Siuntinių gabenimas į Angliją – greitas pristatymas ir sekimas

Žinai, paskambina kartais žmogus ir sako: „saugok, man reikia iki penktadienio Bristolyje.“ O aš jau tiek metų vežioju daiktus, kad žinau – siuntinių gabenimas į Angliją yra labai įmanomas, bet visada priklauso nuo to, ką siunti, kaip supakuota ir kuriuo oru lėktuvas pakils. Greitas pristatymas į Londoną ar Liverpulį nėra stebuklas, bet reikia žinoti kelis dalykus apie dokumentus po Brexit ir kaip veikia tikras siuntinio sekimas, ne tik tas skirtukas svetainėje, kur viskas stringa ties „in transit“. Tai štai, pasakysiu kaip yra iš tikrųjų, be jokio blizgesio.

Apie kainas – ką svarbu žinoti prieš siunčiant

Kiek kainuoja siuntinys į Londoną ir ar čia yra paslėptų mokesčių?

Nežinau ką pasakė tavo draugas, bet jei jis randa kainą 15 eurų už dėžę iki 30 kg, tai dar nereiškia kad tiek ir bus. Dažnai prie to prisideda kuro priemoka, muito tvarkymas, o kartais ir taip vadinamas „administracinis mokestis“, kurį prideda ne aš, o tarpininkas. Todėl klausk iškarto – ar ten yra visa kaina ant popieriaus. Aš stengiuosi pasakyti tiksliai, nes man iki gyvo kelio nusibodo girdėti, kad „man kažkas pažadėjo kitaip“. Būna ir taip. Geriau jau žinoti viską iš anksto nei verkti paskui.

Ar tikrai per tris dienas pasieks Bristoli jei siunčiu iš Vilniaus?

Taip, gali pasiekti. Ar pasieks? Na, 80 proc. tikimybė jei veža oru ir nėra savaitgalio tarp. Aš prisimenu konkretų atvejį kai klientas siuntė penktadienio popietę ir paskui skambindavo kasdien, kodėl Bristoli dar nėra. Tai oro uostuose savaitgalį mažai kas judina dėžes, Anglijos pusėje irgi tvarko lėčiau. Greitas pristatymas realiai veikia per 2–4 darbo dienas, bet tai nespindi tuo pačiu greičiu kaip elektroninis laiškas. Palauk dieną ar dvi ir nesinervink anksčiau laiko. Kartais rūkas Londone sugadina visą dienotvarkę ir lėktuvai nekyla.

Kodėl į mažesnius miestus kaip Notingamas ar Lestras kaina kartais pašoka?

Į Londoną oro linijos skraido kasdien dešimtis kartų. O į mažesnius tikslus dažniausiai siuntinys keliauja dar porą šimtų kilometrų mašina iš Londono sandėlio. Vadinasi, tavęs laukia papildomas keltuvas. Čia ir atsiranda ta papildoma kaina. Kartais klientas man sako: bet gi tai Anglija, viskas arti. Taip, žemėlapyje arti, bet jei vežėjas turi specialiai stiprinti maršrutą į Noridžą tik dėl tavęs, tai logiškai mokėsi daugiau nei į sostinę. Aš tiesiog paaiškinu kaip yra. Ne aš tas kainas sugalvoju, aš tik perskaičiuoju realų važiavimo laiką.

Kur geriau dėti – vieną didelę dėžę ar daug mažesnių?

Viena didelė dėžė beveik visada pigiau nei trys mažos. Kodėl? Nes vežėjas skaičiuoja ne tik svorį, bet ir užimamą vietą. Trys atskiros dėžės užima daugiau kubinių metrų mašinoje nei viena, nors svoris tas pats. Aš visada siūlau sutalpinti kuo daugiau į vieną, jei tik dydis leidžia. Tiesa, jei viena dėžė sveria 35 kg, gali kilti problemų pakeliant laiptais. Tada geriau skaidyti. Kartais žmonės nori atskirai drabužius ir indus – tada jau renkiesi pagal patogumą, ne pagal tai kas pigiau. Pamenu ta siuntinys buvo per sunki pakelti, prireikė dviejų vyrų.

Ar galiu pats susiskaičiuoti kainą jūsų svetainėje ar visada reikia skambinti?

