Siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų

Įvadas

Šia tema kalbėčiau ilgiau, nei norėtumėte klausyti, nes per porą dešimtmečių tarptautinių perkraustymų srityje teko matyti visko – nuo tobulai supakuotų dėžių su šviežiomis bandelėmis (tai neveikia, beje) iki siuntinių, kuriuos klientai pavadino „maža dėžute“, o pasirodo – 200 kg generatorius. Jei ketinate siųsti siuntinius artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų, pirmiausia atsidūkite: tai nėra raketų mokslas, bet kai kurios smulkmenos gali paskraidinti jūsų siuntinį atgal pas jus arba, blogiausiu atveju, į muitinės užkampį. Toliau – atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Kai kurie iš tiesų netikėti.

Pirmas žingsnis – kai galvoji, kad tai paprasta

Ar galiu tiesiog iškviesti kurjerį ir paduoti maišą?

Tiesą pasakius, galite, bet aš to nerekomenduočiau, nebent tas maišas – iš specialios karinio lygio polietileno plėvelės. Karta klientas padavė juodą pirkinių maišą su megais ir žvakeijomis (žvakėmis, atsiprašau, visada maišau šitus žodžius) – megais ir žvakėmis. Maišas trūko kur nia tarp Kauno ir Kroklinio sandėlio, ir turinys išsibarstė po visą puspriekabę. Tai reali istorija. Kurjeris gali atvažiuoti, bet jei nėra tvirto konteinerio, jie turi teisę atsisakyti paimti. Geriau pakuoti į standžią dėžę su lipnia juosta per vidurį ir kampuose. Yra toks dalykas kaip pakuotės standartai, bet... svarbiausia, kad neatidarytų kelyje.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti pervežimą į Angliją?

Šiaip vieni vežėjai ima siuntinius kasdien, kiti – tik pildydami mašiną. Jei skuba – galima ir per 24 valandas surikiuoti paėmimą, bet tada mokate daugiau. Aš asmeniškai siūlyčiau užsakinėti bent prieš tris–keturias darbo dienas. Ypač jei siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų keliauja per Vokietiją ar Nyderlandus – ten būna eilių. Štai pernai daug kas strigo dėl uosto problemų... nors ten gal ne į Angliją, į Airiją? Ne, Angliją irgi veikė. Bet principas toks: kuo anksčiau, tuo ramiau. Skubūs pavedimai dažnai baigiasi klaidomis adresuose arba netinkamu pakavimu.

Ar būtina rašyti svorį ir matmenis tiksliai, nesvarbu?

Žinote, dešimt metų atgal viskas buvo „maždaug“. Dabar sistema tuoj pat pasako, kad dešimt kilogramų netelpa į penkiasdešimt centimetrų dėžę. Kartais klientai sako: „ai, maži daiktai“, o paskui pasirodo dviguba sporto suolelis. Tada kaina šokteli dvigubai, nes pasikeičia visos kokybės klasė. Realiai, jei paklaida centimetras ar du – niekas nepyksta. Bet jei vietoj dešimties kilogramų yra trisdešimt, vairuotojas gali atsisakyti paimti. Matuokite tiesiogiai ant pakuotės. Taip, tai nuobodu, bet kitaip neišeis. Nebent turite savo svarstykles ir ruletę – tada skaičiuojame drauge. Aš netikiu akimis iki paskutinės akimirkos.

Ar galiu siųsti iš poros skirtingų adresų?

Galima, bet tada tai jau du atskiri užsakymai. Kurjeris turi maršrutą, o jei jūs norite, kad jis važiuotų iš vieno galo į miestą, paskui atgal – kaina bus kita. Buvę atvejų, kai žmonės bando „sutaupyti“ suversti viską į vieną užsakymą, o paskui stebisi, kodėl vienas siuntinys liko. Jei abu adresai viename mieste, kartais galima sutarti. Bet šiaip... na, skambinkite, pasitarkit. Kiekviena kompanija turi savo taisykles. Aš nežinau visų iš galvos. Geriau patikrinkit su operatoriumi, nei vėliau aiškintis. Kartais man paskambina iš antro adreso, kad kurjeris jau nebevažiuoja – ir aš tikrai negaliu padėti tada.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje neatsiliepia į duris?

