Siuntiniai į Angliją mikroautobusais – ką tikrai verta žinoti, jei nenori, kad daiktai paklystų

Na ką, sėdi tu arba stovi su puodeliu kavos ir galvoji – kaip čia tas kelias dėžes, lagaminus ar tą seną, bet brangų stalą nusiųsti draugui į Londoną. Arba sau į Birmingemą. Po dvidešimt dvejų metų važinėjimo pirmyn atgal tarp Lietuvos ir Anglijos galiu pasakyt viena: siuntiniai į Angliją mikroautobusais nėra stebuklas, bet ir ne tragedija, jei žinai keletą dalykų. Tai nėra krovininis trackas, tai nėra kurjerinis automobilis – tai normalus mikroautobusas su normaliu vairuotoju. Mačiau visko: ir saulėtų rytų Doverio uoste, ir verkiančių klientų, nes kažkas nemokėjo supakuoti. Štai bandau surinkt viską į krūvą, ką manęs klausia dažniausiai. Be cukraus.

Kiek kainuoja, kada skambinti ir kiti pradiniai niuansai

Kiek maždaug kainuoja kelių dėžių siuntiniai į Angliją mikroautobusais?

Žiūrėk, aš vengiu įvardint kainą kaip akmenį, nes čia kaip su kuro kaina – juda. Bet jei turi dvi-tris normalias dėžes, pilnas iki 30-40 kg, kelias į Londoną ar Birmingemą šiuo metu gali kainuoti nuo šimto iki pusantro šimto eurų. Aišku, jei gyveni užšalusiu keliu prie Panevėžio, kur reikia nulėkt atskirai, gali būt truputį daugiau. Kartais pigiau, jei mikroautobusas važiuoja nepilnas ir reikia užpildyt vietą, kartais brangiau prieš Kalėdas, kai visi puola siųsti dovanas. Aš renkuosi banko pavedimą, bet jei nori grynais – sutarsim. Derėtis nelabai mėgstu, bet jei siunti dažnai – tikrai padarysiu nuolaidą.

Ar reikia skambinti prieš savaitę, ar gali pakankamai ir likus dviem dienoms?

Skambink kuo anksčiau, bet jei tikrai negali kitaip – likus dviem dienoms dar visko būna. Mes mikroautobusus planuojam pagal maršrutus, ypač kai reikia sukt pro Vokietiją ir Belgiją. Kartais atsiranda laisva vieta paskutinę minutę, kai kažkas atšaukia savo perkraustymą. Kartais ne. Kartais aš pats paskutinę akimirką randu klientą, kurio daiktai telpa į kampą, kuris liko tuščias. Bet jei esi iš tų, kas nori ramiai žinoti, kad tave paslauga tikrai paims – skambink prieš savaitę. Geriau prieš dvi. Tada spėsi ramiai supakuot, o ne lakstyt po parduotuves vakare ieškot skardinių dėžių.

Ar brangu, jei gavėjas gyvena ne Londone, o tokiame kaip Peterborough?

Ne, iki tol kol jau įvažiuojam į tą salą, kaina paprastai nebekyla. Man svarbu kuras ir laikas iki Doverio tunelio. O jau Peterborough, Lesteris, ar net tas... Nordhemtšyras (sori, rašoma turbūt Northamptonshire, aš vis maišau su ta raide „h“ viduryje) – vis tiek Anglija, kur nuvažiuosim. Aišku, jei keltas pavėluoja ar ką, tada terminas šiek tiek svyruoja, bet paprastai numatom kelias dienas. Va, praėjusį rudenį vežėm į Kembridžą – viskas kaip laikrodis, nors klientas pats galvojo, kad už geografiją reiks primokėt atskirai.

Ar reikia mokėti avansą už siuntinį, ar galima sumokėt tik kai atveža?

Aš renkuosi avansą, maždaug trečdalį ar pusę sumos. Ne todėl, kad nepasitikiu žmonėmis, bet buvo atvejų, kai daiktus vežame, o gavėjas nenoriai atidavinėja pinigus, ir tada vairuotojas spaudžia stabdžius kaip šventas ir stovi. Nepatogu visiems. Aišku, jei senas, pažįstamas klientas – galima ir be avanso. Bet pirmą kartą? Geriau avansas. Tai standartinė praktika visuose normaliuose pervežimuose. Pinigai pavedimu, SMS žinute patvirtini – ir viskas aišku. Kai vairuotojas iškrauna, atsiskaito likutis. Kartais žmonės neturi grynų ir tada žiūri vieni į kitus kaip varomos avys.

