Siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusų transportu

Jei kada nors bandėte išsiųsti dėžę su daiktais į Londoną ar Birmingemą, turbūt žinote, kad pašto tarnybos ne visada glosto galvą. Ypač kai siuntinys didesnis nei batų dėžutė. Tada daugelis ima galvoti apie siuntinių gabenimą į Angliją mikroautobusų transportu – tai toks būdas, kai realus mikroautobusas, dažnai sprinteris ar krovininis busiukas, važiuoja iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę kartą ar dukart per savaitę. Aš dirbu šitoje srityje jau gal kokių dvidešimt ketverius metus ir mačiau visko – ir puikių pervežimų, ir tokių, po kurių norisi kaukštelėti kaktom. Šiame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai, nefiltruotai, kaip sėdėtume prie kavos.

Kaip tai vyksta iš tikrųjų

Kiek tai užtrunka, jei siunčiu siuntinį į Londoną mikroautobusu?

Paprastai, jei viskas sutarta laiku, siuntinys nuo Vilniaus ar Kauno iki Londono pasiekia per tris–keturias dienas. Kartais per dvi, jei mikroautobusas pilnai sukrautas ir išvažiuoja antradienio vakarą. Bet realybė tokia, kad pasitaiko ir savaitei užstrigti pasienyje, jei vairuotojas neturi tvarkingų popierių. Vieną kartą mačiau, kaip vaikinas Doverio uoste prastovėjo aštuonias valandas, nes pamiršo pasiimti vieną lapą. Šiaip apie devyniasdešimt procentų siuntų pasiekia tą patį savaitgalį. Tik nesitikėk, kad kaip DHL – čia kiek kita istorija.

Ar tikrai vairuotojas pasiima siuntinį nuo mano durų Vilniuje ir nuveža iki adreso Birmingeme, ar čia kokia apgaulė?

Ne, čia ne apgaulė, bet turiu pasakyt – ne visi taip daro. Patikimas siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusu dažniausiai reiškia, kad vairuotojas, arba jo pagalbininkas Lietuvoje, atvažiuoja pas tave į namus ar biurą ir paima dėžes. Jie keliauja ta pačia mašina iki galo. Tik yra viena bėda – jei gyveni prie Utenos ar Rokiškio, tai durų iki durų gali kainuoti papildomai, nes nėra pagrindiniame kelyje. Ai, ir dar – kai kurie vežėjai tiesiog suveža daiktus į sandėlį Vilniuje, o paskui kitas žmogus veža į Angliją. Tai irgi normalu, bet geriau apie tai žinoti iš anksto.

Ar galiu pats sėsti į tą mikroautobusą kartu su savo daiktais, kaip keleivis?

Galima, tačiau ne visada. Jei mikroautobusas pilnai apkrautas siuntiniais, tai vietos keleiviui gali paprasčiausiai nebūti. Aš mačiau atvejų, kai žmonės sumoka už save, o paskui vairuotojas skambina ir sako: „Drauge, vietos nėra, nes kažkas atvežė šaldytuvą“. Tada lieka tik autobusas ar lėktuvas. Kita vertus, jei važiuoja didesnis sprinteris ir kroviniui vietos mažiau, kartais prisėsti galima, kaina būna apie aštuoniasdešimt–šimtas dvidešimt eurų. Žinok, čia reikia tartis konkrečiai, ne visi vežėjai tai siūlo. (Ai, ir dar – kai kurie daro tai nelegaliai be keleivių draudimo, tai geriau paklausk ar turi licencijas.)

Kaip suprasti, kad siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusų transportu yra saugus, o ne kažkoks pavėžėjimas ant popieriaus?

