas – šventas dalykas. Beje, siuntiniai persikraustomi ne pagal jūsų miego grafiką, o pagal logistiką. Todėl pabūkite prie telefono. Ypač tą pristatymo dieną. Rimtai.

Kiek laiko truks siuntinių gabenimas į Angliją iš namų į namus nuo paėmimo iki pristatymo?

Paprastai 3–7 darbo dienos, jei maršrutas standartinis ir nereikia specialių leidimų. Bet aš nesu 100% įsitikinęs dėl tų naujų muitinės tikrinimų Doverio uoste – kartais prisideda diena kita. Iš Lietuvos furgonas kyla, važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, stoja kelyje duslint, Rūroje perka kavą ir toliau į uostą. Keltas vyksta apie 1,5–2 valandos. Tada Anglija. Jei adresas Nešvilio centre, skaičiuokite greičiau. Jei koks nors kaimas šalia Velso – ilgiau. Buvo, kad pristačiau per dvi dienas, kai krovinys mašinoje buvo vienas ir važiavome tiesiai. Buvo ir savaitė. Vidurkis – keturios dienos. Negaliu garantuoti tiksliau nei orų prognozuotojas.

Popieriai, muitai, draudimas ir kiti malonumai

Ar dabar, po visų Brexitų, reikia kažkokių popierių siunčiant siuntinį iš Lietuvos į Anglija?

Taip, reikia, bet ne jūsų notaras su santuokos liudijimu. CMR važtaraštis – būtinas, jį dažniausiai paruošia pats vežėjas. Bet jei siunčiate vertingesnius daiktus kartu su asmeniniais dokumentais, reikės pakuočių sąrašo, angliškai ar bent kažkaip suprantamai. Aš pats kartais padedu klientams surašyti, bet paskutiniu metu muitininkai žiūri kitaip nei prieš dešimt metų. Buvo laisviau. Dabar pasitaisęs – reikia nurodyti turinį, vertę. Ne visada tikrinami smulki siuntiniai, bet jei daug elektronikos – atsidarys. Yra bendra taisyklė: jei siuntinio vertė mažesnė nei 135 svarų sterlingų, paprastesni reikalai. Ar tiksliai taip ir šiandien? Hmm, gali būti, kad jau pasikeitė. Muitai – gyvas organizmas.

Ar verta drausti siuntinius, jei tai tik seni drabužiai ir knygos?

Drabužius ir knygas – gal nelabai, bet jei tarp jų yra kompiuteris, fotoaparatas ar porcelianas – taip. Draudimas kainuoja papildomai, dažniausiai 1–3% nuo deklaruotos vertės. Aš mačiau visko: idealiai atrodžiusios dėžės atidaromos sužalotos, nes keltas buvo audringas. Kartais mūsų pačių vairuotojai kelyje stabdo kažką vengdami, daiktai pasislenka. Durų į duris paslauga neatmeta atsitiktinumų kelyje. Beje, jei siuntinio vertė viršija tarkim 500 eurų, draudimas man atrodo neprivalomas, o būtinas. Kai kurios pigios įmonės iš viso nesiūlo draudimo – tada žinokite, kad rizikuojate. Aš paties draugui vis tiek rekomenduoju draustis. Per daug metų matyta.

Koks skirtumas tarp CMR ir to... konosamento ar kaip jis vadinasi?

CMR – tai sausumos transporto dokumentas, kuriuo važiuojame per Europą iki uosto. O jūs turbūt turite omenyje konosamentą – ten jei siunčiate konteineriu, ne furgonu. Mes dažniausiai važiuojame keltais su furgonais arba puspriekabėmis, todėl CMR yra pagrindinis popierius. Kartais klientai klausia apie AWB – tai jei oru siųstumėte, bet čia kita paslauga ir kaina visai kitokia. Žinot, aš čia turiu pasitaisyti: anksčiau minėdavau klientams "konosamentas", bet durų į duris furgoniniams pervežimams jis beveik niekados nereikalingas. (Teisingai – jis vadinasi CMR, o ne tas jūrinis variantas.) Rinkitės vežėją, kuris pats užpildo CMR, o ne siunčia jus į muitinę tvarkytis. Bus ramiau.

