Sekite savo siuntą į Angliją per modernią sekimo sistemą – štai ko niekas jums nepasakys tiesiai

Jau dvidešimt pirmais metais sėdžiu šitame chaose – tarptautiniai perkraustymai, krovinių gabenimas, daiktų tempimas iki pat Londono ar kokių Bristolių. Ir žinokit, anksčiau žmonės skambindavo dvidešimt kartų per dieną, nes nežinojo, kur jų baldai. Dabar yra modernios sekimo sistemos, kurios teoriškai leidžia sekti siuntą į Angliją bet kuriuo paros metu. O praktiškai? Praktiškai viskas gerokai spagečiau nei atrodo skelbimuose. Aš šiandien ne apie idealius scenarijus kalbėsiu, o apie tai, kaip viskas vyksta tikrovėje, kai technologijos susitinka su vairuotoju, kuris gali pamesdinti telefoną, arba kai muitinėje kompiuteris nusprendžia pailsėti.

Kaip išvis pradėti sekti?

Kaip man pradėti sekti siuntą į Angliją, jei niekada to nedariau?

Paprasčiausias būdas – kai tik sutvarkote dokumentus ir daiktai išvažiuoja, jums turi atsiųsti sekimo numerį. Dažniausiai tai arba raidžių ir skaičių rinkinys, arba tiesiog numeris ant važtaraščio. Įvedate jį į svetainę arba programėlę, ir teoriškai matote viską. Bet aš jums pasakysiu – pirmą kartą visi spaudžioja atnaujinti kas penkias minutes. Tai normalu. Kartais sistema rodo informaciją tik po kelių valandų, kai vairuotojas pajuda iš sandėlio. Nesijaudinkite, jei pirmas įrašas atsiranda tik kitą rytą – taip būna su tarptautiniais perkraustymais, ypač jei pakrovimas baigėsi vėlai vakare.

Ar galiu matyti, kur yra mano daiktai realiu laiku?

Taip, jei kompanija naudoja tikrą GPS sistemą, tada matote mašiną kelyje. Bet žinokit, aš mačiau atvejų, kai sistema atsinaujina tik kas keturias valandas. Realiu laiku... na, realiau nei paštu, bet ne visada taip tikslu, kaip Uberis. Buvo toks atvejis – klientė skambina, sako, kad jos sofa plaukia kažkur prie Metzo, nors turėjo būti Doveris. Pasirodo, vairuotojas buvo sustojęs pavalgyti, o signalas atsinaujino tik kai pajudėjo. Tai matė, kad sofa „plaukia“, bet iš tikrųjų ji tik sėdėjo aikštelėje.

Ką reiškia tas kodas, kurį man atsiuntė?

Tas kodas – tai jūsų daiktų pase. Kartais jis vadinasi sekimo numeriu, kartais – užsakymo ID, o kartais tiesiog „kodu“. Kiekviena kompanija turi savo sistemą, bet principas paprastas: įvedate ir matote visą kelionės istoriją. Aš nežinau, kodėl kai kurios įmonės jums atsiunčia penkiolikos simbolių kratinį be jokių paaiškinimų. (O, palauk, žinau – nes jų programa tokia sena, kad patys nebesupranta.) Svarbiausia – išsisaugokite tą numerį, nes be jo sekti siuntą į Angliją bus beveik neįmanoma. Rimtai, be jo niekas neieškos jūsų sofos tarp trijų šimtų kitų užsakymų.

Ar galiu sekti siuntą tik telefonu, o ne kompiuteriu?

Žinoma, jei yra normali svetainė, ji turi veikti ir telefone. Daugelis mūsų klientų taip ir daro – autobuse, darbe, kai laukia kavos. Telefone galbūt mažesnis ekranas, bet informacija ta pati. Yra ir programėlių, bet aš asmeniškai nemačiu prasmės, jei veikia naršyklė. Ai, nors... jei tenka dažnai tikrinti, programėlė tikrai patogesnė. Bet aš telefone vengiu tokių dalykų, nes mano akys jau nebe tos. Jums – kaip patogiau, taip ir darykit.

Kiek laiko po pakrovimo sistema pradeda rodyti informaciją?

Paprastai – per kelias valandas. Kartais iškart, kai važtaraštis suvedamas į sistemą. Bet aš tikrai nežinau, kaip ten tiksliai visi serveriai veikia kiekvienoje įmonėje. Kita vertus, būna dienų, kai pakroviau daiktus devintą ryto, o pirmas taškas atsirado tik kitą dieną, nes vairuotojas nespėjo padaryti kažkokio patvirtinimo. Kitą kartą – matėsi jau po pusvalandžio. Tai nėra kažkokia matematinė formulė. Jei praėjo daugiau nei para – verta paskambinti. O jei pusdienis – ramiai, transportas į Angliją nėra kaip pristatymas iš kaimyninės gatvės.