Pirmiausia – jis gaus žinutę arba laišką. Jei nepaims per tris–penkias darbo dienas (skirtingos įmonės skaičiuoja skirtingai), siuntinys grįžta į vietinį terminalą. Tada jau prašo atsiimti patiems. Jei ir ten neatsiima – gali grįžti pas jus atgal į Lietuvą, bet už papildomą mokestį. Na, kartais jie palieka pas kaimyną, bet Anglijoj su tuo... sudėtinga. Daug kas nepasiima dėl darbo valandų. Siūlyčiau iš karto tartis su artimuoju, kad jis sektų kodą. Ir dar: įsitikinkit, kad durų numeris aiškus, nes užsienyje daugiabučiai ypač painūs dėl kitokios numeracijos.

Pakuotė – čia dažniausiai pridaromos klaidos

Ar pakanka paprastos kartoninės dėžės iš marketo?

Kartais pakanka, jei ten drabužiai ir dėžė nepatirs jokio spaudimo. Bet realybėje per Europą važiuoja tūkstančiai dėžių, jos spaudžiamos, stumdomos. Marketo dėžės yra dviejų sluoksnių, o reikia trijų sluoksnių – ypač jei ten ką nors trapią. Turėjau atvejį, kai klientas supakavo į batų dėžę porceliano. Atrodo, viskas logiška, tačiau batų dėžė – tai ne siuntimo dėžė. Siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų keliauja ne vien autostradomis, bet ir per sandėlius, kur stumdo forkliftu. Taigi: arba kokybiška dėžė, arba tik nekelskit lygioje vietoje. Kitaip rizikuojate.

Ar reikia specialių žymėjimų ant dėžės siunčiant į UK?

Taip, aiškus adresas angliškai – privalomas. Telefono numeris gavėjo – irgi. Kartais prašo įklijuoti lipduką su šalies kodu, bet dažniausiai tai padaro siuntėjas. Štai kuri specialybė: jei dėžėje yra elektronikos, ant jos turi būti žymėjimas, nors ne visada vežėjai to reikalauja. Aš jau neatsimenu tikslių taisyklių dėl baterijų – nu, gal jos ten draudžiamos? Ne, bet turi būti atskira deklaracija. Geriau parašyti „fragile“ tik tada, kai tikrai trapi – kiti lipdukai blaškomi be reikalo. Svarbiausia – gavėjo indeksas. Anglijoje be indekso geriau visai nesiųskit, nes pašto kodas ten – kaip antra pavardė.

Kas bus, jei dėžė kelyje truputį apdaužys?

Na, visos dėžės apdaužomos. Tai normalu – krovininiai liftai, konvejeriai. Svarbu, kad turinys neišbyrėtų. Aš mačiau, kaip atrodo puspriekabės vidus po krovėjo pamainos – atrodo kaip po nedidelio žemės drebėjimo. Jeigu jūsų siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų juda per stambius hub’us, ten tikrai ne su rankomis viską nešioja. Jei viduje trapi daiktai – naudokite burbulinę plėvelę, ne laikraščius. Kartais klientai sako: „o ten gi tik megztinis“. Tai kas, jei dėžė įkris į balą? Užsieniuose lyja taip pat. Plėvelė visada gelbsti. O jei labai bijote – medinė fanera, bet čia jau brangu.

Ar drabužius geriau siųsti maišu ar dėže?

Maišai – blogai. Ne todėl, kad negalima, o todėl, kad jie plėšiasi ir maišosi su kitomis siuntomis. Buvo atvejis – siuntė drabužių maišus, o paskui gavėjas skambina, kad rado tik vieną kelių. Kita turbūt prilipo prie svetimos siuntos Vokietijoje. Nu, tokia logistika. Geriausia – kartoninė dėžė, per vidurį su pakavimo popieriumi. Jei drabužių daug, galima naudoti specialų drabužių maišą su užtrauktuku, bet jį reikia įdėti į standesnę dėžę. Kitaip jūsų dovana gali atkeliauti su kažkieno kailiniu pūslėje. Šiokia tokia ruletė, jei nepakankamai tvirtai supakuota.