Gali pabandyti skaičiuoklę jei tokia yra. Bet aš nuoširdžiai pasakysiu – 80 proc. atvejų žmonės sugeba suklysti nurodydami matmenis. Pamatuoja išorę, o reikia su pakuote. Arba sveria tuščią dėžę. Dėl to aš kartais labiau patikiu kai paskambini ir sakai: vežu krūvą knygų, svoris maždaug tiek. Tada aš pats pasakau ką daryti. Aišku, skaičiuoklė greitesnis būdas, bet jei durna – skambink. Nežinai? Skambink. Verčiau minutė pokalbio nei keistas siurprizas prie apmokėjimo.

Kas atsitiko tam klientui, kuris bandė siųsti be draudimo kad sutaupyti?

Vienas vyras vežėsi antikvarinį veidrodį į Kembridžą. Aš sakiau – draustis, jis sako, ne, per brangu, juk viskas gerai bus. Pasiekė ir, žinoma, veidrodis buvo truputį įskilęs kampe. Ne tragiška, bet žmona įsiūtino. Jis paskui skambino ir klausė ar aš galiu kompensuoti. O aš jo klausiu – o kur draudimas? Nėra. Tada nėra ir pinigų. Draudimas kainuoja kelis eurus, o keiksnojimas paskui – nemokamai gauni. Bet aš suprantu, visi nori sutaupyti, tik vėliau kartais brangiau atsieina.

Pakavimas ir dokumentai – čia visada būna bėdų

Ar mano sena dėžė nuo batų tiks siuntiniui į Angliją?

Ne. Gerai, galėtų tikti jei viduje būtų plastikinis puodelis, o ne stiklinis vazonas. Bet dažniausiai tos senos batų dėžės jau beveik iširę. Aš mačiau kaip vieną kartą klientas supakavo televizorių į tokią dėžę. Atėjo į Mančesterį – ekranas kaip mozaika. Dėl to ir sakau – dėžė turi atlaikyti šturmą. Jei nežinai ar atlaikys – nepigink. Yra tokių pakavimo paslaugų, o jei tvarkaisi pats – pirk bent jau dvigubas sieneles turinčią kartoną. Taip, kainuoja, bet žiūrėk į pirmą atsakymą apie tą vyrą su veidrodžiu.

Ką rašyti ant dėžės ir ar tikrai reikia tos anglų kalbos etiketės?

Turi būti aiškus adresas, telefonas ir vardas. Angliškai. Jei rašysi „vyrui prie trijų liesmedžių“, nu vežėjas nesupras. Etiketė anglų kalba privaloma, nes Anglijoje rūšiuoja pagal pašto indeksą. Beje, indeksą rašyk teisingai ir pilną, ne tik pirmas raides. Kartais žmonės sukopia kodą iš senos SMS žinutės ir paskui stebisi kodėl siuntinys važiuoja į Glazgą vietoj Bukingemošyro. Aš ne kartą taisęs tokius adresus. Geriau perlįži du kartus nei klysti kartą ant popieriaus. (O šiaip popieriaus lapelio irgi pilnai užtenka, nereikia specialios knygelės.)

Brexit'as – ar man vis dar reikia kažkokių popierių siunčiant asmeninius daiktus?

Taip, reikia. Tai nebe ES vidaus siuntinys. Dabar reikia muitinės deklaracijos, sąskaitos ar bent jau puslapiuko su turiniu ir verte. Jei siunti senus drabužius ir radijo imtuvą – reikia surašyti. Aš štai čia jau visiškai nebežinau tikslios taisyklės dėl to radijo – gal jis praleidžiamas, gal reikia CE, gal ne. Po Brexit viskas keičiasi kas pusmetį. Geriausia visada turėti sąrašiuką ką dedi viduje. Kuo aiškiau, tuo greičiau praeis. Pamenu, vieną kartą klientas rašė „dalykai“ ir muitinė sulaikė savaitei. Nejuokauk su aprašymais.

Ar leidžiama siųsti lietuvišką duoną, sūrį ar skumbrę į Angliją?

Atsakyk sau: maistas – tai didelis galvos skausmas. Mėsa, žuvis, pieno produktai – greičiausiai nepraeis per sieną. Keptą duoną dar gali išsisukti, bet šviežias sūris? Veterinarijos pasieniečiai tikrai pažiūrės į tave nevalgiai. Pamenu, močiutė siuntė anūkui lašinukus – paėmė ir sudegino Heathrow. Taip, sudegino. £40 vertės lašiniai dūmuose. Tiesą sakant, jei labai nori duonos – siųsk rūgščią, gerai išdžiovintą, bet net ir tada rizika tavo. Geriau jau šokolado. Arba padėk į lagaminą kai važiuosi pati. Taip bus paprasčiau.