Žiūrėk, jei vyras telefone tik paklausia „ką siunti ir kur“, o apie draudimą ar sutartis negirdi nė žodžio – bėk. Rimtas vežėjas turi parašytą sutartį bent jau el. paštu, turi draudimą vežamam kroviniui ir gali pasakyti automobilio numerį. Aš prisimenu, kaip vienas klientas davė siuntinį vyrukui iš Skelbiu.lt, o tas jo net nefotografavo kai pasiėmė. Paskui dingo. Taip neturi būti. Saugus siuntinių gabenimas reikalauja bent minimalaus tvarkingumo. Jeigu jie viską fiksuoja, siunčia nuotraukas, duoda kvitą – tada ramiau. Nors ir tada kartais kas nors nutinka, bet skirtumas toks kaip diena ir naktis.

Man reikia išsiųsti dviratį. Ar jie sudeda jį į tą patį mikroautobusą su kitais baldais, ar kaip?

Dviratis – daiktas didelis, bet jį galima. Paprastai reikia bent jau nulenkti vairą arba nuimti priekinį ratą, kad mažiau vietos užimtų. Bet va, čia yra ta vieta, kur kartais nukrypstu nuo temos – atsimenu savo pirmąjį klientą, kuris atsiuntė dviratį be jokios apsaugos, tiesiog metalą į metalą. Ai, grįžtant. Taip, jie sudeda į tą patį mikroautobusą, bet svarbu, kad dviratis būtų apvilktas burbuline plėvele arba padėtas tarp minkštesnių daiktų. Jei šalia buvo kokia kėdė ar lagaminas – nieko tokio. Jei šalia stiklinis staliukas, kurį kažkas supakavo kaip pašoktą – tada gali grėsti bėdos.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją, ar kažkur sustoja pakeliui?

Dauguma važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, o paskui berods per Olandiją (ta prasme Nyderlandus) arba tiesiai keltas iš Calais. Čia jau kiekvienas vairuotojas renkasi pats, priklauso nuo to, kur pats gyvena. Sustojimai būna degalinėse, kur pailsi, pavalgo. Kartais paima arba paleidžia siuntinius Varšuvoje ar Berlyne. Ar tiksliai per kur renkasi – nesu šimtu procentų įsitikinęs, nes maršrutai keičiasi kas mėnesį. Taigi tiesiai iš Kauno į Londoną be sustojimų retai kas važiuoja, nebent labai skubus reisas. Bet transportas vis tiek trunka daugmaž tas pačias tris–keturias dienas.

Kainos, mokėjimai ir terminai

Kiek kainuoja siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusu, jei turiu dvi dėžes apie 30 kg?

Na, žiūrėk. Dvi dėžės po trisdešimt kilogramų – tai nėra labai daug, bet ir ne tuščia dėžutė. Šiuo metu rinkoje kainos svyruoja nuo šešiasdešimt iki šimto eurų už dėžę, priklausomai nuo to, ar esi Vilniuje, ar kur nors toliau. Kartais dar priklauso nuo to, kaip toli reikia važiuoti Anglijos viduje – Londonas viena, o jei į Škotiją, tada brangiau. Aš neseniai skaičiavau vienam klientui – trys dėžės, apie keturiasdešimt kg kiekviena, iš Klaipėdos į Mančesterį – išėjo po aštuoniasdešimt penkis eurus. Bet buvo ir tokia akcija, kad jei siunti penkias – šeštą nemokamai. Tai čia visada verta paklausti. Kiekvienas vežėjas truputį savo kainas stato.

Ar galiu mokėti grynais kai vairuotojas atvažiuoja, ar tik banko pavedimu?

Grynais? Kai kurie taip, bet aš asmeniškai nesu didelis grynųjų gerbėjas. Kodėl? Nes jei kažkas nutiks – dingo siuntinys, suplėšyta dėžė – tai grynieji nepalieka pėdsako. Banko pavedimas geriau, nes yra įrašas. Vis dėlto, žinau bent kelis vežėjus, kurie mieliau ima grynais, nes jiems taip paprasčiau atsiskaitinėti pasienyje. Jei jau renkiesi grynus, tai būtinai pasiimk pasirašytą kvitą arba bent jau fotografuok kaip mokei. Aš žinau, kad skamba kaip iš kriminalinio serialo, bet taip jau yra – jei nėra įrašo, gali buti labai sunkus įrodinėjimas.