Kaip supakuoti stiklinę vazą, kad nesudužtų?

Stiklas – blogiausias draugas vežėjams. Aš asmeniškai siūlyčiau dvigubą dėžę: vazą į burbulinę plėvelę, tada į mažą dėžutę, tą dėžutę į didelę su siurbla – nu, su pakulomis. Jeigu yra tuštuma, daiktai laksto. Kartais žmonės kliaujasi išrašyta „fragile“ etikete, bet realybėje vežėjai jų nemato arba neturi laiko rinktis. Viena klientė siuntė vazą, padėjo į dėžę su rankšluosčiais. Rankšluosčiai sušlapo (dėl kondensato, manau) ir vaza praslydusi sudužo. Tai reali istorija. Jei labai vertinga – geriau iš viso ne siųsti, o vežti patys. Arba tik draustinkit, nors išmoka vis tiek bus mažesnė nei sentimentai.

Kainos, muitai ir popieriai – veikiau nuobodi, bet reikalinga dalis

Kiek kainuoja siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų maždaug?

Oi, čia kaip klausimas „kiek kainuoja mašina“. Na, 30 kg dėžė iki Londono dabar kainuoja nuo šimto dvidešimt iki du šimtų eurų, priklauso nuo to, ar skubiai. Mažesnės – pigiau, bet ne tiesiogiai proporcingai. Kartais pigiau siųsti penkiasdešimt kilogramų nei dvidešimt, nes pasitaiško vieta mašinoje. Buvę, kad klientas skambina, sako, kad kitur pasiūlė penkiasdešimt eurų. Gerai, tada tegul siunčia ten. Aš ne prekybininkas turguje, bet ir nebūsiu. Siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų turi savo kainą, kurią diktuoja degalai, eismo mokesčiai ir vairuotojo alga. Jeigu pigu – kažkur kirpama, garantuoju.

Ar reikia mokėti muitus, jei siunčiu savo tetai dovanų?

Jei dovana iki 45 eurų vertės (tiksliai neatsimenu, gal 39 svarų sterlingų? Ne, eurais skaičiuojama išsiuntimo šalyje) – muitų nėra. Didesnė vertė – gali taikyti importo mokesčius. Teta Anglijoje gali gauti laišką iš Royal Mail, kad prieš pristatymą turi sumokėti. Tai nemalonus staigmena. Aš matęs atvejį, kai siuntė seseriai siuvimo mašiną – vertė šimtas eurų, o muitai išėjo dar trisdešimt. Kiek tiksliai, nežinau, bet gavėjas turėjo mokėti prieš atsiimdamas. Taip kad nepiktnaudžiaukit žodžiu dovana. Kartais tikrai verta tiesiog pasakyti, kad tai asmeniniai daiktai, o ne dovana iš parduotuvės.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI – tai toks registracijos numeris verslams, kurie dirba su muitais. Jei siunčiat kaip fizinis asmuo savo tėvams ar vaikui – jo nereikia. Na, man rodos, nereikia. Jau seniai nebesu tikras dėl mažų siuntinių, bet verslui – būtina. Fiziniams asmenims siunčiant dovanas ar asmeninius daiktus taikoma kita tvarka. Kartais muitininkai prašo paaiškinti, kodėl skaičiuojasi kaip komercinis krovinys, tada prasideda popierizmo liūnas. Bet čia retas atvejis. Paprastai – jei nesate įmonė, pamirškit šitą trumpinį ir džiaukitės gyvenimu. O jei norit tiksliai – pasiskaitykit GOV.UK, ten aiškiau nei aš aiškinsiu.

Ar galiu sumažinti siuntos vertę popieriuje, kad mažiau mokėti?