Ar mano daiktai saugūs, jei matau, kad automobilis stovi aikštelėje jau aštuonias valandas?

Tai čia turbūt dažniausias klausimas, kurį gaunu vakarais. Matau, kad jūs jau panikuojate. Aš irgi panikuoju kartais, bet ne dėl aikštelės. Vairuotojai privalo ilsėtis – ypač vykstant į Angliją, reikia laikytis vairavimo laiko. Tas stovėjimas gali reikšti paprasčiausią poilsį. Blogiau, jei stovi muitinėje be jokio paaiškinimo. Tada gali būti patikra. Bet paprastai – aštuonios valandos yra normalios. Prieš pusę dienos aš paskambinu vairuotojui, bet poilsis – šventas dalykas. Negalima spausti, kai žmogus privalo miegoti.

Kas būna kelyje ir kodėl kartais nesuprasi

Sistema rodo, kad siunta yra Prancūzijoje, bet ji turėjo būti jau Anglijoje – ar čia klaida?

Dažniausiai – taip, tai arba senas įrašas, arba signalas pagautas iš neteisingos stoties. Būna, kad sistema rodo paskutinę žinomą vietą, nors mašina jau nuvažiavusi toliau. Aš turėjau atvejį prieš porą metų, kai kliento daiktai realiai buvo Bristolyje, o programa rodė, kad jie vis dar Paryžiuje tris dienas. Pasirodo, vairuotojas pametė tą sekimo įrenginį, arba baterija nusėdo... gal; ta prasme, ne visada tos sistemos tobulos. Blogiausia, kai matote tą patį tašką penkias dienas – tada tikrai reikia skambinti. O jei diena-kita – gal tiesiog neatsinaujino ryšys. Toks jau tas GPS sekimas tarptautiniais maršrutais.

Mano sekimo sistema parodė statusą „muitinėje stringa“ – ar tai blogai?

Na, pats žodis „stringa" skamba baisiai, bet tai nebūtinai katastrofa. Muitinėje daiktai gali būti tikrinami, laukiantys dokumentų arba tiesiog stovinčioj eilėj. Aš jums pasakysiu – kartais ten „stringa" dėl to, kad popieriuje trūksta parašo, o ne dėl jūsų daiktų. Kartais – sulaikyti, bet retai. Priklauso nuo... na, nuo to, ką vežate. Jei ten sena sofa ir trys dėžės – tikrai viskas gerai. Jei dešimt kompiuterių be dokumentų – tada kitas reikalas. Bet čia jau atsakomybės zona, kur aš nenoriu per daug kalbėti. Skambinkite tiesiai muitinės tarpininkui.

Ar tikrai galiu pasitikėti tuo, ką matau ekrane?

Iš karto pasakysiu – ne šimtu procentų. Aš dirbu su tuo daug metų ir žinau, kad ekranas rodo technologiją, o ne realybę. Buvo toks atvejis su mano kolega, kuris važinėja pigiau, senesnėm mašinom. Jo siuntos sekimas į Angliją visai pareina kai kuriose vietose, nes ryšys nulis. Ten angliškose autoparkuose dažnai dingsta signalas. Patikima apytiksliai septyniasdešimčiai aštuoniasdešimt procentų. Kai sistema sako „pristatyta“, o žmogus sako „nieko neturiu“ – tada bėda. Bet iki tol – tai orientyrinė informacija. Nepardavinėkit namų pagal tašką žemėlapyje, kuris neatnaujintas.

Klausimas draugo vardu: ar moderni sekimo sistema parodo ir vairuotojo pertraukas?

Oi, draugai nėra naivūs, kas? Ne, rimtai, jie mato, kad mašina 45 minutes stovi ir galvoja – gal aš galiu skambinti, nes jis nieko neveikia. Sistemos paprastai nerodo „pertrauka" užrašo; rodo tiesiog koordinates arba „transportuojama". Aš manau, kad vairuotojų teisės (o gal teisių? ne, teisių) yra kažkas švento – jie tikrai dažnai pavargsta, važiuodami į Londoną ar kitur. Jei matote stovėjimą – neskambinkite. Tikrai neskambinkite. Jie pavargsta taip pat kaip ir jūs, tik sėdi prie vairo dvylika valandų.

Ką reiškia, kai ekrane matau tris taškus ir užrašą „statusas tikslinamas“?