Ar reikia mokėti muitą Anglijoje už siuntinius iš Lietuvos, jei tai asmeniniai daiktai?

Po Brexito situacija pasikeitė. Jei tai tavo asmeniniai daiktai, naudoti, ne nauji kaip iš sandėlio, tai paprastai muito mokėti nereikia, bet reikia užpildyti papildomus dokumentus. Ech, rašydamas supratau, kad neteisingai parašiau – turiu galvoje muitinės deklaracijos lapelius. Taip, reikia sąrašo su daiktų verte. Jei vežėjas tvarkingas, jis padeda tai sutvarkyti. Bet jei siunti kažką naujo – pavyzdžiui, du neapmokėtus televizorius – tada muitininkai gali įtarti prekybą ir paprašyti sumokėti. Čia jau geriau konsultuotis su patyrusiu žmogumi, nes aš ne muitinės agentas, nors ir mačiau šimtus tokių siuntų.

Kodėl vieni sako, kad perveš per dvi dienas, o kiti – per penkias? Kas čia per skirtumas?

Skirtumas toks, kad vieni meluoja. Aš atvirai pasakysiu – jei kas nors žada iš Lietuvos į Angliją pervežti per dvi dienas mikroautobusu reguliariai, tai arba jis važiuoja be miego, arba tiesiog sakosi. Realiai du tūkstančiai kilometrų – tai nemažas atstumas. Net jei vairuoji be sustojimų, tai keltas ar tunelis užima laiko, dar pasienis. Du-trys klientai man sakė, kad labai skubina, o paskui vėlavo savaitę ir nepaskambino net atsiprašyti. Rimtas vežėjas pasako keturias dienas ir stengiasi laikytis. Tie, kurie žada per dvi – dažnai tiesiog surenka siuntinius ir gali netrukus išvykti, o gali ir ne. Toks jau šitas business.

Ar yra koks nors draudimas, jei mano daiktai sulūš kelyje?

Būna, bet ne visada. Čia yra didžioji problema. Yra vežėjų, kurie veža su CMR draudimu – tada dažniausiai gauni atlyginimą, jei krovinys sutrinko dėl jų kaltės. Bet yra tokių, kurie tiesiog turi paprastą KASKO arba apskritai nieko neturi. Tada jei įvyksta avarija – viskas, dėžės dūla. Aš mačiau situaciją, kai kliuvo du lagaminai, o vairuotojas pasakė: „Nu, šūdas nutiko, aš neturiu už ką mokėt“. Taip to neturi būti. Kiekvienas klientas turėtų aiškiai paklausti dėl draudimo prieš atiduodamas daiktus. Jei vengia atsakyti – ženklas, kad geriau atsiimk siuntinį ir eik pas kitus.

Jeigu siuntinys neįtinka, ar galiu atsiimti jį atgal? Kiek tai kainuoja?

Atsiimti atgal galima, bet kam? Jei jau išsiuntei į Angliją, tai atgal vežimas kainuoja beveik tiek pat, kaip ir pirmyn. Geriau prieš išvežant gerai viską apgalvoti. Buvo toks atvejis – moteris išsiuntė vaikui žieminius drabužius, bet paskui suprato, kad jo vaikas jau spėjo užaugti. Norėjo atgal. Susimokėjo dar septyniasdešimt eurų. Yra variantas, jei siuntinys dar nebuvo iškrautas iš mikroautobuso, tada kai kurie vežėjai sutinka parvežti nemokamai, jei tuo pačiu reisu grįžta. Bet tai labai retas atsitikimas. Dažniausiai reikia užsakyti atskirą atgalinį pervežimą. Taip kad matuok du kartus, kirpk kartą.

Ką siųsti galima, o ko ne

Ar galiu siųsti maistą – šaldytą mėsą, sūrį, dešras – į Angliją mikroautobusu?