Techniškai galite, bet tai neteisėta. Vadinasi, muitų slėpimas. Aš žinau, kad daugelis taip daro – ir pripažįstu, buvęs atvejų, kai klientas pats parašo dešimt eurų ant siuvimo mašinos. Bet jei muitininkai patikrins (ir jie kartais tikrina, ypač jei dėžė didelė), gali grėsti baudos. Be to, jei vertė maža, draudimo išmoka bus juokinga. Praėjusiais metais ar užpernai griežtėjo tikrinimai. Geriau rašyti realią vertę ir dovana pažymėti. Arba tiesiog – nesvarbu, tik nerašyti kelių tūkstančių be reikalo. Tiesiog nebūkit per daug protingi. Muitininkai viską mato.

Ar reikia sąskaitos faktūros siunčiant naudotus daiktus?

Dėl nuotraukos – ne, sąskaitos nereikia, bet pravertų turėti sąrašą. Na, jei tai naudoti asmeniniai daiktai – užtenka aprašymo. Karta teko siųsti senelės komodą. Užrašiau: „komoda su drabužiais“. Muitininkai Anglijoj patikrino – gerai, kad viduje tikrai buvo tik seni megztiniai. Jei būtų radę kažką naujo su etiketėm, būtų galvoję, kad prekiaujame. Taigi pridėkit laisvą sąrašiuką „2 kepurės, 1 fotoaparatas naudotas“. Nebūtina oficiali forma. Paprastas popierėlis viduje. Tai gelbsti. Aš visada taip patariu, nors kai kurie vežėjai sako, kad užtenka deklaracijos. Man atrodo, kad sąrašas nepamaišys.

Ką rašyti paskirties laukelyje – „dovana“ ar „asmeniniai daiktai“?

Jeigu nauji drabužiai parduotuvių maišeliuose – tikrai ne dovana, nors jūs taip galvojat. Muitininkai nekvailiai. Geriau „asmeniniai daiktai“, jeigu tikrai naudoti. Dovana – kai vienetas, kažkas simboliška. Kai siunčiat siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų, svarbu, kad visas turinys atitiktų aprašymą. Kartais klientai klausia, o jei ten ir dovana, ir daiktai? Tuomet rašome „mixed content“ arba tiesiog asmeniniai daiktai su dovana. Nežinau, kaip tiksliai verčiamas „mixed“, bet angliškai rašykite aiškiai. Muitininkai vertimais nesidomi – jiems reikia tiesos, o ne gražių jausmų.

Kas vyksta kelyje – nuo paėmimo iki durų Anglijoje

Ar tikrai paims iš namų ir pristatys iki durų Anglijoje?

Nuo durų iki durų – štai kodėl taip vadinasi. Taip, teoriškai paima nuo jūsų laiptinės ir palieka prie gavėjo laiptinės. Bet Anglijoje durys gali būti problematiškos. Kartais tai netgi palikimas prie slenksčio, jei gavėjas leidžia. Karta buvo – vairuotojas skambino Londone, o gavėjas dirbo ligoninėje pamainininkas. Paliko saugiausioje vietoje prie namo. Tada gavėjas vakare pasiėmė. Tai ne visada idealu, bet realu. Alternatyva – atsiėmimo taškas, bet jūsų tetai gali būti nepatogu važiuoti. Aš pats mieliau pristatau gyvai, bet matyti reikia, kad vežėjas tokią opciją turi. Dažniausiai turi, bet pasitikrinkite.

Kiek dienų važiuoja siuntinys į Londoną, jei siunčiu iš Alytaus?

Man rodos, apie keturias–šešias darbo dienas, jei važiuoja tiesiog per Lenkiją, Vokietiją ir tunnelį. O gal per keltą – nežinau, kas šiuo metu pigiau. Būna dviejų savaičių, jei mašina pildosi lėtai arba jei streikai. Prisimenu pavasarį, kai Prancūzijos muitininkai tiesė ginklus – siuntiniai strigo po dešimt dienų. Iš Alytaus dar reikia nugabenti į sandėlį Vilniuje arba Kaune. Taigi visas laikas – nuo paėmimo iki pristatymo. Jei skubiai – galima per tris dienas, bet tada kaina kopia į padanges. Klauskite vežėjo konkrečiai, nes visi maršrutai skiriasi. Aš tik vidutiniškai spėlioju.