Kas realiai gali nutikti kelyje arba blogesnė diena

Ar pasitaiko, kad siuntinys vėluoja savaitei ar ilgiau, ir ką tada daryti?

Pasitaiko. Retai, bet pasitaiko. Dažniausios priežastys – mašina sulūžta kelyje, keltą atšaukia audros, arba... vežėjas tiesiog per daug prisiėmė užsakymų. Buvo toks atvejis, kai kolega paėmė keturiasdešimt krovinių, nors furgonas telpa dvidešimt. Savaitę niekas nieko nežinojo. Jei taip nutiko – skambinkite, rašykite, reikalaukite atsakymo. Gerbiamos įmonės turės logistikos skyrių. Tos, kurios atsakinėja tik po trijų dienų messenger'yje – na, žinokite, kad pakliuvote ant mėgėjų. Tada belieka tik kreiptis į teismus arba verkti. Nejuokauju. Siuntinių gabenimas iš namų į namų į Angliją turi turėti aiškų terminą sutartyje. Jei nėra – pasirašinėjote niekinį popierį.

Kas atsitinka, jei gavėjas Anglijoje nėra namie per pristatymą?

Vairuotojas paskambins. Jei nesikelsite – priklauso nuo sutarties. Kai kurie vežėjai palieka dėžes pas kaimyną arba saugomoje vietoje, jei taip sutarta. Kitais atvejais grąžina į saugyklą ir pristato kitą dieną, bet papildomai kainuoja. Aš patariu visada suderinti patogų laiką. Buvo atvejis, kai klientas Londone paliko raktus po kilimėliu, o aš saugiai įnešiau daiktus. Bet jei nežinote vežėjo, to daryti nevalia. Yra ir blogų istorijų apie dingusius siuntinius dėl tokių situacijų. Paprašykite artimojo ar draugo būti vietoje. Arba dar geriau – jei renkatės durų į duris paslaugą, pasiimkite tą dieną laisvą. Verta.

Ar tikrai egzistuoja juodieji sąrašai blogų vežėjų, ir kaip atskirti apgaviką?

Nelegalus klausimas, bet taip, rinkoje yra kompanijų, kurios žadėjo stebuklus, o paskui dingsta su kelių klientų užstatais. Vienas toks "verslininkas" iš Panevėžio prieš trejus metus surinko užstatus ir išvažiavo į Ispaniją. Nepristatė nieko. Atskiriate gerus nuo blogų taip: ar turi įmonės kodą, realų adresą, ar atsako telefonu, ar duoda sutartį. Jei kaina tris kartus mažesnė nei kitur – greičiausiai melas. Tikras siuntinių gabenimas į Angliją iš namų į namų negali kainuoti 29 eurus. Fiziškai neįmanoma. Kupranugariui irgi reikia valgyti. Nepirkite pasakų ir patikrinkite atsiliepimus ne tik Google, bet ir grupėse Facebook'e.

Specifiniai daiktai – kas leidžiama, kas ne, kas sulūš

Ar galiu durų į duris paslauga išsiųsti dviratį, ratlankius ar baldus?

Taip, bet reikia atitinkamos pakuotės. Dviratį reikėtų išardyti, priekį atsukti, apvynioti burbuline plėvele. Ratlankiai irgi taip. Baldai – jei tai komoda iš Ikea, geriau išardyti. Nes vientisi baldai furgone juda, braška vieni į kitus. Mačiau, kaip stalas per važiavimą subražė sofą, kurią kartu vežė. Niekam nebuvo smagu. Durų į duris paslauga nereiškia, kad daiktai furgone prikalti prie sienos kaip muziejaus eksponatai. Jie kraunami šalia kitų. Erdvė ribota. Kuo kompaktiškiau supakuosite, tuo saugiau nuvažiuos. Be to, už baldus paprastai skaičiuojamos ne kilogramai, o užimama vieta. Tai brangiau nei dėžės.

Ar leidžiama siųsti maisto produktų – pavyzdžiui, uogienių ar lietuviškų dešrų?