Maistas... čia yra ta vieta, kur muitinė pas mus labai nepatogi. Šaldytą mėsą gabenti beveik negalima legaliai, nebent turi veterinarinius sertifikatus, kurie privačiam asmeniui kainuoja daugiau nei ta mėsa. Sūrį – kartais praleidžia, jei yra komerciškai supakuotas ir tinkamai paženklintas, bet dešros... dešros dažniausiai atitenka muitininkams pietums. Aš žinau, kad emigrantai nori namų skonio, bet rizikuoti šiuo metu nėra verta, nes Anglijos pasienyje po Brexito labai griežtai tikrina gyvūninės kilmės produktus. Geriau siųsti sausą maistą – kruopas, saldainius, sausainius. Tos prekės praeina be problemų. Aš nežinau, kodėl žmonės vis dar bando siųsti dešrą. Gal nostalgija stipresnė už protą.

Ar televizoriaus ekranas išsilaikys kelionėje, ar tikrai verta rizikuoti?

Televizoriaus ekranas... na, aš sakau – rizikuok, tik jei tai labai reikalinga. Ekranai yra vieni jautriausių daiktų. Aš mačiau, kaip vežėjas labai atsargiai vežė penkiasdešimt penkių colių televizorių, supakavo triguboje dėžėje su burbuline plėvele, viskas ok. O kitą savaitę kažkas atsitiko – nežinia ar duobė, ar staigus stabdymas – ekranas tiesiog sutrūkinėjo viduje. Draudimas padengė, bet klientas vis tiek nervavosi tris savaites. Jei gali nusipirkti naują Londone – geriau taip ir padaryk. Jei čia labai brangus OLED su kokiomis nors ypatingom savybėm – tada gabenk, bet supakuok kaip tikrą pabaisą. Aš taip patarčiau savo broliui.

Ar galiu supakuoti daiktus į maišus, ar būtina dėžės?

Maišai... Ai, Dieve. Atsiprašau. Tiesiog mačiau per daug maišų, kurie įplyšta kelyje, ir tada klientas skambina piktas, kad dingo keturi kasdieniai. Dėžės yra geriau. Kartoninės, dvigubos sienelės jei kažkas trapaus. Maišai tinka tik drabužiams, pagalvėms – minkštiems daiktams. Bet net tada geriau juos sudėti į vinilinį maišą arba dėtį su užtrauktuku, nes dulkės, drėgmė, nesąmonės. Yra buvę, kad vairuotojas atvėrė dureles lietuje, o maišas stovėjo ant grindų. Drėgna. Dėžės dar ir suteikia struktūrą – jas galima sudėlioti kaip tetrisą. Taip maišai dažnai virsta balta beforme mase. Tai dėžės. Būtinai dėžės.

Ar galima gabenti automobilio dalis, tepalus ar akumuliatorių?

Akumuliatorius yra pavojingas krovinys. Tepalai taip pat. Automobilio dalys priklauso nuo to, kiek yra suteptos alyva. Jei variklis sausas – galima. Jei pavarų dėžė lašina – tada bėda ir vežėjas atsisakys, nes gali aplieti kitus siuntinius. Aš prisimenu tipą, kuris norėjo gabenti tris kanistrus su benzinu kartu su striukėmis. Aš pasakiau – ne, draugie. Vežėjas atsisakė. Ir teisingai. Cheminiai skysčiai, baterijos – tai sritys, kur reikia specialaus leidimo. Paprastam mikroautobusui tai netinka. Rimtas vežėjas nedvejodamas atsisakys tokių dalykų.

Kas bus, jei pasienyje randa kažką draudžiama – ar baudžia mane, ar vairuotoją?