Kas vyksta kelyje, kai daiktai jau išvažiavę

Tai mikroautobusas atvažiuoja tiesiai po mano langais ir veža į Angliją?

Na, gal ir po langais, jei gali pasistatyt prie namo, bet realybė tokia, kad mes paimam tavo siuntinius ir juos vežam. Ar tiesiai, ar ne – čia jau priklauso. Kartais klientas galvoja, kad jo dėžė įlipa į mikroautobusą ir niekas daugiau nekraunama. Tokio dalyko kaip „tavo asmeninis mikroautobusas“ retai kas būna, nebent veži labai daug – tada galim numatyti specialų reisą. O jei kelios dėžės – jos kraunamos kartu su kitais siuntiniais. Mikroautobusas važiuoja kolekcionuodamas po Lietuvą, tada vyksta į Angliją ir paskui išdavinėja. Tiesiai? Nevisada. Efektyviai? Taip.

Koks realus maršrutas – keliam keltą ar važiuojam tuneliu po Lamanšu?

Dauguma važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją ir tada Eurotuneliu – tunelis po jūra, žinot, tarp Folkestono ir Kalė. Kelias greitesnis nei keltai, nors bilietai brangesni. Bet kai paskaičiuoji, kad nereikia laukti dviejų valandų uoste ir valgyti to keisto maisto kavinėje (sori, Doverio uoste yra normalių vietų, bet aš kažkodėl visada pataikau į uždarytas) – tunelis atsiperka. Kiti vairuotojai mėgsta keltą, nes gali pailsėt. Aš pats mėgstu tunelį. Maršrutas per Vakarų Europą ir – šast – jau Anglija. Dešinėje pusėje važiuoji ir galvoji, kaip čia lietus toks nuobodus.

Ar daiktai važiuoja tik mano, ar dar prigrūsta kito žmogaus siuntinių?

Čia toks dalykas – jei turi pilną mikroautobusą, tada tik tavo. O jei kelios dėžės, kaip aš sakiau, tvarkingai sustatom šalia svetimų, tik žinoma, niekas neturėtų būti po tavo stalu, jei po juo niekas netelpa. Faktas, kad daiktai keliauja kartu, bet mes naudojam atitvarus, kartais filmuojam, kaip sudėta, kad žinotume, kas kur. Kartais klientas prašo, kad niekas nekrautų šalia – na, galima mokėt už pusę mikroautobuso, bet kam to reikia? Dėžės nekalba tarpusavyje. Svarbu, kad aprašytum, kas viduje, ir tada mes dėliojam protingai.

Kiek realiai trunka kelias iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu su siuntiniu?

Jei viskas pagal planą – 3-4 dienos. Kartais, kai šventės arba Lenkijoje padarę kelio remontą ir stovi spūstis be galo... tada gali temptis iki penkių. O jei muitinė nusprendžia, kad tavo dešinėje dėžėje kažkas įtartino – tada dar para. Aš pats jau net nebesiskaitau valandas, bet klientai skaičiuoja. Realiai, kai išvažiuoja antradienio vakarą, ketvirtadienį vakare didžiuosiuose miestuose jau galime pradėti išdavinėti. Šeštadienių nevežame iškrauti, nes Anglijoj daug kur sunku pristatyti, žmonės išsivažinėję.

Pakuotė, svoris ir kodėl kartais tvanku

Ar aš turiu pats ieškot dėžių, ar jūs atvežat jų kartu?

Geriau jau pats susirask. Aš galiu atvežt, bet turiu žinot prieš dieną, o tu dažnai skambini likus valandai. Geriausios tos dvigubos gofruotos dėžės iš statybinių. Nemokamos iš parduotuvių turi savo kvapą – kartais alaus, kartais žuvies. Aš nelabai noriu, kad tavo drabužiai atsiduotų Silk Road ar kuo ten prekiavo parduotuvė. Neseniai vežėm dėžes iš vieno prekybos centro – viduje dar likę šlapi servetėlės. Tai ne. Apvyniojam plėvele, jei reikia, bet dėžės – tavo rūpestis nuo pradžių.

Kaip supakuot, kad po kelių dienų kelyje neišsiteptų drabužiai?

Plastikiniai maišai viduje – tavo gelbėtojai. Drabužiai supakuoti į dėžes, o dėžės – apvyniotos plėvele, kad nepatektų drėgmė. Nes kelias ilgas, kartais lyja kaip iš kibiro (Anglijoj tai įprasta), pusės Europoj lyja, ir vairuotojas nešioja per lietų. Aš mačiau, kaip vaikinas supakavo kostiumą į popierinį maišelį. Rezultatas – apyaniriai. Na, o apie mano draugės (atsiprašau, drabužių) – tiesiog mačiau gailų vaizdą. Kiekviena dėžė turi būt pasižymėta, jei viduje trapius – labai svarbu parašyt ant viršaus.