Ar visą kelią veža vienas vairuotojas, ar perkelia į sandėlį?

Daugumos durų iki durų paslaugų prasmė – perkeliama mažiau. Dažniausiai surenkami Lietuvoje, suformuojama mašina, vežama iki Anglijos sandėlio, ten perrikiuojama į mažesnį furgoną ir po namus važinėja vietinis. Vienas vairuotojas visą kelią – retas atvejis, tik jei privatūs perkraustymai. Siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų dažniausiai „persiunčiami“. Bet jūs to nematote, viskas vyksta už kadro. Maloniausia, kai gaunate nuorodą sekti. Tada matote: „išvykęs iš Kauno sandėlio“, „pasiekė Londono terminalą“. Fizinis vairuotojas pasikeičia, bet bėdos ne, jei tinkamai paženklinta. Sistemą pažįstate pagal žingsnius.

Ar galiu sekti siuntinį realiu laiku, kaip pristatymą iš parduotuvės?

Na, ne visai toks GPS kaip Bolt ar Wolt. Jūs matote etapus: paimta, išvyksta, muitinėje, pristatoma. Bet ne „vairuotojas Petras su jūsų dėže ka tik važiuoja pro Birmingamo žiedą“. Toks sekimas yra per brangus ir nenaudingas. Aišku, kai kurie vežėjai siūlo pažangesnes sistemas, bet dažniausiai tai tiesiog būsenų atnaujinimai. Kartais būna vėlavimų dėl sistemos sinchronizavimo – matote „pristatytas“, o gavėjas dar nieko neturi. Tada skambinate ir nervinatės. Eilinis konvejeris. Svarbiausia – turėti sekimo numerį ir vežėjo kontaktą. Jei kas – skambiat tiesiai, ne į universalų skambučių centrą Kurneve.

Kas nutinka, jei siuntinys pasimeta kur nia tarp Prancūzijos ir Anglijos?

Pasimesti gali, nors ir retai. Tuneliai, keltai – ten daug krovinio. Buvo atvejis prieš kelerius metus: dėžė su dokumentais ėjo į Braitoną, o atsidūrė Bristolyje. Net nežinau kaip – gal etiketė atšoko. Radusi įmonė grąžino atgal per savaitę. Jei visai dingsta – įjungiamas draudimas, jei draudėte. Be draudimo atsiimate tiek, kiek yra sutartyje – dažniausiai keli eurai už kilogramą, ir tai juokinga suma. Todėl vertingiems daiktams draustis privalu. O jei nepasimeta? Tada visi laimingi ir aš neturiu dėl ko rašyti. Realybė gi paprasta: retai, bet pasitaiko. Buvau nemaloniai nustebęs tą kartą.

Bėdos, apgavystės ir kaip jų nepasigaunant

Ar egzistuoja kompanijų, kurios specialiai žada mažas kainas ir dingsta?

Taip, deja, yra tokių. Perdaug jų, jei atvirai. Skelbimai portaluose – dvidešimt eurų į bet kurią UK vietą, paims rytoj. Aš skambinu pažiūrėti – numeris neegzistuoja, arba adresas – virtualus ofisas kur nia Bulgarijoje. Kartais jie paima siuntinį, reikalauja „papildomo muito“, o paskui – tyla. Jūs netgi negalite parašyti atsiliepimo, nes neaišku, kas jie. Siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų turėtų kainuoti panašiai pas visus, kurie dirba legaliai. Jei kaina kelia įtarimą – kelia. Nesiųskit. Geriau mokėti šimtą eurų ir žinoti, kad teta gaus, nei dvidešimt ir laukti veltui. Garantijų be sutarties – jokios.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti siuntinį?