Baudžia tave, nes esi siuntėjas. Vairuotojas gali turėti problemų su muitine, gali gauti baudą už netinkamą krovinio deklaravimą, bet jei tu įdėjai draudžiamus daiktus be jo žinios – atsakomybė krinta ant tavo galvos. Buvo toks atvejis prieš kelerius metus: vyras į maišą su drabužiais įkišo du aerozolius ir du pakelius tabako virš normos. Vairuotojas nežinojo. Muitinė Anglijoje rado. Bauda – penki šimtai svarų. Tada jie aiškinosi metus laiko kieno tai kaltė. Taigi pakuodamas visada galvok, kad patikrinimas tikrai įmanomas. Geriau parašyti ant popieriaus, kas yra viduje, ir nepaslapinėti. Bus ramiau visiems.

Ar galiu siųsti vaistus, jei mama gyvena Londone ir jai reikia Lietuvos vaistų?

Vaistai... čia jautru. Receptiniai vaistai be dokumentų gali būti konfiskuoti. Jei tai paprasti vitaminai ar vaistinėlis, tai paprastai praeina. Bet jei reikalingi specialūs, receptiniai, su psichotropinėmis medžiagomis – tada jau reikia gydytojo pažymos, vertimo į anglų kalbą, ir net tada muitinė gali sustabdyti. Aš patarčiau vietoj siuntimo per vežėją pasikalbėti su vaistine Londone – daugelis lietuviškų preparatų turi analogus JK. Žinau, kad mamos prašo nusiraminti tablečių, bet kartais tai užsispyrimas kainuoja brangiau nei vietinis apsilankymas pas gydytoją. Ai, bet jei tai tik paprastas vitaminų kompleksas – siųsk, tik ant dėžės užrašyk, kad ne maistas, o papildai. Nes muitininkai kartais pasiima paanalizuoti.

Bėdos, sukčiavimai ir realybė kai viskas ne taip

Skambinau vienai įmonei, o jie pažadėjo per daug gerą kainą – kodėl tai kvepia nesąmone?

If it looks too good to be true, it usually is. Kaip sako anglai. Jei rinkos kaina devyniasdešimt eurų, o jie siūlo trisdešimt – klausk savęs, kur slypi kabliukas. O jis slypi dažniausiai tame, kad jie neturi licencijos, draudimo, arba yra tarpininkai, kurie tavo siuntinį perduoda dar kažkam už dešimt eurų. Aš mačiau, kaip viena firma rinko siuntinius pigiai, o paskui tiesiog paliko juos sandėlyje tris mėnesius, nes nebūdavo pilno krovinio. Žmonės paskui rašė komentarus, skambinėjo, o jie – numerių nebepakelidavo. Taip kad nepulk į akivaizdžius spąstus. Tiesiog tai nėra logiška. Kuras, mokesčiai, amortizacija – viskas kainuoja.

Ar teko matyti, kad siuntinys vėluoja savaite dėl to, kad mikroautobusas tiesiog sugedo kelyje?

Taip, teko. Ir ne kartą. Prieš gal dvejus metus važiavo sprinteris per Vokietiją, nutrūko pusašis – nežinau tikslių techninių detalių, gal velenas, bet esmė, kad mašina sustojo. Siuntiniai buvo saugūs, bet reisas užtruko penkias dienas vietoj trijų, nes reikėjo tvarkyti remontą. Klientai pyko, nors vairuotojas ir skambino paaiškinti. Tai nėra pasaulio pabaiga, bet jei ant siuntinio – vaikui gimtadienio dovaną – tai jau nervina. Patikimas mikroautobusų transportas dažnai turi antrą mašiną arba partnerius Europoje, kurie gali perimti krovinį. Bet maži vežėjai to neturi. Todėl ir kainos skiriasi. Aš sakyčiau, kad tikėtis stebukrų nereikia.

Mano draugė prarado siuntinį – gavo tik tuščią dėžę. Ar tai dažna problema?