O jei aš vežu buitinę techniką – ar reikia ją kaip nors atskirai tvirtint?

Buitinė technika turi būt atskirai tvirtinama. Dėl to „turi būt“ – taip mes realiai kalbam, ne „turi būti“, nes skubam ir rašom kaip gyvai. Šaldytuvas turi būt iškrautas, skalbimo mašina – be vandens, o visa technika įmontuojama į mikroautobuso saloną taip, kad nesimuistytų. Mes turim diržus, kartais nešiojam ant ratukų. Jei tu ją tiesiog įstumsi ir paliksi prie sienos – garantuotai atvažiuos subraižyta. Ypač jei kelyje aiškinamasi su vokiškais kalneliais. Prieš porą savaičių vežėm orkaitę – vaikinas pakišo po mediniu stalu. Atvažiavus stalas įlūžęs, orkaitė gyva. Tai taip neveikia.

Brexitas, popieriai ir ko nevalia kišt į dėžę

Brexit jau įvyko... tai dabar reik papildomų popierių siuntiniams į Angliją?

Hmm, dėl šitos dalies aš kartais jau pats susimušu, nes taisyklės šokinėja kaip katinas ant karšto katilo. Bet ką žinau – po Brexito Anglija yra trečioji šalis ir prekybai reikia deklaracijų. Jei siunti asmeninius daiktus, reikia sąrašo su vertėmis. Muitai? Daugeliu atveju ne, jei naudoti daiktai, bet čia jau gavėjo atsakomybė. Mes padedame užpildyt CMR, kartais proforma invoice, bet aš nesu muitinės agentas – jei abejoji, pasitark su muitininku. Šiaip po 2021-ųjų daug kas pasikeitė, ir aš dar kartais pasiguglinu, kad tikrai žinočiau.

Ar galiu įmest į siuntinį lašinių, kiaušinių ar mamos pyrago gabalą?

Ne. Ne. Ir dar kartą – ne. Maisto produktai, ypač gyvulininkystės, kiaušiniai, pienas – griežtai draudžiama vežti į Jungtinę Karalystę. Sąžiningai, prašau nesiųst lašinių. Buvo atvejis prieš kelis metus, kai klientė įgrūdo dešrų tarp drabužių. Muitininkai Doverio poste atsidarė dėžę, uostė, ištraukė, baudos joks, bet daiktai savaite užstrigo. O pyragas – gal dar ir praleistų, bet kam rizikuot? Siuntiniai į Angliją mikroautobusais nėra turgus maisto produktams. Neik šituo keliu.

Kas bus, jei muitininkai pasakys atidaryt dėžę – o ten mano asmeniniai daiktai?

Na, atidarysi jei lieps. Tu juk ne gabenai kontrabandą, tiesa? Rimtai – jei muitininkai turi įtarimų, jie turi teisę tikrinti. Štai kodėl visada sakau: nesislėpkite su kvitų neišsaugojimu. Turi pirkimo čekius, jei veži naujus daiktus, nes tada Anglijoj gali reikėt mokėt VATą. Aš mačiau, kaip jaunuolis siuntė dėžę suaugusių žaislų (nepykite, tokie dalykai būna). Muitininkai žiūri, pakraipo galvas, bet jei tai legalu ir ne maistas – tada nieko blogo. Būna nepatogu, bet reikia iškęst kaip suaugęs.

Apie pervežėjus, sukčius ir kodėl pigu – ne visada gerai

Kas yra pats blogiausias dalykas, kurį mačiau per 22 metus pervežant siuntinius?

Oho. Buvo toks vienas pervežėjas, surinko pinigus iš dešimties klientų, visus daiktus sukrovė į didžiulį fūros priekabą su savo ūkio technika ir viskas prasmirdo žemės ūkio chemija. Be draudimo, be nieko. Žmonės gavo subraižytas spinteles ir žolinį kvapą svetimą. Dar blogiau – tie, kurie paėmė daiktus ir tiesiog neatvažiavo į Angliją. Dingo. Telefonai išjungti. Mūsų versle yra šiukšlių, kaip ir bet kur. Rimtas pervežėjas turi įmonės kodą, sutartį, CMR draudimą. Jei siūlo labai pigiai ir rašo tik per WhatsApp – pagalvok. Rimtai pagalvok.