O, tai mano nemėgstamiausias užrašas. Reiškia, kad sistema nežino, kur daiktas yra. Gali būti, kad duomenys dar neatėjo, gali būti, kad įrenginys neišsiuntė informacijos, gali būti, kad kažkas biure pamiršo paspausti mygtuką. Aš kai pamatau „statusas tikslinamas", pirma pagalvoju – vairuotojas turbūt važiuoja per kažkokį tunelį arba mišką. Antra – kad programa užstrigo. Trečia – kad reikia kavos ir palaukti. Rimtai, pusę laiko tie trys taškai nieko nereiškia blogo. Tiesiog... technologijos. Palaukkit valandą, nebent taip rodo jau tris dienas.

Kai nutinka bėda – ir nutinka tikrai

Kas jei sistema rodė, kad siunta Anglijoje, bet kurjeris nieko neatvežė?

Tai čia baisiausias derinys. Būna, kad sistema rodo „pristatyta", nes kas nors biure paspaudė neteisingą mygtuką. Aš pats buvau supykęs kaip žasis, kai mano siunta buvo pažymėta kaip pristatyta į Mančesterį, o šeimininkas stovėjo tuščiomis rankomis kieme. Pasirodo, vairuotojas pristatė kitą siuntą, o sistema suplakė. Arba... na, kartais žmonės paspaudžia „done" norėdami užbaigti maršrutą greičiau. Tai nedirba su patikimom kompanijom. Jei taip nutiko – skambinkite nedelsdami. Nes jei parašyta pristatyta, o jūs nepatvirtinsite – velniava su draudimu bus vėliau.

Ar iš manęs reikalaus papildomų mokesčių, jei stebėjimo puslapyje atsirado raidelė C?

Čia aš nebūsiu visiškai tikras, nes skirtingos įmonės naudoja skirtingus kodus. Kartais C reiškia „customs", t.y. muitinę, kartais – kažkokį vidinį sandėlį. Jei matote kartu su muitinės žodžiu – gal ten kažkoks papildomas patikrinimas. Aš manau, kad jei daiktai jau yra JK teritorijoje, papildomų mokesčių neturėtų būti, jei viskas deklaruota teisingai. Bet aš nesu muitinės specialistas – dirbu transporte. Tai jei jums sako, kad reikia sumokėti, klauskite dokumento. Neviskas, kas parašyta stebėjimo puslapyje, yra aišku kaip diena.

Kodėl mano siuntos sekimas „nutrūko" prieš tris dienas ir niekas nesikeičia?

Na, trys dienos – jau nebe anekdotas. Paprastai nutrūksta dėl trijų priežasčių: nėra ryšio kelyje (Baltarusijos ar Lenkijos miškuose tai normalu), įrenginys sugedo, arba – ir čia baisiausias variantas – siunta įstrigo. Aš turėjau klientą, kurio sekimas į Angliją nutrūko ties Vokietijos siena. Pasirodo, mašina sugedo, ir dvi dienas stovėjo servise. Trečią dieną atsirado taškas Olandijoje. Tai kartais taip nutinka. Skambinkite pervežimo įmonei, bet nepulkite kaltinti iš karto – dažnai jie patys nežino, kas ten nutiko, kol vairuotojas nepaskambina.

Help – mano baldai kažkur Lenkijoje užstrigo ir niekas neatsako į telefonus?

Ooh, šitas skamba pažįstamai. Būna tokių kompanijų – atrodo, kad jos dirba iš garažo ir telefoną laiko dėžėje. Jei jūsų baldinė siunta stringa Lenkijoje ir nekelia ragelio, pirmiausia patikrinkite, ar stebėjimo sistema nenudiegusi. Kartais viskas gerai, tik jie neatsiliepia, nes yra kelyje. Bet jei ragelio niekas nekelia jau antrą dieną – tada blogai. Aš pažįstu kolegą, kuriam taip nutiko: baldai buvo palikti kažkokioje laikinojoje aikštelėje prie Varsuvos tris savaites. Be draudimo. Be nieko. Tai jei neatsako ir matote tą patį tašką ilgiau nei savaitę – imkite rimtesnių veiksmų. Sakyčiau – advokatą, bet pirmiausia geriau parašykite oficialų laišką.

Ar galiu kažką padaryti pats, jei siunta stringa pasienyje?