Produktai gyvūninės kilmės – dešros, sūriai, kiaušiniai – draudžiami. Taip, žinau, kad mama nori pasiųsti skaniųjų dešrų į Angliją, čia irgi skaudu muitams. Konservuoti produktai, sausainiai, makaronai – dažniausiai leidžiama, bet turi būti originalioje, nepūlonioje pakuotėje. Skysčiai, kaip sakiau, bėga. Kondensuotas pienas gali sprogti, aš tai mačiau. Baisus vaizdas. Ir dar – Anglija turi griežtą maisto kontrolę. Jei muitininkai atidarys ir uos dešrą – konfiskavimas be pasigailėjimo. Neprisk riskuokite su naminiu maistu. Paprašykite mamos atsiųsti receptą, o ne pačius cepelinus. Saugiau ir pigiau.

Kaip su elektronika – ar saugu siųsti kompiuterį, monitorių durų į duris?

Elektronika keliauja dažnai, bet originali pakuotė – auksas. Jei pakuotėje išlikęs putplastis, naudokite jį. Jei ne – apsivyniokite antistatine medžiaga, tada burbulinę plėvelę. Monitorius ekranu į vidų, niekada į išorę. Radau klientą, kuris taip ir padarė – ekranas atvažiavo kaip Voronoi diagrama. Sudužęs į šukeles. Dėl to nesuteiksiu garantijos, net jei ir pats vežiau. Draudimas padengs, jei apdrausta. Bet pakuotė – jūsų atsakomybė. Viena pažįstama dar siuntė seną televizorių į Liverpulį. Atkeliavo veikiantis, nes panaudojo keturias dėžes vienam ekranui. Kartais persistengimas irgi gerai.

Ką žmonės pamiršta paklausti, bet aš vis tiek papasakosiu

Ar įmanoma pakeisti pristatymo adresą, kai furgonas jau išvažiavo iš Lietuvos?

Techniškai taip, bet praktiškai – krūva galvos skausmo. Jeigu furgonas dar Lenkijoje – galima. Jeigu jau Dunkerque ar Doveris – nebe. Nes keltų bilietai, uosto formalumai ir maršrutai sudėlioti. Buvo, kad klientė persikėlė iš Londono į Redingą ir prašė pakeisti. Pavyko, nes pranešė likus dviem dienoms. Bet jei skambinate tą pačią pristatymo dieną – vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už nukrypimą nuo maršruto, nes kiti klientai laukia. Todėl renkantis siuntinių gabenimą iš namų į namus, pasirūpinkite adresu iš anksto. Nes vėliau tai ištaisyti sudėtingiau nei parašyti greitukę.

Kokia reali situacija: kaimas, siauras kelias ir didelis furgonas?

Anglijoje daug kaimų su varteliais, gyvatvorėmis ir siaurais tiltais. Kartais mūsų furgonas, net ir vidutinis, netelpa pro vartus. Tada tenka susitikti prie artimiausios bažnyčios arba pub'o. Arba klientas privažiuoja savo automobiliu ir pasiima. Tai nėra klaida – tai realybė. Man pačiam teko palikti siuntinį vienoje Londono gatvėje, nes eismas buvo vienpusis ir aukštis ribotas. Klientas nešė paskutinius šimtą metrų. Durų į duris – tai ne visada iki slenksčio tiesiogiai. Tai – artimiausia logistiškai įmanoma vieta jūsų namams. Apie tai reikia pagalvoti, jei gyvenate ne centre.

Ar galiu mokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Dažniausiai pavedimu iš anksto arba dalinai – užstatas prieš paėmimą, likutis gavus. Grynieji vairuotojui – nepatogu. Jis neturi kur padėti didelės sumos, dar turi grąžinti, jei perskaičiuosite. Aš primygtinai rekomenduoju pavedimą. Aišku, mažos sumos, jei kokia neišvengiama situacija – galima ir grynaisiais. Bet oficialiai? Ne. Be to, jei atsiskaitote grynaisiais, ne visada gaunate sąskaitą faktūrą. O be jos – jokio draudimo, jokios garantijos. Darykite viską tvarkingai. Net jei atrodo, kad taip lengviau. Yra įmonių, kurios specialiai nori grynųjų. Aš tokių nepatikiu. Per tiek metų įsitikinau – tvarka popieriuose lygu ramybė galvoje.

Ar siuntinių gabenimas į Angliją iš namų į namus galimas ir savaitgaliais, švenčių metu?