Kodėl internete radau pasiūlymą už pusę jūsų kainos – kas ten darosi?

Tikėtina, kad arba tarpininkas, kuris tave perparduos kam nors kitam, arba žmogus su asmeniniu mikroautobusu, kuris vyksta į statybas į Londoną ir pagalvojo – pasiimsiu du lagaminus. Jis neturi jokio draudimo tavo daiktams. Jei kas nutiks – jis pats neturi pinigų atlygint. Tai kaip loterija. Aš žinau, kad mūsų kaina ne visada mažiausia, bet mes turim licenciją, sąskaitas, vairuotojai su patirtimi. Atsimenu klientas skundėsi, kad pigus variantas atvežė daiktus į Birmingemo savartyną vietoj namo. Nejuokauju. Taupyk ant batono, ne ant pervežėjo.

Kaip atskirt tikrą pervežėją nuo to, kuris tik surinkinėja užsakymus?

Tikras pervežėjas atsako į techninius klausimus – kokio dydžio mikroautobusas, kiek kubų telpa, kokios kuro sąnaudos. Tarpininkas atsako "adresą atsiųsk, kitą savaitę kažkas paims". Tikras vežėjas žino, kad pats veža. Jei prašai sutarties, o jis siunčia žinutę "viskas bus gerai drauge" – čia jau ne kažin kas. Pažiūrėk, ar turi įmonės kodą, ar skelbia ne tik skelbimuose, bet ir turi normalią veiklą. Ir dar vienas dalykas – tikras pervežėjas kartais pasako "ne", jei negali spėt, o nežinantis sako visada "taip, viskas įmanoma".

Mikroautobuso vidus, daiktų nakynė ir keleiviai

Ar į mikroautobusą telptų šaldytuvas ir trys lagaminai?

Sprinterio tipo mikroautobuse tikrai telpa. Pagal svorį ir matmenis šaldytuvas gali būti problema tik tuo atveju, jei jis pramoninis – tada jau reikia krovininio automobilio. Bet įprastas buitinis 180 cm aukščio – taip, atlenkiam sėdynę, įstumiam, aplinka lagaminai. Vienas klientas kartą vežė kažkokį didelį augalą. Kaip jis vadina – fikusą? Ne, didesnį. Palmę? Nors palmių nepamenu, bet augalą padėjome per visą saloną. Lagaminai puikiai prisipildo tuščias tarpas tarp baldo ir sienos. Svarbu tik tai, kad svoris būtų paskirstytas, o ne visa masė ant galinių ašių.

Kur mano daiktai nakvoja, kai jau išvažiavo iš Lietuvos, bet dar ne Anglijoj?

Na, nakvoja su vairuotoju. Jis sustoja poilsiui aikštelėj, o mikroautobusas stovi po žvaigždėm ar po lietumi. Daiktai lieka viduj. Mes nestatome į kažkokį sandėlį Prancūzjoje (nu nebent per avariją ar gedimą), nes tai brangu ir nepraktiška. Tiesiog važiuojam kol pasiekiam. Naktį vairuotojas miega, o ryte toliau kelias. Jei turi labai jautrius daiktus – temperatūrai ar šviesai – sakyk iš anksto, nes per naktinę kelionę būna visko. Kartais šalta, ypač žiemą. Aš pats nepamenu, kad būtume turėję sušalusį siuntinį, teorija visada galima, bet praktiškai – nebūna.

Ar aš pats galiu sėst į tą mikroautobusą ir važiuot kartu su savo daiktais?

Ne. Nebent nuomoji visą mikroautobusą su vairuotoju kaip keleivinį. Mes vežame siuntinius, keleivių nebepriimame nuo tų laikų, kai nereikėjo vizų. O dabar – draudimas, leidimai, vietos nėra. Kartais klientai klausia, gal gale ant ratuko gali prisistumti. Negali. Keleivių vežimas reikalauja visiškai kitokios licencijos. Vairuotojas neturi teisės vežt keleivių be atitinkamų pažymėjimų. Tai taip nėra dėl to, kad mes blogi – tiesiog įstatymai. Jei nori važiuot – renkis autobusą ar lėktuvą, o siuntiniai atvyks jau paskui tave.

Kai kas nepasiseka – kaip reaguoti ir ko tikėtis

Kas jei aš buvau darbe, o kurjeris atvažiavo – grįžta kitą dieną?