Bent jau aš asmeniškai labai daug padaryti negaliu, o jūs – irgi ne. Pasienyje – ypač kelyje į Angliją per Prancūziją – viską lemia muitinės darbuotojai ir dokumentai. Jei trūksta popieriaus, jūs tikrai nieko nedarysite sėdėdami Vilniuje. Galite skambinti savo brokeriui, galite prašyti pervežimo įmonės, kad išsiaiškintų. Būna, kad jie kalti, nes neužpildė CMR tinkamai. Būna, kad muitinė tiesiog užimta. Aš skambinu pasieniečiams tik kai labai reikia, bet daugiau žiūriu kaip konflikto žiūrovas. Jūsų nervai čia mažai ką keičia, deja.

Technika, kuriai ne visada lemiame

Ar galiu gauti pranešimą, kai siunta kirsis sieną?

Taip, jei sistema tikrai moderni, tai galima nusistatyti tokias perspėjimus, sms ateina, arba el. laiškas. Bet ne visi klientai tai susiranda – ten kažkokiose nustatymuose reikia pažymėti varneles. Aš visada patariu žmonėms, ypač siunčiantiems brangesnius daiktus į Londoną ar Bristolių, įsijungti tas žinutes. Kai kirsite pasienį – dažniausiai naktį arba anksti ryte – jūs miegosite, o telefonas pats pasakys. Labai praktiška, bet reikia, kad sistema tai palaikytų. Ne visos senos svetainės tai turi. Kai kuriose tenka tikrinti rankiniu būdu.

Ką daryti, jei pametiau savo sekimo numerį?

Oi, oi, oi... tai lyg pasą pametęs. Bet nereikia panikuot. Jeigu turite sutartį arba laišką, tą numerį dažniausiai galima atstinkt (atstatyti – rašau iš telefono ir pirštai dideli). Paskambinkite įmonei, pasakykite savo pavardę, datą, adresą. Jie turi rasti. Buvęs atvejis: ponia išmetė visus popierius drauge su dėžėmis, sekimo numeris buvo ant vieno lapo, kurį suplėšė vaikai. Radome per vardą ir telefoną. Tai viskas sutvarkoma, tik reikia kantrybės. Ir kitą kartą nufotografuokite tą numerį – aš taip visada darau su svarbiais dalykais.

Ar visos pervežimo įmonės dabar turi tokias modernias sistemas?

Ne, ir čia yra problema. Yra firmų, kurios siūlo pigų gabenimą į Angliją, bet sekimo sistema pas juos – tai vairuotojas, kuris kartą per dieną parašo „visas ok" į WhatsApp. Aš nenoriu šnekėti blogai apie kolegas, bet realybė tokia: jei renkatės ženkliai pigesnį variantą, tikėkitės žemesnio lygio. Nuosavas GPS įrenginys kainuoja, programinės įrangos licencija kainuoja. Tos išlaidos atsirenkama kainoje. Mano patirtis rodo, kad jei žmogus lygina kainas ir renkasi pigiausią, po trijų dienų skambina klausdamas, kur siunta. O aš atsakau – turbūt kelyje, bet ten neturi ko žiūrėt. Taip ir būna.

Kodėl vienoje svetainėje rodo vieną datą, o kitoje – visai kitą?

Aaa, nes skirtingos duomenų bazės. Viena svetainė rodo, kada mašina planuoja atvažiuoti, kita – kada ji paskutinį kartą atsiuntė signalą. Dar kitos traukia informaciją iš muitinės sistemų, kurios veikia lėtai kaip moliuskai. Aš jau porą kartų sakiau programuotojams, kad tai confusing, bet kas manęs klauso – aš gi vairuotojų vadovas, ne IT. Tai jūs žiūrėkite į tą datą, kurią davė jūsų tiesioginis kontaktas. Kitos svetainės gali rodyti teorinę, o ne faktinę informaciją. Būna, kad net mūsų pačios vidinė sistema apsiverčia perpus po atnaujinimų.

Ar man reikia specifinės programėlės, norint sekti siuntą į Angliją?

Ne, dažniausiai nereikia. Turi veikti paprastai per naršyklę, Google ar Safari. Programėlės yra, bet jos dažniausiai skirtos verslui, kas siunčia kasdien po dešimt krovinių. Jums, siunčiančiam asmeninius daiktus, to tikrai nereikia. Aš pats nesu neišsimtęs (įrašęs? įsirašęs?) nė vienos tokios programos – naršyklė man užtenka. Ai, jei turite iPhone, kartais tie pranešimai ten atsiunčiami automatiškai, kai atidarysite nuorodą. Modernus siuntos sekimas dabar yra pakankamai paprastas, kad nereikėtų būti IT specialistu.

Kainos ir Londonas, ir paskutinės mylios

Kiek kainuoja toks siuntos sekimas į Angliją – ar tai brangiau?