Dažniausiai ne. Furgonai važiuoja darbo dienomis, uostai irgi dirba pagal standartinį grafiką. Šventiniu laikotarpiu, ypač gruodį, paklausa išauga tris kartus, o vairuotojai – tie patys pavargę žmonės. Todėl terminai ilgėja ir kainos šokteli. Aš pats stengiuosi neimti per daug užsakymų prieš Kalėdas, nes nebenoriu matyti namų be daiktų Naujųjų išvakarėse. Planuokite rudeniškai. Spalis–lapkritis – dar ramu. O jei jau gruodį – tikėkitės, kad siuntiniai keliaus ilgiau. Kartais net 10 dienų. Arba dviejų savaičių. Atleiskite, bet vairuotojai irgi nori namo.

Kodėl kai kurios įmonės nenurodo galutinės kainos telefone, o rašo "nuo"?

Todėl, kad jos pačios nežino, ką jūs siųsite. Arba specialiai kabina masalą. Skelbimas "siuntinys į Angliją nuo 29 eurų" – tai ne melas, tai tiesiog vienos dėžės iš Rygos į Londoną kaina, jei ji tuščia ir vežama jau einančiu furgonu. Jūsų atveju, iš Kauno į Edinburgą su dešimtimi dėžių, bus kitaip. Aš asmeniškai stengiuosi pasiūlyt bent orientacinę kainą pagal apytikslį svorį ir adresus. O "nuo 29 eur" ... na, tai prekybinė gudrybė. Aš nekenčiu tokių triukų. Daugelis rimtų kolegų irgi. Deja, internete iškyla pirmi tie, kurie geriausiai optimizuoja skelbimą, o ne dirba. Geriau rinkitės tą, kuris pasako tikrąją kainą ir ją pagrindžia. Net jei ji didesnė.

Gal dar koks patarimas, ko nepaklausiau?

Su rašikliu. Rašikliu užrašykite ant kiekvienos dėžės turinį. Ne kompiuteriu spausdint lapeliu – jis nulips. O rašalu ant šono: "Indai. Svarbu. Nedaužyt." Nes tema sujungta – jei dėžė apversta, vairuotojas matys. Beje, kad ir ką siųstumėte, visada palikite vietos dėžėje. Neveržkite kraštų taip, kad sienelės išlįsta. Palikite oro pagalvę. Ir nepamirškite pasidaryti nuotraukų prieš paėmimą. Tūkstantis žodžių nepadės, kai reiks įrodinėti, kad kompiuteris važiavo sveikas. Nuotrauka – įrodymas. Aš tai sakau visiems ir vis dėlto kas antras nepadaro. Nežinau kodėl.

Iš tikrųjų, kam skambinti pirmiausia, jei nusprendžiau siųsti?

Suraskite mane arba bet kurį kitą vežėją, kuris specializuojasi maršrutu Lietuva–Anglija. Ne Latvijos kompaniją, kuri "taip pat veža ten", o tuos, kurie važinėja du kartus per savaitę. Paklauskite apie konkrečias datas, kainą ir ar jie patys paims ar pristatys. Jei atsako per dvi minutes "taip taip viskas bus gerai" – bėkite. Rimtas žmogus paklausia: ką siunčiate, kur, kada, kiek. Būtent taip prasideda tikras siuntinių gabenimas į Angliją patogiai iš namų į namus. Neišduokit savo daiktų tam, kas pirmas atsiliepė skelbime. Aš irgi skelbimus darau, bet pats su klientais kalbuosi atsakingai. Nes daiktai – tai jūsų gyvenimo fragmentai. O ne šiukšlės ant ratų.

Išvada

Siuntinių gabenimas į Angliją patogiai iš namų į namus nėra raketų mokslas, bet reikalauja tinkamo pašnekovo ir sveiko proto. Ne viskas suveis savaime – reikia supakuoti atsakingai, pasirinkti vežėją, kuris atsako tiesiai, ir pasiruošti menkoms netikėtumėms kelyje. Per daug metų mačiau, kad ramiausiai miega tie, kurie skaitė sutartis ir nesiuntė cepelinų muitininkams. Pasiruoškite iš anksto, paklauskite visko, kas neduoda ramybės, ir nepamirškite – furgonas atvažiuos, jei adresas teisingas ir telefonas veikia.