Kaip supakuoti kompiuterį, kad kurjeris neišmestų kaip kamuolio?

Kompiuteris – ne šluota. Pirmiausia, jei turi originalų dėžę – naudok ją. Jei ne – bent jau supakuok į putplasčio kampus. Aš mačiau kaip sandėlio meistrai meta maišus ant juostinio konvejerio, todėl negalvok kad tavo dėžė bus padėta it kūdikis. Būna ir švelniai, bet priklauso nuo to ar žmogus prieš tai gers kavą ar ne. Dėl to aš visada sakau – dvigubai geriau per daug apsaugos nei per mažai. Vaizdo plokštė nėra pigus daiktas, ir jei nematuosi tinkamai, gausi sulamdytą dėžę Birmingeme. Dėl to aš ir geriu kavą po penkias per dieną – nervai.

Ar reikia originalių dėžių, nes mano jų seniai nebėra?

Originalios dėžės nėra privalomybė – privaloma yra saugumas. Jei turi laikraščių, putplasčio, burbulinės plėvelės ir tvirtą kartoną – susikonstruosi puikią dėžę pats. Aš dažnai sakau klientams: jei girgždi viduje kai pakratai siuntą – blogai. Turi būti tylu kaip kapuose, net kai supurtoji. Kartais žmonės atneša beformius maišus ir tikisi stebuklo. Nenusimink, nereikia originalių dėžių, bet reikia proto. Jei bijai kad suduž – apvyniok tris kartus. Geriau jau panaudoti daugiau juostos nei gailėtis paskui Kaišiadoryse ar kur ten gyveni. Kartais net rulonas juostos neatperka sulamdyto turinio.

Sekimas ir pristatymas – kur dingsta siuntiniai

Kur rasti tikrą siuntinio sekimo numerį ir kaip suprasti tuos statusus?

Sekimo numerį gausi iš vežėjo iš karto kai tik jis pasiims siuntinį. Jei numerio nėra – reiškia jis dar nepaleistas į sistemą. Aišku, sekime matai terminus kaip „in transit“ ar „out for delivery“. „In transit“ dažnai reiškia kad siuntinys tupi sandėlyje, o ne kad šiuo metu važiuoja. O „out for delivery“ – tada jau tikrai sėdi mašinoje. Nematau prasmės refreshint kas penkias minutes. Patikrinu ryte ir vakare. Per dažnai žiūrėdamas tik nervinsies. Sistema atsinaujina ne taip greitai kaip tu galvoji. Ramesnis būsi kai priprasi.

Kodėl mano siuntinis tris dienas stovi vienoje vietoje – ar jį pagrobė?

Nevaryk scenarijų. Dažniausiai tai reiškia kad jis sėdi muitinėje arba laukia rūšiavimo. Air Waybill jau užregistruotas, bet fizinis judėjimas vyksta kitaip. Pamenu, per patį kalėdų chaosą viena dėžė stovėjo East Midlands sandėlyje keturias dienas. Klientas jau galvojo kad aš su kompanija tik sėdime ir nieko nedarome. O tiesiog buvo daug siuntų. Kartais ir blogas oras sustabdo. Jei virš savaitės stovi, tada jau skambink. O trys dienos – normalu. Įkvėpk oro. Aš pats nervuojuosi tik po penkių dienų.

Ar pristato ir savaitgaliais, jei žmonės dirbo be pertraukos?

Pagrindiniai vežėjai į Angliją pristato darbo dienomis. Yra išimčių – premium paslaugos. Bet paprastai šeštadienį tik didieji centrai gauna siuntas, o į durų nebeldžia. Aš turėjau klientą Kembridžo rajone, kuris laukė šeštadienį namie – veltui. Jei reikia iki savaitgalio, geriau siųsk iki ketvirtadienio. Penktadienis – jau rizika. Kartais atveža šeštadienį DHL, bet tai taisyklės be taisyklės, priklauso nuo zonos. (Tiesą sakant, DHL tikrai pristato šeštadienį kai kuriuose pašto indeksuose, bet ten sumokėsi papildomai.) Bet apskritai neprisirink ant savaitgalio.

Kas jei niekas neatidaro durų – ar nuveš į paštą?