Priklauso nuo kompanijos, bet dažnai tai įeina į bendrą paslaugos kainą. Aiškiau pasakysiu: sekimas paprastai nėra atskira paslauga, už kurią imamas papildomas mokestis. Tačiau jei norite premium paslaugos su SMS žinutėmis, tiksliu laiku ir visais varpeliais – tai truputį brangiau negu įprastas gabenimas. Standartinis variantas su GPS koordinatėmis būna standartas. Aš mačiau, kad kai kurios įmonės bando parduoti tai kaip papildomą opciją, bet man tai atrodo kaip pardavimas oro. Jei vairuotojas turi GPS, kodėl jums neužmiršti įjungti?

Ar modernus sekimas padės man sutaupyti ant siuntimo į Londoną?

Sutaupyti – ne, bet padės išvengti streso, o tai irgi pinigai, tiesa? Realiai, jei žinote, kada tiksliai atvyks siunta, galit suplanuoti laiką, nereikia imtis atostogų dviem dienoms. Londone gyventojai labai vertina tikslumą, nes ten laikas – pinigai. Buvo atvejis, kai klientas pamatė, kad mašina vėluoja dieną, ir spėjo pakeisti savo skrydį atgal į Lietuvą. Sutaupė šimtą svarų. Tai taip, netiesiogiai padeda. Bet jei manote, kad sekimo sistema sumažins kainą per pusę – nenorėkite stebuklų.

Ką reiškia, kai sistema rašo „paskutinė mylia" – ar tai reiškia, kad šiandą pristatys?

Šiandien? Oi, čia aš nenorėčiau garantuoti. „Paskutinė mylia" arba „out for delivery" angliškose sistemose reiškia, kad siunta yra jūsų pristatymo zonoje, bet dar nebūtinai pas jus. Londone tai gali reikšti, kad ji išvežiokėje, bet kartais tie išvežiotojai turi penkiasdešimt kitų adresų. Jūsų eilė gali būti paskutinė. Aš patariu – neplanuokite vakarėlio remiantis tik šiuo užrašu. Geriau stebėkite ir telefoną turėkite įjungę. Kartais pristato tą pačią dieną, kartais – kitą rytą. Anglijos logistika nuspėja orą tiksliau nei pristatymo laiką.

Gal žinai, ar Bristolyje veikia tos pačios sistemos, kaip ir Londone?

Taip, Bristolis nėra koks nors užkampis – nu, gal kiek mažesnis už Londoną, bet normalus miestas. Šiuolaikinės sekimo sistemos veikia visoje Jungtinėje Karalystėje. Jei sistema rodo, kad siunta pasiekė Bristolio sandėlį – tai normalu. Kartais net matote kurjerio numerį. Vienintelis skirtumas – Londone transportas stringa spūstyse, o Bristolyje gali stringti dėl tiltų ar statybų. Bet techniškai jokių skirtumų. Žinoma, jei pristatymas į kaimą už Bristolio – tada jau gali būti kita įmonė, kita sistema. Bet centras – taip, viskas tas pats.

Ar galiu sekti kelias siuntas į Angliją vienu metu, jei siunčiu ir mamai, ir seseriai?

Žinoma. Daugelis svetainių leidžia pridėti kelis numerius, tik reikia, kad turėtumėte atskirus sekimo kodus kiekvienai siuntai. Siunčiau vienam klientui kartą – dvi dalys, viena į Mančesterį, kita į Edinburgą (ar Edinburgas Anglijoje? Škotija, žinokit, bet sistema ta pati). Tai jis turėjo du langus atidaryt ir refreshint abu. Patogu, kai viskas vienoje vietoje. Jei siunčiate tą pačią dieną, dažnai siuntos važiuoja ta pačia mašina iki pusės kelio, o paskui išsiskiria. Stebėkite abejas – bus aiškiau, kuri greitesnė, kuri lėtesnė. Ir mamą, ir seserį informuokite, tegu irgi žiūri.

Išvada

Taigi, sekite savo siuntą į Angliją per modernią sekimo sistemą – tikrai verta, jei nenorite sėdėti visiškai tamsoje. Bet prisiminkite, kad technologijos rodo tik dalį vaizdo. Realybėje visada yra žmonių faktorius, vairuotojo nuovargis, muitinės eilės ir seni kompiuteriai. Jei atsiminsite, kad ekrane matote apytikslį vaizdą, o ne absoliučią tiesą – bus mažiau streso. O jei kas neaišku – skambinkite. Mes irgi kartais pasiklystame žemėlapiuose.