Tada siuntinys sugrįžta atgal. Už jūsų sąskaitą, be abejo. Buvęs atvejis: sūnus susipykęs su mamos siunčiamu megztiniu – atsisakė priimti. Siuntinys grįžo per tris savaites, mama sumokėjo dar penkiasdešimt eurų. Jei atsisako be priežasties – gavėjas nieko nepraranda, bet siuntėjas moka. Dėl to siunčiant siuntinius artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų būtina sutarti iš anksto. Ne visi vežėjai grąžina automatiškai, kartais palieka sandėlyje, ir tada kaupiasi mokesčiai. Tai kaip minų laukas, tik emocinis. Gerai apgalvokite, prieš siųsdami staigmenas, kurios gali baigtis nesusipratimu. Žmonės keisti būna.

Ar keista, jei kurjeris prašo papildomo mokesčio grynaisiais?

Keista, ir tai turėtų įjungti signalą. Papildomi mokesčiai – tik oficialiai, pagal sutartį. Jei vairuotojas prie durų prašo dešimties svarų už „greitą pristatymą“ – ne, taip neveikia. Yra vežėjų, kurie taip bando pasipelnyti, bet tai neetiška. Rašykite skundą, jei taip nutinka. Aišku, kai kurie gavėjai nesipyksta ir sumoka, kad tik greičiau atiduotų. Bet jūs turite teisę reikalauti kvito. Be kvito – tai ne mokestis, o kyšis. Kalbant aiškiai. Jei vežėjas dėl to pyksta, vadinasi, problema buvo jo pusėje. Kita vertus, jei reikia atnešti į aštuntą aukštą be lifto – čia jau galima tartis atskirai, jei žinojote iš anksto.

Ar verta drausti siuntinį, jei viduje tik senos knygos ir megztinis?

Jei vertė sentimentali – draustis sudėtinga, nes sentimentai neįkainojami. O jei pinigine prasme ten trisdešimt eurų daiktai – draudimas kainuos tiek pat. Kartais vežėjas duoda bazinį draudimą įskaičiuotą, bet skaitykit smulkųjį šriftą. Aš pats drausčiau tik elektroniką, porcelianą, antikvarą. Drabužiams ir knygoms – na, rizika maža. Bet buvo toks atvejis, kad užlijo vanduo iš viršaus ir visas turinys suiro. Dėžė po atviru dangumi terminalo kamputyje. Draudimas būtų padengęs, bet klientas taupė. Šiaip ar taip, galutinis sprendimas jūsų. Aš tik pasakau kaip yra. Nemokau verst, tik nurodau kryptį.

O jei aš pats noriu važiuoti kartu su siuntiniu – ar leidžia?

Nea, taip nebūna. Nors seniau mažesniuose furgonuose kartais tekdavo vežti keleivį, bet dabar draudimai, taisyklės. Ne, neleidžia. Vežėjai veža krovinius, ne keleivius. Yra keleivių pervežimas, yra krovinių pervežimas. Du skirtingi pasauliai. Jei norit nusivežti daiktus patys – imate mikroautobusą, samdykitės perkraustymą, bet ne siuntą. Kartais klientai klausia juokais, kartais – rimtai. Aš suprantu, norisi sutaupyti. Bet tikslo nėra. Siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų keliauja vieni, o jūs – lėktuvu arba keltu. Atskirai. Nebent čarterinis reisas, bet tada jau nebe apie siuntas kalba.

Išvada

Jei skaitėte iki čia – jau žinote daugiau nei pusė mano klientų prieš pirmą siuntą. Siuntiniai artimiesiems Anglijoje nuo durų iki durų yra paprastas dalykas, kol viskas aišku. Kai neaišku – prasideda telefoniniai skambučiai aštuntą vakarą ir klausimai, kodėl dėžė dar neprie gavėjo. Raskite normalų vežėją, supakuokite tvirtai, pasitarkite su artimuoju ir nepiktnaudžiaukite žodžiu dovana. Tai viskas, ką galėjau pasakyti per vieną kartą. Sėkmės siunčiant – ir tegul jūsų siuntos neatidarinėja pakeliui.