Taip, jei niekas neatidaro, kurjeris palieka pranešimą ir dažnai deda siuntinį po terasą arba į sandėliuką, jei tai saugu. Jei ne – veža į vietinį skyrių. Tada turi maždaug 5–7 dienas atsiimti, o tada jau grąžina atgal. Aš visada sakau: jei esi darbe dienomis, geriau nurodyk darbo adresą. Draugas, kaimynas, ofisas. Anglijoje kartais palieka pas kaimyną, bet čia loterija. Kaimynas gali būti geras, gali pamiršti. Geriau jau kontroliuoti pristatymo vietą patiems. Nes „palikta po kilimu“ ne visada saugu lyjant.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą kai siuntinis jau pakeliui į Mančesterį?

Teoriškai – taip, praktiškai – beveik neįmanoma. Kartais sistema leidžia redaguoti iki tam tikro taško, bet kai jau kirto sieną arba įkrauta į vietinę mašiną – pamiršk. Tada jau seka maršrutas ir tikras siuntinio sekimas rodo tik faktinį judėjimą, o ne magišką teleportaciją. Pamenu, mergina skambino ir prašė pakeisti iš Mančesterio į Liverpoolį. Mes bandėm, bet siuntinys apsisuko tik po pristatymo bandymo. Užtruko dar trys dienos. Tad rašyk adresą gerai iš pradžių. Sutaupysi nervų, anksčiau ar vėliau.

Ką reiškia kai sekime rašo "clearance event" – man jau infarktas?

Nieko blogo. „Clearance event“ reiškia kad muitinė tavo siuntinį apdoroja. Kartais trunka valandą, kartais dvi dienas. Pamatęs šitą statusą gali išgerti arbatos. Jei po keturių dienų vis dar tas pats – tada gali jau skambinti. Kartais tai reiškia kad trūksta dokumento, kartais tiesiog eilė didelė. Aš vieną kartą mačiau kad „clearance event“ prieš Kalėdas truko tris savaites. Normalu nebuvo, bet būna. Dažniausiai tai tik popierizmo klausimas. Siuntinys nepražuvo. Tiesiog reikia palaukti. Ir giliai įkvėpti. Ir išjungti ekraną.

Ar sekimas rodo tikrąją vietą, ar tiesiog paskutinį sandėlį?

Dauguma sistemų rodo paskutinį skenuotą tašką, o ne GPS koordinates. Tai reiškia kad jei rašo „Londone“ – jis gali būti Londone, gali būti Bare, gali būti tiesiog kelyje. Neištikimink per daug tuo žemėlapiu. Tikros realaus laiko trasos yra retos ir brangios. Paprastam siuntinių gabenimui į Angliją to nepasiūlys. Pamenu, klientas skambino ir sakė: „mano siuntinys jau 10 valandų rodo Londoną, kodėl neatveža?“ O atsakymas paprastas – nes sandėlyje jis laukia eilėje. Skaneris jau suveikė, o dėžė dar nepakrauta. Toks jau gyvenimas. Ir logistika.

Kai viskas eina ne pagal planą – muitai, dingę daiktai, brokas

Kiek turiu rašyti kad vertė siekia, jei siunčiu naudotą striukę?

Rašyk tikrą rinkos vertę, ne emocinę. Jei striukė liko 15 eurų vertės – rašyk tiek. Nerašyk 150 nes taip buvo pirkta prieš dešimt metų. Muitininkai žino kas yra naudoti drabužiai. Jei perkelsi per daug – gali papildomai apmokestinti. Jei per mažai – įtars bandymą apeiti. Aš linkstu į sąžiningumą. Štai čia aš jau nežinau ar jie taiko kokį nors minimalų apmokestinimo slenkstį nuo 39 ar 40 svarų sterlingų. Būna kad keičiasi. Geriau pasitikrinti prieš siunčiant. Neprašau aklai pasitikėti manimi kai kalba apie tikslius skaičius. Tai svyruoja.

Ar muitininkai atidarys dėžę ir ar mano kolega tiesiog nervuojasi be reikalo?