Aha, ir čia prasideda nemaloni dalis. Mes paskambinam prieš atvažiuodami, jei sutartas laikas pasikeičia – pranešam. Bet jei tu nesusirenki, o aš jau prie namų – tai papildomas laiko sąnaudas. Kartais galima pertvarkyt ir kitą dieną, kartais ne, ypač jei vairuotojas turi per tą pačią porą dienų išdavinėti keliasdešimt užsakymų. Grįžimas kitą dieną dažnai kainuoja papildomai. Geriau susitark su kaimynu, pažymėk duris, palik raktą – mes galim paimt ir be tavęs, jei pasitiki. Mes ne vagys, mes vežikai, bet suprantu, kad raktas yra pasitikėjimas.

Kas jei daiktas atvykęs subraižytas – ar čia mano kaltė, kad blogai supakavau?

Viskas priklauso nuo to, ar buvo gerai supakuota. Jei dėžė pažeista, bet viduje yra trapi turinys, kuris sudužo – vairuotojas mato sugadintą dėžę ir fiksuoja. Bet jei daiktas subraižytas dėl to, kad viduje knisiesi be apmušalų – čia jau nepervežėjo kaltė. CMR draudimas dengia tik tai, ką mato išorė – jei dėžė nepažeista, o viduje skaldosi – problematiška įrodyt. Todėl sakau visiems: fotografuok prieš įkeliant. Aš žinau, kad skamba paranojiškai, bet po dvidešimt dvejų metų mačiau, kad tikra dokumentacija – tai tavo vienintelė apsauga. Nesam visagaliai, kartais pakelyje tikrai kas nutinka, ypač kai standartiniai amortizatoriai susidūrinėja su duobėmis.

Ar galima atsiskaityt grynais pinigais, ar tik pavedimu į sąskaitą?

Labiau mėgstu pavedimą, nes jis aiškus ir man nereikia tampytis grynų po nepžįstamas šalis. Bet jei tikrai reikia – galima. Tik ne prie vairuotojo durų kai jis skuba – geriau iš anksto. Kai stovi Birmingemo kamščiuose, paskutinis dalykas, kurio nori vairuotojas, yra skaičiuoti smulkius banknotus pro langą. Pavedimas yra normalu, sąskaita faktūra išrašoma. Kai kurie klientai moka pusę pavedimu, pusę grynais. Bet grynieji – tai ne mano mėgstamiausia sritis, geriau e-bankinimas.

Ką reiškia, kai pervežėjas sako „pilnas paslaugų paketas“ – jis pats iškraus?

Reiškia, kad paims, perveš ir iškraus prie durų. Bet nebūtinai nešios į 25-ą aukštą be lifto. Pilnas paketas dažnai reiškia, kad žmogus kroviniu, ne kroviku. Jis kelia daiktus, bet jei tai pianinas – reikia derėtis atskirai, nes ne vienas žmogus to nepadarys. Be to, jei nurodai "pilnas paketas", o pats neatidarai durų ir nesedi namie, vairuotojas paskambina, palaukia 15 minučių ir važiuoja. Pilnas paslaugų paketas nereiškia, kad jis tavo privatus žmogus visai dienai. Brutalu, bet pasitaiko tokių, kurie taip galvoja.

Paskutinis patarimas apie šventes ir viską, kas svarbu

Ar siuntiniai į Angliją mikroautobusais saugiai ir laiku pasiekia gavėją per šventinę savaitę?

Geras klausimas, nes tuo metu visi be proto siunčia. Saugiai – taip, jei gerai supakuota. Laiku – hmm, čia aš jau nesu visiškai tikras, nes per Kalėdas ir Naujus visi tuneliai pilni, keliai apledėję, vairuotojai pavargę. Mes per šventes stengiamės vežti, bet laikas gali išsitempti. Kai kurių metų gruodį turėjom siuntinį, kuris gabenimo laiku buvo ilgesnis savaitę dėl to, kad Doverio uoste eilės kaip sovietmetyje. Reziumė – geriau nepulti siusti gruodį, jei neskubu. Užsakyk iki lapkričio, jei nori ramybės.

Išvada

Taigi, jei domina siuntiniai į Angliją mikroautobusais, saugiai ir laiku jie nukeliauja tada, kai abi pusės supranta, ko nori. Tu – gerai supakuot ir pasakyt tikrąją situaciją, mes – sąžiningai pasakyt, kas įmanoma, o kas ne. Po dvidešimt dvejų metų galiu patvirtinti: pigiausias pasiūlymas retai būna pigiausias gyvenime. Skambink laiku, klausk dalykiškai, ir tavo daiktai pasieks gavėją taip, kaip turi pasiekti. O jei ką – rašyk, atsakysiu kaip žmogus žmogui, ne kaip prekybos centro skelbimu.