Tuščia dėžė... tai reiškia, kad kažkas sandėlyje ar kelyje pasidarė dovanų. Deja, taip nutinka. Ne kasdien, bet kartą per kelis šimtus siuntų pasitaiko. Blogos įmonės kartais samdo atsitiktinius krautojus, kurie neištikimi, arba siuntiniai ilgai guli nekontroliuojamoje vietoje. Mano draugė tiksliai tai ir patyrė – siuntė drabužius, dėžė atėjo apdžiūvusi, viduje – tik popierius. Aš jai pasakiau – reikėjo filmuoti pakavimą ir dėžės atidarymą. Nėra tokio dalyko kaip per dažnai atsargi. Jei vežėjas rimtas, jis fotografuoja prieš paimdamas ir kai pristato. Bet jei to nedaro – tai raudona vėliavėlė. Imkitės savo saugumo priemonių.

Ką daryti, jei vairuotojas nepaskambino prieš atvažiuodamas, nors žadėjo?

Klaustukas virš galvos. Būna, kad vairuotojas pavargęs, pamiršta arba tiesiog neturi laiko skambinti. Būna, kad jis paskambina tada, kai jau yra po laiptais. Ką daryti? Nieko bailaus – pats paskambink jam ryte ir primink. Taip, neturėtum tai daryti kaip klientas, bet taip jau yra. Kitas variantas – susitarti dėl konkretaus laiko be skambučio, jei esi namie. Jeigu dirbi ir turi tik valandą per pietus – tada reikia labai tiksliai suplanuoti. Aš žinau vežėją, kuris apskritai niekada neskambina, o tik rašo žinutę „esu čia“. Tai savotiškas požiūris, bet jis veikia, jei telefonas po ranka.

Ar egzistuoja koks nors sąrašas, kur parašyta, kurie vežėjai yra patikimi, o kurie – ne?

Oficialaus nacionalinio sąrašo nėra. Yra forumai, Facebook grupės, Skelbiu.lt atsiliepimai. Ten reikia žiūrėti ne į penkias žvaigždutes, o į tai, kiek žmonių rašo detalias istorijas. Aš patarčiau ieškoti to, kurie egzistuoja rinkoje bent trejetą ketverius metus, turi realų adresą, o ne tik gražų telefono numerį. Kartais geriausias patarimas ateina iš kaimyno, kuris jau siuntė. Aš pats esu matęs, kaip firma keičia pavadinimą po blogų atsiliepimų ir vėl surenka klientus. Tai vyksta. Taip kad sąrašo nėra, bet sąmoningumo turėti reikia. Nepulkin į reklamas, kuriose viskas per gražu. Realybė visada truputį netvarkinga.

Jei mano siuntinys užstrigo pasienyje, ar aš turiu važiuoti jo pasiimti pats?

Pats? Ne, tikrai ne. Jei siuntinys užstrigo muitinėje, ten nevaikštinėja paprasti žmonės. Tu gausi pranešimą, kad reikia pateikti papildomus dokumentus. Kartais muitinė prašo sąskaitos-faktūros arba tikslaus daiktų sąrašo. Pildai, siunti, lauki. Jei vilksta ilgai, kai kurie agentai siūlo atstovavimo paslaugas. Dėl kurioje stotyje užstrigo – nesu tiksliai žinantis, bet tu pats ten neprivalai važiuoti. Vairuotojas dažnai turi kontaktus, kurie padeda ištraukti krovinį. Reikia tik kantrybės ir gerų nervų. Kartais tai užtrunka, bet galiausiai dažniausiai išsisprendžia.

Taigi, siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusų transportu yra gyvas, kvepiantis benzinu ir kartais netvarkingas procesas, bet kai randi savo žmogų – veikia puikiai. Nepulk į pačias pigiausias pasiūlas, klausk apie draudimą, fiksuok viską foto ir nepamiršk, kad kelyje gali nutikti visko. Jei nori, kad pasiekčiau tave dėl kainos skaičiavimo – parašyk, aš arba mano kolega pažiūrėsim ką galim padaryt. Sėkmės pakuojant, ir kad dėžės pasiektų britų žemę sveiki.