Kolega gal ir nervuojasi, bet pagrįstai. Muitinė turi teisę tikrinti bet ką. Jei aprašymas kabliarastis arba per daug neaiškus – atidarys. Pamenu atvejį kai siuntėme dviračio dalis, o ant popieriaus parašėme „bicycle“. Jie atidarė. Nesuprato ar tai visas dviratis ar dalys. Paskui uždėjo antspaudą ir paleido, bet laiko sugaišo. Jei siunti asmeninius daiktus – detalizuok. Drabužiai, batai, knygos. Kuo mažiau paslapties, tuo mažiau intereso atidaryti. Taip kad tegu kolega nervuojasi ramiai. Geriau bijoti ir aprašyti nei nebijoti ir laukti.

Kodėl vieni vežėjai sako 2 dienas, o kiti 5 – kas čia per apgavystė?

Aš jau 24 metus vežioju ir galiu pasakyti tiesiai – dalis kompanijų meluoja. Tiesiog taip. Nori gauti užsakymą, tad pažada stebuklą. O paskai randasi kad jie siuntinį pirma veža į Olandiją, ten perpakuoja ir tik tada į Angliją. Dvi dienos būna tik idealiomis sąlygomis oro uoste. Greitas pristatymas realiai yra 3–5 dienos. Jei kas sako dvidešimt keturias valandas – klausk kaip. Lėktuvu? Jo, bet ar turi šiandien vietą? Aš stengiuosi neduoti vilties kuri neišsipildys. Geriau nustebinti greičiau nei atsiprašinėti po to. Taip dirba sąžiningi.

Mano dėžė atėjo sulamdyta – kas kaltas ir ar gausiu atlygį?

Kaltas tas kuris pakavo. Arba tas kuris metė. Bet praktiškai – jei buvo draudimas ir dokumentuota išsiuntimo būklė – gausi atlygį. Jei dėžė atrodo kad ją povėjas ką tik praėjo, bet viduje viskas sveika – nieko negausi. Aš mačiau 30 kg dėžę ant kurios pastačius mažą lipduką „This side up“. Tai niekas neskaito tų lipdukų, brolau. Būna kad klysta ir sandėlis, ir vairuotojas. Draudimas padengia finansiškai, bet emocinės traumos – ne. Padaryk nuotraukas prieš siųsdamas. Tai tavo kozeris ginče su bet kuriuo kurjeriu.

Ką daryti jei siuntinis tiesiog pradingo – kreiptis į jus ar į muitinę?

Pirmiausia skambink tam kas priėmė siuntinį. Mes galim pradėti paiešką pagal sekimo numerį ir Air Waybill. Jei paskutinis taškas muitinė – ten ir ieškom. Jei paskutinis taškas Anglijoje – tada jau vietinis vežėjas. Dažniausiai dingę siuntiniai nerandami per parą ar dvi. Reikia kantrybės. Pamenu, buvo atvejis kai siuntinys gulėjo kitų dėžių apkrovoje 22 dienas. Radom. Viskas buvo sveika. Bet jei praėjo trys savaitės ir tyla – tada jau rimčiau. Mes žinom procedūras, bet stebuklų nepadarom. Kartais siuntinys tiesiog pasislepia pačiame sandėlio gale po labai dideliu kroviniu.

Ar galiu siųsti dovaną draugei nenurodęs tikros vertės?

Nerekomenduoju. Dovanos irgi turi vertę. Jei muitinė pamatys kad viduje yra naujas megztinis iš Zaros, o tu parašei 5 eurus, tai bus aišku kad meluoji. Draugė gaus pranešimą kad turi susimokėti muito mokestį nuo realios vertės. Kartais jie net atidaro ir palygina su interneto kainomis. Būna nejauku. Verčiau nurodyk realiai, sumokėk mažą muitą pats, ir draugė gaus be streso. Aš suprantu norą sutaupyti, bet muitininkai nėra kvaili. Jie mato dovanas kiekvieną dieną. Tavo megztinis jiems neįdomus, bet taisyklės įdomios. Ir griežtos.

Išvados vietoj aš pasakysiu štai ką: siuntinių gabenimas į Angliją nėra raketų mokslas, jei žinai pagrindus. Greitas pristatymas ir normalus siuntinio sekimas labiau priklauso nuo tavo pasiruošimo nei nuo stebuklingo vežėjo. Užpildyk popierius sąžiningai, supakuok kaip žmogus kuris matęs blogų pavyzdžių, ir nesitikėk kad penktadienio vakarą siuntinys pats atsidurs Bristolyje. Jei kas – skambink. Aš padėsiu. Ir nepamiršk – gera dėžė sutaupys daugiau nei 10 eurų siuntimo kainos.